{"id":9679,"date":"2011-11-20T20:00:00","date_gmt":"2011-11-20T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-11-20T20:00:00","modified_gmt":"2011-11-20T20:00:00","slug":"gedingu-ligu-nera","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/gedingu-ligu-nera\/9679\/","title":{"rendered":"G\u0117ding\u0173 lig\u0173 n\u0117ra"},"content":{"rendered":"

Psichikos ligos, hemorojus<\/a>\/4357″>hemorojus, AIDS<\/a>, \u0161lapimo nelaikymas<\/a>… Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ry\u017etasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nusl\u0117pti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kod\u0117l taip yra ir k\u0105 daryti, kad \u017emon\u0117s suprast\u0173, jog liga \u2013 ne g\u0117da, ai\u0161kinom\u0117s su Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.<\/p>\n

Problema – tiek moter\u0173, tiek vyr\u0173<\/strong><\/p>\n

Vyresni \u017emon\u0117s tokius negalavimus, kaip hemorojus<\/a>, \u0161lapimo nelaikymas ir pana\u0161ios ligos laiko lyg ir \u012fprastais senatv\u0117s sutrikimais ir net nesitiki, kad gydytojas gali k\u0105 pakeisti. Jaunesniems lyg ir g\u0117da apie juos kalb\u0117ti. Ta\u010diau nemalonios ligos kelia daug nepatogum\u0173, var\u017eo, tod\u0117l \u017emon\u0117s ima vengti vie\u0161umos, nepasitik\u0117ti savimi, gyvenimas tampa nevisavertis. <\/p>\n

Paklausta, ar moterys, ar vyrai vis d\u0117lto labiau vengia nepatogi\u0173 tem\u0173, gydytoja pastebi, kad pasitaiko, jog apie lig\u0105 vengia kalb\u0117ti tiek vyrai, tiek moterys. Da\u017enai tai labai priklauso nuo situacijos – \u012fsitikinim\u0173, socialin\u0117s aplinkos, i\u0161prusimo, ne tik nuo lyties. Ta\u010diau vis d\u0117lto reikia pasteb\u0117ti, kad vyrai labiau g\u0117dijasi prasitarti apie savo negalavimus, ir ne tik apie opius seksualinius sutrikimus. Daugelis j\u0173 mano, kad, kaip vyrai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti stipr\u016bs, patys susitvarkyti su sunkumais. <\/p>\n

\u201eKartais mes, psichoterapeutai, ilgai dirbame, kad \u017emogus leist\u0173 sau pasisk\u0173sti, paverkti, priimt\u0173 pagalb\u0105 i\u0161 \u0161alies (ne tik specialist\u0173, bet ir \u0161eimos nari\u0173, artim\u0173j\u0173), – sako V. Liveikien\u0117. <\/p>\n

Psichikos ligos – vis dar \u201epa\u017eym\u0117tos”<\/strong><\/p>\n

Turb\u016bt nedaug tesuklysime, sakydami, kad labiausiai nenori apie savo problemas kalb\u0117ti sergantieji psichikos ligomis ar j\u0173 artimieji. Nuo sen\u0173 laik\u0173 gerai \u017einoma vadinamoji stigma, t.y. \u017eym\u0117, d\u0117l kurios \u017emon\u0117s diskriminuojami. Ir ja ilg\u0105 laik\u0105 visuomen\u0117 norom nenorom pa\u017eym\u0117davo sergan\u010diuosius psichikos ligomis. Ta\u010diau laikai kei\u010diasi, visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris – taip pat. Ir nors yra \u017emoni\u0173, kurie vis dar nenor\u0117t\u0173, kad toks ligonis gyvent\u0173 kaimynyst\u0117je, kaip pastebi med.psicholog\u0117-psichoterapeut\u0117 Virginija Liveikien\u0117, palyginti su sovietiniais laikais, po\u017ei\u016bris yra gana stipriai pasikeit\u0119s. Ma\u017eiau baim\u0117s, kad jei pripa\u017einsi kokias nors savo dvasines b\u0117das, tave \u201eu\u017edarys” ar \u201epastatys \u012f \u012fskait\u0105”.<\/p>\n

Tiesa, negalima sakyti, kad \u017emon\u0117s visi\u0161kai laisvai pripa\u017e\u012fsta serg\u0105 ir visuomet laiku kreipiasi pagalbos. Yra dar nema\u017eai \u201enepatogumo”, g\u0117dos jausmo. Ir, kad ir kaip keista, \u017emon\u0117ms vis dar pritr\u016bksta informacijos apie psichikos ligas, gydymosi galimybes. \u201eSiekdami i\u0161vengti vie\u0161umo, \u017emon\u0117s, deja, kartais vis dar kreipiasi \u012f b\u016br\u0117jus, \u017eolininkus, taip leisdami ligoms \u012fsisen\u0117ti,” – apgailestauja V. Liveikien\u0117. <\/p>\n

Atvirumas did\u0117ja<\/strong><\/p>\n

Tiesa, apie fizines b\u016bkles jau kalbama daug atviriau, netgi reklamos per televizij\u0105 vyresnius \u017emones priver\u010dia nurausti, ir ne tik apie sparnelius, ta\u010diau tai turi ir savo teigiam\u0105 pus\u0119. U\u017e tai, kad vis atviriau kalbama tiek apie fizines, tiek apie psichines b\u016bsenas, psicholog\u0117s nuomone, dalinai turime pad\u0117koti verslininkams, kurie reklamuoja savo gaminamas priemones, padedan\u010dias pagerinti negalavimus ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. <\/p>\n

Nema\u017eai specialist\u0173 ra\u0161o projektus, imasi savanori\u0161k\u0173 iniciatyv\u0173, susijusi\u0173 su psichikos lig\u0173 stigmatizacijos ma\u017einimu, sergan\u010di\u0173j\u0173 integravimu \u012f visuomen\u0119. Tam skirti ir dienos centrai, b\u016breliai, u\u017eimtumo grup\u0117s, vie\u0161os akcijos ir kita. Prie stigmatizacijos ma\u017einimo prisideda ir bendra valstyb\u0117s politika, susijusi su didesne orientacija \u012f ambulatorin\u012f gydym\u0105, dienos centrus. \u201eKiek \u017einau, darbdaviai gauna lengvat\u0173, susijusi\u0173 su mokes\u010diais, jei \u012fdarbina psichin\u0119 ar fizin\u0119 negali\u0105 turin\u010dius \u017emones, – taip ir visa visuomen\u0117 pratinasi prie to, kad su jais \u012fstaigose bendrauja, aptarnauja tiek s\u0117dintieji ve\u017eim\u0117liuose, tiek ir sergantieji psichikos ligomis (ypa\u010d remisij\u0173 – pager\u0117jimo periodais),” – priduria V. Liveikien\u0117.<\/p>\n

Svarbu palaikymas<\/strong><\/p>\n

Paklausta, kaip vis d\u0117lto i\u0161mokyti \u017emones nustoti vengti nepatogi\u0173 tem\u0173, psicholog\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad labai svarbus artim\u0173j\u0173 palaikymas. \u201e\u017dmogui visada lengviau pripa\u017einti savo ligas, simptomus ir sunkumus, kai j\u012f palaiko aplinka – tiek \u0161eimos nariai, artimieji, tiek ir gydytojai. Jei pasakysime \u017emogui, kad taip b\u016bna, parodysime pavyzd\u017eius, kaip kiti kreipiasi, gydosi d\u0117l savo sunkum\u0173, tik\u0117tina, kad tada \u017emogui bus lengviau pripa\u017einti savuosius, – sako V. Liveikien\u0117. Artimieji mato \u017emog\u0173 kasdien, tod\u0117l da\u017eniausiai pastebi, kad jis ken\u010dia, ir gali padr\u0105sinti, pasakydami, kad kankintis tikrai nereikia, kad tai n\u0117ra normalu, kad \u0161iais laikais yra \u012fvairi\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti susigyventi ir su am\u017eiaus nulemtais sunkumais, leistis pasijusti daug visaverti\u0161kiau.<\/p>\n

I\u0161eitis visada yra<\/strong><\/p>\n

Kartais, net atsid\u016br\u0119 ligonin\u0117je, \u017emon\u0117s nenori varginti gydytoj\u0173 es\u0105 menkomis savo problemomis ar bijo i\u0161girsti baisi\u0105 diagnoz\u0119 ir net nepagalvoja, kad, b\u016bdami atviresni, pad\u0117t\u0173 gydytojui rasti geriausi\u0105 sprendim\u0105.<\/p>\n

\u201eNor\u0117\u010diau paskatinti – jei blogai jau\u010diat\u0117s, geriau jau i\u0161girskite i\u0161 gydytojo, kad jums n\u0117ra nieko blogo, negu u\u017eleiskite savo lig\u0105, kad tam neprireikt\u0173 ilg\u0173 gydymosi met\u0173 ar gul\u0117jimo ligonin\u0117je. Savo problem\u0173 pripa\u017einimas – tai pirmas \u017eingsnis gydymosi link. Tik pripa\u017ein\u0119s lig\u0105 \u017emogus kreipiasi pagalbos ir atvirai i\u0161sako gydytojui sunkumus (nepripa\u017eindamas kartais tikisi, kad gydytojas \u201estebuklingai” juos atsp\u0117s),” – ragina psicholog\u0117. <\/p>\n

\u0160iandienos pasaulyje yra daugyb\u0117 priemoni\u0173, pritaikyt\u0173 tiek jauno, tiek vidutinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 negalavim\u0173 pasekm\u0117ms suma\u017einti. Visada yra i\u0161eitis. Tik reikia nebijoti i\u0161sakyti savo problem\u0173 ir ie\u0161koti pagalbos.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Pareng\u0117 Sigita Norkut\u0117
\nEl.p. vliveikiene@gmail.com<\/div>\n

\"G\u0117ding\u0173<\/p>\n

Psichikos ligos<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Psichikos ligos, hemorojus, AIDS, \u0161lapimo nelaikymas… Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ry\u017etasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nusl\u0117pti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kod\u0117l taip yra ir k\u0105 daryti, kad \u017emon\u0117s suprast\u0173, jog liga – ne g\u0117da, ai\u0161kinom\u0117s su Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[137,20,3146],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9679","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ligonis","tag-psichikos","tag-stigmatizacijos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9679","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9679"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9679\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9679"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9679"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9679"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9679"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9679"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}