{"id":9670,"date":"2011-11-16T20:00:00","date_gmt":"2011-11-16T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-11-16T20:00:00","modified_gmt":"2011-11-16T20:00:00","slug":"zmonems-truksta-informacijos-kaip-ir-kiek-reikia-sportuoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/zmonems-truksta-informacijos-kaip-ir-kiek-reikia-sportuoti\/9670\/","title":{"rendered":"\u017dmon\u0117ms tr\u016bksta informacijos, kaip ir kiek reikia sportuoti"},"content":{"rendered":"
\n
Technologin\u0117 pa\u017eanga sudar\u0117 s\u0105lygas \u017emogaus organizmui ils\u0117tis fizi\u0161kai – daug darb\u0173 nuveikiami net nepakilus nuo k\u0117d\u0117s. Gydytojai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ma\u017eas fizinis aktyvumas yra ne ma\u017eiau svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys nei r\u016bkymo daroma \u017eala. Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto atlikto Suaugusi\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 gyvensenos tyrimo duomenimis, 2010 m. bent keturis kartus per savait\u0119 mank\u0161tinasi ma\u017eiau nei tre\u010ddalis vyr\u0173 ir moter\u0173 (atitinkamai 29 proc. ir 28 proc.).<\/div>\n
Anot sporto medicinos gydytojo K\u0119stu\u010dio Linkaus, \u0161ie skai\u010diai ver\u010dia sunerimti, nes liudija apie ma\u017e\u0105 lietuvi\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105. „Reguliariai sportuojan\u010di\u0173j\u0173 gretos b\u016bt\u0173 kur kas gausesn\u0117s, jeigu \u017emon\u0117s ir gydytojai tur\u0117t\u0173 daugiau informacijos apie jud\u0117jimo teikiam\u0105 naud\u0105. Fizinis aktyvumas stiprina \u0161irdies kraujagysli\u0173 sistem\u0105<\/a>, padeda kovoti su nutukimu<\/a>, gerina judesi\u0173 koordinacij\u0105, teigiamai veikia nerv\u0173 bei hormon\u0173 sistemas. Jud\u0117ti rekomenduojama visiems, ta\u010diau fizinis kr\u016bvis turi b\u016bti dozuojamas kaip vaistai ir parenkamas individualiai. Pavyzd\u017eiui s\u0105nari\u0173 artroze<\/a> sergan\u010diam \u017emogui nerekomenduotina b\u0117gioti, bet puikiai tinka va\u017eiavimas dvira\u010diu“, – kalba gydytojas.<\/div>\n
 <\/div>\n
Ma\u017eiau judrumo – daugiau traum\u0173<\/strong><\/div>\n
Daugiausia sportu ir aktyvia fizine veikla u\u017esiima jauni, 18-30 am\u017eiaus, \u017emon\u0117s. Statistika rodo, kad sulauk\u0119s 30-ties \u017emogus tampa s\u0117slesnis, drasti\u0161kai krenta fizinis aktyvumas, o d\u0117l to labai ma\u017e\u0117ja ir asmens fizinis paj\u0117gumas.<\/div>\n
Kaip pasakoja gydytojas K.Linkus, fizinis aktyvumas ypa\u010d suma\u017e\u0117ja \u017emogui sulaukus pensinio am\u017eiaus (60-70 m.). Mediko praktika rodo, kad net apie 90 proc. \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s \u017emoni\u0173 yra fizi\u0161kai neaktyv\u016bs. Ne tik d\u0117l am\u017eiaus poky\u010di\u0173 organizme, ta\u010diau ir d\u0117l pasyvumo blog\u0117ja senjor\u0173 judesi\u0173 koordinacija, o tai lemia padid\u0117jusi\u0105 traum\u0173 ir kritim\u0173 rizik\u0105. Kaip manote, kod\u0117l gri\u016bdami sportininkai re\u010diau susi\u017eeid\u017eia? Atsakymas paprastas – j\u0173 koordinacija yra i\u0161lavinta, tod\u0117l sportininkai grei\u010diau reaguoja netik\u0117tose situacijose. Norint i\u0161vengti traum\u0173, art\u0117jant \u017eiemai senjorams patar\u010diau daryti koordinacij\u0105 lavinan\u010dius pratimus“, – pataria gyd. K.Linkus.<\/div>\n
 <\/div>\n
Nejudant gali susidaryti kraujo kre\u0161uli\u0173<\/strong><\/div>\n
Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 kaulai gyja l\u0117\u010diau, tod\u0117l susilau\u017eius koj\u0105 ar rank\u0105, gal\u016bn\u0117 \u012ftvare ar gipse yra laikoma ilgiau. Ilgesn\u012f laik\u0105 apribojus kojos judrum\u0105 i\u0161auga tromboz\u0117s (kraujo kre\u0161uli\u0173 susidarymo) rizika, ypa\u010d vyresniems pacientams, kurie daugiau laiko praleid\u017eia lovoje ir ma\u017eai juda.<\/div>\n
„D\u0117l nejudrumo sul\u0117t\u0117jus kraujo apytakai, giliosiose koj\u0173 venose gali susidaryti kraujo kre\u0161uli\u0173. Kyla pavojus, kad trombas ar jo dalis atply\u0161 ir su krauju nukeliav\u0119s \u012f plau\u010dius sukels plau\u010di\u0173 embolij\u0105, kurios pasekm\u0117s neretai b\u016bna lemtingos“, – kalba \u017emoni\u0173 sveikatos srityje dirban\u010dios kompanijos „Bayer“ medicinos reikal\u0173 kurator\u0117 Enrika Kuzinkovien\u0117.<\/div>\n

„Po sunkesni\u0173 traum\u0173 ir traumatologini\u0173 operacij\u0173 skiriami kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 ma\u017einantys vaistai, 14 dien\u0173 ambulatorin\u0117 reabilitacija, ligonin\u0117je parodoma, kokius pratimus reikia daryti, kad gal\u016bn\u0117 sustipr\u0117t\u0173. Ta\u010diau sugr\u012f\u017e\u0119 namo pacientai neretai atsipalaiduoja: nebetreniruoja traumuotos gal\u016bn\u0117s, neju\u010diomis didesn\u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f perkelia ant sveikosios, o v\u0117liau rizikuoja patirti nauj\u0105 traum\u0105“, – patirtimi dalijasi gydytojas Linkus.<\/p>\n

iMed<\/p>\n

K\u0105 \u017einome apie plo\u0161\u010dio pilvuko prie\u0161us – riebalus?<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n<\/div>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Anot sporto medicinos gydytojo K\u0119stu\u010dio Linkaus, \u0161ie skai\u010diai ver\u010dia sunerimti, nes liudija apie ma\u017e\u0105 lietuvi\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105. „Reguliariai sportuojan\u010di\u0173j\u0173 gretos b\u016bt\u0173 kur kas gausesn\u0117s, jeigu \u017emon\u0117s ir gydytojai tur\u0117t\u0173 daugiau informacijos apie jud\u0117jimo teikiam\u0105 naud\u0105. Fizinis aktyvumas stiprina \u0161irdies kraujagysli\u0173 sistem\u0105, padeda kovoti su nutukimu, gerina judesi\u0173 koordinacij\u0105, teigiamai veikia nerv\u0173 bei hormon\u0173 sistemas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[1231,205,138],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-9670","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-galune","tag-gydytojai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9670\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9670"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9670"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}