{"id":9723,"date":"2011-10-24T18:00:00","date_gmt":"2011-10-24T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-10-24T18:00:00","modified_gmt":"2011-10-24T18:00:00","slug":"kaip-apsisaugoti-nuo-infekciju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-apsisaugoti-nuo-infekciju\/9723\/","title":{"rendered":"Kaip apsisaugoti nuo infekcij\u0173?"},"content":{"rendered":"
\n
\n
Dabar, kai visuomen\u0119 gasdina meningokokin\u0117s infekcijos<\/a>, difterijos,tuberkulioz\u0117s<\/a>, tym\u0173 pasirei\u0161kimai ir infekcini\u0173 lig\u0173 plitimo nebestabdo valstybi\u0173 sienos, o lemia ir tokie veiksniai, kaip visuomen\u0117s sen\u0117jimas, did\u017eiul\u0117 gyventoj\u0173 migracija, \u017dIV<\/a> plitimas, nepakankama besigydan\u010di\u0173 ligoni\u0173 kontrol\u0117, paskutin\u012f ta\u0161k\u0105 turi pad\u0117ti m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 s\u0105moningumas \u012fvertinant savo sveikat\u0105.<\/div>\n<\/div>\n
\n
Infekcin\u0117s ligos nuo kit\u0173 lig\u0173 skiriasi tuo, kad j\u0173 prie\u017eastis yra gyvas suk\u0117l\u0117jas – mikrobas (bakterija, virusas, grybelis, pirmuonis), patek\u0119s ir parazituoj\u0105s \u017emogaus organizme.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kod\u0117l infekcin\u0117s ligos ne\u012fveikiamos?<\/strong><\/div>\n
Kaip ra\u0161\u0117 prof. habil. dr. Alvydas Lai\u0161konis (KMU Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika), jau 1985 m. PSO buvo pateikusi ambicing\u0105 projekt\u0105, kuriame teigta, jog iki 2000-\u0173j\u0173 Europoje neliks tym\u0173, difterijos, \u012fgimtos raudonuk\u0117s, kokliu\u0161o ir naujagimi\u0173 stablig\u0117s, o 1988 metais visame pasaulyje bus \u012fveiktas poliomielitas<\/a>. Ta\u010diau realyb\u0117je akivaizdu, kad prognoz\u0117s buvo labai ankstyvos. Pasak profesoriaus, nebuvo \u012fvertinta ta aplinkyb\u0117, kad infekcin\u0117s ligos yra \u017emogaus ir mikroorganizmo vieninga biologin\u0117 visuma, kuri\u0105 veikia i\u0161or\u0117s ir vidaus pasaulio j\u0117gos bei aplinkyb\u0117s. Kintant klimatui ir persitvarkant ekosistemai, susiformavo labai daug \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173 gamtini\u0173 \u017eidini\u0173, pagaus\u0117jo lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117j\u0173 ir pada\u017en\u0117jo kontaktai su \u017emogumi. Dabar pasaulyje kasmet nustatomi du trys nauj\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai. Infekcini\u0173 lig\u0173 evoliucija vyksta keliomis kryptimis. Kai kurie patogeniniai parazitai vyst\u0117si kartu su \u017emogumi, kiti adaptavosi ir parazituoja \u017emogaus organizme, kai kurie nepatogeniniai mikroorganizmai \u012fgavo patogenini\u0173 savybi\u0173 (dizenterija, gripas<\/a>). Gausus antibiotik\u0173 vartojimas suk\u0117l\u0117 nauj\u0173 mikroorganizm\u0173, atspari\u0173 daugeliui antibiotik\u0173, atsiradim\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pavojai:<\/strong><\/div>\n
Ligos suk\u0117l\u0117jai gali daugintis \u012fsiskverbimo vietoje, o kai kurie kraujotakos ir limfin\u0117s sistem\u0173 takais i\u0161plisti po vis\u0105 organizm\u0105. D\u0117l mikroorganizm\u0173 poveikio pa\u017eeid\u017eiami svarb\u016bs organai, sutrinka ar visi\u0161kai i\u0161nyksta j\u0173 funkcija. O d\u0117l svarbi\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimo ligonis gali likti invalidas ar mirti. Deja, kol kas yra i\u0161tirta ma\u017eiau nei 1 proc. mikroorganizm\u0173, egzistuojan\u010di\u0173 pasaulyje.<\/div>\n
Infekcin\u0117 liga – tai u\u017ekre\u010diama liga, ji gali b\u016bti vieno \u017emogaus perduodama kitam. Jos plinta per or\u0105, vanden\u012f, maisto produktus, gyv\u016bnus, buitiniu ir lytiniu keliu.<\/div>\n
 <\/div>\n
SVARBU \u017dINOTI<\/strong><\/div>\n
\n
\n
\n
 <\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n
Infekciniai susirgimai skirstomi pagal ligos suk\u0117l\u0117jo r\u016b\u0161\u012f. Nuo suk\u0117l\u0117jo priklauso ir ligos gydymas:<\/div>\n
Bakterin\u0117s infekcijos, pvz., difterija<\/a>, kokliu\u0161as<\/a>, stablig\u0117<\/a>, skarlatina, meningokokin\u0117 infekcija, \u017eaizd\u0173 infekcijos, kurios da\u017eniausiai gydomas antibiotikais.Virusin\u0117s infekcijos, pvz., tymai<\/a>, kiaulyt\u0117<\/a>, raudonuk\u0117<\/a>, \u017dIV, hepatitas<\/a> A, B ir C, poliomielitas<\/a>, pasiutlig\u0117, gripas<\/a> nuo kuri\u0173 apsisaugojama skiepais. Tik kai kurie virusai (pavyzd\u017eiui, herpes) s\u0117kmingai gydomi antivirusiniais vaistais.<\/div>\n
Grybelin\u0117s infekcijos, pvz., p\u0117d\u0173 grybelis, kurios gydomas prie\u0161grybeliniais preparatais.Parazitin\u0117s infekcijos, pvz., maliarija<\/a>, gydomos antiparazitiniais preparatais bei higienos priemon\u0117mis.<\/div>\n
Kuo skiriasi virusai ir bakterijos? Virusai yra lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai, kurie kitaip nei bakterijos, negali savaranki\u0161kai daugintis. Jie dauginasi tik tada, kai \u012fsiskverbia \u012f gyvas l\u0105steles, pvz., \u017emogaus. *<\/div>\n
 <\/div>\n
Simptomai<\/strong><\/div>\n
Pasirei\u0161kiantys simptomai, pvz., kar\u0161\u010diavimas, odos b\u0117rimai<\/a> arba viduriavimas<\/a>, priklauso nuo suk\u0117l\u0117j\u0173 r\u016b\u0161ies, nuo j\u0173 patekimo vietos. Jei esamos infekcijos metu, prasideda kita infekcija, ji vadinama superinfekcija. Pvz., kai kurie antibiotikai sunaikina ir nat\u016bralias \u017emogaus vir\u0161kinamojo trakto bakterijas. Tada susidaro palankios s\u0105lygos apsigyventi kitoms patogenin\u0117ms bakterijoms.<\/div>\n
Susirgimo sunkumas priklauso nuo imuniteto b\u016bkl\u0117s, suk\u0117l\u0117jo savybi\u0173, patekimo vietos (kaip gerai suk\u0117l\u0117jas prasiskverb\u0117 ir ar gali tenai daugintis). Vis\u0173 pirma, u\u017e apsisaugojim\u0105 nuo lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 yra atsakinga imunin\u0117 sistema. Ji geb\u0117jim\u0105 kovoti su suk\u0117l\u0117jais \u012fgauna gyvenimo eigoje. Tod\u0117l vyresni \u017emon\u0117s tam tikromis infekcin\u0117mis ligomis perserga lengviau nei jaunesni.<\/div>\n
 <\/div>\n
Infekcini\u0173 lig\u0173 diagnostikoje labai svarb\u016bs yra laboratoriniai tyrimai<\/strong><\/div>\n
\u0160iuolaikin\u0117 medicina turi galimybi\u0173 atlikti ligos diagnoz\u0119 patvirtinan\u010dius biocheminius, imunologinius, virusologinius tyrimus, be kuri\u0173 negalima tiksliai nustatyti ligos diagnoz\u0117s ir skirti reikiamo gydymo, atsi\u017evelgiant \u012f nustatyto suk\u0117l\u0117jo jautrum\u0105 antimikrobiniams vaistams.<\/div>\n
Nuo infekcij\u0173 galima apsisaugoti, pvz., skiepais ar dezinfekuojan\u010diomis med\u017eiagomis, kurios veikia mikrobus \u017eudan\u010diai. Be to, reikt\u0173 vengti \u0161altuoju metu b\u016bti \u017emoni\u0173 susib\u016brimo vietose, kai da\u017eni per\u0161alimo susirgimai. Reguliariai vartoti vitaminais turting\u0105 maist\u0105, pvz, vaisius ir dar\u017eoves. Stiprinti imunitet\u0105, pvz., reguliariai lankantis saunoje, daug judant gryname ore.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pajut\u0119 infekcin\u0117s ligos simptomus b\u016btinai kuo skubiau kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105.<\/strong><\/div>\n
* Daugiau apie virusus<\/div>\n
Kaip virusas dauginasi?<\/div>\n
virusas artinasi prie l\u0105stel\u0117s;virusas prisitvirtina prie l\u0105stel\u0117s membranos ir pro j\u0105 \u012fleid\u017eia savo nukleor\u016bg\u0161t\u012f;l\u0105stel\u0117s viduje virusas gamina savo nukleor\u016bg\u0161tis;l\u0105stel\u0117je aplink kiekvien\u0105 nukleor\u016bg\u0161t\u012f susidaro baltyminis apvalkalas; l\u0105stel\u0117s membrana ply\u0161ta, i\u0161\u0117j\u0119 nauji virusai puola kitas l\u0105steles.<\/div>\n
Bet dar yra ir kiti virusai, tai virusai, naikinantys bakterijas. Virusai, kurie dauginasi bakterijose, vadinami bakteriofagais (bakterij\u0173 \u0117dikais). Jie da\u017eniausiai turi galvut\u0119 ir uodeg\u0117l\u0119 su ataugomis. \u0160ie virusai prisitaik\u0119 naikinti bakterijas. Tod\u0117l jie naudojami prie\u0161 ligas sukelian\u010dias bakterijas.<\/div>\n
Manoma, kad tre\u010diajame t\u016bkstantmetyje bakteriofagai bus svarbiausi kovotojai su bakterij\u0173 sukeliamomis ligomis. Jie yra nekenksmingi organizmo l\u0105stel\u0117ms ir puola tik tam tikros r\u016b\u0161ies bakterijas, deja, ne visas. Tod\u0117l \u0161iuolaikin\u0117mis genetin\u0117mis technologijomis bandoma „i\u0161mokyti" bakteriofagus naikinti \u017emogui kenksmingas bakterijas.<\/div>\n

\niMed<\/p>\n

Infekcin\u0117s ligos<\/a><\/p>\n

A. Lai\u0161konis "\u012egydas imunodeficitas ir kitos oportunistin\u0117s infekcijos"<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\n
Dabar, kai visuomen\u0119 gasdina meningokokin\u0117s infekcijos<\/a>, difterijos,tuberkulioz\u0117s<\/a>, tym\u0173 pasirei\u0161kimai ir infekcini\u0173 lig\u0173 plitimo nebestabdo valstybi\u0173 sienos, o lemia ir tokie veiksniai, kaip visuomen\u0117s sen\u0117jimas, did\u017eiul\u0117 gyventoj\u0173 migracija, \u017dIV<\/a> plitimas, nepakankama besigydan\u010di\u0173 ligoni\u0173 kontrol\u0117, paskutin\u012f ta\u0161k\u0105 turi pad\u0117ti m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 s\u0105moningumas \u012fvertinant savo sveikat\u0105.<\/div>\n<\/div>\n
\n
Infekcin\u0117s ligos nuo kit\u0173 lig\u0173 skiriasi tuo, kad j\u0173 prie\u017eastis yra gyvas suk\u0117l\u0117jas – mikrobas (bakterija, virusas, grybelis, pirmuonis), patek\u0119s ir parazituoj\u0105s \u017emogaus organizme.<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[183,515,2,137,2199,3130,47,1406,8,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9723","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bakterijos","tag-gripas","tag-infekcijos","tag-ligonis","tag-patekimo","tag-poliomielitas","tag-tymai","tag-virusai","tag-virusas","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9723","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9723"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9723\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9723"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9723"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9723"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9723"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9723"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}