{"id":9672,"date":"2011-11-10T20:00:00","date_gmt":"2011-11-10T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-05-21T16:12:25","modified_gmt":"2015-05-21T16:12:25","slug":"maistas-reikalingas-gyvybei-palaikyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/maistas-reikalingas-gyvybei-palaikyti\/9672\/","title":{"rendered":"Maistas reikalingas gyvybei palaikyti"},"content":{"rendered":"<p><b>Maistas reikalingas gyvybei palaikyti<br \/> <\/b> \u00a0 Maisto gausa ir \u012fvairov\u0117 \u2013 tai ne tik pasitenkinimas arba ritualas. Kiekvienas suvalgytas k\u0105snelis teikia organizmui\u00a0 energij\u0105 ir palaiko gyvyb\u0119.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Mityba turi b\u016bti visavert\u0117<br \/> <\/b>\u00a0 Baltym\u0173, riebal\u0173, angliavandeni\u0173 santykis tur\u0117t\u0173 b\u016bti 1:1:4. \u0160i\u0105 proporcij\u0105 prisiminti n\u0117ra sud\u0117tinga: \u012fsivaizduokite l\u0117k\u0161t\u0119, suskirstyt\u0105 \u012f tris vienodas dalis. Dvi i\u0161 j\u0173 tur\u0117t\u0173 u\u017eimti angliavandeniai, o tre\u010dioji dalis atitekti baltymams ir riebalams. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Pa\u012fvairinkite savo racion\u0105<br \/> <\/b> \u00a0 Visada vienodi patiekalai ant stalo \u2013 tai nuobodu ir ne\u012fdomu, taip pat organizmas negauna vis\u0173 reikaling\u0173 jam med\u017eiag\u0173. Gauti visas organizmui b\u016btinas med\u017eiagas galima tik i\u0161 labai \u012fvairaus asortimento: vaisiai, dar\u017eov\u0117s, m\u0117sa, \u017euvis, rie\u0161utai, pieno produktai, pupel\u0117s, duona, makaronai, uogos, \u017ealumynai ir t.t.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Valgykite da\u017eniau<br \/> <\/b> \u00a0 Kad ir kaip paradoksalu beb\u016bt\u0173, ta\u010diau nor\u0117dami nepriaugti svorio, turite valgyti da\u017eniau. Sot\u016bs pusry\u010diai, geri piet\u016bs ir kukli vakarien\u0117, tarp j\u0173 \u2013 lengvi u\u017ekand\u017eiai (vaisiai, sultys, jogurtas), o prie\u0161 mieg\u0105 \u2013 liesas kefyras arba r\u016bgpienis. Taip maitindamiesi, nejausite alkio jausmo ir gal\u0117site lengvai kontroliuoti suvartojamo maisto kiek\u012f. <br \/> \u00a0 <b>Angliavandeniai b\u016btini! <br \/> <\/b> \u00a0 Angliavandeniai yra labiausiai i\u0161tirta med\u017eiaga, turinti didel\u0119 \u012ftak\u0105 fiziniam darbingumui. Angliavandeniai arba j\u0173 apykaitos produktai dalyvauja riebal\u0173, baltym\u0173, nukleor\u016bg\u0161\u010di\u0173 sintez\u0117je. Nuo j\u0173 kiekio raumenyse ir kepenyse priklauso fizinis darbingumas ir nuovargio atsiradimas. \u012erodyta, kad \u017emogaus griau\u010di\u0173 raumen\u0173 galingumas did\u0117ja d\u0117l angliavandeni\u0173, o ne riebal\u0173 ar baltym\u0173. <br \/> \u00a0 <b>Paprasti ir sud\u0117tiniai angliavandeniai<br \/> <\/b> \u00a0 Maisto produktai, turintys daug cukraus puikiai apr\u016bpina organizm\u0105 energija, ta\u010diau jos u\u017etenka labai trumpam ir greitai ima kamuoti alkio jausmas. Tod\u0117l geriausia valgyti sud\u0117tinius angliavandenius, kurie energij\u0105 organizmui tiekia po truput\u012f: dar\u017eov\u0117s, pilno gr\u016bdo produktai, makaron\u0173 gaminiai, kruopos.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Ma\u017eiau cukraus<br \/> <\/b> \u00a0 Cukraus perteklius maiste \u2013 dar viena antsvorio prie\u017eastis. Atid\u017eiai skaitykite etiketes. Kartais \u012fd\u0117tas cukrus tiesiog kitaip vadinamas: sacharoz\u0117, maltoz\u0117, kukur\u016bz\u0173 sirupas, kukur\u016bz\u0173 cukrus, vaisi\u0173 koncentratas, cukranendri\u0173 cukrus ir kt. Atsisakykite sald\u017ei\u0173 g\u0117rim\u0173. Vienoje gazuoto g\u0117rimo stiklin\u0117je yra iki 8 arbatini\u0173 \u0161auk\u0161teli\u0173 cukraus ir apie 130 kcal. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Valgykite daugiau \u201epilno gr\u016bdo\u201c produkt\u0173<br \/> <\/b> \u00a0 \u012e j\u0173 sud\u0117t\u012f \u012feina sud\u0117tiniai angliavandeniai, kurie labai l\u0117tai vir\u0161kinami ir ma\u017eina potrauk\u012f saldumynams. \u012e savo racion\u0105 \u012ftraukite: ne\u0161lifuotus ry\u017eius, duon\u0105 su s\u0117lenomis, avi\u017eas ir kt. Visi \u0161ie produktai turi daug l\u0105stelienos ir padeda suma\u017einti alkio jausm\u0105 ir saugo organizm\u0105 nuo \u0161irdies-kraujagysli\u0173 lig\u0173. Pilno gr\u016bdo produktuose ma\u017eiau kalorij\u0173 ir daug B, E grup\u0117s vitamin\u0173, kalcio, kalio, cinko ir kt. nauding\u0173 mikroelement\u0173.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Baltymus valgyti b\u016btina!<br \/> <\/b>\u00a0 \u00a0 I\u0161 baltym\u0173 gaminamos organizmo l\u0105stel\u0117s, ypa\u010d raumenynas. Hormonai, antik\u016bnai \u2013 tai irgi baltymai. Jeigu su maistu gaunama per ma\u017eai baltym\u0173,\u00a0 silpsta imunitetas, sutrinka hormon\u0173 balansas ir audini\u0173 sintez\u0117. Pieno, m\u0117sos produktai, ank\u0161tiniai \u2013 pagrindiniai baltym\u0173 \u0161altiniai. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Riebal\u0173 negalima visi\u0161kai atsisakyti<br \/> <\/b>\u00a0 Riebalai yra b\u016btini nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 gamybai, jie \u012feina \u012f l\u0105stel\u0117s sienel\u0117s sud\u0117t\u012f, taip pat svarb\u016bs l\u0105steli\u0173 dalijimuisi ir svarbi\u0173 hormon\u0173 sintezei. Riebal\u0173 tr\u016bkumas s\u0105lygoja vitamin\u0173 deficit\u0105, kurie juose yra, sutrinka nerv\u0173 ir hormonin\u0117s sistemos darbas. Atminkite, kad gyvuliniai riebalai turi sudaryti tik ketvirtadal\u012f vis\u0173 gaunam\u0173 riebal\u0173, likusieji turi b\u016bti \u2013 augaliniai.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Riebalus reikia riboti<br \/> <\/b>\u00a0 \u00a0 Riebal\u0173 perteklius ne tik kaupiasi organizme, bet ir sutrikdo kepen\u0173 veikl\u0105. Riebalai yra net liesuose produktuose. Gyvuliniai ir augaliniai riebalai vienodai kaloringi.<br \/> Suma\u017einti riebal\u0173 kiek\u012f maiste labai nesud\u0117tinga<br \/> \u00a0 \u00a0 Liesi pieno produktai savo skonio savyb\u0117mis nei kiek neatsilieka nuo riebi\u0173, ta\u010diau j\u0173 kaloringumas yra beveik du kartus ma\u017eesnis. Rinkit\u0117s neriebi\u0105 m\u0117s\u0105, pauk\u0161tien\u0105 be odel\u0117s. M\u0117s\u0105 tro\u0161kinkite, kepkite orkait\u0117je, ant lau\u017eo, bet ne keptuv\u0117je. Atsisakykite riebios grietin\u0117s, majonezo, grietin\u0117l\u0117s. Verta prisiminti, jog augaliniai aliejai irgi yra riebalai ir gardinant salotas reik\u0117t\u0173 apsiriboti vienu arbatiniu \u0161auk\u0161teliu.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Ne ma\u017eiau 600 g vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 kasdien<br \/> <\/b>\u00a0 \u00a0 Vaisiai, dar\u017eov\u0117s ir uogos turi daug vitamin\u0173, kuri\u0173 kituose maisto produktuose n\u0117ra: C, P vitaminai. Vaisius ir dar\u017eoves geriausia valgyti \u017ealius ir termi\u0161kai neapdorotus. Da\u017eniau valgykite \u017ealios ir oran\u017ein\u0117s spalvos dar\u017eoves, nes j\u0173 sud\u0117tyje daug flavanoid\u0173 \u2013 gamtini\u0173 antioksidant\u0173, saugan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 organizm\u0105 nuo ankstyvos senatv\u0117s. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Ma\u017eiausiai vien\u0105 kart\u0105 \u012f savait\u0119 valgykite \u017euv\u012f<br \/> <\/b> \u00a0 Riebiose \u017euvyse \u2013 skumbr\u0117je, silk\u0117je \u2013 daug nepakei\u010diam\u0173j\u0173 riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 omega-3, kurios kovoja su \u0161irdies-kraujagysli\u0173 susirgimais, gerina atmint\u012f, padeda \u012fveikti stres\u0105, ma\u017eina agresyvum\u0105, padeda kovoti su <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>\u012e racion\u0105 \u012ftraukite pieno produktus<br \/> <\/b> Paros kalcio norm\u0105 galima gauti i\u0161g\u0117rus pus\u0119 litro pieno, o vitamino B2 \u2013 stiklin\u0119. R\u016bg\u0161t\u016bs pieno produktai tinka tiems, kurie netoleruoja pieno. Jie taip pat naudingi kaip ir pienas, gerai vir\u0161kinami ir padeda palaikyti ger\u0105 \u017earnyno mikroflor\u0105. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Mokykite vaikus tinkamai maitintis<br \/> <\/b>\u00a0 \u00a0 Pagrindin\u0117s antsvorio prie\u017eastys da\u017eniausiai kyla nuo vaikyst\u0117s. Vaikai neturi \u201evidini\u0173 stabd\u017ei\u0173\u201c, tod\u0117l riboti saldumyn\u0173, nerekomenduotin\u0173 produkt\u0173 vartojim\u0105 tur\u0117t\u0173 t\u0117vai. Pratinkite save ir vaikus valgyti vaisius vietoj saldaini\u0173, negerkite sald\u017ei\u0173 g\u0117rim\u0173, ugdykite sveikos mitybos pagrindus nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Antsvoris ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a><br \/> <\/b> \u00a0 Antsvoris ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> \u2013 disbalansas tarp gaunamos ir nei\u0161eikvotos energijos.\u00a0 Svoris did\u0117ja tada, kai su maistu organizmas gauna daugiau energijos nei jis sunaudoja. Neturi reik\u0161m\u0117s ar suvalgyta daugiau led\u0173 ar obuoli\u0173. <br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Patikrinti savo svor\u012f nesud\u0117tinga<br \/> <\/b>\u00a0 Suprasti, ar J\u016bs\u0173 svoris normalus, galima paskai\u010diavus savo KMI (k\u016bno mas\u0117s indeksas).\u00a0 Tai \u016bgio ir svorio santykio rodiklis, leid\u017eiantis \u012fvertinti ar \u017emogaus svoris normalus, per ma\u017eas, yra antsvoris, ar <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>. \u0160is indeksas apskai\u010diuojamas pagal formul\u0119: KMI = K\u016bno mas\u0117 (kg)\/Ugis (m2). KMI reik\u0161mi\u0173 paai\u0161kinimas: ma\u017eiau kaip 18,5- per ma\u017eas svoris; 18,5 &#8211; 24,9- normalus svoris; 25 &#8211; 29,9- vir\u0161svoris; 30 &#8211; 34,9- pirmo laipsnio <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>; 35 &#8211; 39,9- antro laipsnio <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>; 40 ir daugiau &#8211; tre\u010dio laipsnio <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Kalorij\u0173 kiekis priklauso nuo J\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bdo<br \/> <\/b> \u00a0 Energijos kiekis, reikalingas organizmui priklauso nuo J\u016bs\u0173 aktyvumo. Jeigu kasdien s\u0117dite darbe, tai eikvojate apie 1600 kcal \u2013 tai labai ma\u017eas aktyvumas. Kasdien mank\u0161tindamiesi sudeginate apie 2200 kcal \u2013 tai vidutinis kr\u016bvis. Sunkus fizinis kr\u016bvis kai netenkama 4000 kcal ir daugiau per par\u0105. \u012evertinus savo fizin\u012f aktyvum\u0105, atitinkamai tiek kalorij\u0173 ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti suvartojama.<br \/> \u00a0 \u00a0 <b>Sveika mityba \u2013 tai paprasta ir nebrangu! <br \/> <\/b> \u00a0 Pa\u010dios sveikiausios kruopos \u2013 pigiausios. \u017diem\u0105 geriau pirkti \u0161aldytas dar\u017eoves vietoj brangi\u0173 ir \u0161vie\u017ei\u0173, liesi pieno produktai pigesni nei rieb\u016bs. Gaminti namie taip pat pigiau bei sveikiau\u00a0 nei pirkti pusfabrika\u010dius. Mitybos \u012fpro\u010di\u0173 poky\u010diai puikiai veiks J\u016bs\u0173 sveikat\u0105, savijaut\u0105 bei i\u0161vaizd\u0105! \u00a0 SAM<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Visada vienodi patiekalai ant stalo \u2013 tai nuobodu ir ne\u012fdomu, taip pat organizmas negauna vis\u0173 reikaling\u0173 jam med\u017eiag\u0173. Gauti visas organizmui b\u016btinas med\u017eiagas galima tik i\u0161 labai \u012fvairaus asortimento: vaisiai, dar\u017eov\u0117s, m\u0117sa, \u017euvis, rie\u0161utai, pieno produktai, pupel\u0117s, duona, makaronai, uogos, \u017ealumynai ir t.t.<br \/> \u00a0 \u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27320],"tags":[8043,2008,6566,184,157,567,1041,1912],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9672","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-dietos-ir-sveika-mityba","tag-darzoves","tag-kruopos","tag-lasteles","tag-maiste","tag-nutukimas","tag-riebalai","tag-svoris","tag-uogos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9672","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9672"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9672\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9672"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9672"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9672"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9672"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9672"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}