{"id":9706,"date":"2011-11-02T20:00:00","date_gmt":"2011-11-02T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-11-02T20:00:00","modified_gmt":"2011-11-02T20:00:00","slug":"rukymas-ir-nutukimas-lietuviams-skambina-pavojaus-varpais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/rukymas-ir-nutukimas-lietuviams-skambina-pavojaus-varpais\/9706\/","title":{"rendered":"R\u016bkymas ir nutukimas lietuviams skambina pavojaus varpais"},"content":{"rendered":"
Greitas gyvenimo tempas kaltas d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 <\/a>rizikos veiksni\u0173 – r\u016bkymo ir netinkamos mitybos – paplitimo. Sveikatos specialistai \u012fvardina, koki\u0105 esmin\u0119 \u017eal\u0105 sveikatai daro \u0161ie veiksniai ir ragina \u017emones imtis poky\u010di\u0173 kuo grei\u010diau.<\/div>\n
Puodelis kavos ir cigaret\u0117 nepusry\u010diavus, pertrauk\u0117l\u0117s su cigarete darbo metu, cigaret\u0117 ir vyno taur\u0117 susitikus su draugais – da\u017eni atvejai daugelio kasdienyb\u0117je. Naujausio Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto atlikto Suaugusi\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 gyvensenos tyrimo duomenimis, r\u016bkymas yra labai paplit\u0119s tarp Lietuvos gyventoj\u0173. 2010 m. kasdien r\u016bk\u0117 34,2 proc. vyr\u0173 ir 15 proc. moter\u0173. Nuo 1994 m. iki 2000 m. r\u016bkymo paplitimas did\u0117jo visoje populiacijoje, reik\u0161mingai i\u0161augo r\u016bkan\u010di\u0173 moter\u0173 dalis (2,3 karto). Per paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f r\u016bkan\u010di\u0173 vyr\u0173 suma\u017e\u0117jo 1,5 karto, o moter\u0173 – nepasikeit\u0117.  Statistika rodo, kad tarp r\u016bkali\u0173 spar\u010diai daug\u0117ja paaugli\u0173 ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
 <\/div>\n
R\u016bkymas didina kraujo kre\u0161uli\u0173 pavoj\u0173<\/strong><\/div>\n
Nikotinas, esantis tabako d\u016bmuose turi \u012ftakos ateroskleroz\u0117s<\/a> vystymuisi, sukelia kraujagysli\u0173 susiaur\u0117jim\u0105, didina adrenalino kiek\u012f kraujyje ir priver\u010dia \u0161ird\u012f grei\u010diau plakti, tod\u0117l \u0161irdies raumuo silpsta, vystosi  \u0161irdies nepakankamumas<\/a>.<\/div>\n
„Cigare\u010di\u0173 d\u016bmuose esantys toksinai didina kraujo kre\u0161um\u0105. Sur\u016bkius dvi cigaretes jau po dviej\u0173 valand\u0173 galima \u012frodyti, kad jauno \u017emogaus kraujo kre\u0161umas padid\u0117ja. D\u0117l to \u0161iandien vis daugiau 40-ties met\u0173 sulaukusi\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161tinka miokardo infarktas<\/a>. Tai da\u017eniausiai b\u016bna daug streso patiriantys vyrai. Miokardo infarkt\u0105 sukelia staigiai susiformav\u0119 kraujo kre\u0161uliai, kurie u\u017ekem\u0161a kraujagysles. Kiekvienas tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kad r\u016bkantiems rizika susirgti miokardu infarktu padid\u0117ja tris kartus“, – kalba gydytoja Viktorija Andrejevait\u0117.<\/div>\n
R\u016bkymas net 7 kartus padidina ir koj\u0173 arterij\u0173 ligos rizik\u0105. Kaip pasakoja gydytoja, liga pasirei\u0161kia skausmu kojose, \u0161lub\u010diojimu, gali i\u0161sivystyti gangrena. \u0160ios ligos rizika auga did\u0117jant r\u016bkymo intensyvumui – sur\u016bkom\u0173 cigare\u010di\u0173 skai\u010diui, tad vienintelis b\u016bdas nuo jos apsisaugoti – metimas r\u016bkyti.<\/div>\n
Medikus ver\u010dia sunerimti didelis r\u016bkan\u010di\u0173 moter\u0173 skai\u010dius. Enrika Kuzinkovien\u0117, \u017emoni\u0173 sveikatos srityje dirban\u010dios kompanijos „Bayer“ medicinos reikal\u0173 kurator\u0117, atkreipia r\u016bkan\u010di\u0173 moter\u0173 d\u0117mes\u012f: „Moterys, vartojan\u010dios hormoninius kontraceptikus, tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kad kraujo kre\u0161uli\u0173 susidarymo rizika padid\u0117ja, jeigu moteris r\u016bko. Ta\u010diau anaiptol ne kiekviena tai \u017eino.“<\/div>\n
 <\/div>\n
R\u016bkyti meta d\u0117l sveikatos<\/strong><\/div>\n

„Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s geriau suvokia r\u016bkymo darom\u0105 \u017eal\u0105, tod\u0117l jie da\u017eniau priima sprendim\u0105 mesti r\u016bkyti. Deja, to negalima pasakyti apie jaunus \u017emones – jie \u012fsitikin\u0119, kad sugeb\u0117s mesti r\u016bkyti bet kada. Nikotinas yra labai stiprus narkotikas, kuris pagal priklausomyb\u0117s laipsn\u012f prilyginamas heroinui ir kokainui. Tai patvirtina statistika – tik 5 proc. i\u0161 70-ies proc. norin\u010di\u0173 mesti r\u016bkyti, tai padaro patys, be medik\u0173 pagalbos“, – pasakoja gyd. V. Andrejevait\u0117.<\/p>\n

Remiantis lietuvi\u0173 gyvensenos statistika, metusi\u0173 r\u016bkyti vyr\u0173 2010 m. buvo 19,6 , moter\u0173 – 12 proc. Anot gydytojos, b\u016bt\u0173 galima daryti prielaid\u0105, kad visi \u0161ie metusieji susid\u016br\u0117 su kokia nors liga: „\u017dmon\u0117s greitai pasiduoda abstinencijos simptomams ir v\u0117l griebiasi cigaret\u0117s. Moterys, nesiry\u017eta mesti r\u016bkyti, nes bijo, kad d\u0117l padid\u0117sian\u010dio apetito priaugs svorio. Nor\u0105 nuolat u\u017ekand\u017eiauti tikrai galima suvaldyti – reikia valios ir noro.“<\/div>\n
 <\/div>\n
Did\u0117ja cukraus ir riebal\u0173 vartojimas<\/strong><\/div>\n
Suaugusi\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 gyvensenos tyrimo i\u0161vadose skelbiama, kad pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais daugelio pasaulio valstybi\u0173 gyventoj\u0173 mityba keit\u0117si sveikatai nepalankia linkme. I\u0161augo didel\u0117s energin\u0117s vert\u0117s maisto produkt\u0173, turin\u010di\u0173 daug riebal\u0173 ir cukraus, vartojimas. Tuo tarpu dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173 ir ma\u017eai perdirbt\u0173 gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173 vartojama nepakankamai. Tokie mitybos poky\u010diai skatina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas sukelian\u010dio rizikos faktoriaus – nutukimo, kuris yra laikomas da\u017en\u0117jan\u010diu sutrikimu, atsiradim\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Anot gydytojos dietolog\u0117s Editos Gavelien\u0117s, tik 8-10 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 domisi, k\u0105 valgo: „I\u0161 praktikos galiu pasakyti, kad \u017emon\u0117s tikrai ma\u017eai d\u0117mesio skiria maisto rinkimuisi pagal jo \u012ftak\u0105 sveikatai. Klaidinga nuomon\u0117, kad sveika tai, kas brangu. Anaiptol – reikia skaityti produkt\u0173 apra\u0161ymus, o ne \u017ei\u016br\u0117ti j\u0173 kain\u0105. Sveikoje mityboje labai svarbu yra maisto \u012fvairov\u0117, nes n\u0117ra produkto, kuriame b\u016bt\u0173 visos \u017emogui reikalingos maistin\u0117s med\u017eiagos.“<\/div>\n
 <\/div>\n
Nutukusi\u0173 vyr\u0173 spar\u010diai daug\u0117ja<\/strong><\/div>\n
Nuo 1994 m. antsvorio paplitimas tarp vyr\u0173 padid\u0117jo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Tuo tarpu antsvorio ir nutukimo paplitimas per \u0161iuos metus tarp moter\u0173 nepasikeit\u0117. 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas<\/a> – penktadaliui moter\u0173. Lietuvos \u0161irdies asociacija atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kiekvienas vir\u0161svorio kilogramas padidina smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173,  kuriomis \u0161irdis priversta pumpuoti krauj\u0105, ilg\u012f ma\u017edaug 2 km. \u0160ird\u017eiai tai yra papildomas kr\u016bvis, ji padid\u0117ja, sustor\u0117ja jos sienel\u0117s.<\/div>\n
„Tai, kad penktadaliui Lietuvos vyr\u0173 ir moter\u0173 yra nustatytas nutukimas<\/a>, yra pavojingas skai\u010dius. Apskritai, moterims gyvenimo eigoje yra daugiau provokacini\u0173 veiksni\u0173, kurie i\u0161\u0161aukia kalorij\u0173 poreikio pokyt\u012f. \u0160ie veiksniai susij\u0119 su hormon\u0173 poky\u010diais n\u0117\u0161tumo, menopauz\u0117s metu. Klimakteriniu periodu nutukimo rizika ne tik did\u0117ja, bet ir kei\u010diasi jo pob\u016bdis – atsiranda pilvinis nutukimas<\/a>. Pastarasis itin pavojingas kalbant apie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas“, – pabr\u0117\u017eia gyd. dietolog\u0117 E. Gavelien\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Svarbu – valgyti reguliariai<\/strong><\/div>\n
Gydytoja teigia, kad \u0161iandien laikas yra taupomas valgymo s\u0105skaita: „Visi skuba, lekia ir maistas lieka paskutin\u0117je vietoje. O kur dingo tradicija, kuomet visa \u0161eima sus\u0117da prie stalo bendrai vakarienei? \u0160iandien ji nyksta, nes tam papras\u010diau nebelieka laiko.“<\/div>\n

„Svorio problem\u0173 turintys \u017emon\u0117s da\u017enai nesikreipia pas dietologus, nes mano, kad reik\u0117s imtis drasti\u0161k\u0173 priemoni\u0173 – badauti, atsisakyti m\u0117gstam\u0173 patiekal\u0173. Tai netiesa. Vienas pagrindini\u0173 recept\u0173, norint palaikyti sveik\u0105 svor\u012f – reguliarus valgymas. Taip pat svarbu yra saikingumas ir maisto \u012fvairov\u0117“, – tinkamos mitybos receptais dalinasi dietolog\u0117.<\/p>\n

Anot medik\u0117s, moterys \u012f dietolog\u0105 kreipiasi, kai j\u0173 netenkina estetin\u0117 i\u0161vaizda, o vyrai – kai sutrinka sveikata. Verta \u017einoti, kad 10 proc. suma\u017einus k\u016bno svor\u012f, kai \u017emogui nustatytas nutukimas<\/a>, jau suma\u017e\u0117ja tromboz\u0117s ir padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio rizika.<\/div>\n
Per pra\u0117jus\u012f de\u0161imtmet\u012f nutukimo paplitimas padid\u0117jo daugelyje Europos valstybi\u0173. Nutuk\u0119 \u017emon\u0117s gyvena trumpiau nei turintys normal\u0173 svor\u012f. Nutukimas<\/a>, kaip ir r\u016bkymas, yra daugelio lig\u0173 rizikos veiksnys.<\/div>\n
„Bayer“ atstov\u0117 Enrika Kuzinkovien\u0117 pateikia pavyzd\u012f: „Cukrinis diabetas taip pat yra vienas i\u0161 tromboz\u0117s rizikos veiksni\u0173. Tod\u0117l cukralige sergantys ir antsvorio turintys \u017emon\u0117s gali \u017eymiai pagerinti savo sveikatos b\u016bkl\u0119 atsikratydami nereikaling\u0173 kilogram\u0173. Taip b\u016bt\u0173 suma\u017einama tromboz\u0117s rizika. Gera savijauta ir sveikos gyvensenos princip\u0173 laikymasis pirmiausia priklauso nuo m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 valios ir noro b\u016bti sveikais“, – teigia sveikatos specialist\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Poveikis organizmui metus r\u016bkyti:<\/strong><\/div>\n
20 min. – normalizuojasi kraujosp\u016bdis ir pulsas. Pager\u0117ja kraujotaka – ypa\u010d rankose ir kojose; 8 val. – iki normalaus lygio pakyla deguonies kiekis kraujyje, suma\u017e\u0117ja staigaus miokardo infarkto (MI) rizika;24 val. – anglies monoksido(CO) organizme n\u0117ra, plau\u010diai pradeda valytis;48 val. – n\u0117ra nikotino organizme, uosl\u0117 ir skonio jutimai pager\u0117ja;72 val. – kv\u0117puoti lengviau, esi energingesnis;2-12 sav. – kraujotaka pager\u0117jusi visame k\u016bne, lengviau vaik\u0161\u010dioti, sportuoti;per 3-9 m\u0117n. –  plau\u010di\u0173 funkcija pager\u0117ja 5-10% , palengv\u0117ja kv\u0117pavimas, i\u0161nyksta kosulys<\/a>, oro tr\u016bkumas, \u0161vok\u0161timas;5 metai – 50 % suma\u017e\u0117ja mirtingumas nuo MI, palyginus su r\u016bkan\u010diu;10 met\u0173 –  rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu 50% ma\u017eesn\u0117 nei r\u016bkan\u010dio. Rizika susirgti MI tokia pat, kaip niekada ner\u016bkiusio.<\/div>\n
 <\/div>\n
Nutukimas<\/a> gali b\u016bti vertinamas pagal k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI):<\/strong><\/div>\n
KMI = k\u016bno mas\u0117 (kg) \/ \u016bgis (m2)<\/div>\n
KMI < 18 – per ma\u017eas svoris<\/div>\n
KMI 18-24,9 – normalus svoris<\/div>\n
KMI 25-29,9 – vir\u0161svoris<\/div>\n
KMI > 30 – nutukimas<\/a>
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

Sveikatos testas<\/a> – k\u0105 privalo \u017einoti kiekvienas r\u016bkalius?<\/a><\/p>\n

Dietos<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Greitas gyvenimo tempas kaltas d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 <\/a>rizikos veiksni\u0173 – r\u016bkymo ir netinkamos mitybos – paplitimo. Sveikatos specialistai \u012fvardina, koki\u0105 esmin\u0119 \u017eal\u0105 sveikatai daro \u0161ie veiksniai ir ragina \u017emones imtis poky\u010di\u0173 kuo grei\u010diau.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1520,93,1802,808,157,125,1041],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9706","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gydytojos","tag-infarktas","tag-mesti-rukyti","tag-nikotinas","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-svoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9706","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9706"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9706\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9706"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9706"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}