{"id":9738,"date":"2011-10-20T18:00:00","date_gmt":"2011-10-20T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-10-20T18:00:00","modified_gmt":"2011-10-20T18:00:00","slug":"ilgai-nepastebeta-anemija-rimtas-pavojus-sveikatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ilgai-nepastebeta-anemija-rimtas-pavojus-sveikatai\/9738\/","title":{"rendered":"Ilgai nepasteb\u0117ta anemija – rimtas pavojus sveikatai"},"content":{"rendered":"
\n
Jeigu nieko neskauda, dar nerei\u0161kia, kad esate visi\u0161kai sveikas. Vienas labiausiai paplitusi\u0173 susirgim\u0173 – anemija<\/a>, kitaip vadinama ma\u017eakraujyst\u0117 – ilgai nei\u0161siduoda jokiais po\u017eymiais.<\/div>\n
\n
 <\/div>\n<\/div>\n
\n
\n
\n
\n
\n
„Ta\u010diau anemija, kurios gydytojai da\u017enai nevadina liga, o tik kit\u0173 lig\u0173 simptomu, – lyg u\u017edelsto veikimo bomba“, – teig\u0117 vilnietis gydytojas Svaj\u016bnas Barakauskas.<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n
 <\/div>\n<\/div>\n
Ilgai besit\u0119sianti ma\u017eakraujyst\u0117 gali lemti daugyb\u0119 l\u0117tini\u0173 lig\u0173, trumpinan\u010di\u0173 \u017emogaus gyvenim\u0105. Apie tai – pokalbis su gydytoju S.Barakausku.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Kaip apib\u016bdintum\u0117te anemij\u0105?<\/strong><\/div>\n
– Tai b\u016bkl\u0117, kai kraujyje suma\u017e\u0117ja hemoglobino ir eritrocit\u0173. Hemoglobinas ir eritrocitai perne\u0161a l\u0105stel\u0117ms deguon\u012f. Tod\u0117l, kai i\u0161sivysto anemija, l\u0105stel\u0117s ken\u010dia nuo deguonies bado.<\/div>\n
Anemija vystosi d\u0117l gele\u017eies, vitamino B12 arba folin\u0117s r\u016bg\u0161ties stokos. Gele\u017eies stokos ma\u017eakraujyst\u0117 paplitusi labiausiai.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Ar \u017emogus k\u0105 nors jau\u010dia, sirgdamas anemija?<\/strong><\/div>\n
– Jis jau\u010diasi lyg b\u016bt\u0173 prislopintas. Jeigu dienos prad\u017eioje j\u0117g\u0173 dar pakanka, tai vakarop darosi mieguistas, jau\u010diasi pavarg\u0119s. Smegenys, kiti audiniai gauna nepakankamai deguonies, tod\u0117l \u017emogus negali ilgai ir produktyviai dirbti, sul\u0117t\u0117ja med\u017eiag\u0173 apykaita.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Kam da\u017eniau nustatoma ma\u017eakraujyst\u0117 – moterims ar vyrams?<\/strong><\/div>\n
– Moterims, nes jos menstruacij\u0173 metu netenka kraujo, o kartu – ir gele\u017eies.<\/div>\n
Viskas prasideda dar paauglyst\u0117je. Jeigu mergina normaliai maitinasi, nepatiria dideli\u0173 stres\u0173, namuose tvyro psichologin\u0117 ramyb\u0117, gele\u017eies kiekis tampa v\u0117l normalus.<\/div>\n
Kritinis periodas moterims – ir vaik\u0173 gimdymas. Po jo organizme taip pat suma\u017e\u0117ja gele\u017eies. Bet pra\u0117jus porai-trejetui met\u0173, jei moteris normaliai i\u0161simiega, pailsi, tinkamai maitinasi, jos kraujo rodikliai v\u0117l b\u016bna normal\u016bs.<\/div>\n
Bet jei ji pame\u010diui pagimdo du ar tris vaikus, atsigauti ir papildyti prarastas gele\u017eies atsargas b\u016bna daug sunkiau.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Ar pakanka paprasto kraujo tyrimo, kad b\u016bt\u0173 nustatyta anemija?<\/strong><\/div>\n
– Da\u017eniausiai \u012fstaigose atliekamas bendras tyrimas, parodantis hemoglobino kiek\u012f kraujyje. Bet hemoglobino poky\u010diai atsiranda tik tuomet, kai pradedamos naudoti organizmo gele\u017eies atsargos.<\/div>\n
Daug anks\u010diau problem\u0105 i\u0161ry\u0161kina feritino tyrimas. Feritinas yra organizmo gele\u017eies atsarg\u0173 rodiklis.<\/div>\n
Su docentu Jonu Balsiu esame atlik\u0119 tyrim\u0105, kuriame dalyvavo 300 Vilniuje, Kaune ir Klaip\u0117doje gyvenan\u010di\u0173 sveik\u0173 moter\u0173. Buvo atliktas ir bendras kraujo tyrimas, rodantis hemoglobino kiek\u012f, ir feritino tyrimas.<\/div>\n
Per ma\u017eai hemoglobino rasta 7 procent\u0173 moter\u0173 kraujyje. Tuo tarpu feritino tyrimas atskleid\u0117, kad 33 procentai moter\u0173 jau naudojo savo gele\u017eies atsargas, o net 12 procent\u0173 atsarg\u0173 i\u0161 viso nebetur\u0117jo – organizmas gele\u017e\u012f \u0117m\u0117 net i\u0161 audini\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Kod\u0117l Lietuvoje anemija diagnozuojama remiantis tik bendru kraujo<\/strong> tyrimu?<\/strong><\/div>\n

– Anemij\u0105 Lietuvoje diagnozuoja ir gydo bendrosios praktikos gydytojai. Pagal instrukcijas jie nustatyti \u0161i\u0105 diagnoz\u0119 gali tik i\u0161 bendro kraujo tyrimo, kai jau yra matomas suma\u017e\u0117j\u0119s hemoglobino kiekis. Kitokiems tyrimams neskiriama l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n

\u017dinant, kad anemija kamuoja da\u017en\u0105 moter\u012f, feritino tyrimas, manau, tur\u0117t\u0173 tapti rutininiu.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Ar atlikti \u0161iuos tyrimus galima bet kurioje laboratorijoje?<\/strong><\/div>\n
– Did\u017eioji dauguma gydymo \u012fstaig\u0173 turi analizatorius, kurie gal\u0117t\u0173 atlikti feritino, vitamino B12 ir folin\u0117s r\u016bg\u0161ties tyrimus, ta\u010diau j\u0173 neatlieka.<\/div>\n
\u0160iai problemai labai daug d\u0117mesio skiria Pasaulio sveikatos organizacija.<\/div>\n
Pavyzd\u017eiui, \u0160vedijoje ar Norvegijoje d\u0117l gamtini\u0173 s\u0105lyg\u0173, skurdesnio raciono anemija pasirei\u0161kia da\u017eniau. \u0160i\u0173 \u0161ali\u0173 gydymo \u012fstaig\u0173 laboratorijose statomi did\u017eiuliai analizatoriai vien tik d\u0117l feritino, folin\u0117s r\u016bg\u0161ties ir vitamino B12 tyrim\u0173.<\/div>\n
Bet Lietuvoje yra ir kita problema – nei feritino, nei folin\u0117s r\u016bg\u0161ties, nei vitamino B12 tyrimai kraujyje nekompensuojami. Trys tyrimai kainuoja apie pusantro \u0161imto lit\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Ar \u012fmanoma atkurti gele\u017eies, folin\u0117s r\u016bg\u0161ties ir vitamino B12 kiek\u012f<\/strong> organizme?<\/strong><\/div>\n
– Taip. Pirmiausia reikia tinkamai maitintis – valgyti raudonos m\u0117sos, \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173, vengti ilgalaiki\u0173 stres\u0173. Bet vien tik to gali nepakakti. Yra \u012fvairi\u0173 gele\u017eies preparat\u0173, kuriuos vartojant kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 ar pus\u0119 met\u0173, gele\u017eies kiekis tampa normalus.<\/div>\n
Anemijos i\u0161gydymas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kei\u010dia \u017emogaus gyvenim\u0105. Tai \u012frodo ir vienos m\u016bs\u0173 darbuotojos pavyzdys. Jauna moteris nuolat jaut\u0117si pavargusi, sk\u0173sdavosi silpnumu. Kai jai pasi\u016blydavome i\u0161gerti kavos, kad atsigaut\u0173, ji mieguistu balsu atsakydavo: „Jau g\u0117riau keturis puodelius“.<\/div>\n
Tuomet man \u0161ov\u0117 \u012f galv\u0105 mintis – anemija<\/a>. Atlikom jai feritino tyrim\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad jo buvo lik\u0119 daug ma\u017eiau nei norma.<\/div>\n
Dukart po tris m\u0117nesius ji g\u0117r\u0117 gele\u017eies preparatus. Ir ry\u0161kiai pasikeit\u0117 – i\u0161 flegmati\u0161kos apsn\u016bd\u0117l\u0117s tapo aktyviste. Staiga jai \u0117m\u0117 kilti gausyb\u0117 id\u0117j\u0173, noras gyventi kitaip.<\/div>\n
Juokai juokais, bet mes jos netekome – moteris susirado darb\u0105 Norvegijoje ir i\u0161vyko \u012f \u0161i\u0105 \u0161al\u012f.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n<\/div>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jeigu nieko neskauda, dar nerei\u0161kia, kad esate visi\u0161kai sveikas. Vienas labiausiai paplitusi\u0173 susirgim\u0173 – anemija<\/a>, kitaip vadinama ma\u017eakraujyst\u0117 – ilgai nei\u0161siduoda jokiais po\u017eymiais.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[205,227],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9738","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gydytojai","tag-norvegijoje"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9738","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9738"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9738\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9738"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9738"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9738"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9738"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9738"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}