{"id":9753,"date":"2011-10-13T18:00:00","date_gmt":"2011-10-13T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-10-13T18:00:00","modified_gmt":"2011-10-13T18:00:00","slug":"prostatos-vezys-ankstyva-diagnostika-gelbeja-gyvenimus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/prostatos-vezys-ankstyva-diagnostika-gelbeja-gyvenimus\/9753\/","title":{"rendered":"Prostatos v\u0117\u017eys: ankstyva diagnostika gelb\u0117ja gyvenimus"},"content":{"rendered":"

Tyrimai rodo, kad lietuvai\u010diai vyrai kreiptis \u012f urolog\u0105 bijo labiau nei i\u0161girsti diagnoz\u0119 – v\u0117\u017eys. Tod\u0117l pajut\u0119 prostatos sutrikimus suka \u012f vaistin\u0119 ir u\u017esiima savigyda. Tuo tarpu \u201cantr\u0105j\u0105 vyr\u0173 \u0161ird\u012f\u201d gydantys specialistai teigia, jog tokios baim\u0117s n\u0117ra pagr\u012fstos, nes \u0161iandien prostatos v\u0117\u017e\u012f galima kontroliuoti, o operacinis gydymas taikomas vis re\u010diau.
Vienintelis b\u016bdas – patikra<\/strong><\/p>\n

Pastaraisiais metais prostatos v\u0117\u017eys <\/a>Europoje tampa vis da\u017enesne vyr\u0173 mirties prie\u017eastimi, ir visai neseniai \u201caplenk\u0117\u201d antroje vietoje po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 buvus\u012f plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f. Specialist\u0173 teigimu, n\u0117ra joki\u0173 vaista\u017eoli\u0173 ar medikament\u0173, kurie gali suma\u017einti rizik\u0105 susirgti prostatos v\u0117\u017eiu. Vienintel\u0117 priemon\u0117 i\u0161saugoti vyri\u0161kum\u0105 – reguliarus profilaktinis pasitikrinimas.
Pasak onkolog\u0173, piktybiniai procesai niekuomet neprasideda i\u0161 karto. Pirmiausia atsiranda iki navikini\u0173 po\u017eymi\u0173, kuriuos laiku pasteb\u0117jus galima ir visi\u0161kai u\u017ekirsti keli\u0105 v\u0117\u017eio formavimuisi. <\/p>\n

Teigiami rezultatai<\/strong>
Pasaulyje jau antr\u0105 de\u0161imtmet\u012f vykdomos ankstyvos prostatos v\u0117\u017eio diagnostikos steb\u0117senos programos, Lietuvoje \u017eengia tik pirmus \u017eingsnius.
Ta\u010diau, nepaisant to, urologai teigia, kad jos duoda teigiam\u0173 rezultat\u0173, ypa\u010d diagnozuojant ankstyvos stadijos v\u0117\u017e\u012f, kuomet galima taikyti \u012fvairius gydymo metodus ir i\u0161gyvenamumas kur kas didesnis.
Pasak JAV profesoriaus Bobo Djavano, jo \u0161alyje vyrams vykdoma priverstin\u0117 patikra. Tarkim, pacientas, sulauk\u0119s atitinkamo am\u017eiaus, privalo kasmet apsilankyti pas urolog\u0105 ir atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrim\u0105. Jei to nedaro, o \u012f gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai patvirtinama v\u0117\u017eio diagnoz\u0117, net ir tur\u0117damas sveikatos draudim\u0105 gydytis turi savo l\u0117\u0161omis. Sveikatos draudimas nekompensuos nei brangi\u0173 vaist\u0173, nei reikiamo gydymo.\u00a0 \u00a0
Lietuvoje gi remiamasi vyr\u0173 s\u0105moningumu – b\u016bk malonus nueik ir pasitikrink. <\/p>\n

Pana\u0161\u016bs rodikliai<\/strong>
Prie\u0161 \u0161e\u0161erius metus Lietuvoje prad\u0117jus vykdyti Prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos program\u0105 nauj\u0173 prostatos v\u0117\u017eio atvej\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo daugiau nei 1 t\u016bkst. atvej\u0173. Pasak Lietuvos sergan\u010di\u0173j\u0173 prostatos v\u0117\u017eiu draugijos prezidento Gedimino \u017dy\u017eio, did\u017eiausias nustatyt\u0173 nauj\u0173 susirgim\u0173 skai\u010dius buvo 2007 m. – 3834 atvejai, 2008 m. – 3554, 2009 m. – 3123.
Pana\u0161\u016bs sergamumo poky\u010diai \u012f dabar esamus Lietuvoje prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius vyko ir JAV, kuomet buvo prad\u0117ti naudoti PSA testai. Prasid\u0117jo staigus sergamumo prostatos v\u0117\u017eiu did\u0117jimas, ta\u010diau po keleri\u0173 met\u0173 jis \u0117m\u0117 smukti, taip pat ma\u017e\u0117jo ir mir\u0161tamumo nuo prostatos v\u0117\u017eio rodikliai. Lietuvoje mir\u010di\u0173 nuo prostatos v\u0117\u017eio atvej\u0173 kol kas dar nema\u017e\u0117ja, ta\u010diau, specialist\u0173 teigimu, tam reikia laiko.<\/p>\n

Lemtingi metai<\/strong>
Prad\u0117jus vykdyti patikros program\u0105 vyrai nemokamai gal\u0117jo pasitikrinti kart\u0105 per metus, ta\u010diau v\u0117liau buvo priimtas nutarimas, patikr\u0105 atlikti tik kart\u0105 per dvejus metus.
Pasak G.\u017dy\u017eio, Sveikatos apsaugos ministerija buvo pasamd\u017eiusi ekspert\u0173 grup\u0119, kuri pritar\u0117, jog Lietuvoje vykdoma Prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos programa – efektyvi. Ta\u010diau paklaustas, kod\u0117l programa dabar vykdoma kas antrus metus, draugijos prezidentas g\u016b\u017e\u010dioja pe\u010diais. O juk kartais vieneri metai gali b\u016bti lemtingi.
\u201cTikrindavausi kasmet, bet vienus metus praleidau ir i\u0161girdau diagnoz\u0119 – antros stadijos prostatos v\u0117\u017eys\u201d, – pasakojo G.\u017di\u017eys.
Sveikatos apsaugos ministerijoje i\u0161siuntus u\u017eklaus\u0105, kod\u0117l programa prad\u0117ta vykdyti kas dveji metai, redakcija gavo viceministr\u0117s Noros Ribokien\u0117s atsakym\u0105, kad \u201ctoks sprendimas priimtas, remiantis Prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos administravimo grup\u0117s pateiktomis rekomendacijomis ir Europos randomizuotosios studijos apie prostatos v\u0117\u017eio patikr\u0105 (ERSPC – European Randomized Study of Screening for Prostate Cancer) i\u0161vadomis, nuo 2009 m. liepos 1 d. nuspr\u0119sta programos priemones taikyti vien\u0105 kart\u0105 per dvejus metus\u201d.
Viena vertus, gal ir nereikia kasmet tikrinti vis\u0173 tam tikro am\u017eiaus sulaukusi\u0173 vyr\u0173. Ta\u010diau, pasak urolog\u0173, rizikos grupei priklausan\u010diuosius b\u016btina. Mat tokiu atveju daug\u0117ja \u0161ans\u0173 lig\u0105 \u201csugauti\u201d ankstyvos stadijos, kuomet ir gydymas efektyvesnis, ir i\u0161gyvenamumo \u0161ansai didesni.
\u00a0<\/p>\n

Svetur:<\/strong><\/p>\n

JAV sveikiems vyrams daugiau nebebus atliekamas PSA tyrimas, kurio metu galima nustatyti ankstyv\u0105j\u0105 prostatos v\u0117\u017eio stadij\u0105, nes \u0161is tyrimas es\u0105 i\u0161 esm\u0117s \u017emoni\u0173 gyvybi\u0173 negelbsti, o da\u017eniausiai yra lydimas kit\u0173 tyrim\u0173 ir gydymo nusprend\u0117, JAV vyriausybin\u0117 sveikatos reikal\u0173 taryba, skelbia \u201cThe New York Times\u201d.<\/p>\n

Pasirod\u017eius tokiai \u017einutei L.S. pasiteiravo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojo – urologo med. dr. Alberto Ulio ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 PSA tyrimas neefektyvus?<\/strong><\/p>\n

– Lietuvoje gana da\u017enai tiek sveikatos politikai, tiek medikai, turintys net mokslinius laipsnius, m\u0117gsta lyginti Lietuv\u0117l\u0119 su, tarkim, Jungtin\u0117mis Amerikos Valstijomis. Tuo labiau sveikatos srityje. \u010cia tas pats kas lyginti pasaulinio garso maneken\u0119, su Semeli\u0161ki\u0173 gra\u017euole. Tai du visi\u0161kai nesulyginami dalykai. Lietuvai pirma reikia pasiekti tok\u012f lyg\u012f kaip JAV. Jei Amerikoje sakoma, kad PSA tyrimas jiems neefektyvus, gali b\u016bti. Jie juk j\u012f taiko daugiau nei dvide\u0161imt met\u0173. O Lietuvoje vos kelerius metus. Be to, ten vyras, nor\u0117damas gauti darb\u0105, be vis\u0173 sveikatos patikrinimo tyrim\u0173 privalo pasidaryti ir PSA. Prie\u0161ingu atveju, apie \u012fdarbinim\u0105 gali tik pasvajoti.
JAV jau \u0161iandien naudojamos visai kitos technologijos. Pirma, visas operacijas atlieka robotai, o pas mus ar toki\u0173 yra? Antra, vietoje paprasto PSA jie si\u016blo PSA 3 tyrim\u0105, kainuojant\u012f 400 JAV doleri\u0173, kuomet atliekamas genetinis tyrimas, ar \u017emogus gali susirgti. Galb\u016bt po de\u0161imties met\u0173 ir a\u0161 sakysiu, kad Lietuvai nereikalingas PSA tyrimas, nes atsiras efektyvesni\u0173 metod\u0173, bet kol kas j\u0173 n\u0117ra.
\u00a0<\/p>\n

Tarp kitko:
<\/strong>
Radijo laid\u0173 ved\u0117jas Vytenis Sinkevi\u010dius kaip, pats teigia, paskatintas reklamos ir draug\u0173 \u0161iemet ry\u017eosi ir pasitikrinti d\u0117l prostatos v\u0117\u017eio.<\/strong><\/span>
\u201cKad ir kaip b\u016bt\u0173 banalu, bet sveikata yra did\u017eiausias turtas. Jos nu\u0117j\u0119s \u012f parduotuv\u0119 nenusipirksi. Kasmet profilakti\u0161kai pasitikrinu, ar kokia bjaurastis neprikibus, o \u0161iemet apsilankiau ir pas urolog\u0105. \u010cia n\u0117ra nieko g\u0117dingo\u201d, – L.S. sak\u0117 vyras.<\/p>\n

Holivudo aktorius Robertas Deniro teigia, kad apie prostatos v\u0117\u017e\u012f su\u017einojo per sveikatos patikrinim\u0105: <\/strong><\/span>
\u201cKaip ir daugelis vyr\u0173, buvau \u012fsitikin\u0119s, kad man\u0119s \u0161is baubas tikrai negriebs. Deja. Vos i\u0161gird\u0119s diagnoz\u0119 ma\u010diau save karste, aplink daug raudan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir tuntus balt\u0173 g\u0117li\u0173. Gydytoj\u0173 teigimu, visa laim\u0117, kad v\u0117\u017eys pri\u010diuptas ankstyvos stadijos. Dabar \u012f urologo kabinet\u0105 palyd\u017eiu ir draugus\u201d.\u00a0
\u00a0<\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

Tai skauda – vyrams<\/a><\/p>\n

testas<\/a>-apie-vyru-sveikatos-rizikas\/55926″>Testas<\/a> apie vyr\u0173 sveikatos rizikas<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pastaraisiais metais prostatos v\u0117\u017eys <\/a>Europoje tampa vis da\u017enesne vyr\u0173 mirties prie\u017eastimi, ir visai neseniai \u201caplenk\u0117\u201d antroje vietoje po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 buvus\u012f plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f. Specialist\u0173 teigimu, n\u0117ra joki\u0173 vaista\u017eoli\u0173 ar medikament\u0173, kurie gali suma\u017einti rizik\u0105 susirgti prostatos v\u0117\u017eiu. Vienintel\u0117 priemon\u0117 i\u0161saugoti vyri\u0161kum\u0105 – reguliarus profilaktinis pasitikrinimas.
Pasak onkolog\u0173, piktybiniai procesai niekuomet neprasideda i\u0161 karto. Pirmiausia atsiranda iki navikini\u0173 po\u017eymi\u0173, kuriuos laiku pasteb\u0117jus galima ir visi\u0161kai u\u017ekirsti keli\u0105 v\u0117\u017eio formavimuisi. <\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,279,523,6423,7208,615,900,6006,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9753","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-liaukos","tag-lietuvai","tag-panasus","tag-programa","tag-prostatos-vezio","tag-prostatos-vezys","tag-sveikata","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9753"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9753\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9753"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9753"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}