{"id":9797,"date":"2011-09-19T18:00:00","date_gmt":"2011-09-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-09-19T18:00:00","modified_gmt":"2011-09-19T18:00:00","slug":"vieno-recepto-kuris-leistu-isvengti-alzheimerio-ligos-nera","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vieno-recepto-kuris-leistu-isvengti-alzheimerio-ligos-nera\/9797\/","title":{"rendered":"Vieno recepto, kuris leist\u0173 i\u0161vengti Alzheimerio ligos, n\u0117ra"},"content":{"rendered":"

\u0160ios intelektuali\u0173 \u017emoni\u0173 ligos gniau\u017etuose atsid\u016br\u0117 ne vienas prezidentas, ministras ar profesorius. Alzheimerio liga<\/a> tarsi prakeiksmas nuskamba susirgusi\u0173j\u0173 \u0161eimoms. Kada ji prasideda? Kokie jos po\u017eymiai? Kaip elgtis? Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centro direktorius profesorius Valmantas Budrys atmint\u012f pasitikrinti pataria pajutus pirmuosius nusiskundimus. Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centre veikia vienintelis Lietuvoje specializuotas Atminties sutrikim\u0173 kabinetas, skirtas Alzheimerio ligos ir kit\u0173 demencij\u0173 diagnostikai bei gydymui.<\/strong><\/p>\n


\nTr\u016bksta specializuot\u0173 kabinet\u0173<\/strong>
\nVilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Atminties sutrikim\u0173 kabineto tikslas – pacient\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173 atminties ir kit\u0173 pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimais konsultavimas bei i\u0161tyrimas, ankstyva Alzheimerio ligos ir kit\u0173 demencij\u0173 diagnostika bei gydymas.
\nKabinete taikomi ne tik \u012fprastiniai nerv\u0173 sistemos bei pa\u017einimo funkcij\u0173 tyrimo metodai, bet taip pat kompiuterizuoti ir neurofiziologiniai pa\u017einimo funkcij\u0173 tyrimo metodai, leid\u017eiantys anks\u010diau ir patikimiau diagnozuoti pa\u017einimo sutrikimus, b\u016bdingus Alzheimerio ligai ir kitoms demencijoms.
\n“Niekuo neatsiliekame nei diagnostikoje, nei gydyme”, – patikino V.Budrys, kai paklausiu jo, kurioje vietoje yra Lietuva, kalbant apie Alzheimerio ligos diagnostik\u0105 ir gydym\u0105.
\nProfesorius sutiko, kad toki\u0173 kabinet\u0173 reik\u0117t\u0173 ir kituose did\u017eiuosiuose miestuose.
\n“Specializuotas kabinetas yra tik pas mus, bet \u0161iuos sutrikimus diagnozuoja ir gydo ir kitose gydymo \u012fstaigose. Specializuot\u0173 kabinet\u0173 neabejotinai reik\u0117t\u0173 daugiau”, – \u012fsitikin\u0119s V.Budrys. <\/p>\n

Serga 30 milijon\u0173<\/strong>
\nAlzheimeris <\/a>– da\u017eniausiai senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 liga. Daugumos ligos atvej\u0173 pirmin\u0117 etiologija ne\u017einoma. Jeigu Alzheimerio liga<\/a> yra susergama iki 65 m., tuomet ji da\u017eniausiai yra susijusi su genais ir paveldima i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Nustatytas Alzheimerio ligos ry\u0161ys su Dauno sindromu, ligos atsiradimui gali tur\u0117ti \u012ftakos patirtos galvos traumos, virusin\u0117s infekcijos, arterin\u0117 hipertenzija, estrogen\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimas moterims po menopauz\u0117s, apsinuodijimas aliuminiu.
\n“Demencija paprastai prasideda vyresniame am\u017eiuje, da\u017eniausiai vyreniame nei 65 met\u0173 am\u017eiuje. Jos simptomus patiria apie 5 proc. vis\u0173 vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 asmen\u0173, o vyreniame nei 85 met\u0173 am\u017eiuje j\u0173 skai\u010dius padaug\u0117ja iki 30 proc.”, – pa\u017eym\u0117jo V.Budrys.
\nTa\u010diau Alzheimerio liga<\/a> gali susirgti ir asmenys- iki 65 met\u0173. Tuomet liga grei\u010diau progresuoja, pasirei\u0161kia kalbos, ra\u0161ymo, skaitymo, veiklos sutrikimai. Susirgus vyresniam \u017emogui, progresavimas l\u0117tesnis, pagrindinis simptomas – blog\u0117janti atmintis.
\nTa\u010diau tik ma\u017edaug vienas i\u0161 t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173, jaunesni\u0173 kaip 65 met\u0173, suserga demencija.
\nPasaulyje \u0161iuo metu Alzheimerio liga<\/a> serga per 30 mln. \u017emoni\u0173. I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse, tai tre\u010dia pagal da\u017en\u012f mirties prie\u017eastis po v\u0117\u017eio ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173.<\/p>\n

Lig\u0105 pristabdo vaistai<\/strong>
\n“Alzheimeris – pla\u010diai paplitusi ir intensyviai tiriama liga. Tai didina galimybes pad\u0117ti sergantiesiems. Vis d\u0117lto i\u0161gydyti \u0161ios ligos ne\u012fmanoma. Pastaraisiais 10-20 met\u0173 ligoniai gydomi vaistais, kurie \u0161iek tiek pristabdo ligos progresavim\u0105. Medikamentai neleid\u017eia \u017eem\u0117ti sergan\u010diojo funkcijoms, leid\u017eia ilgiau jam pa\u010diam apsitarnauti. Prat\u0119sti normal\u0173 sergan\u010diojo gyvenim\u0105 bent dvejus-trejus metus – ir tai jau nema\u017eas laim\u0117jimas”, –  kalb\u0117jo V.Budrys.
\nTa\u010diau Alzheimerio lig\u0105 gydyti vaistais galima tik pirmose stadijose. V\u0117liau gydymas neefektyvus.
\nLigos progresavim\u0105 stabdantys vaistai: donepezilis, rivastigminas, memantinas, ginkgo biloba, selegilinas, nicergolinas. Vieno klinikinio tyrimo metu buvo \u012frdoyta teigiamas nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo bei vitamino E poveikis.
\nPsichiniams simptomams (haliucinacijom, kliedesiams, agresijai, neramumui, nemigai) gydyti skirti vaistai: risperidonas, olanzapinas, buspironas, tiapridalis, gabapentinas, selektyv\u016bs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (sertalinas, citalopramas).
\nGydym\u0105 da\u017enai papildo psichoterapija (paciento, taip pat ir jo artim\u0173j\u0173 (da\u017enai j\u012f slaugan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 psichoterapija), savitarpio pagalbos grup\u0117s.
\nLietuvoje ir pasaulyje gydymui naudojami keli preparatai. Dalis j\u0173 kompensuojama 80 proc. Preparatai palengvina paciento b\u016bkl\u0119.
\n“Medikamentai kombinuojami tarpusavyje, taip gaunant papildom\u0105 efekt\u0105. Pacientams tenka vartoti ir smegen\u0173 kraujotak\u0105 gerinan\u010di\u0173 bei med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 gerinan\u010dius  preparatus – nootropus. Efektas n\u0117ra labai ap\u010diuopiamas. Ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s turi labai daug lig\u0173, susijusi\u0173 su kraujotakos sutrikimais. Retas neturi nusiskundim\u0173, susijusi\u0173 su galvos skausmais”, – pa\u017eym\u0117jo V.Budrys.
\nTaip pat gydoma arterin\u0117 hipertenzija, cukrinis diabetas.
\n“Ta\u010diau n\u0117ra vieno recepto, kuris nurodyt\u0173, ko nedaryti, kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti Alzheimerio ligos”, – apgailestavo V.Budrys.<\/p>\n

Labai svarbu tinkama slauga <\/strong>
\nAnot profesoriaus, sergan\u010diojo Alzheimerio liga<\/a> gyvenim\u0105 prat\u0119sti gali ir tinkama jo slauga.
\n“Suaugusieji, sergantieji gilia demencija tampa tarsi naujagimiai – jiems b\u016btina prie\u017ei\u016bra 24 valandas per par\u0105, jie negali patys apsitarnauti. Tai – labai sud\u0117tinga ir pareikalauja i\u0161 pri\u017ei\u016brin\u010diojo labai daug psichini\u0173 ir fizini\u0173 j\u0117g\u0173. Sergant\u012fj\u012f pri\u017ei\u016brintis asmuo da\u017enai nebegali dirbti”, – kalb\u0117jo V.Budrys.
\nBe to, stipriai pasikei\u010dia sergan\u010diojo Alzheimerio liga<\/a> charakteris: ligoniai neretai tampa piktesni, dirglesni – tampa sunku b\u016bti su tokiais artimaisiais, kiekvienas nemalonus elgesys ima sulaukti atsako. Tod\u0117l labai svarbu suprasti, kad tai – liga
\nSergant Alzheimerio liga<\/a>, nyksta tam tikros smegen\u0173 strukt\u016bros, tod\u0117l liga progresuoja. \u017dmogus nemir\u0161ta, bet sudaromos s\u0105lygos vystytis kitoms ligoms, susijusios su nejudrumu, imobilizacija.
\n“Tod\u0117l ligoni\u0173 slauga labai daug rei\u0161kia – ji i\u0161 dalies lemia, kokia bus baigtis: greitesn\u0117 ar ilgesn\u0117. Sergan\u010diajam Alzheimerio liga<\/a> reikalinga visapusi\u0161ka slauga. Reikia steb\u0117ti, kad nepalikt\u0173 \u012fjungtos dujin\u0117s plytel\u0117s, nei\u0161eit\u0173 i\u0161 nam\u0173 ir nepasiklyst\u0173, nes gali neberasti kelio atgal. Taip pat prisideda sunkaus ligonio slauga – pragulos, maitinimas, plovimas, aprengimas. Be to, atsiranda ne tik dermatologini\u0173 pakitim\u0173, bet pacient\u0105 ima kamuoti kliedesiai, jis ima prie\u0161intis. Prie\u017ei\u016bra – kaip k\u016bdikio, tik suaugus\u012fj\u012f kur kas sunkiau pajudinti”, –  kalb\u0117jo V.Budrys
\nGeriausia tokio ligonio prie\u017ei\u016bra – slaugos namuose. Ta\u010diau ten tr\u016bksta viet\u0173, be to tokia slauga kainuoja. Be to, artimiesiems apsispr\u0119sti trukdo ir pla\u010diai visuomen\u0117je \u012fsi\u0161aknij\u0119s po\u017ei\u016bris, jog atiduoti artim\u0105j\u012f \u012f slaugos ligonin\u0119 – blogas tonas.
\n“Nors slaugos namai visada pasiruo\u0161\u0119 priimti ir suteikti reikiam\u0105 pagalb\u0105. Kai kuriais atvejais slaugos ligonin\u0117je pacientas gali gauti daugiau d\u0117mesio ir atsidurti geresn\u0117se s\u0105lygose, negu gyveno vis\u0105 savo gyvenim\u0105. Ta\u010diau, be abejo, jei tik yra galimyb\u0117 – niekas geriau ligonio nepaslaugys, negu artimieji. Ta\u010diau i\u0161tis\u0105 par\u0105 b\u016bti namuose ir r\u016bpintis sergan\u010diuoju gali ne kiekvienas”, – sak\u0117 V.Budrys.<\/p>\n

Tarp kitko
\n<\/strong>
\nB\u016btina steb\u0117ti artim\u0105j\u012f<\/u><\/strong>
\nKaip atskirti, kada nat\u016brali senatv\u0117, o kada jau pirmieji Alzheimerio ligos simptomai?
\n“Reikia steb\u0117ti \u0161eimos nar\u012f. Nat\u016bralu, kad \u012f senatv\u0119 silpsta atmintis – 80-etis neprisimena taip gerai kaip 18-metis, sul\u0117t\u0117ja reakcijos, fizin\u0117s ir protin\u0117s galimyb\u0117s, m\u0105stymas. Ta\u010diau jei pasteb\u0117jote, kad atminties sutrikimai<\/a> pradeda dominuoti – artimasis to paties klausia de\u0161imt kart\u0173, nors prie\u0161 minut\u0119 jam pateik\u0117te atsakym\u0105, pradeda nesiorientuoti, nedelsiant kreipkit\u0117s \u012f specialist\u0105. Jis nuodugniai i\u0161tirs ir parinks reikiam\u0105 gydym\u0105”, – patar\u0117 V.Budrys.
\nProfesorius atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad paprastai patys sergantieji Alzheimerio liga<\/a> nesiskund\u017eia atminties sutrikimu. Da\u017eniau – galvos skausmais, jos svaigimu, \u0161irdies skausmu.
\n“Jei pacientas skund\u017eiasi atmintimi, paprastai \u012fvardijami kitokie sutrikimai. Atmintis sutrinka prie begal\u0117s kit\u0173 lig\u0173. Dauguma j\u0173 gali b\u016bti laikini, trumpai besit\u0119siantis, nes \u017emogus tiesiog pavarg\u0119s, nei\u0161simiegoj\u0119s”, – pa\u017eym\u0117jo V.Budrys.
\nTa\u010diau ilgainiui pasteb\u0117jus pasikeitus\u012f artimojo elges\u012f, reik\u0117t\u0173 nedelsti ir kreiptis \u012f specialist\u0105. Kuris i\u0161tirs ir paskirs veiksmingiausi\u0105 gydym\u0105. <\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

Kod\u0117l neprisimename?<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Alzheimeris – da\u017eniausiai senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 liga. Daugumos ligos atvej\u0173 pirmin\u0117 etiologija ne\u017einoma. Jeigu Alzheimerio liga yra susergama iki 65 m., tuomet ji da\u017eniausiai yra susijusi su genais ir paveldima i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Nustatytas Alzheimerio ligos ry\u0161ys su Dauno sindromu, ligos atsiradimui gali tur\u0117ti \u012ftakos patirtos galvos traumos, virusin\u0117s infekcijos, arterin\u0117 hipertenzija, estrogen\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimas moterims po menopauz\u0117s, apsinuodijimas aliuminiu.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[732,1214,1599,431,243,827,259,352,1410,651,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9797","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alzheimerio-ligos","tag-atmintis","tag-galvos-skausmais","tag-hipertenzija","tag-ligonines","tag-medikamentai","tag-preparatai","tag-profesorius","tag-psichoterapija","tag-slauga","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9797","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9797"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9797\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9797"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9797"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}