{"id":9872,"date":"2011-08-30T18:00:00","date_gmt":"2011-08-30T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-08-30T18:00:00","modified_gmt":"2011-08-30T18:00:00","slug":"seimos-gydytojams-apie-skausmo-malsinima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/seimos-gydytojams-apie-skausmo-malsinima\/9872\/","title":{"rendered":"\u0160eimos gydytojams \u2013 apie skausmo mal\u0161inim\u0105"},"content":{"rendered":"

Gegu\u017e\u0117s pabaigoje Vilniuje vyko respublikin\u0117 \u0161eimos gydytojams skirta konferencija „Sindromai ir ligos kasdienin\u0117je internisto ir \u0161eimos gydytojo praktikoje: nauji sen\u0173 problem\u0173 sprendimai“. Konferen­cijos pavadinimas i\u0161kalbingas ir i\u0161ties atspindi plat\u0173 nagrin\u0117t\u0173 tem\u0173 rat\u0105. \u0160iame straipsnyje pla\u010diau ap­\u017evelgsime migrenos ir pooperacinio skausmo gydymo galimybes.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017dinomumas ma\u017eas<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Konferencijoje pirminius galvos skausmus ir mi­grenos gydymo naujoves ap\u017evelg\u0117 Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Psichofiziologijos ir reabilitaci­jos instituto gydytoja J\u016brat\u0117 Pe\u010deli\u016bnien\u0117. Problema, kad \u017einoma apie migren\u0105 gana ma\u017eai. Ta\u010diau \u0161eimos gydytojai taip pat gali atpa\u017einti, konsultuoti ir gydyti pacientus, sergan\u010dius migrena<\/a>. „\u0160iandien mokslin\u0117je literat\u016broje dar galima rasti duomen\u0173, kad migrena<\/a> yra nei\u0161gydoma liga ir j\u0105 galima tik valdyti, nes gy­dymas labai sud\u0117tingas d\u0117l pa\u010dios ligos sud\u0117tingu­mo. Migrenos paplitimas 10–16 proc., o Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad liga yra didel\u0117 na\u0161ta visuo­menei“, – sako medik\u0117. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrena<\/a> siejama su moteri\u0161ka lytimi. Moter\u0173 ser­gamumas \u0161ia liga, prasid\u0117jus lytinei brandai, did\u0117­ja 2–3 kartus, palyginti su vyrais. Pik\u0105 liga pasiekia 35–45 gyvenimo metais, tad da\u017eniausiai migrena<\/a> – darbingo ir vaisingo am\u017eiaus moter\u0173 liga. Vertinant ligos trigerius nustatyta, kad moteri\u0161k\u0173 lytini\u0173 hor­mon\u0173 kitimas menstruacinio ciklo metu gali provo­kuoti migren\u0105 toms moterims, kurios turi polink\u012f ja sirgti. Ta\u010diau kod\u0117l vien\u0173 polinkis \u012f migren\u0105 dides­nis, kit\u0173 – ma\u017eesnis?<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Diagnozuoti ir paprasta, ir sunku<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai \u0161eimos gydytojo praktikoje sutinka­mos dvi migrenos r\u016b\u0161ys: migrena<\/a> su aura (MA) ir migrena<\/a> be auros (MBA). Diagnoz\u0117 \u0161eimos gydy­tojo darbe nustatoma tik pagal klinik\u0105. „Viena ver­tus, diagnozuoti paprasta, nes diagnoz\u0117 turi remtis tik paciento anamneze. Kita vertus, labai sud\u0117tinga, nes n\u0117ra objektyvi\u0173 priemoni\u0173 jai patvirtinti, pvz., kaip AKS matavimas hipertenzijos atveju ar glikemijos ty­rimas diabeto atveju. Migrena<\/a> nediagnozuojama \u012fvy­kus vienam priepuoliui. Remiantis IHS (angl. Inter­national Headache Society<\/i>) kiterijais, MA diagnozei patvirtinti turi b\u016bti \u012fvyk\u0119 ne ma\u017eiau kaip 2 priepuo­liai, o MBA – 5 priepuoliai“ – sako J. Pe\u010deli\u016bnien\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrenos ataka (arba priepuolis) – neurovas­kulin\u0117 liga, kuri gali trukti iki 3 par\u0173. Daugiau nei 72 val. – jau komplikuotos migrenos diagnoz\u0117. Sergantieji migrena<\/a> da\u017eniausiai skund\u017eiasi stipriu vienpusiu pulsuojamo pob\u016bd\u017eio galvos skausmu. 20 proc. atvej\u0173 sergant migrena<\/a> pasirei\u0161kia tokie sutrikimai kaip aura; priepuol\u012f gali lyd\u0117ti vegeta­ciniai simptomai (v\u0117mimas, pykimas), padid\u0117j\u0119s jautrumas \u0161viesai (fotofobija) arba jautrumas gar­sui (fonofobija). Migrenos priepuoliui b\u016bdinga ir tai, kad nuo menkiausio fizinio kr\u016bvio b\u016bkl\u0117 smar­kiai blog\u0117ja.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Menstruacin\u0117 migrena<\/a> (MM) dar sud\u0117tingesn\u0117. Pa\u010dios sunkiausios pacient\u0117s – moterys, sergan\u010dios MM, nes paprastai j\u0173 liga trunka ilgai, j\u0105 lydi v\u0117mi­mas, pykinimas, galvos skausmas gali kartotis keli\u0173 par\u0173 laikotarpiu, da\u017enai komplikuojasi.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrena<\/a> turi fazes, ta\u010diau neb\u016btinai visos pasi­rei\u0161kia. Kartais galvos skausmas b\u016bna be prodrom\u0173, be auros, o kartais sergama beskausme migrena<\/a>, ta­\u010diau su aura. Vizualin\u0117 migrenos aura paprastai la­bai i\u0161g\u0105sdina \u017emones. Ji pasirei\u0161kia \u012fvairiais vizua­liniais efektais, pvz., \u017ealiuz\u0117s arba blyksnio. Esant migrenai su aura, did\u0117ja i\u0161emin\u0117s smegen\u0173 patolo­gijos rizika. Dauguma atvej\u0173 galvos skausmas turi „\u012fsib\u0117g\u0117jimo“ tendencij\u0105. Tuo paremtas ir gydy­mas, ir jo taktika. <\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kada prad\u0117ti gydyti?<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai. Jais lig\u0105 tur\u0117tume prad\u0117ti gydyti tada, kai galvos skaus­mas yra vidutinis ar labai sunkus. Ta\u010diau \u012fvertinda­mi migrenos klinik\u0105 tur\u0117tume \u017einoti, kad priepuo­lis gali b\u016bti skirtingo pob\u016bd\u017eio, tod\u0117l i\u0161skiriamos<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

3 pagrindin\u0117s klinikin\u0117s formos:<\/o:p><\/span><\/p>\n

•greitai besivystan\u010dios migrenos ataka, kai gal­vos skausmas pik\u0105 pasiekia per pirmas valandas ir trunka apie 8 val.;<\/o:p><\/span><\/p>\n

•l\u0117tai besivystan\u010dios migrenos atakos tipas, kai gal­vos skausmas pik\u0105 pasiekia ma\u017edaug per 2 paras; <\/o:p><\/span><\/p>\n

•pats sud\u0117tingiausias gydytojams ir sunkiausias pacientams – pasikartojantis (gr\u012f\u017etantis) galvos skausmas ilgai trunkan\u010dios migrenos atakos fone. Tokia migrenos ataka trunka kelias paras ir jai b\u016b­dingas banguojamo pob\u016bd\u017eio galvos skausmas. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kod\u0117l pasikartojantis galvos skausmas pats su­d\u0117tingiausias? „Ne vien tod\u0117l, kad trunka labai ilgai, gr\u012f\u017eta su kumuliaciniu sunkumu, bet ir tod\u0117l, kad da\u017enai galvos skausmo pa\u016bm\u0117jimas, banga, pacien­t\u0173 siejamas su vaist\u0173 ne(be)veikimu ir kaskart skaus­mui pa\u016bm\u0117jus vartojama vis daugiau medikament\u0173. D\u0117l to da\u017enai po 2 par\u0173 galv\u0105 skauda jau nuo vaist\u0173 pervartojimo“, – pabr\u0117\u017eia gydytoja.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Viena sud\u0117tingiausi\u0173 – menstruacin\u0117 migrena<\/a><\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

MM skirstoma \u012f dvi r\u016b\u0161is. Pirmoji – „tikroji“, arba grynoji menstruacin\u0117 migrena<\/a>, kuri koduojama skai­\u010diais –2 +3 (–2 rei\u0161kia dvi dienas iki menstruacij\u0173, o +3 – tris dienas nuo j\u0173 prad\u017eios). Kita forma – su menstruacijomis susijusi (asocijuota) migrena<\/a>, galinti pasireik\u0161ti –1 +3, o taip pat ir kitomis ciklo dienomis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Patogenezini\u0173 MM paai\u0161kinim\u0173 daug. „Estroge­nai turi poveik\u012f ne tik azoto oksido i\u0161skyrimui (t. y. kraujagysles ple\u010dian\u010diam substratui). Manoma, kad kei\u010diasi ir centrinis opioidinis tonusas: sutrinka endor­fino \/ kortizolio atsakas. Estrogenai ir migrena<\/a> susij\u0119 \u017eirkli\u0173 principu, t.y. ma\u017e\u0117jantis arba ma\u017eas estrogen\u0173 kiekis (ovuliacija, prie\u0161 pat m\u0117nesines arba pirmomis dienomis po j\u0173) provokuoja migrenos pasirei\u0161kim\u0105. Manoma, kad estrogenai slopina u\u017edegimini\u0173 gen\u0173 rai\u0161k\u0105 (ekspresij\u0105), t. y. ma\u017e\u0117jant estrogen\u0173 koncen­tracijai u\u017edegiminiai genai praranda t\u0105 „botag\u0105“ ir MM klinika pasirei\u0161kia toms moterims, kurios jau­trios b\u016btent \u0161iems kitimams“, – ai\u0161kina medik\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017dymi profesor\u0117 Anne MacGregor, i\u0161samiai gvil­denanti \u0161i\u0105 tem\u0105, tokias i\u0161vadas patvirtino. Palyginu­si pacientes, sergan\u010dias su menstruacijomis susiju­sia ir nesusijusia migrena<\/a>, ji nustat\u0117, kad rizika sirg­ti ilgiau trunkan\u010dia ir sunkesne migrena<\/a> 2–3 kartus (net iki 3,5 karto) didesn\u0117 tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 susijusia su menstruacijomis migrena<\/a>. Taip pat ji vertino atsa­k\u0105 \u012f gydym\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad pacient\u0117ms, esan\u010diomis tiek menstruacin\u0117s, tiek nemenstruacin\u0117s migrenos grup\u0117je, skyrus 100 mg sumatriptano (auksinio stan­darto) atsakas skyr\u0117si beveik 10 proc. menstruacin\u0117s migrenos pacien\u010di\u0173 nenaudai. \u0160ios i\u0161vados patvirti­na, kad MM sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 atsakas \u012f gydym\u0105 ne tik blogas, bet neretai jo i\u0161vis neb\u016bna (vadinamo­ji refrakteri migrena<\/a>).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Did\u017eiausia problema – ilgalaik\u0117 migrena<\/a><\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Galvos skausmo pasikartojimas ir ilgalaik\u0117 migre­na – did\u017eiul\u0117 problema ir medikams, ir pacientams. Tod\u0117l itin svarbus yra prevencinis migrenos gydymas. Tyrimais nustatyta, kad prevencinio gydymo kriteri­jus atitinka iki 50 proc. moter\u0173, ta\u010diau prevenci\u0161kai specifini\u0173 vaist\u0173 vartoja tik apie 5 proc. „Tai gana di­del\u0117 problema, visi triptanai \u0161iandien skiriami tik nuo priepuolio, o ne prevenci\u0161kai. Problema didel\u0117 dar ir d\u0117l to, kad pacientai, sergantys ilgai trunkan\u010dia mi­grena, da\u017eniausia vaist\u0173 pervartoja, o tada \u012f preven­cin\u012f gydym\u0105 nebeatsako. K\u0105 galime patarti? Kaip ir kiekvienu atveju, pacientams reikia patarti stengtis atpa\u017einti ir vengti migren\u0105 provokuojan\u010di\u0173 veiks­ni\u0173, o specifin\u012f gydym\u0105 reikia prad\u0117ti kuo anks\u010diau, kai galvos skausmas dar ne\u012fsib\u0117g\u0117j\u0119s. Ta\u010diau pagal tarptautines rekomendacijas j\u012f skiriame tada, kai gal­vos skausmas yra vidutinio arba didelio sunkumo“, – sako J.Pe\u010deli\u016bnien\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Kur\u012f triptan\u0105 rinktis?<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Visi rinkoje esantys triptanai turi \u012frodym\u0173 lyg\u012f A. Metaanaliz\u0117s, kuri ap\u017evelg\u0117 221 publikacij\u0105 ir 38 ty­rimus, i\u0161vados skelbia, kad bet koks triptanas yra ge­riau negu jokio ir kad visi triptanai turi nepageidau­jam\u0105 poveik\u012f. Tuo tarpu efektyvumo rezultatai tarp triptan\u0173 skiriasi, tai siejama su skirtinga \u0161ios klas\u0117s atstov\u0173 farmakokinetika ir farmakodinamika.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvoje jau apie pusmet\u012f gydytojai gali skirti ilgo veikimo triptano – frovatriptano, kuris ypa\u010d tin­ka MM sergan\u010dioms pacient\u0117ms arba ilgai trunkan\u010dia migrena<\/a> sergantiems pacientams. Frovatriptanas turi auk\u0161t\u0105 afinitet\u0105 serotonino 1B ir 1D receptoriams, t. y. tiems, kurie \u012ftraukiami (dalyvauja) \u012f migrenos prie­puolio patogenez\u0119. „Frovatriptanas turi labai auk\u0161t\u0105 afinitet\u0105 serotonino 1B receptoriams, kurie kontro­liuoja kraujagyslin\u012f, o ne tik neurologin\u012f komponen­t\u0105 (triptan\u0173 terapinis efektas – patologi\u0161kai i\u0161sipl\u0117tu­si\u0173 kraujagysli\u0173 sutraukimas). Taip pat gana auk\u0161t\u0105 afinitet\u0105 serotonino 1D receptoriams, kurie dalyvau­ja slopinant patologiniame procese dalyvaujan\u010dius neurotransmiterius (perne\u0161\u0117jus) (terapinis poveikis – kraujagysli\u0173 tonuso normalizavimas, skausminio im­pulso plitimo \u012f CNS nutraukimas). O migrena<\/a>, kaip \u017einoma, yra neurovaskulin\u0117 liga, kai vadinamasis sterilus neurologinis u\u017edegimas sukelia patologi\u0161k\u0105 kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117tim\u0105. Taip pat frovatriptanas turi ilg\u0105 pusin\u0117s eliminacijos laikotarp\u012f, tod\u0117l vaistas itin<\/o:p><\/span><\/p>\n

rekomenduojamas tiems pacientams, kurie serga il­gai trunkan\u010dia migrena<\/a> ir kuriems pasirei\u0161kia pasikar­tojantys galvos skausmai ilgalaik\u0117s migrenos atakos fone“, – pa\u017eymi prelegent\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Siekdami \u012fvertinti vaist\u0173 efektyvum\u0105, visuomet atliekami tyrimai, kuri\u0173 metu nauji vaistai lyginami su „auksiniu“ standartu. Tuo tikslu buvo atliktas tyri­mas, kuris lygino 100 mg sumatriptano su frovatrip­tanu. I\u0161vados – frovatriptanas 5 kartus gimininges­nis serotonino receptoriams, t. y. tiems, per kuriuos ir vystosi migrena<\/a>. Laboratorini\u0173 tyrim\u0173 metu nustaty­ta, kad frovatriptanas, palyginti su sumatriptanu, turi minimal\u0173 poveik\u012f vainikin\u0117ms arterijoms. „Tikslaus atsakymo kod\u0117l, dar n\u0117ra. Juk visi triptanai veikia per tuos pa\u010dius receptorius, turi tuos pa\u010dius veikimo me­chanizmus. Ta\u010diau manoma, kad frovatriptano atveju poveikis dar yra ir per seratonino 7 receptorius, kurie gali tur\u0117ti ir vazodilatacin\u012f efekt\u0105. Be to, frovatripta­nas turi kitas, „geresnes“ prisijungimo prie recepto­ri\u0173 vietas. \u0160tai tod\u0117l kardiologiniu po\u017ei\u016briu turime rezultat\u0105 frovatriptano naudai, ne\u017ei\u016brint to, kad fro­vatriptanas, kaip ir visi kiti triptanai, turi labai ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas kontraindikacijas ir atsargumo priemones, esant ar buvus kardiovaskulin\u0117ms rizikoms, ligoms ir komplikacijoms“, – ai\u0161kina prane\u0161\u0117ja.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Dar viena gera vaisto savyb\u0117 – jam b\u016bdinga „sava“ metabolin\u0117 sistema. Kod\u0117l tai svarbu? „To­d\u0117l, kad migrena<\/a> sergantys pacientai vartoja nepa­prastai daug vaist\u0173. Tikrai nereti atvejai, kai pas gy­dytoj\u0105 at\u0117j\u0119s pacientas sako, kad i\u0161g\u0117r\u0117 3 g ibuprofe­no ar 4 tabletes paracetamolio, ta\u010diau nepad\u0117jo. Taigi vaist\u0173 tarpusavio s\u0105veika gydant migren\u0105 itin reik\u0161­minga. Frovatriptanas veikia sinergi\u0161kai su NVNU (nesteroidiniais vaistais nuo u\u017edegimo) ir antieme­tikais. Vadinasi, \u0161is vaistas turi ger\u0105 saugumo profi­l\u012f“, – pabr\u0117\u017eia medik\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Nepageidaujamas triptan\u0173 poveikis, palyginti su 100 mg sumatriptano, yra ma\u017eesnis frovatriptano grup\u0117je, o parestezijos, skeleto skausm\u0173 ir k\u0105snio gerkl\u0117je poj\u016btis 2–3 kartus statisti\u0161kai patikimai ma\u017eesnis tarp vartojusi\u0173 frovatriptan\u0105, palyginti su 100 mg sumatriptano grupe. Dar vienas prana­\u0161umas – kad frovatriptanas veikia ilgai, d\u0117l to be­veik 2\/3 pacient\u0173 pakanka vienos tablet\u0117s migre­nos atakai gydyti. „Ta\u010diau turime pacient\u0105 \u012fsp\u0117ti, kad tai n\u0117ra vaistas, kuris pradeda veikti labai greitai. Jis pradeda veikti ma\u017edaug per valand\u0105, bet puikiai veikia ilg\u0105 laik\u0105, o tai ypa\u010d svarbu gydant menstrua­cin\u0119 ar ilgai trunkan\u010di\u0105 migren\u0105, siekiant kuo ilgiau i\u0161laikyti beskausm\u012f lang\u0105“, – sako J. Pe\u010deli\u016bnien\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tyrimais \u012frodyta, kad nestipr\u0173 skausm\u0105 prad\u0117­jus gydyti frovatriptanu tik 5 proc. pacient\u0173 galvos skausmas pasikartoja, o 80 proc. pacient\u0173 nebereikia papildomo gydymo NVNU. „Visai nauji duomenys: Nyderlanduose buvo patikrina 6,5 mln. triptan\u0173 re­cept\u0173 d\u0117l vaist\u0173 pervartojimo ir nustatyta, kad frova­triptano pervartojimo rizika yra pati ma\u017eiausia visoje triptan\u0173 klas\u0117je. Prevencin\u0117s terapijos po\u017ei\u016briu \u0161io preparato rezultatai irgi geriausi: 2 tab.\/d. preven­ci\u0161kai 6 dienas prie\u0161 menstruacijas 50 proc. mote­r\u0173, sergan\u010di\u0173 menstruacine migena, leid\u017eia gyven­ti be migrenos arba suma\u017eina galvos skausm\u0105 ir mi­grenos lydimuosius rei\u0161kinius“, – ai\u0161kina gydytoja. <\/o:p><\/span><\/p>\n

„Apibendrindami galime teigti, kad frovatripta­nas turi didel\u012f afinitet\u0105 tiems receptoriams, kurie da­lyvauja vystantis migrenai, o tai rei\u0161kia, kad didel\u012f efektyvum\u0105 pasiekiame skirdami ma\u017e\u0105 doz\u0119. Taip pat vaistas pasi\u017eymi auk\u0161tu selektyvumu intrakra­ninei, bet turi ma\u017eesn\u0119 \u012ftak\u0105 periferinei kraujotakai. Ilg\u0105 pusin\u0117s eliminacijos laik\u0105 galima sieti ne tik su efektyvumu, bet ir su ilgu veikimu. Be to, vaistas turi „savo“ metabolin\u0119 sistem\u0105, vadinasi, yra saugus, taip pat skiriant kartu su standartiniais vaistais migrenai gydyti“, – prana\u0161umus apibendrino J. Pe\u010deli\u016bnien\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Svarbu skausm\u0105 diferencijuoti<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Chirurgini\u0173 manipuliacij\u0173 sukelto skausmo gydy­mo ypatumus pristat\u0117 Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 \u0160eimos medicinos centro direkto­rius doc. Vytautas Kasiulevi\u010dius. Prelegentas primin\u0117 skausmo apibr\u0117\u017eim\u0105 pagal Europos regionin\u0117s anes­tezijos ir skausmo terapijos draugijos rekomendaci­jas: „Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emoci­nis jutimas, susij\u0119s su tikru ar menamu audini\u0173 pa­\u017eeidimu arba nusakomas tais pa\u010diais terminais kaip tikrasis pa\u017eeidimas. \u016aminis skausmas – iki 3 m\u0117n. (da\u017eniausiai nocicepcinis skausmas). L\u0117tinis skaus­mas – daugiau kaip 3 m\u0117n. trunkantis nocicepcinis ar neuropatinis skausmas. Tad kalb\u0117dami apie poo­peracin\u012f skausm\u0105 da\u017eniausiai susiduriame su trum­piau negu 3 m\u0117n. trunkan\u010diu nocicepciniu skausmu, t. y. proporcingu dirginimui skausmu nepakitusio­je nerv\u0173 sistemoje, kylan\u010diu d\u0117l audini\u0173 pa\u017eeidimo.“<\/o:p><\/span><\/p>\n

Anot doc. V. Kasiulevi\u010diaus, gana da\u017enas \u0161eimos gydytojo praktikoje ir neuropatinis l\u0117tinis skausmas. „Neuropatiniam skausmui b\u016bdingi \u012fvair\u016bs kriterijai ir mums svarbu \u012f juos atkreipti d\u0117mes\u012f bei laiku diagno­zuoti. Tod\u0117l, kai NVNU nepadeda numal\u0161inti skaus­mo, reikia i\u0161siai\u0161kinti, ar n\u0117ra \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173: alodini­jos (skausminis atsakas \u012f neskausmin\u012f dirgikl\u012f), hipe­restezijos (perd\u0117tas skausminis atsakas \u012f skausmin\u012f dirgikl\u012f), hiperpatijos (skausmo sindromas, pasirei\u0161­kiantis stipr\u0117jan\u010diu atsaku \u012f pasikartojant\u012f dirgikl\u012f) ar parestezijos (spontaniniai jutimai, apib\u016bdinami kaip tirpimas, adat\u0117li\u0173 badymas, pasirei\u0161kiantys ramyb\u0117s metu ar kaip atsakas \u012f neskausmingus dirgiklius)“, – ai\u0161kina medikas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

L\u0117tin\u012f skausm\u0105 gali lemti pakartotin\u0117s operacijos, \u012fvair\u016bs vaistai (citostatikai) ir gydymo b\u016bdai (radiote­rapija), taip pat reik\u0161m\u0117s turi asmenyb\u0117s psichologi­nis pa\u017eeid\u017eiamumas bei genetiniai veiksniai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Skausmo gydymas turi b\u016bti kompleksinis ir ne­tur\u0117t\u0173 b\u016bti pamir\u0161tos nemedikamentin\u0117s galimyb\u0117s: gydymas \u0161al\u010diu, \u0161iluma, distrakcija, relaksacija, imo­bilizacija, hipnoze, trankutanine elektrine nervo sti­muliacija (TENS), be abejo, ir mank\u0161ta. <\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Medikamentinio gydymo galimyb\u0117s<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Anot doc. V. Kasiulevi\u010diaus, min\u0117t\u0173 rekomenda­cij\u0173 skausmo gydymo medikamentais dalyje minimi neopioidiniai analgetikai, NVNU, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161skirtas gabapentinas ir pregabalinas, kaip vaistai, kurie veiks­mingi neuropatiniam skausmui gydyti, aptarti opioi­dai (kodeinas, tramadolis, paracetamolio derinys su kodeinu). Taip pat stiprieji opioidai (pla\u010diausiai var­tojamas – morfinas) ir adjuvantai: ketaminas, kloni­dinas, kuri\u0173 \u0161eimos gydytojai skiria ma\u017eiau. Skausmo mal\u0161inimo b\u016bdai ir metodikos labai \u012fvairios, svarbi vieta j\u012f gydant tenka Skausmo klinikoms.<\/o:p><\/span><\/p>\n

„\u0160eimos gydytojai glaud\u017eiai bendradarbiauja su Skausmo klinikomis. Anks\u010diau daugeliui pacient\u0173 skausmo specialisto pagalbos buvo ie\u0161koma tik ligai pasiekus v\u0117lesn\u0119 stadij\u0105, o dabar skausmo mal\u0161ini­mas \u012f gydymo proces\u0105 \u012ftraukiamas daug anks\u010diau, – sako gydytojas. – Skausmas po operacijos da\u017enai su­sij\u0119s su gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 rodikli\u0173 poky\u010diais: krau­josp\u016bd\u017eio, pulso, net kardiovaskuline rizika. Tai dar kart\u0105 \u012frodo, kad skausmo kontrolei turi b\u016bti teikia­mas prioritetas.“<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Da\u017eniausiai skiriami vaistai – NVNU<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU) – pagrindin\u0117 skausm\u0105 mal\u0161inan\u010di\u0173 vaist\u0173 grup\u0117. Atsi­radus selektyviems ciklooksigenaz\u0117s 2 (COX-2) in­hibitoriams, NVNU prad\u0117ti klasifikuoti pagal selek­tyvum\u0105 ciklooksigenaz\u0117ms \u012f 4 grupes. Pirma gru­p\u0117 – selektyviai slopinantys ciklooksigenaz\u0119-1 (ma­\u017eos aspirino doz\u0117s), antra – neselektyv\u016bs ciklooksi­genaz\u0117s inhibitoriai, t. y. slopinantys abu fermentus beveik vienodai arba daugiau slopinantys ciklooksi­genaz\u0119-1 (dauguma tradicini\u0173 NVNU – indometaci­nas, piroksikamas, naproksenas<\/a>, diklofenakas ir kiti). Tre\u010dia grup\u0117 – santykinai stipriau slopinantys ciklo­oksigenaz\u0119-2 (nimesulidas, nabumetonas, meloksika­mas, etodolakas), ketvirta grup\u0117 – selektyv\u016bs ciklo­oksigenaz\u0117s-2 inhibitoriai (valdekoksibas, etorikok­sibas, celekoksibas, rofekoksibas ir kiti).<\/o:p><\/span><\/p>\n

„Labiausiai COX-2 slopina koksibai, COX-1 – ketorolakas ir pan. Ilgai galiojo \u012fsitikinimas, kad COX-2 grand\u012f veikiantys vaistai geresni ir yra pir­mo pasirinkimo. Ilgainiui pamatyta, kad santykis, kiek vaistas veikia COX-1 ir COX-2, toli gra\u017eu vis­ko neatspindi, nors jam nustatyti taip pat naudojama daug \u012fvairi\u0173 metod\u0173“, – sako doc. V. Kasiulevi\u010dius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

„Koks tikrasis NVNU efektyvumas? Vaistas gali stipriai blokuoti COX-1, bet kartu taip pat stipriai blo­kuoti COX-2. Arba labai silpnai blokuoti COX-1 ir taip pat silpnai COX-2. Tokiu atveju COX-2 ir COX-1 santykis bus toks pat. Taigi ciklooksigenazi\u0173 santy­kis n\u0117ra absoliutus kriterijus, kuris apib\u016bdina vaist\u0173 poveik\u012f, o silpnas COX-1 poveikis neb\u016btinai rei\u0161kia stipri\u0105 COX-2 blokad\u0105“, – t\u0119sia prane\u0161\u0117jas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Nepageidaujamas NVNU poveikis<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kraujavimas<\/a> i\u0161 vir\u0161kinamojo trakto – rim\u010diausia NVNU komplikacija. „Kiekvienas per savo praktik\u0105 tur\u0117jome toki\u0173 pacient\u0173. JAV apie 15 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 kasmet mir\u0161ta d\u0117l \u0161io kraujavimo. \u012erodyta, kad kok­sibai daug ma\u017eiau susij\u0119 su kraujavimo da\u017eniu, taip pat ir diklofenakas, ir meloksikamas re\u010diau sukelia kraujavim\u0105, palyginti su ketoprofenu, ketorolaku, piroksikamu ir kt.“, – teigia prelegentas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Ne ma\u017eiau svarbu, kaip NVNU veikia kardiovas­kulini\u0173 lig\u0173 (KV) rizik\u0105. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad COX-2 atsiranda tik u\u017edegimo vietoje, bet v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161io fermento yra ir kai kuriuose organuose bei au­diniuose: smegenyse, inkstuose, kasoje, kraujagysli\u0173 endotelyje. B\u016btent d\u0117l kraujagysli\u0173 endotelio COX-2 poveikio pasigamin\u0119s prostaciklinas (PGI2) slopina trombocit\u0173 agregacij\u0105, ple\u010dia kraujagysles bei slopi­na kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 proliferacij\u0105. Blo­kuojant COX-2, PGI2 poveikis silpn\u0117ja. Labai svar­bi yra TxA2 ir PGI2 poveikio pusiausvyra. Vartojant nesteroidinius vaistus nuo u\u017edegimo, \u0161i pusiausvyra gali b\u016bti pa\u017eeista. Jei COX-2 slopinama stipriau negu COX-1, TxA2 poveikis tampa stipresnis nei PGI2, to­d\u0117l gali padid\u0117ti tromboz\u0117s pavojus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

„Beveik visi NVNU yra susij\u0119 su KV rizika. \u017di­noma, kad geriau u\u017e juos – placebas. Kalbant apie COX, svarbu santykis ir pusiausvyra organizme, nes pa\u017eeidus \u0161i\u0105 pusiausvyr\u0105 galima tromboz\u0117<\/a>. I\u0161 prad\u017ei\u0173 manyta, kad COX-1 slopinimas labai ai\u0161kiai susij\u0119s su \u0161ios pusiausvyros pa\u017eeidimu, bet paai\u0161k\u0117jo, kad ir kiti NVNU susij\u0119 su KV rizika“, – sako doc. V. Ka­siulevi\u010dius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Ateitis – azoto oksido donorai<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Dar vienas diskusij\u0173 aspektas – kad vaist\u0173 nuo skausmo ateitis galb\u016bt yra azoto oksido donorai. Vienas i\u0161 CINODs (angl. COX-inhibiting nitric oxi­de donors<\/i>) – naproksinodas, \u0161iuo metu jau \u012fvertintas<\/o:p><\/span><\/p>\n

3 faz\u0117s tyrimu ir pasi\u017eym\u0117jo geru saugumu. Ai\u0161k\u0117ja labai \u012fdomi tiesa, kad kai kurie NVNU gamina \u0161iek tiek azoto oksido (nimesulidas) ir skatina azoto ga­myb\u0105. Galb\u016bt d\u0117l to \u0161i\u0173 vaist\u0173 n\u0117ra tarp t\u0173, kurie di­dina KV rizik\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tyrimai atliekami ir su kitais vaistais, net su indo­metacinu, kuris \u017einomas kaip ypa\u010d nesaugus KV po­\u017ei\u016briu, nes dar prie\u0161 20 met\u0173 \u012frodyta, kad jo vartojant sistolinis kraujosp\u016bdis gali padid\u0117ti iki 15 mm Hg. „Ta\u010diau ir indometacino pagrindu kuriamas prepa­ratas. Jau atlikus eksperimentus \u012frodyta, kas naujas preparatas ne tik nedidina AKS, bet netgi pasi\u017eymi spaudim\u0105 ma\u017einan\u010diu poveikiu. Vadinasi, azoto oksi­do donoryst\u0117 i\u0161ties perspektyvi“, – sako \u0160eimos me­dicinos centro vadovas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Deksketoprofenas pooperaciniam skausmui<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Anot doc. V. Kasiulevi\u010diaus, vienas i\u0161 galing\u0173 vaist\u0173 pooperaciniam skausmui mal\u0161inti, kur\u012f da\u017enai skiria \u0161eimos gydytojai, yra deksketoprofenas. „Izo­mer\u0173 technologijos pasitvirtino ne vienos specialy­b\u0117s medik\u0173 praktikoje. Pvz., omeprazolis ir esome­prazolis, kurio stipresn\u012f poveik\u012f lemia kitas izome­ras. Taip pat visi gerai \u017einome stipr\u0173 u\u017edegim\u0105 slo­pinant\u012f ketoprofeno poveik\u012f, ta\u010diau vaistas gana tok­si\u0161kas. Tad b\u016btent d\u0117l kito izomero deksketoprofenas toksinio poveikio turi ma\u017eiau. Tod\u0117l jis rekomenduo­jamas migreniniam skausmui gydyti, taip pat efekty­viai mal\u0161ina pooperacin\u012f skausm\u0105 ir da\u017enai yra pirmo pasirinkimo vaistas“, – teigia doc. V. Kasiulevi\u010dius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Deksketoprofeno efektyvus skausmo mal\u0161inimas \u012frodytas daugybe tyrim\u0173, kurie parod\u0117, kad vaistas pradeda veikti grei\u010diau, veikia efektyviau ir jo po­veikis i\u0161lieka ilgiau. Deksketoprofenas pradeda veikti pra\u0117jus 30 min., t. y. yra geresnis u\u017e placeb\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Dar vienas \u0161i\u0173 met\u0173 tyrimas (Mehmet Akif Yazar, 2011 m.) lygino skausmo mal\u0161inimo efekt\u0105 patyru­siems stuburo disko i\u0161var\u017eos operacijas, skiriant deks­ketoprofeno, diklofenako ir placebo. „Toki\u0173 pacient\u0173 tikrai turime daug, ir tyrimas parod\u0117, kad deksketo­profeno poveikis, palyginti su diklofenako, yra daug geresnis“, – sako doc. V. Kasiulevi\u010dius.<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas "Internistas"<\/p>\n

migrena<\/a>\/4394″>Migrena<\/a><\/p>\n

testas<\/a>—galvos-skausmai\/61723″>Testas<\/a> – galvos skausmai<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Migrena siejama su moteri\u0161ka lytimi. Moter\u0173 ser­gamumas \u0161ia liga, prasid\u0117jus lytinei brandai, did\u0117­ja 2–3 kartus, palyginti su vyrais. Pik\u0105 liga pasiekia 35–45 gyvenimo metais, tad da\u017eniausiai migrena – darbingo ir vaisingo am\u017eiaus moter\u0173 liga. Vertinant ligos trigerius nustatyta, kad moteri\u0161k\u0173 lytini\u0173 hor­mon\u0173 kitimas menstruacinio ciklo metu gali provo­kuoti migren\u0105 toms moterims, kurios turi polink\u012f ja sirgti. Ta\u010diau kod\u0117l vien\u0173 polinkis \u012f migren\u0105 dides­nis, kit\u0173 – ma\u017eesnis?<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9872","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9872","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9872"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9872\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9872"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9872"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9872"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9872"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9872"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}