{"id":9680,"date":"2011-11-16T20:00:00","date_gmt":"2011-11-16T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-11-16T20:00:00","modified_gmt":"2011-11-16T20:00:00","slug":"suskaudus-gerkle","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/suskaudus-gerkle\/9680\/","title":{"rendered":"Suskaudus gerkl\u0119"},"content":{"rendered":"

\u201eJau antr\u0105 savait\u0119 ne\u017emoni\u0161kai skauda gerkl\u0119, net pra\u0161nek\u0117t negaliu. Band\u017eiau gert visoki\u0173 vaist\u0173, bet niekas nepadeda. Nuo kar\u0161t\u0173 arbat\u0173 jau bloga, nuo \u0161ilto pieno su medumi \u2013 dar labiau. Temperat\u016bra nedidel\u0117\u201c, \u2013 tokia da\u017ena paciento ir gerkl\u0117s lig\u0173 specialisto pokalbio prad\u017eia.
\nPagrindin\u0117s gerkl\u0117s ligos \u2013 tonzilitas, faringitas<\/a>, laringitas<\/a>. Ar \u0161ias ligas sieja tik skamb\u016bs pavadinimai? O galb\u016bt tai viena \u012f kit\u0105 pereinan\u010dios ligos? K\u0105 daryti suskaudus gerklei? <\/p>\n

Konsultuoja Kauno klinik\u0173 Aus\u0173, nosies ir gerkl\u0117s lig\u0173 klinikos gydytojas Marius Ka\u0161\u0117ta.<\/p>\n

Da\u017eniausi faringito kaltininkai – virusai <\/strong><\/p>\n

faringitas<\/a>\/4423″>Faringitas<\/a><\/strong> – rykl\u0117s gleivin\u0117s u\u017edegimas, kur\u012f da\u017eniausiai sukelia \u012fvair\u016bs virusai. 90 proc. vis\u0173 faringit\u0173 suaugusiesiems ir 60-75 proc. faringit\u0173 vaikams yra virusiniai. Faringitas<\/a> da\u017enai atsiranda sergant sloga<\/a> ir apskritai \u0161i liga da\u017enai siejama su per\u0161alimu. Ta\u010diau \u016bminio faringito suk\u0117l\u0117jai gali b\u016bti ir bakterijos, ir net grybeliai. <\/p>\n

Ligos simptomai<\/strong> – gerkl\u0117s skausmas<\/a>, per\u0161t\u0117jimas, paraudimas, paburkimas, diskomfortas ryjant, bet ne k\u0105snio jausmas gerkl\u0117je. Pastarasis simptomas yra gastroezofaginio refliukso (GERL) po\u017eymis. Mat GERL atveju min\u0117tas k\u0105snio poj\u016btis gerkl\u0117je formuojasi d\u0117l gerkl\u0173 audini\u0173 paburkimo, ta\u010diau \u0161ie audiniai i\u0161burksta ne d\u0117l infekcijos, o d\u0117l r\u016bg\u0161taus skrand\u017eio turinio atpylimo ir patekimo \u012f gerklas. \u201eI\u0161 ties\u0173 gana da\u017enai \u017emon\u0117s, kuriems yra GERL, sau diagnozuoja faringit\u0105 ir bando j\u012f i\u0161sigydyti”, – pa\u017eymi medikas.<\/p>\n

Gydymas<\/strong>. Prie\u0161 paskiriant gydym\u0105, i\u0161siai\u0161kinama ligos kilm\u0117, t.y. ar faringitas<\/a> virusinis, ar bakterinis. Jei virusinis ir temperat\u016bra n\u0117ra auk\u0161ta, pakanka simptom\u0173 gydymo, nes antivirusinio gydymo nuo \u0161ios ligos n\u0117ra. Ir nors \u017einoma, kad yra antivirusini\u0173 vaist\u0173 nuo gripo, herpeso viruso, ta\u010diau sergant faringitu jie netinka, nes \u0161i\u0105 lig\u0105 da\u017eniausiai sukelia visai kiti virusai (gripo ir paragripo).<\/p>\n

Taigi rekomenduojama gausiai gerti skys\u010di\u0173, arbat\u0173. Labai tinka medus, citrina ir kitos priemon\u0117s ar vitaminai, skirti bendram organizmo atsparumui stiprinti. Gydomi simptomai. Bakterinio faringito atveju tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskirtas gydymas antibiotikais.<\/p>\n

Tonzilitas – bakterin\u0117s kilm\u0117s<\/strong><\/p>\n

Tonzilitas<\/a><\/strong> – tai da\u017eniausiai bakterinis gomurini\u0173 tonzili\u0173 u\u017edegimas. Jei pagrindiniai faringito suk\u0117l\u0117jai yra virusai, tai sergant tonzilitu – bakterijos. Tonzilit\u0105 da\u017eniausiai sukelia A grup\u0117s beta hemolizinis streptokokas. Ligai iml\u016bs \u017emon\u0117s, kuri\u0173 organizmas nusilp\u0119s, patyr\u0119 stres\u0105, per\u0161al\u0119 ir i\u0161sek\u0119. <\/p>\n

Ligos simptomai<\/strong> – stiprus gerkl\u0117s skausmas<\/a>, kuris stipr\u0117ja rijimo metu, matomos apna\u0161os, sunku i\u0161si\u017eioti, taip pat kar\u0161\u010diavimas, galvos skausmas, padid\u0117j\u0119 ir jautr\u016bs kaklo limfmazgiai.<\/p>\n

Tonzilitas gali u\u017eklupti \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emones, bet da\u017eniau serga vaikai. Sergama bet kokiu met\u0173 laiku, galb\u016bt \u0161iek tiek da\u017eniau \u017eiem\u0105.<\/p>\n

Gydymas<\/strong>. Tonzilito gydymas taip pat priklauso nuo jo suk\u0117l\u0117jo. Virusin\u0117s infekcijos sukeltas tonzilitas per vien\u0105 ar dvi savaites gali praeiti savaime. Jei tonzilit\u0105 suk\u0117l\u0117 bakterin\u0117s kilm\u0117s infekcija, skiriama antibiotik\u0173. Geriam\u0173j\u0173 antibiotik\u0173 paprastai reikia vartoti apie 10 dien\u0173. Net jei po keli\u0173 dien\u0173 jau\u010diamas b\u016bkl\u0117s pager\u0117jimas, antibiotik\u0173 kurs\u0105 vis tiek reikia t\u0119sti, nes tik taip galima i\u0161vengti ligos atkry\u010dio.<\/p>\n

Gana da\u017enai \u017emon\u0117s, ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119 gerkl\u0119, pamato baltus ta\u0161kelius, kuriuos tuoj pat identifikuoja kaip p\u016blius ir nusistato sau p\u016blingo tonzilito diagnoz\u0119. Ta\u010diau, gydytojo M.Ka\u0161\u0117tos teigimu, ne visuomet tie ma\u017eesni ar didesni balti ta\u0161keliai yra p\u016bliai. Infekcijos metu p\u016blines sankaupas sudaro tonzili\u0173 kriptose atsiradusios \u017euvusios imunokompetentin\u0117s l\u0105stel\u0117s, t.y. leukocitai, bakterijos ir negyvos aplinkini\u0173 audini\u0173 l\u0105stel\u0117s. O \u012f var\u0161k\u0119 pana\u0161ios apna\u0161os da\u017eniausiai b\u016bna ne p\u016bliai, o detrito mas\u0117s, susidaran\u010dios tonzil\u0117s kriptose. \u201eTad, pama\u010dius apna\u0161as gerkl\u0117je, reikia ne i\u0161sig\u0105sti, ne prad\u0117ti savaranki\u0161kai gydytis antibiotikais, o kreiptis \u012f gydytoj\u0105. Lig\u0105 diagnozuoti tur\u0117t\u0173 tik specialistas”, – pa\u017eymi pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Dingo balsas – laringitas<\/a><\/strong><\/p>\n

laringitas<\/a>\/4475″>Laringitas<\/strong> – gerkl\u0173 gleivin\u0117s, kuri dengia ir balso stygas, u\u017edegimas. Laringito prie\u017eastys gali b\u016bti ir virusai, ir bakterijos, taip pat \u012fvair\u016bs alergenai (dulk\u0117tas oras, kenksmingos dujos), balso styg\u0173 nuovargis, j\u0173 pertempimas, r\u016bkymas. \u016aminio laringito prie\u017eastis – virusin\u0117 infekcija. L\u0117tinis laringitas<\/a> gali pasireik\u0161ti \u017emon\u0117ms, kurie da\u017enai serga kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimu, taip pat tiems, kuriems darbe tenka ilgai ir garsiai kalb\u0117ti.<\/p>\n

Ligos simptomai<\/strong> – u\u017ekimimas, kiti balso sutrikimai arba lojantis balsas, kar\u0161\u010diavimas, kosulys<\/a>, sloga<\/a>. Taip pat gali b\u016bti skausminga rykl\u0117, jos paraudimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Balso sutrikimas paprastai trunka 7-10 dien\u0173.<\/p>\n

Gydymas<\/strong>. Gydymo esm\u0117 – tylos re\u017eimas, t.y. stengtis ma\u017eiau kalb\u0117ti, o jei tenka – kalb\u0117ti \u012fprastu tyliu balsu, \u012fprastu tembru (nei per auk\u0161tu, nei per \u017eemu), ne\u0161aukti, kad neb\u016bt\u0173 dirginamos, traumuojamos balso stygos ir taip nesukeltume antrinio mechaninio u\u017edegimo. Rekomenduojamos gar\u0173 inhaliacijos, galima su mentoliu, eukaliptu ar kitomis priemon\u0117mis. <\/p>\n

Epiglotitas<\/a> – gr\u0117sminga sveikatai liga<\/strong><\/p>\n

laringitas<\/a> n\u0117ra pavojinga gyvybei liga. Ta\u010diau gretimos lokalizacijos liga – epiglotitas<\/a> – gali kelti daug gr\u0117smi\u0173. laringitas<\/a> ir epiglotitas<\/a> dvi skirtingos ligos ir viena \u012f kit\u0105 nepereina.<\/p>\n

Epiglotitas<\/a><\/strong> – tai \u016bminis bakterij\u0173 sukeltas antgerklio ir j\u012f supan\u010di\u0173 audini\u0173 u\u017edegimas, d\u0117l kurio gali sutrikti kv\u0117pavimas.<\/p>\n

Ligos simptomai<\/strong> – pasunk\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas, gerkl\u0117s skausmas<\/a>, kar\u0161\u010diavimas, odos pam\u0117limas, rijimo sutrikimai, nenat\u016brali poza (\u017emogus s\u0117di i\u0161si\u017eioj\u0119s, i\u0161temp\u0119s kakl\u0105, palink\u0119s \u012f priek\u012f).<\/p>\n

Gydymas<\/strong>. Epiglotitas<\/a> da\u017eniau pasirei\u0161kia vaikams, ir d\u0117l jo neretai tenka gultis \u012f ligonin\u0119, gydomas antibiotikais. <\/p>\n

D\u0117l ko guldoma \u012f ligonin\u0119?<\/strong><\/p>\n

faringitas<\/a> n\u0117ra sunki liga, ir d\u0117l jos \u012f ligonin\u0119 pacientai n\u0117ra guldomi. Da\u017eniausiai hospitalizuojami tonzilitu sergantys vaikai, kurie namie d\u0117l kar\u0161\u010diavimo, gerkl\u0117s skausm\u0173, pasunk\u0117jusio rijimo atsisako valgyti ir gerti. Tokiais atvejais, kad vaiko organizmas nei\u0161sekt\u0173, jis guldomas \u012f ligonin\u0119 ir skiriamas specifinis ir simptom\u0173 gydymas.<\/p>\n

Taigi suaugusieji d\u0117l faringito, laringito ar tonzilito paprastai \u012f ligonin\u0119 nepatenka. Da\u017eniausiai suaugusiesiems hospitalizacijos prireikia d\u0117l \u0161i\u0173 lig\u0173 sukelt\u0173 komplikacij\u0173, pvz., parafaringini\u0173 ar paratonzilini\u0173 p\u016blini\u0173. D\u0117l epiglotito \u012f ligonin\u0119 taip pat patenkama, kai d\u0117l susiformavusio antgerklio p\u016blinio arba, esant kv\u0117pavimo tak\u0173 nepraeinamumui, reikia chirurgin\u0117s intervencijos.<\/p>\n

Gerkl\u0117s lig\u0173 profilaktika<\/strong><\/p>\n

Apsisaugoti nuo virus\u0173 ir bakterij\u0173, kurios sukelia \u012fvairias, taip pat ir gerkl\u0117s, ligas, galima da\u017enai plaunant rankas. Taip pat, norint nesusirgti, rekomenduojama vengti ilgo kontakto su sergan\u010diaisiais, o jei serga nami\u0161kiai, nesidalyti tais pa\u010diais indais, stiklin\u0117mis, rank\u0161luos\u010diais ir kt. Taip pat svarbu stiprinti bendr\u0105 organizmo atsparum\u0105.<\/p>\n

Ko daryti negalima:<\/strong><\/p>\n