{"id":9682,"date":"2011-11-14T20:00:00","date_gmt":"2011-11-14T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-11-14T20:00:00","modified_gmt":"2011-11-14T20:00:00","slug":"gasdinti-zmones-nesveiku-maistu-darosi-madinga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/gasdinti-zmones-nesveiku-maistu-darosi-madinga\/9682\/","title":{"rendered":"G\u0105sdinti \u017emones nesveiku maistu darosi madinga"},"content":{"rendered":"

Mitybos specialistai pastebi, kad plinta nauja mada – g\u0105sdinti \u017emones nesveiku maistu: \u017einiasklaidoje apstu straipsni\u0173 ir reporta\u017e\u0173 apie nesveik\u0105, pavojing\u0105 maist\u0105, E priedus. Paprastam mirtingajam tikrai sunku susigaudyti, kas tiesa, o kas ne.<\/strong><\/p>\n

Mityba pagal prane\u0161imus<\/div>\n
G\u0105sdinimai nesveiku, pavojingu maistu neretai perauga \u012f sveiko maisto \u0161lovinim\u0105. „Maitinkit\u0117s sveikai ir gyvensite \u0161imt\u0105 met\u0173!“ – toks gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161i\u0173 dien\u0173 \u0161\u016bkis. <\/div>\n
\u0160tai ir mano t\u0117tis \u0161ventai tiki, tuo kas apie maist\u0105 ra\u0161oma \u017einiasklaidoje. Nar\u0161ydamas internete atrado, kad norint i\u0161vengti onkologini\u0173 lig\u0173, reikia valgyti daug brokoli\u0173. Dvi savaites piet\u0173 l\u0117k\u0161t\u0117je \u017ealiavo \u0161ios dar\u017eov\u0117s, kol nepasirod\u0117 \u017einut\u0117, kad da\u017enai valgant brokolius, tikimyb\u0117 susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu padid\u0117ja tris kartus. I\u0161sigando \u017emogus. Tiesa, beskaitydamas straipsn\u012f toliau aptiko u\u017euomin\u0105, kad norint i\u0161vengti toki\u0173 lig\u0173 reikia bent kart\u0105 per dien\u0105 suvalgyti 200 gram\u0173 pomidor\u0173. Dabar – n\u0117 dienos be pomidor\u0173. Bent jau iki kito prane\u0161imo.<\/div>\n
Ta\u010diau ar tikrai sveikas maistas gali tapti panac\u0117ja nuo vis\u0173 lig\u0173? Mitybos specialistai kategori\u0161ki – sveika mityba tikrai neapsaugo nuo vis\u0173 lig\u0173, tuo labiau j\u0173 negydo.<\/div>\n
\n <\/div>\n
Seniau nevalg\u0117 sveikiau<\/div>\n
\u017dmon\u0117s niekada nesimaitino tobulai. Iki XX a. vidurio did\u017eiausia problema buvo visaver\u010dio maisto stoka. \u017dmon\u0117s valg\u0117 tai, k\u0105 tur\u0117jo. Gal\u0117jo net vis\u0105 dien\u0105 valgyti vienod\u0105 maist\u0105, pavyzd\u017eiui, vien duon\u0105. Ta\u010diau kuomet kalba pasisuka apie maist\u0105, visi kaip vienas sako, kad anuomet visi maitinosi kur kas sveikiau. Dietolog\u0173 teigimu, tai n\u0117ra tiesa. <\/div>\n
„Da\u017enai tenka gird\u0117ti, kai \u017emon\u0117s sako, kad m\u016bs\u0173 prot\u0117viai valg\u0117 rieb\u0173 sot\u0173 maist\u0105, la\u0161inius ir niekas netukdavo. O dabar tai mums pai\u0161oma kaip blogis. Bet gi tuomet jie dirbo sunk\u0173 fizin\u012f darb\u0105, tuo tarpu \u0161i\u0173 laik\u0173 statistinio lietuvio darbas – s\u0117d\u0117ti prie kompiuterio. Jei per dien\u0105 jud\u0117tum\u0117me kiek m\u016bs\u0173 prot\u0117viai, gal\u0117tum\u0117me maitintis kaip jie“, – sako Vilniaus universiteto, medicinos fakulteto visuomen\u0117s sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas.<\/div>\n
\n <\/div>\n
Ekologi\u0161ki – nerei\u0161kia geresni<\/div>\n
Apklausos rodo, jog dauguma \u017emoni\u0173 mano, jog ekologi\u0161ki produktai yra geresni ir naudingesni sveikatai. Deja, tyrimai, atlikti lyginant ekologi\u0161k\u0173 ir \u012fprast\u0173, neekologi\u0161k\u0173, produkt\u0173 poveik\u012f sveikatai, atskleid\u0117, kad j\u0173 poveikis sveikatai vienodas. <\/div>\n
Autoriai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad ekologi\u0161ki produktai n\u0117ra nei geresni, nei naudingesni, neturi daugiau \u012ftakos sveikatai nei \u012fprasti neekologi\u0161ki. Taip pat nustatyta, kad ekologi\u0161ki produktai biologine verte nesiskiria nuo neekologi\u0161k\u0173.<\/div>\n
\n <\/div>\n
Druska – pavojingiau nei E<\/div>\n
Kitas \u0161i\u0173 dien\u0173 siaubas yra E – maisto priedai, kuri\u0173 yra daug ir \u012fvairi\u0173, bet g\u0105sdinama visais. Retas kuris susim\u0105sto, kad mums \u012fprasta valgomoji druska taip pat pavojinga, gal net pavojingesn\u0117 nei natrio glutamatas. Druska yra viena arterin\u0117s hipertenzijos prie\u017eas\u010di\u0173. <\/span><\/div>\n
Naujausiose JAV mitybos rekomendacijose, paskelbtose 2011 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f, natrio kiek\u012f maiste rekomenduojama dar labiau suma\u017einti – nuo anks\u010diau rekomenduot\u0173 2300 mg iki 1500 mg. O nuo \u0161i\u0173 met\u0173 Argentinoje kavin\u0117se u\u017edrausta ant stalo statyti druskines. <\/div>\n
 <\/div>\n

Komentaras:<\/strong><\/p>\n

 Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietolog\u0117 Au\u0161ra Jauni\u0161kyt\u0117:<\/u><\/div>\n
– Ma\u017edaug 50 procent\u0173 \u017emogaus sveikatos lemia mityba, kit\u0105 dal\u012f – genetika, kurios kol kas negalime pakeisti, aplinkos tar\u0161a, \u017ealingi \u012fpro\u010diai. Problem\u0173 d\u0117l netinkamos mitybos atsiranda ne i\u0161kart, gali praeiti keleri metai, kartais net de\u0161imtme\u010diai. Ta\u010diau kartais jos reik\u0161m\u0117 sveikatai pervertinama. Sveika mityba tikrai neapsaugo nuo vis\u0173 lig\u0173, tuo labiau j\u0173 nei\u0161gydo. Pavyzd\u017eiui, tinkama mityba gali apsaugoti nuo nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto, net jei yra genetinis polinkis sirgti \u0161ia liga. Bet yra nedidelis procentas \u017emoni\u0173, kurie vis vien suserga antro tipo cukriniu diabetu, nors yra nenutuk\u0119 ir sveikai maitinasi. Sveika mityba negali nei apsaugoti, nei i\u0161gydyti toki\u0173 sunki\u0173 lig\u0173 kaip i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, reumatoidinis artritas<\/a>, sustabdyti \u017emogaus sen\u0117jimo, apsaugoti nuo apsigimim\u0173. <\/div>\n
Nepamir\u0161kime, kad, be maisto, yra ir valgytojas. Gerti pien\u0105 yra sveika, bet jei \u017emogaus organizmas jo netoleruoja, tai tikrai n\u0117ra gerai. Rie\u0161utai – puikus produktas, bet tik nealergi\u0161kam jiems \u017emogui. Ta\u010diau nuomon\u0117, kad jei ko nors noriu, vadinasi, tos med\u017eiagos tr\u016bksta organizmui, n\u0117ra teisinga. Jei organizmui ko nors tr\u016bksta, jis sugeba pasisavinti daugiau tos med\u017eiagos i\u0161 maisto, bet tikrai nemoka pasakyti, ko nori valgyti. Jei \u017emogus kur\u012f laik\u0105 labai nori vieno produkto ar j\u0173 grup\u0117s pavyzd\u017eiui saldumyn\u0173, tai susij\u0119 su netinkama mityba, bet ne taip tiesiogiai. Alkis gali pasireik\u0161ti skirtingai, tod\u0117l tam tikro maisto nor\u0117jimas yra viena alkio aprai\u0161k\u0173.  <\/div>\n
\n
\n
Evelina Machova<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

Testai apie sveik\u0105 mityb\u0105<\/a><\/p>\n

Dietos<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mitybos specialistai pastebi, kad plinta nauja mada – g\u0105sdinti \u017emones nesveiku maistu: \u017einiasklaidoje apstu straipsni\u0173 ir reporta\u017e\u0173 apie nesveik\u0105, pavojing\u0105 maist\u0105, E priedus. Paprastam mirtingajam tikrai sunku susigaudyti, kas tiesa, o kas ne.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[1342,142],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-9682","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-druska","tag-sveika-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9682","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9682"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9682\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9682"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9682"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9682"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9682"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9682"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}