{"id":9755,"date":"2011-10-11T18:00:00","date_gmt":"2011-10-11T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-10-11T18:00:00","modified_gmt":"2011-10-11T18:00:00","slug":"gyvenimo-tempas-virtualioje-erdveje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gyvenimo-tempas-virtualioje-erdveje\/9755\/","title":{"rendered":"Gyvenimo tempas virtualioje erdv\u0117je"},"content":{"rendered":"

Anot psicholog\u0173, problema yra ne patys socialiniai tinklai. \u012eprotis vie\u0161inti kiekvien\u0105 gyvenimo smulkmen\u0105 liudija apie \u017emogaus polink\u012f \u012f narcizi\u0161kum\u0105. <\/strong><\/p>\n

“Trumeno \u0161ou”<\/strong>
\nSocialiniai tinklai, tokie kaip “Facebook”, patys savaime n\u0117ra problema. \u017dmon\u0117s taip bendrauja, dalinasi nuotraukomis, patirtimi. Pasak Valstybinio psichinio sveikatos centro Priklausomyb\u0117s lig\u0173 skyriaus ved\u0117jos Aurelijos \u010cepulyt\u0117s, gyvenimo tempas privert\u0117 mus “i\u0161sikraustyti” \u012f virtuali\u0105 erdv\u0119.
\nAnot psicholog\u0173, sunerimti reikia, kai \u017emogus \u012fnik\u0119s \u012f virtual\u0173 bendravim\u0105 pamir\u0161ta, kas vyksta jo realyb\u0117je, tiesiai po nosimi. Internetin\u0117je erdv\u0117je jo susikurtas pasaulis gerokai lengvesnis, mielesnis ir gra\u017eesnis. Anot A.\u010cepulyt\u0117s, kol kas Lietuvoje susiduriama tik su pavieniais nuo interneto priklausom\u0173 \u017emoni\u0173 atvejais.
\nKa\u017ekuria prasme socialinius tinklus turb\u016bt b\u016bt\u0173 galima palyginti su filmu “Trumeno \u0161ou”. Pagrindinis jo herojus Trumanas Burbankas, trisde\u0161imt met\u0173 gyvena sufabrikuotame pasaulyje, kur niekas nesibaigia blogai. Socialiniuose tinkluose \u017emon\u0117s taip pat pristato tik tai, kas gra\u017eu, o save tokius, kokie nor\u0117t\u0173 b\u016bti. Realyb\u0117je – kiekvienas eina \u012f darb\u0105, va\u017eiuoja troleibusais, konfliktuoja su \u0161eima, draugais, bendradarbiais, nervinasi u\u017etruk\u0119 automobili\u0173 sp\u016bstyse arba laukdami eil\u0117s pas gydytoj\u0105. Virtualus pasaulis toki\u0173 problem\u0173 nekelia, grei\u010diau dalina patarimus. <\/p>\n

Patraukliausi vieni\u0161iams<\/strong>
\nPsichologai teigia, kad socialiniuose tinkluose \u017emon\u0117s jau\u010diasi ma\u017eiau suvar\u017eyti, taigi, leid\u017eia sau pasakyti daugiau nei realiame gyvenime. Pavyzd\u017eiui, vieni\u0161iai, kuri\u0173 socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai yra menkesni, bendraudami internetu gali rinktis, su kuo bendrauti ir kada bendrauti, turi laiko apgalvoti ir taip kontroliuoti ry\u0161ius su kitais. Anot psicholog\u0173, \u0161ie tinklai gali b\u016bti itin patraukl\u016bs \u017emon\u0117ms, kurie nepatenkinti savimi ar net savo darbiniais santykiais. Mokslininkai kelia hipotezes, kad tie, kurie turi \u017eem\u0105 sav\u0119s vertinim\u0105, yra ma\u017eiau pasitikintys savimi, intravertai, ma\u017eiau populiar\u016bs tarp savo rato \u017emoni\u0173 realiame gyvenime, gali siekti tapti labiau populiar\u016bs internetin\u0117je erdv\u0117je ir taip kompensuoti realaus gyvenimo patirties stok\u0105.
\n“Paragavus laisv\u0117s truput\u0117l\u012f “pa\u010diuo\u017e\u0117” stogelis. Kalbu apie savo kart\u0105. D\u017eiaugiam\u0117s, kad ma\u017eame\u010diai vaikai bendrauja per socialinius tinklus, patys elgiam\u0117s lygiai taip pat. Rodome, kaip \u0161vent\u0117me \u0161ventes, susib\u016brimus ir pana\u0161iai. Po truput\u012f prarandame sugeb\u0117jimus bendrauti akis \u012f ak\u012f, – sako psichologas Linas Slu\u0161nys. – Nesakau, kad socialiniai tinklai yra problema, tiesiog kai pernelyg \u012f juos pasineriame, dingsta socialin\u0117 atsakomyb\u0117.”<\/p>\n

Apie narcizi\u0161kum\u0105<\/strong>
\n“Nusikirpau plaukus”, “par\u0117jau i\u0161 kino”, “suvalgiau skaniausi\u0105 pyrag\u0105” – turb\u016bt ne kart\u0105 teko matyti tokiomis fraz\u0117mis atnaujinam\u0105 status\u0105 socialiniuose portaluose.
\nAnot brit\u0173 psichiatro Arico Sigmano, toks \u017emogaus noras pavie\u0161inti bet kuri\u0105 gyvenimo smulkmen\u0105 byloja apie jo polink\u012f \u012f narcizi\u0161kum\u0105. Tokie \u017emon\u0117s tai daro nor\u0117dami save i\u0161auk\u0161tinti, siekdami d\u0117mesio.
\nNarcizi\u0161koms asmenyb\u0117ms reikia, kad j\u0173 klausyt\u0173, \u012f juos atkreipt\u0173 d\u0117mes\u012f. Tokie \u017emon\u0117s giriasi turtais, ry\u0161iais su svarbiais \u017emon\u0117mis, nuveiktais darbais, tokiu b\u016bdu kompensuodami savo menkaverti\u0161kum\u0105 ir negeb\u0117jim\u0105 i\u0161 ties\u0173 k\u0105 nors nuveikti.
\nNarcizai kolekcionuoja draugus kaip puo\u0161men\u0105, kuri gali pagerinti j\u0173 \u012fvaizd\u012f, nes draug\u0173 kiekis, o ne santyki\u0173 kokyb\u0117 jiems yra svarbiausias dalykas.<\/p>\n

Svetur:<\/strong>
\nLondone esanti privati psichiatrin\u0117 ligonin\u0117 “Capio Nightingale” atidar\u0117 klinik\u0105 turintiems priklausomyb\u0119 nuo interneto. Klinikos pacientais taps paaugliai nuo 12 met\u0173, bet manoma, kad daugiausia besikreipian\u010di\u0173 bus 15-17 met\u0173 am\u017eiaus. Pana\u0161ios klinikos veikia JAV ir Kinijoje. Sprend\u017eiant pagal interneto naudotoj\u0173 apklausas, toki\u0173 klinik\u0173 poreikis ateityje tik did\u0117s.<\/p>\n

Tarp kitko:<\/strong>
\nTermino “priklausomyb\u0117 nuo interneto” pradininkas buvo amerikie\u010di\u0173 psichologas Goldbergas, 1996 metais \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f apibr\u0117\u017e\u0119s kaip nenumaldom\u0105 tro\u0161kim\u0105 naudotis internetu. Ligos eiga yra labai pana\u0161i \u012f kitas priklausomyb\u0117s formas (alkoholio, narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173, lo\u0161imo ir kt.). Pana\u0161iai kaip alkoholikui ar narkomanui visos mintys sukasi apie alkoholio ar narkotiniu med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105, nuo internetin\u0117s priklausomyb\u0117s ken\u010dian\u010dius nuolatos kamuoja mintys, kada v\u0117l bus galima pris\u0117sti prie interneto.<\/p>\n

Komentaras:<\/strong>
\nVilniaus psichoterapijos studij\u0173 centras, psichiatras psichoterapeutas doc. med. dr. Eugenijus Laurinaitis:<\/u>
\n– Per savo praktik\u0105 nesutikau \u017emogaus, kuris kent\u0117t\u0173 nuo internetin\u0117s priklausomyb\u0117s. Socialiniai tinklai, mano nuomone, kol kas problem\u0173 nekelia, tiesiog tai yra b\u016bdas bendrauti. Ten vyksta socialiniai procesai. Da\u017enai tenka i\u0161girsti, kad vis daugiau \u017emoni\u0173 stengiasi prisijungti prie socialini\u0173 tinkl\u0173, bet tai tik m\u016bs\u0173 asmeninis \u012fsp\u016bdis, juk statistikos n\u0117ra. O tai, kad \u017emon\u0117s nori dalintis savo gyvenimo patirtimis ir \u012fsp\u016bd\u017eiais nei problemos, nei tragedijos nematau. Kiekvienas randa jam priimtin\u0105 b\u016bd\u0105, kaip b\u016bti socialiai aktyviam.
\n <\/p>\n

Nuomon\u0117:<\/strong>
\nAndrius Mamontovas apie socialinius tinklus:<\/u>
\n– Internetas, socialiniai tinklai yra kaip vinis su plaktuku – \u012frankiai, kuriuos naudojant pagal paskirt\u012f, niekas nenuken\u010dia. Taip, nar\u0161ymas po internet\u0105, bendravimas virtualiame pasaulyje yra tam tikra liga, bet gi visi mes kuo nors sergame. A\u0161 mielai leid\u017eiu laik\u0105 “Facebook”, “Twitter”, “Myspace”, “Youtube”. Jeigu neb\u016b\u010diau atlik\u0117jas, man visi\u0161kai pakakt\u0173, tarkim, vieno “Facebook”. Ta\u010diau jei nori pasiekti gerb\u0117jus, pakviesti juos \u012f koncert\u0105, tuomet turi steb\u0117ti, kas vyksta tuose tinkluose, dalyvauti diskusijose. Ka\u017ekuria prasme jie palengvina tarpusavio bendravim\u0105. \u017dinoma, nekalbu apie kra\u0161tutinumus.
\n <\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 Testas apie paaugli\u0173 sveikat\u0105<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Termino “priklausomyb\u0117 nuo interneto” pradininkas buvo amerikie\u010di\u0173 psichologas Goldbergas, 1996 metais \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f apibr\u0117\u017e\u0119s kaip nenumaldom\u0105 tro\u0161kim\u0105 naudotis internetu. Ligos eiga yra labai pana\u0161i \u012f kitas priklausomyb\u0117s formas (alkoholio, narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173, lo\u0161imo ir kt.). Pana\u0161iai kaip alkoholikui ar narkomanui visos mintys sukasi apie alkoholio ar narkotiniu med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105, nuo internetin\u0117s priklausomyb\u0117s ken\u010dian\u010dius nuolatos kamuoja mintys, kada v\u0117l bus galima pris\u0117sti prie interneto.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9755","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9755"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9755\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9755"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9755"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}