{"id":9805,"date":"2011-09-21T18:00:00","date_gmt":"2011-09-21T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-04-27T14:52:39","modified_gmt":"2016-04-27T14:52:39","slug":"menopauze-nei-liga-nei-senatves-pradzia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/menopauze-nei-liga-nei-senatves-pradzia\/9805\/","title":{"rendered":"Menopauz\u0117 \u2013 nei liga, nei senatv\u0117s prad\u017eia"},"content":{"rendered":"

Ar tiesa, kad menopauz\u0117<\/a> veikia psichik\u0105, charakter\u012f, ver\u010dia moter\u012f keisti savo gyvenimo stili\u0173? Kas daro \u012ftak\u0105 moters i\u0161gyvenimams \u0161iuo periodu ir kaip jai pad\u0117ti? Psichologines brandaus am\u017eiaus moters problemas nagrin\u0117ja psichiatr\u0117 med. moksl\u0173 daktar\u0117 docent\u0117 Regina Satkevi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n

Kokia bus menopauz\u0117<\/a>? <\/strong><\/p>\n

Kiekvienas \u017emogus per savo gyvenim\u0105 i\u0161gyvena kelet\u0105 nuosekli\u0173 vystymosi etap\u0173, kuri\u0173 kiekvienas yra svarbus ir daro \u012ftak\u0105 tam, kokios b\u016bkl\u0117s moteriai ateis menopauz\u0117<\/a>. Itin reik\u0161mingi pirmieji de\u0161imt gyvenimo met\u0173, kada vaikas saugioje, mylin\u010dios \u0161eimos aplinkoje mokosi pa\u017einti pasaul\u012f ir savo reik\u0161mingum\u0105 jame. Tik \u0161eima ir aukl\u0117jimas gali suformuoti pamatin\u012f pasitik\u0117jim\u0105 ne tik \u017emon\u0117mis, bet ir pa\u010diu savimi. Nes\u0117km\u0117s atveju auga pasyvus, baimingas, \u201enevertas\u201c, nesaugus, \u201evisada kaltas\u201c vaikas, kuris jau i\u0161 anksto n\u0117ra pasiruo\u0161\u0119s optimaliai spr\u0119sti visus kitus b\u016bsimus gyvenimo periodus. Visiems \u017einoma \u201epaauglyst\u0117s kriz\u0117\u201c tur\u0117t\u0173 pasibaigti nuosavo savaranki\u0161kumo i\u0161sikovojimu. T\u0117vai tuo metu tur\u0117t\u0173 gerbti savo vaiko autonomij\u0105 ir su pasitik\u0117jimu leisti kurti savo gyvenim\u0105. Antraip \u201ekriz\u0117\u201c u\u017esit\u0119s ar net i\u0161kreips normali\u0105 vystymosi eig\u0105. Nat\u016bralu, kad, laikui b\u0117gant, t\u0117v\u0173 \u012ftaka ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau pasilieka itin nesavaranki\u0161ka, \u012f bendraam\u017eius, v\u0117liau \u2013 \u012f sutuoktin\u012f orientuota, savimi nepasitikinti, nemotyvuota, neretai pavydi, pikta, bendravimo problem\u0173 turinti asmenyb\u0117. Bet kokie asmeniniai poky\u010diai, gyvenimo permainos tokiai moteriai tikra tragedija. Ji apsipranta su esama situacija, nors j\u0105 subjektyviai jau\u010dia kaip sunki\u0105, \u017elugdan\u010di\u0105, neleid\u017eian\u010di\u0105 realizuotis. Neretai \u201eginasi\u201c somatizacijomis, nusivylimais, kit\u0173 \u017eeminimais, suserga depresijomis, nerimu, \u012fvairiomis baim\u0117mis ir pan. Menopauz\u0117<\/a> tokioms moterims itin reik\u0161minga v\u0117lyvosios brandos kriz\u0117: i\u0161gyvena d\u0117l \u201enueinan\u010di\u0173\u201c vaik\u0173, d\u0117l savo bl\u0117stan\u010dio reik\u0161mingumo \u0161eimoje ir darbe, d\u0117l galim\u0173 santyki\u0173 su vyru poky\u010di\u0173… Pasijau\u010dia nei\u0161naudojusi galimybi\u0173, d\u0117l to da\u017enai kaltina ne tiek save, kiek aplink\u0105 ir aplinkinius. <\/p>\n

Taigi menopauzinio am\u017eiaus moterys skirtingos, nes kiekviena j\u0173 iki menopauz\u0117s i\u0161gyveno savit\u0105, piln\u0105 \u012fvairi\u0173 s\u0117kmi\u0173 ir nes\u0117kmi\u0173 gyvenim\u0105, kuris, jeigu pasisek\u0117, paruo\u0161\u0117 j\u0105 psichologi\u0161kai adekva\u010diai ir u\u017etikrintai pereiti \u012f kit\u0105, nauj\u0105 savo gyvenimo etap\u0105. <\/p>\n

Moteris, kuriai iki 18-20 met\u0173 pasisek\u0117 i\u0161siugdyti savo individualum\u0105, suvokti savo atsakomyb\u0119 u\u017e tai, k\u0105 ji daro ir tai k\u0105 ruo\u0161iasi daryti, visas tolimesnes permainas sutiks ramiai ir u\u017etikrintai. Ma\u017edaug iki 35\u201337 met\u0173 ji susiformuos kaip protinga, lanksti, supratinga moteris, kuri, b\u016bdama savaranki\u0161ka ir pasitikinti, nebijo permain\u0173. Ji atranda j\u0117g\u0173 pripa\u017einti klaidas, koreguoti savo gyvenim\u0105 taip, kaip pataria i\u0161mintis ir branda. Kitu atveju, jeigu moteris nesusitvarko su gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkiais, nesugeba racionaliai naudoti savo j\u0117gas ir laik\u0105, ji pradeda eikvoti labai daug energijos susitramdymams, nuoskaud\u0173 nurijimams ir pan. Visa tai kelia nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105, nepasitenkinim\u0105, sav\u0119s nuvertinim\u0105. Ir tokios b\u016bkl\u0117s ji pasiekia klimakterin\u012f am\u017ei\u0173. <\/p>\n

I\u0161 ties\u0173 menopauzinio am\u017eiaus moteris pana\u0161i \u012f paaugl\u012f, kuris su visais kovoja: su vaikais, kurie gyvena \u201ene taip\u201c, su jaunais kolegomis, kurie \u201enevertina\u201c, \u201elipa ant kuln\u0173\u201d, su nuosava \u201esenstan\u010dia\u201c i\u0161vaizda. Rezultatas gali b\u016bti dvejopas: arba d\u017eiaugiamasi tuo, kas padaryta, ir atsiv\u0117rusiomis naujomis galimyb\u0117mis, arba puolama \u012f depresijas, nusivylimus, atsiribojimus ir galiausiai ligas. <\/p>\n

Menopauz\u0117<\/a> \u2013 naujos galimyb\u0117s<\/strong> <\/p>\n

\u201eNoriu pabr\u0117\u017eti, kad menopauz\u0117<\/a> gal\u0117s tapti naujo gyvenimo prad\u017eia, tik jeigu moteris tam bus psichologi\u0161kai pasiruo\u0161usi i\u0161 anksto. Daug \u017einom\u0173 psicholog\u0173 (K.Jungas, B.Livechud\u2018as) akcentuoja 35-40 metus, kai moteris tampa pakankamai brandi prad\u0117ti sav\u0105j\u0105 \u201epsichin\u0119 evoliucij\u0105\u201c ir palaipsniui atsigr\u0119\u017eti \u012f save, \u012f savo vidin\u012f gyvenim\u0105, \u012f savo gyvenimo esmin\u0119 prasm\u0119. Jeigu \u017emogus vis\u0105 gyvenim\u0105 itin pasikliov\u0117 tik savo fiziniais duomenimis, savo vaikais ir savo \u201epasiaukojan\u010dios mamos, \u017emonos\u201c vaidmeniu, antr\u0105j\u0105 savo gyvenimo pus\u0119 sutiks kaip \u201etu\u0161tum\u0105\u201c, \u201enesusipratim\u0105\u201c, \u201ei\u0161st\u016bmim\u0105\u201c. Tokias moteris u\u017evaldo ne tik depresija<\/a>, bet ir didel\u0117 neviltis, kuri\u0105 lydi didelis pyktis ir neapykanta gyvenimui, kitiems \u017emon\u0117ms\u201c, \u2013 pa\u017eymi doc. R.Satkevi\u010di\u016bt\u0117. <\/p>\n

Tik psichologi\u0161kai subrendusi 55 m. moteris sugeba suvokti, kad jai atsiv\u0117r\u0117 dvasini\u0173 poky\u010di\u0173 galimyb\u0117, kad gal\u0173 gale ji gali daryti tikrai t\u0105, k\u0105 nori, o ne tai, kas privalu ar b\u016btina. Tam tik reikia sugeb\u0117ti laiku atsisveikinti su ilgai brandintomis id\u0117jomis, \u012fprastais darbo metodais ir \u012fprastu po\u017ei\u016briu \u012f pasaul\u012f. Ta\u010diau, psichologo M.Pek\u2018o nuomone, daugumai \u017emoni\u0173 labai sunku atsisakyti to, k\u0105 jie jau praaugo, tod\u0117l ir laikosi \u012fsitv\u0117r\u0119 sen\u0173 m\u0105stymo ir elgesio stereotip\u0173 ir nesprend\u017eia i\u0161kilusios kriz\u0117s. Norint s\u0117kmingai pereiti \u012f kit\u0105 gyvenimo etap\u0105, reikalingas pasitik\u0117jimas savo galimyb\u0117mis ir emocinis, dvasinis lankstumas, kuris suteiks didesn\u0119 realyb\u0117s pajaut\u0105 ir koreguos tolimesnius tikslus ir u\u017edavinius. <\/p>\n

Kaip bendrauti? <\/strong><\/p>\n

\u201ePirmiausia \u2013 nevadinti menopauzinio am\u017eiaus moters ligone, nes vien toks jos vertinimas skatina jaustis nesveika. Atsiradus ma\u017eiausiai galimybei, skatinti moter\u012f i\u0161sikalb\u0117ti. Savo kalboje nuolat pabr\u0117\u017eti jos patirt\u012f, savaranki\u0161kum\u0105, atsakomyb\u0119, vert\u0119. Tiek gydytojas, tiek aplinkiniai tur\u0117t\u0173 perduoti moteriai pozityv\u0173 u\u017etais\u0105, mobilizuoti j\u0105 naujiems siekiams ir mokyti nat\u016braliai priimti nei\u0161vengiamus poky\u010dius, o, pasteb\u0117jus akivaizd\u017eios depresijos ar nerimo po\u017eymius, aptarti tai, takti\u0161kai pasi\u016blyti atitinkam\u0105 gydym\u0105, o, esant reikalui, nusi\u0173sti pas atitinkamus specialistus (psichoterapeut\u0105, psichiatr\u0105)\u201c, \u2013 sako gydytoja R.Satkevi\u010di\u016bt\u0117. <\/p>\n

Mitai apie menopauz\u0119<\/strong> <\/p>\n

Menopauz\u0117<\/a> – senatv\u0117. <\/strong><\/p>\n

I\u0161 ties\u0173 visuomen\u0117je (ypa\u010d Europoje) tradici\u0161kai susiklost\u0117 savoti\u0161ki, neretai \u012fvairiais klaidingais mitais apaug\u0119, menopauz\u0117s suvokimo stereotipai, kurie formuoja negatyv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161\u012f nat\u016bral\u0173 moters gyvenimo etap\u0105. Vienas i\u0161 toki\u0173 mit\u0173 skelbia, kad menopauz\u0117<\/a> \u2013 senatv\u0117s prad\u017eia. Tod\u0117l nenuostabu, kad daugelis moter\u0173 \u012f pirmuosius klimakso po\u017eymius reaguoja pasimetimu, bijo, kad taps nebepatrauklios savo sutuoktiniams, taps \u201ebjauriomis pomenopauzinio am\u017eiaus isterik\u0117mis\u201c ir pan. Neretai toki\u0173 permain\u0173 laukimas priveda moteris prie depresij\u0173, nerim\u0173, stipr\u0117ja nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 pajauta. Ta\u010diau kas yra senatv\u0117? Deja, ir iki \u0161iol n\u0117ra vieningos \u017emoni\u0173 am\u017eiaus klasifikacijos. Pagal PSO, \u201evidutinio am\u017eiaus\u201c \u017emogus yra 45\u201359 met\u0173. Moters involiucinis, arba klimakterinis, periodas gali prasid\u0117ti pakankamai anksti ir paprastai pasirei\u0161kia 40\u201345 met\u0173 am\u017eiuje. Pagal PSO klasifikacij\u0105, \u201esenas\u201c \u2013 tai 75\u201390 met\u0173 \u017emogus. Da\u017enai senatv\u0117s metai pradedami skai\u010diuoti nuo 65-\u0173j\u0173 ir labai retai \u2013 nuo 40-ties met\u0173. Seniai pasteb\u0117ta, kad kalendoriniai metai n\u0117ra esminiai senatv\u0117s konstatavimo kriterijai. \u201eKaip teigia \u017eymus lenk\u0173 psichiatras A.Kepinski \u201ed\u0117l gyvenimo dinamikos svyravim\u0173 senatv\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105 pinasi su jaunyste\u201c. Tod\u0117l sutinkame sen\u0173 jaunuoli\u0173 ir jaunatvi\u0161kos energijos kupin\u0173 seni\u0173. Kaip teigia A.Kepinski: \u201eprog\u0173 pasijusti senam pasitaiko da\u017eniau negu tapti juo i\u0161 ties\u0173\u201c. Gal objektyviau b\u016bt\u0173 moters menopauz\u0119<\/a>\u00a0sieti ne su senatve, bet su nat\u016braliu pasikeitimu jos vaisingo gyvenimo \u012f nevaising\u0105?\u201c, \u2013 sako psichiatr\u0117. <\/p>\n

Menopauz\u0117<\/a> – liga. <\/strong><\/p>\n

Kitas mitas, kad es\u0105 menopauz\u0117<\/a> \u2013 tai liga, kuri\u0105 ne tik galima, bet ir reikia gydyti. Taip \u2013 menopauzes da\u017enai lydi gan audringi, erzinantys ir varginantys fiziniai ir fiziologiniai poj\u016b\u010diai. Bet ar buvo lengviau paauglyst\u0117je, kai mergait\u0117s fiziologija per\u0117jo ne k\u0105 lengvesnes k\u016bno transformacijas, kurias pa\u017eenklino m\u0117nesini\u0173 atsiradimas, psichikos ir k\u016bno form\u0173 poky\u010diai? Sunkiais atvejais paaugl\u0117ms atsiranda depresija<\/a>, \u012fvair\u016bs elgesio, valgymo sutrikimai. Ta\u010diau niekas m\u0117nesini\u0173 atsiradimo, v\u0117liau \u2013 n\u0117\u0161tumo, \u017eindymo laikotarpi\u0173 niekada nevadina ligomis. Daug kas priklauso nuo i\u0161ankstinio nusiteikimo ir po\u017ei\u016brio… <\/p>\n

Menopauz\u0117s laikotarpiu dingsta seksualinis potraukis. <\/strong><\/p>\n

Mitas apie klimakterinio periodo moters seksualumo ir patrauklumo suma\u017e\u0117jim\u0105 ne tik tolimi nuo realyb\u0117s, bet prie\u0161tarauja darbams, \u012frodantiems, kad b\u016btent \u0161iuo laikotarpiu moter\u0173 seksualinis potraukis turi tendencij\u0105 padid\u0117ti. Didele dalimi moters seksualumas ir patrauklumas priklauso nuo jos viso gyvenimo praktikos ir nuostat\u0173. <\/p>\n

***<\/strong> <\/p>\n

Menopauz\u0117<\/a> \u2013 nei liga, nei senatv\u0117s prad\u017eia. Vis\u0173 pirma reikia imtis efektyvesni\u0173 menopauz\u0117s simptomus \u0161velninan\u010di\u0173 priemoni\u0173, t. y. sveiko gyvenimo b\u016bdo, ir laiku susikurti sau naujus gyvenimo stiliaus stereotipus.<\/p>\n

Pareng\u0117 Natalija Voronaja<\/p>\n

\"Menopauz\u0117<\/p>\n

Testas apie menopauz\u0119<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kiekvienas \u017emogus per savo gyvenim\u0105 i\u0161gyvena kelet\u0105 nuosekli\u0173 vystymosi etap\u0173, kuri\u0173 kiekvienas yra svarbus ir daro \u012ftak\u0105 tam, kokios b\u016bkl\u0117s moteriai ateis menopauz\u0117. Itin reik\u0161mingi pirmieji de\u0161imt gyvenimo met\u0173, kada vaikas saugioje, mylin\u010dios \u0161eimos aplinkoje mokosi pa\u017einti pasaul\u012f ir savo reik\u0161mingum\u0105 jame.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[109,8095],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-9805","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-depresija","tag-menopauze"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9805","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9805"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9805\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9805"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9805"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9805"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9805"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9805"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}