{"id":9756,"date":"2011-10-19T18:00:00","date_gmt":"2011-10-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-10-19T18:00:00","modified_gmt":"2011-10-19T18:00:00","slug":"hipertenzija-kasdienis-demesys-kraujospudzio-kontrolei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/hipertenzija-kasdienis-demesys-kraujospudzio-kontrolei\/9756\/","title":{"rendered":"Hipertenzija – kasdienis d\u0117mesys kraujosp\u016bd\u017eio kontrolei"},"content":{"rendered":"

\u017dmon\u0117ms, kurie nepaiso auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio ir nesigydo, yra 7 kartus didesn\u0117 rizika susirgti insultu, 6 kartus \u2013 \u0161irdies nepakankamumu<\/a>. \u0116musis tinkam\u0173 priemoni\u0173 \u0161i rizika suma\u017e\u0117ja beveik perpus.<\/p>\n

Kada reikia susir\u016bpinti? <\/strong><\/p>\n

Per didelis arterinis kraujosp\u016bdis <\/a>neigiamai veikia m\u016bs\u0173 kraujagysles, vidaus organus ir gali sukelti sunkias komplikacijas. Normalus arterinis kraujosp\u016bdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir am\u017eiaus.\u00a0B\u016btina \u017einoti savo \u012fprastinio kraujosp\u016bd\u017eio ribas, ta\u010diau nereikia i\u0161 karto jaudintis, jei, atsitiktinai pamatavus, jis neatitinka \u012fprastinin\u0117s normos. Laikinas kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas blogiausiu atveju gali reik\u0161ti nedidel\u012f nuovarg\u012f, o laikinas nedidelis padid\u0117jimas \u2013 stipresn\u012f susijaudinim\u0105. <\/p>\n

Susir\u016bpinkite, jei arterinis kraujosp\u016bdis smarkiai padid\u0117ja rytin\u0117mis ar b\u016bna padid\u0117j\u0119s u\u017esiimant \u012fprastine kasdiene veikla arba b\u016bnant ramyb\u0117s b\u016bsenos \u2013 tuomet galima \u012ftarti, kad sergate arterine hipertenzija. <\/p>\n

Tylioji \u017eudik\u0117 <\/strong><\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>\u0161iandien nustatoma kas tre\u010diam suaugusiam \u017emogui ir laikoma tarsi \u012fprastu dalyku. nesvarbu, ar ji pasireik\u0161t\u0173 40\u201345 met\u0173 aktyviam linkusiam \u012f stres\u0105, ar pensinio am\u017eiaus \u017emogui, neretai yra painiojama su art\u0117jan\u010dia senatve ir laikoma normaliu su am\u017eiumi susijusiu organizmo poky\u010diu. Toks problemos supaprastinimas neleid\u017eia tinkamai gydyti \u0161ios ligos, kuri ilg\u0105 laik\u0105 nepasirei\u0161kia jokiais simptomais: prab\u0117ga ne vieneri metai, kol, pa\u017eeidus \u0161irdies, inkst\u0173 ar ypa\u010d smegen\u0173 arterijas, \u012fvyksta sunki komplikacija \u2013 miokardo infarktas<\/a>, galvos smegen\u0173 insultas<\/a> ar progresuoja inkst\u0173 nepakankamumas. Tod\u0117l arterin\u0117 hipertenzija da\u017enai vadinama \u201etyli\u0105ja \u017eudike\u201c. <\/p>\n

Kraujo spaudimo did\u0117jimui turi \u012ftakos nervinis stresas ir kintantis kraujagysli\u0173 elastingumas. B\u0117gant metams, kraujagysli\u0173 sienel\u0117se formuojasi aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, ilgainiui jose kaupiasi kalcio (kraujagysl\u0117s kalk\u0117ja), tod\u0117l kraujagysl\u0117s sienel\u0117 praranda elastingum\u0105. \u0160irdis priversta didesne j\u0117ga i\u0161stumti krauj\u0105 \u012f aort\u0105, tod\u0117l jos sienel\u0117s stor\u0117ja \u2013 vystosi vadinamoji hipertrofija. Staig\u016bs kraujo spaudimo svyravimai yra itin pavojingi, nes kraujagysl\u0117s gali ply\u0161ti. <\/p>\n

Vaistai \u2013 ne panac\u0117ja <\/strong><\/p>\n

Hipertenzijai gydyti yra daugyb\u0117 vaist\u0173. Svarbiausias ligonio u\u017edavinys \u2013 reguliariai ir taisyklingai vartoti gydytojo paskirtuosius. Jei vaistai nevartojami ar vartojami ne nuolatos, gydymas nebus veiksmingas. Ta\u010diau, gydant arterin\u0119 hipertenzij\u0105, nepakanka vien vaist\u0173. <\/p>\n

Reikia keisti ir gyvenimo b\u016bd\u0105: ry\u017etingai mesti r\u016bkyti, ma\u017einti antsvor\u012f, ma\u017eiau vartoti valgomosios druskos, daugiau valgyti vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, vengti maisto produkt\u0173, kuriuose daug so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, daugiau vartoti daug kalio ir kalcio turin\u010di\u0173 maisto produkt\u0173, suma\u017einti alkoholio vartojim\u0105, reguliariai mank\u0161tintis, stengtis suvaldyti stres\u0105. Tai n\u0117ra naujos taisykl\u0117s, ir nereik\u0117t\u0173 j\u0173 traktuoti kaip vienokios ar kitokios prievartos formos, o tiesiog suvokti, jog tai priemon\u0117s, pagerinan\u010dios gyvenimo kokyb\u0119 ir trukm\u0119. <\/p>\n

R\u016bkyti meskite ry\u017etingai <\/strong><\/p>\n

R\u016bkymas gali sukelti ne tik smulki\u0173j\u0173 periferini\u0173 arterij\u0173, bet ir vainikini\u0173 \u0161irdies arterij\u0173 susitraukim\u0105 (spazm\u0105). Be to, jis padidina bendrojo cholesterolio ir suma\u017eina \u201egerojo\u201c cholesterolio koncentracij\u0105, padidina kraujo klampum\u0105, suaktyvina trombocitus, pablogina vidin\u0117s kraujagysli\u0173 sienel\u0117s (endotelio) funkcij\u0105, tod\u0117l padid\u0117ja aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s <\/a>\u2013 ateromos \u2013 susiformavimo rizika. <\/p>\n

Atsisakykite so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, cukraus ir druskos pertekliaus <\/strong><\/p>\n

So\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, didinan\u010di\u0173 \u201eblogojo\u201c cholesterolio koncentracij\u0105, daugiausia j\u0173 yra gyvulin\u0117s kilm\u0117s maisto produktuose, pvz., m\u0117soje, de\u0161rose, svieste ir pan. Reikia vartoti kuo ma\u017eiau r\u016bkyt\u0173 m\u0117sos produkt\u0173, konservuoto maisto ir kuo daugiau vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, o druskos vartoti kuo re\u010diau. Tiesa, pastarosios vaidmuo i\u0161sivystant arterinei hipertenzijai priklauso nuo kiekvieno \u017emogaus jautrumo druskai. Kai kuriems \u017emon\u0117ms padid\u0117j\u0119s jautrumas druskai yra nulemtas geneti\u0161kai, ta\u010diau \u0161iandien dar sunku nustatyti, kuriam i\u0161 j\u0173 druskos vartojimo apribojimas bus i\u0161 ties\u0173 veiksmingas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties visiems sergantiesiems hipertenzija rekomenduojama suma\u017einti druskos suvartojim\u0105 iki 5\u20136 g per dien\u0105. Tai rei\u0161kia, kad maist\u0105 reikia gaminti i\u0161 \u0161vie\u017ei\u0173, o ne konservuot\u0173 produkt\u0173, naudoti daugiau prieskonini\u0173 \u017eoleli\u0173, atsisakyti pusfabrika\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 druskos jau ne\u012fmanoma pa\u0161alinti. <\/p>\n

Kuo daugiau vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 <\/strong><\/p>\n

Naudingiausi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai yra pomidorai, raudonieji greipfrutai, arb\u016bzai, tamsiosios vynuog\u0117s, aviet\u0117s, melsvosios figos, slyvos, raudonieji obuoliai, apelsinai, ananasai, mandarinai, persikai. Sergant hipertenzija, kai yra padid\u0117jusi cholesterolio koncentracija kraujyje, pirmenyb\u0119 reik\u0117t\u0173 teikti maistui, kurio sud\u0117tyje yra daug skaidul\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 savybe stipriai absorbuoti riebalus. Tuo pasi\u017eymi kop\u016bstai, porai, \u0161pinatai ir bakla\u017eanai. Reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir s\u0117len\u0173 duonos: 10\u201315 g \u0161ios duonos gali 5 proc. suma\u017einti cholesterolio kiek\u012f. <\/p>\n

Jud\u0117kite, jud\u0117kite ir dar kart\u0105 jud\u0117kite <\/strong><\/p>\n

Nepakankamas judrumas yra vienas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173. Daugelis kit\u0173 tyrim\u0173 \u012frod\u0117, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0117 pager\u0117ja, kai per savait\u0119 l\u0117tesniu ar greitesniu \u017eingsniu vaik\u0161toma 2-3 valandas. Ta\u010diau nereikia persistengti \u2013 neb\u0117kite, nesimank\u0161tinkite iki u\u017edusimo. <\/p>\n

Liekn\u0117kite <\/strong><\/p>\n

Tai padaryti bus nesunku, jei laikysit\u0117s auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0173 patarim\u0173 \u2013 pakeisite mityb\u0105, daugiau jud\u0117site. Kod\u0117l svarbu atsikratyti nereikaling\u0173 kilogram\u0173? <\/p>\n

Antsvorio turintiems \u017emon\u0117ms padid\u0117ja deguonies poreikis \u0161irdyje, ta\u010diau \u0161irdies kraujagysl\u0117mis tekan\u010dio kraujo kiekis, o kartu ir deguonies pristatymas \u012f \u0161irdies raumen\u012f nepadid\u0117ja, taigi \u0161irdis \u201ebadauja”. Viena prie\u017eas\u010di\u0173, sukelian\u010di\u0173 \u0161iuos pakitimus, yra padid\u0117j\u0119s insulino i\u0161skyrimas kaip reakcija \u012f cukraus kiekio padid\u0117jim\u0105 kraujyje. <\/p>\n

Antsvoris ir nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimas yra pripa\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniai. \u017dmon\u0117ms, turintiems antsvorio, svorio padid\u0117jimas 10 kg nulemia kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jim\u0105 2\u20133 mmHg. O svorio suma\u017e\u0117jimas 1 kg suma\u017eina sistolin\u012f ir diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f 1 mmHg. Numetus 4,5 kg, sistolinis ir diastolinis kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117ja atitinkamai 3,7 ir 2,7 mmHg. <\/p>\n

Sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzija yra 3 kartus daugiau tarp nutukusi\u0173j\u0173 nei tarp normaliai sverian\u010di\u0173j\u0173. Nustatyta, kad 30\u201340 proc. nutukusi\u0173j\u0173 serga arterine hipertenzija. <\/p>\n

Vietoj epilogo <\/strong><\/p>\n

N\u0117 vienas gydytojas ir vaistai nepad\u0117s, jei gr\u012f\u017e\u0119s namo i\u0161 poliklinikos ligonis nepakeis gyvenimo b\u016bdo. Neseniai atlikti tyrimai \u012frod\u0117, kad taisyklingai maitinantis ir i\u0161liekant fizi\u0161kai aktyviam, 2 met\u0173 po pirmojo miokardo infarkto laikotarpiu jau pirm\u0173j\u0173 met\u0173 pabaigoje labai suma\u017e\u0117ja pakartotinio miokardo infarkto ir bendrojo mirtingumo rizika. <\/p>\n

Niekada nenumokite ranka \u012f padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f ir nesakykite: \u201emano mama, brolis sirgo hipertenzija… tai likimas!\u201c, \u201emano kraujosp\u016bdis padid\u0117ja d\u0117l nuolatinio streso. Kai stresas praeis, mano kraujosp\u016bdis v\u0117l taps normalus\u201c, \u201etai, kad mano am\u017eiaus \u017emogui kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, yra normalu\u201c. Tai neteisinga \u2013 lankykit\u0117s pas gydytoj\u0105, paisykite jo priesak\u0173 ir gyvenkite ilgai ir laimingai!<\/p>\n

Pareng\u0117 Dang\u0117 Kybartait\u0117
\nKonsultavo gydytojas Art\u016bras Jakuitis<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Hipertenzija<\/div>\n

Testas\u00a0– Arterin\u0117 hipertenzija: k\u0105 tur\u0117tum\u0117te \u017einoti apie padid\u0117jus\u012f spaudim\u0105?<\/a><\/p>\n

Video prane\u0161imai<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per didelis arterinis kraujosp\u016bdis <\/a>neigiamai veikia m\u016bs\u0173 kraujagysles, vidaus organus ir gali sukelti sunkias komplikacijas. Normalus arterinis kraujosp\u016bdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir am\u017eiaus. B\u016btina \u017einoti savo \u012fprastinio kraujosp\u016bd\u017eio ribas, ta\u010diau nereikia i\u0161 karto jaudintis, jei, atsitiktinai pamatavus, jis neatitinka \u012fprastinin\u0117s normos. Laikinas kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas blogiausiu atveju gali reik\u0161ti nedidel\u012f nuovarg\u012f, o laikinas nedidelis padid\u0117jimas – stipresn\u012f susijaudinim\u0105. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[99,431,93,141,711,746,430,137,712,157,710,125,350,724,991,138,727],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9756","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterine-hipertenzija","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-kraujagysliu-ligu-rizikos","tag-kraujospudis","tag-ligonis","tag-mmhg","tag-nutukimas","tag-ploksteles","tag-rukymas","tag-sirdis","tag-sistolinis","tag-stresas","tag-vaistai","tag-veiksmingas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9756","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9756"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9756\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9756"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9756"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9756"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9756"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9756"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}