<\/span><\/b><\/span><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Gyd. kardiolog\u0117 <\/span><\/span>Jelena Umbrasien\u0117<\/p>\n <\/strong><\/span><\/span><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n <\/span><\/span><\/p>\n \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos <\/a>\u2013 pagrindin\u0117 ir svarbiausia mirties prie\u017eastis ne tik Lietuvoje, bet ir Vakar\u0173 Europoje. Sergamum\u0105 ir mir\u0161tamu\u00adm\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 lemia dauge\u00adlis rizikos veiksni\u0173, kuri\u0173 svarbiausi \u2013 arterin\u0117 hipertenzija ir metabolinis sindromas<\/a>. Pastaruo\u00adju metu Europos kardiolog\u0173 draugijos rekomen\u00addacijose si\u016bloma hipertenzijos diagnostikoje ir gydyme remtis bendrosios (globaliosios) \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos \u012fvertinimu, nes dau\u00adgelio tyrim\u0173 metu pasteb\u0117ta, kad arterinio krau\u00adjosp\u016bd\u017eio pakilimas n\u0117ra vienintelis ir svarbiau\u00adsias \u0161irdies kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys. Da\u017eniausiai pacientai turi kelet\u0105 rizikos veiks\u00adni\u0173, kurie kartu dar padidina bendr\u0105 \u0161irdies ri\u00adzik\u0105. \u0160is sindromas vadinamas metaboliniu, kai kiekvienas rizikos veiksnys kartu su kitais vei\u00adkia sinergi\u0161kai stipriau negu vienas. Tod\u0117l padi\u00add\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis neturi b\u016bti gydomas atskirai nuo kit\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizi\u00adkos veiksni\u0173. Siekiant maksimaliai pagerinti ar\u00adterin\u0117s hipertenzijos gydym\u0105, pastarojo intensy\u00advumas turi atitikti bendr\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, ma\u017einti organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir hipertenzin\u0117s ligos progresavim\u0105, apsaugoti nuo kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173.<\/p>\n <\/span><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/span><\/p>\n Fiksuot\u0173 vaist\u0173 dozi\u0173 deriniai \u2013 nauja hipertenzijos gydymo galimyb\u0117<\/span><\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Suprantama, kad kiekvienos atskiros vaist\u0173 klas\u0117s kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einantys vaistai da\u017eniau\u00adsiai veikia tik vien\u0105 arterinio kraujosp\u016bd\u017eio pa\u00adkilimo mechanizm\u0105. Tod\u0117l antihipertenzinis po\u00adveikis gydant vienu vaistu da\u017eniausiai dalinis, o veikiamas kraujosp\u016bd\u017eio pakilimo mechanizmas konkre\u010diam pacientui gali b\u016bti ne pagrindinis. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 atsakas \u012f gydym\u0105 bet kurios vaist\u0173 klas\u0117s preparatais paprastai nesiekia 50 proc. Be to, manoma, kad veikiant tik vien\u0105 hipertenzijos atsiradimo keli\u0105 gali b\u016bti aktyvinami kiti vidiniai ligos vystymosi keliai ir vaisto poveikis gali ma\u00ad\u017e\u0117ti. Tod\u0117l dviej\u0173 ar daugiau vaist\u0173, kurie veikia skirtingus kraujosp\u016bd\u017eio pakilimo mechanizmus, skyrimas stiprina antihipertenzin\u012f poveik\u012f. Dau\u00adgelio tyrim\u0173 duomenimis, tikslinis kraujosp\u016bdis pasiekiamas vartojant ma\u017eiausiai dviej\u0173 vais\u00adt\u0173 derin\u012f. Europos kardiolog\u0173 draugijos 2009 m. arterin\u0117s hipertenzijos gydymo rekomendacijose pabr\u0117\u017eiama fiksuot\u0173 derini\u0173 svarba. Du medika\u00admentai gali b\u016bti derinami, jeigu:<\/p>\n <\/span><\/p>\n 1. Veikia per skirtingus mechanizmus ir papildo vienas kito veikim\u0105.<\/p>\n <\/span><\/p>\n 2. Derinys yra efektyvesnis negu kiekvienas vaistas atskirai.<\/p>\n <\/span><\/p>\n 3. Geriau toleruojamas negu kiekvienas vaistas atskirai, nes veikimo mechanizmas suma\u017eina vienas kito nepageidaujam\u0105 poveik\u012f.<\/p>\n <\/span><\/p>\n Vartojant dviej\u0173 vaist\u0173 fiksuot\u0173 dozi\u0173 derin\u012f, u\u017etenka ma\u017eesni\u0173 dozi\u0173, re\u010diau pasitaiko nepagei\u00addaujamo poveikio, palyginti su tais, kurie vartojo maksimalias vieno vaisto dozes. \u012erodyta, kad var\u00adtojant derin\u012f grei\u010diau pasiekiamas tikslinis krau\u00adjosp\u016bdis, pacientui papras\u010diau vartoti vaistus, to\u00add\u0117l re\u010diau j\u0173 pamir\u0161tama i\u0161gerti. 2009 m. Europos kardiolog\u0173 draugijos arterin\u0117s hipertenzijos gydy\u00admo gair\u0117se fiksuot\u0173 ma\u017e\u0173 dozi\u0173 deriniai rekomen\u00adduojami kaip pradinis arterin\u0117s hipertenzijos gy\u00addymas pacientams, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis didelis (II arba III laipsnio hipertenzija), arba pacientams, kuriems nustatyta didel\u0117 arba labai didel\u0117 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n <\/span><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/span><\/p>\n Vaist\u0173 deriniai \u2013 kur\u012f pasirinkti?<\/p>\n <\/span><\/b><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/span><\/p>\n \u0160iuo metu Europos kardiolog\u0173 draugija leid\u017eia prad\u0117ti arterin\u0117s hipertenzijos gydym\u0105 bet kurios klas\u0117s vaistu ir bet kuriuo dviej\u0173 vaist\u0173 deriniu. ir efektyvi\u0173 derini\u0173 yra angiotenzin\u0105 konvertuojan\u00ad\u010dio fermento (AKFI) arba angiotenzino receptori\u0173 blo\u00adkatoriaus (ARB) ir tiazidinio diuretiko, AKFI arba ARB ir kalcio kanal\u0173 blokatoriaus (KKB), KKB ir tiazidinio diuretiko, beta blokatoriaus ir KKB (dihidropiridininio). Taigi, ARB gali b\u016bti deri\u00adnami su tiazidiniais diureti\u00adkais ir KKB. Derinant ARB ir diuretik\u0105, pastarasis su\u00adaktyvina RAAS ir suma\u017ei\u00adna kraujo plazmos t\u016br\u012f bei Na kiek\u012f kraujyje, i\u0161vengia\u00adma diuretik\u0173 sukeltos hipo\u00adkalemijos, ARB sukeltos hi\u00adperkalemijos. Normalaus K kiekio palaikymas suma\u017eina staigios mirties rizik\u0105, gliu\u00adkoz\u0117s toleravimo sutrikim\u0173 rizik\u0105, ma\u017eina cukrinio dia\u00adbeto (CD), susijusio su diu\u00adretiko vartojimu, rizik\u0105. Di\u00adhidroperidininiai KKB ir ARB taip pat veikia per skir\u00adtingus mechanizmus, kar\u00adtu stipriau ma\u017eindami krau\u00adjo spaudim\u0105 (1 paveikslas). <\/i>\u0160is poveikis \u012frodytas dauge\u00adlio tyrim\u0173.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/p>\n <\/span><\/span><\/p>\n Renino ir angiotenzino sistemoje i\u0161 renino gamina\u00adsi angiotenzinas-I ir -II. Pas\u00adtarasis, prisijung\u0119s prie angiotenzino-1 (AT 1) re\u00adceptori\u0173, stipriai sutraukia kraujagysli\u0173 lygiuosius raumenis, pakeldamas arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f. Taip pat inkst\u0173 glomeruluose susitraukia postkapilia\u00adrai ir suma\u017e\u0117ja glomerul\u0173 filtracija, drusk\u0173 bei vandens ekskrecija, tai dar labiau didina kraujo spaudim\u0105. Tas pats angiotenzinas-II skatina \u0161ir\u00addies ir kraujagysli\u0173 audini\u0173 hipertrofij\u0105, remode\u00adliacij\u0105 ir fibroz\u0119. AT 1 receptori\u0173 stimuliavimas skatina endotelio disfunkcij\u0105, ateroskleroz\u0119, glo\u00admeruloskleroz\u0119 ir nefron\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105. Tai savo ruo\u017etu dar padidina angiotenzino-II koncentraci\u00adj\u0105. Tyrimais \u012frodyta, kad angiotenzino receptori\u0173 blokatorius olmesartanas efektyviau ma\u017eina krau\u00adjosp\u016bd\u012f negu losartanas, valsartanas, irbesartanas ar kandesartanas atitinkamomis doz\u0117mis. Jo po\u00adveikis i\u0161lieka ilgiausiai tarp vis\u0173 \u0161i\u0173 ARB (dau\u00adgiau kaip 24 val.). Be to, klinikiniais tyrimais EU\u00adTOPIA ir OLAS \u012frodytas jo antiu\u017edegiminis po\u00adveikis, VIOS tyrimas \u012frod\u0117, kad vartojant olme\u00adsartan\u0105 suma\u017e\u0117ja kraujagysli\u0173 remodeliavimasis, apsaugoma nuo ateroskleroz\u0117s ar net \u012fvyksta jos regresija (2 paveikslas).<\/i><\/p>\n <\/span><\/p>\n Taigi, vartojant olmesartan\u0105 ne tik suma\u017eina\u00admas kraujosp\u016bdis, bet ir stabdomas kraujagys\u00adli\u0173 remodeliavimasis bei ateroskleroz\u0117s progre\u00adsavimas. <\/p>\n <\/span><\/p>\n Amlodipinas slopina kalcio kanalus, esan\u00ad\u010dius kraujagysli\u0173 lygiuosiuose raumenyse. Kal\u00adcis dalyvauja \u0161i\u0173 raumen\u0173 kontrakcijoje. Am\u00adlodipinas prisijungdamas prie kalcio kanal\u0173 slopina kalcio pra\u0117jim\u0105 pro l\u0105steli\u0173 membranas ir sukelia ir efektyvi\u0173 derini\u0173 yra angiotenzin\u0105 konvertuojan\u00ad\u010dio fermento (AKFI) arba angiotenzino receptori\u0173 blo\u00adkatoriaus (ARB) ir tiazidinio diuretiko, AKFI arba ARB ir kalcio kanal\u0173 blokatoriaus (KKB), KKB ir tiazidinio diuretiko, beta blokatoriaus ir KKB (dihidropiridininio). Taigi, ARB gali b\u016bti deri\u00adnami su tiazidiniais diureti\u00adkais ir KKB. Derinant ARB ir diuretik\u0105, pastarasis su\u00adaktyvina RAAS ir suma\u017ei\u00adna kraujo plazmos t\u016br\u012f bei Na kiek\u012f kraujyje, i\u0161vengia\u00adma diuretik\u0173 sukeltos hipo\u00adkalemijos, ARB sukeltos hi\u00adperkalemijos. Normalaus K kiekio palaikymas suma\u017eina staigios mirties rizik\u0105, gliu\u00adkoz\u0117s toleravimo sutrikim\u0173 rizik\u0105, ma\u017eina cukrinio dia\u00adbeto (CD), susijusio su diu\u00adretiko vartojimu, rizik\u0105. Di\u00adhidroperidininiai KKB ir ARB taip pat veikia per skir\u00adtingus mechanizmus, kar\u00adtu stipriau ma\u017eindami krau\u00adjo spaudim\u0105 (1 paveikslas). <\/i>\u0160is poveikis \u012frodytas dauge\u00adlio tyrim\u0173.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/p>\n <\/span><\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Renino ir angiotenzino sistemoje i\u0161 renino gamina\u00adsi angiotenzinas-I ir -II. Pas\u00adtarasis, prisijung\u0119s prie angiotenzino-1 (AT 1) re\u00adceptori\u0173, stipriai sutraukia kraujagysli\u0173 lygiuosius raumenis, pakeldamas arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f. Taip pat inkst\u0173 glomeruluose susitraukia postkapilia\u00adrai ir suma\u017e\u0117ja glomerul\u0173 filtracija, drusk\u0173 bei vandens ekskrecija, tai dar labiau didina kraujo spaudim\u0105. Tas pats angiotenzinas-II skatina \u0161ir\u00addies ir kraujagysli\u0173 audini\u0173 hipertrofij\u0105, remode\u00adliacij\u0105 ir fibroz\u0119. AT 1 receptori\u0173 stimuliavimas skatina endotelio disfunkcij\u0105, ateroskleroz\u0119, glo\u00admeruloskleroz\u0119 ir nefron\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105. Tai savo ruo\u017etu dar padidina angiotenzino-II koncentraci\u00adj\u0105. Tyrimais \u012frodyta, kad angiotenzino receptori\u0173 blokatorius olmesartanas efektyviau ma\u017eina krau\u00adjosp\u016bd\u012f negu losartanas, valsartanas, irbesartanas ar kandesartanas atitinkamomis doz\u0117mis. Jo po\u00adveikis i\u0161lieka ilgiausiai tarp vis\u0173 \u0161i\u0173 ARB (dau\u00adgiau kaip 24 val.). Be to, klinikiniais tyrimais EU\u00adTOPIA ir OLAS \u012frodytas jo antiu\u017edegiminis po\u00adveikis, VIOS tyrimas \u012frod\u0117, kad vartojant olme\u00adsartan\u0105 suma\u017e\u0117ja kraujagysli\u0173 remodeliavimasis, apsaugoma nuo ateroskleroz\u0117s ar net \u012fvyksta jos regresija (2 paveikslas).<\/i><\/p>\n <\/span><\/p>\n Taigi, vartojant olmesartan\u0105 ne tik suma\u017eina\u00admas kraujosp\u016bdis, bet ir stabdomas kraujagys\u00adli\u0173 remodeliavimasis bei ateroskleroz\u0117s progre\u00adsavimas. <\/p>\n <\/span><\/p>\n Amlodipinas slopina kalcio kanalus, esan\u00ad\u010dius kraujagysli\u0173 lygiuosiuose raumenyse. Kal\u00adcis dalyvauja \u0161i\u0173 raumen\u0173 kontrakcijoje. Am\u00adlodipinas prisijungdamas prie kalcio kanal\u0173 slopina kalcio pra\u0117jim\u0105 pro l\u0105steli\u0173 membranas ir sukelia kit\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiks\u00adni\u0173 korekcij\u0105, buvo atliktas klinikinis tyrimas OLAS (angl. Olmesartan \/ Amlodipine vs olme\u00adsartan \/ hydrochlorothiazide in metabolic Syn\u00addrome<\/i>): tirtas olmesartano ir amlodipino efekty\u00advumas sergantiems padid\u0117jusiu arteriniu kraujo spaudimu ir sergantiems metaboliniu sindromu. Metabolinis sindromas<\/a> \u2013 b\u016bkl\u0117, kuriai b\u016bdingas centrinis nutukimas<\/a>, sutrik\u0119s glikemijos tolera\u00advimas, hipertenzija ir dislipidemija. Taip pat su \u0161iuo sindromu susijusi mikroalbuminurija, atspa\u00adrumas insulinui, padid\u0117j\u0119s u\u017edegimo veiksni\u0173 ir suma\u017e\u0117j\u0119s adiponektino kiekis kraujyje. Tyrime OLAS dalyvavo 60 sergan\u010di\u0173 hipertenzija su me\u00adtaboliniu sindromu pacient\u0173. Buvo prad\u0117tas gy\u00addymas olmesartano ir amlodipino 20\/5 mg per par\u0105 deriniu; po 13 savai\u010di\u0173 sistoliniam kraujo spaudimui i\u0161likus >139 mm Hg, abiej\u0173 vaist\u0173 do\u00adz\u0117s buvo padvigubintos ir gydymas t\u0119stas dar 13 savai\u010di\u0173. Tyrimo metu buvo efektyviai suma\u017ein\u00adtas kraujosp\u016bdis ir beveik 2\/3 pacient\u0173 pasiek\u0117 tikslin\u012f sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f (<140 mm Hg). Jau po 13 savai\u010di\u0173 statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117\u00adjo mikroalbuminurija; ji ir toliau ma\u017e\u0117jo iki 26 savait\u0117s (4 paveikslas). <\/i>Tai patvirtino renopro\u00adtekcin\u012f derinio poveik\u012f. <\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/p>\n <\/span><\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Tyrimo metu suma\u017e\u0117jo insulino <\/span>kiekis ne\u00advalgius ir rezistencij\u0105 insulinui, o adiponektino kiekis kraujyje padid\u0117jo (p<0,01) (5 paveikslas).<\/i><\/p>\n <\/span><\/p>\n Reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo u\u017edegimo veiksni\u0173 kraujyje, pvz., TNF-\u03b1 16,1 proc., dj-CRB 16,7 proc. ir kt. (p<0,05) (6 paveikslas). <\/i><\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Taigi, OLAS klinikinis tyrimas patvirtino, kad antiu\u017edegiminis olmesartano poveikis, jau \u012frodytas EUTOPIA tyrimu, i\u0161lieka ir vaist\u0105 de\u00adrinant su amlodipinu. <\/p>\n <\/span><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/span><\/p>\n Apibendrinimas<\/p>\n <\/span><\/b><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/span><\/p>\n Fiksuot\u0173 olmesartano ir amlodipino dozi\u0173 derinys leid\u017eia grei\u010diau pasiekti tikslin\u012f kraujo\u00adsp\u016bd\u012f, naudojant ma\u017eesnes vaist\u0173 dozes didel\u0117s arba labai didel\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ri\u00adzikos pacientams (nutukusiems, sergantiems cu\u00adkriniu diabetu, vyresnio am\u017eiaus). Vartojant \u0161\u012f derin\u012f re\u010diau pasitaiko nepageidaujam\u0173 rei\u0161ki\u00adni\u0173, re\u010diau nutraukiamas gydymas. Olmesarta\u00adno ir amlodipino derinys ne tik efektyviai ma\u00ad\u017eina sistolin\u012f ir diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, bet ir u\u017e\u00addegim\u0105 kraujagysli\u0173 sienel\u0117je bei kardiovasku\u00adlini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017en\u012f.<\/p>\n <\/span><\/p>\n <\/p>\n \u00a0<\/p>\n <\/span><\/p>\n \u017durnalas „Internistas”<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos – pagrindin\u0117 ir svarbiausia mirties prie\u017eastis ne tik Lietuvoje, bet ir Vakar\u0173 Europoje. Sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 lemia daugelis rizikos veiksni\u0173, kuri\u0173 svarbiausi – arterin\u0117 hipertenzija ir metabolinis sindromas. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9782","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9782","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9782"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9782\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9782"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9782"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9782"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9782"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9782"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}<\/span><\/span><\/p>\n
<\/span><\/span><\/p>\n
<\/span><\/span><\/p>\n
<\/i><\/span><\/p>\n