{"id":9889,"date":"2011-08-15T18:00:00","date_gmt":"2011-08-15T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-08-15T18:00:00","modified_gmt":"2011-08-15T18:00:00","slug":"kraujospudzio-anomalijos-vaikysteje-ar-imanoma-isvengti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kraujospudzio-anomalijos-vaikysteje-ar-imanoma-isvengti\/9889\/","title":{"rendered":"Kraujosp\u016bd\u017eio anomalijos vaikyst\u0117je: ar \u012fmanoma i\u0161vengti?"},"content":{"rendered":"

Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis \u2013 tik suaugusi\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 liga. Taip klaidingai mano daugelis. Ta\u010diau tiesa kita ir ned\u017eiuginanti \u2013 vaikai taip pat gana da\u017enai serga padid\u0117jusio kraujo spaudimo liga. Kada ir kokiems vaikams gali did\u0117ti kraujosp\u016bdis? Kaip tinkamai auginti vaikus ir ar \u012fmanoma u\u017eb\u0117gti \u0161iai ligai u\u017e aki\u0173? Komentuoja Vilniaus universiteto Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos gydytoja vaik\u0173 kardiolog\u0117 dr. Odeta Kin\u010dinien\u0117.<\/p>\n

Koks vaik\u0173 kraujo spaudimas geras?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Vaik\u0173 arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusi\u0173j\u0173. Tam yra sudarytos specialios normin\u0117s lentel\u0117s, kur AKS vertinamas pagal am\u017ei\u0173, \u016bg\u012f ir lyt\u012f. Kraujosp\u016bd\u017eio procentili\u0173 riba derinama su \u016bgio procentil\u0117mis. Normaliu vaik\u0173 kraujosp\u016bd\u017eiu laikomas spaudimas, telpantis \u012f 10\u201390 procentili\u0173 ribas pagal am\u017ei\u0173, \u016bg\u012f ir lyt\u012f. <\/p>\n

Der\u0117t\u0173 atsiminti, kad 6 met\u0173 am\u017eiaus mergai\u010di\u0173 ir berniuk\u0173 AKS ma\u017edaug vienodas, 6\u201315 m. am\u017eiuje kiek didesnis b\u016bna mergai\u010di\u0173, o po 16 m. \u2013 berniuk\u0173. Didesnis nei 90 procentil\u0117s kraujosp\u016bdis vaikui laikomas padid\u0117jusiu, o ma\u017eesnis nei 10 \u2013 suma\u017e\u0117jusiu. \u201eTai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Toki\u0105 lig\u0105 diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po i\u0161sami\u0173 tyrim\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia vaik\u0173 kardiolog\u0117 dr. O.Kin\u010dinien\u0117. <\/p>\n

Vaik\u0173 AKS negalima vertinti pagal \u201e\u0161iek tiek ma\u017eesnius nei suaugusi\u0173j\u0173\u201c kriterijus. \u201ePvz., suaugusiam \u017emogui, kurio kraujosp\u016bdis 115\/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padid\u0117jimas iki 125 mmHg tikrai joki\u0173 blog\u0173 pasekmi\u0173 neatne\u0161. Ma\u017eam vaikui ar k\u016bdikiui 10 mmHg pokytis gali reik\u0161it labai rimt\u0105 lig\u0105. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padid\u0117jimas 10 mmHg nuo 90 procentil\u0117s ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai\u201c, \u2013 ai\u0161kina dr. O.Kin\u010dinien\u0117. <\/p>\n

Vaik\u0173 arterin\u0117 hipertenzija taip pat skirstoma \u012f pirmin\u0119, kurios prie\u017eastys n\u0117ra ai\u0161kios ir kuri\u0105 nulemia genetiniai veiksniai bei gausyb\u0117 i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173, ir antrin\u0119 \u2013 sukelt\u0105 tam tikr\u0173 organ\u0173 ar sistem\u0173 lig\u0173 (inkst\u0173 ir kraujagysli\u0173, \u0161irdies, endokrinini\u0173 lig\u0173 ir kt.). Jeigu anks\u010diau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirmin\u0117 vaikyst\u0117je \u2013 beveik egzoti\u0161ka, tai pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimai vis daugiau reik\u0161m\u0117s teikia pirminei vaik\u0173 ir paaugli\u0173 AH. <\/p>\n

Serga kas de\u0161imtas?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Tikslios vaik\u0173 anomalinio kraujosp\u016bd\u017eio statistikos n\u0117ra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, ta\u010diau daugelis autori\u0173 pa\u017eymi \u0161ios patologijos da\u017en\u0117jimo tendencijas. <\/p>\n

Epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, JAV beveik 14 proc. vis\u0173 5\u201317 m. am\u017eiaus vaik\u0173 kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, Graikijoje \u0161is skai\u010dius apie 12\u201315 proc. tarp 7\u201315 m. vaik\u0173 am\u017eiaus. Vieno Kanadoje atlikto tyrimo metu padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis nustatytas\u2013 7,4 proc. 4\u201317 m. am\u017eiaus vaik\u0173, kitose \u0161alyse \u2013 apie 10 proc. Tai i\u0161ties dideli skai\u010diai, kurie rodo, kad ma\u017edaug kas de\u0161imtam vaikui nustatomas padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. <\/p>\n

Diagnostikos problemos<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Vaikams, ypa\u010d k\u016bdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. I\u0161 vienos pus\u0117s, d\u0117l to, kad tr\u016bksta tinkamos aparat\u016bros. Mat norint, kad \u012fvairaus am\u017eiaus vaikams kraujosp\u016bdis b\u016bt\u0173 pamatuotas tinkamai, reikia tur\u0117ti aparat\u0105 bent su penkiomis \u012fvairaus dyd\u017eio man\u017eet\u0117mis, nes man\u017eet\u0117 turi apimti 2\/3 \u017easto. <\/p>\n

\u201eKitas dalykas, kad pamatuoti kraujosp\u016bd\u012f k\u016bdikiui ar ma\u017eam vaikui yra sunku fizi\u0161kai. Viena, ma\u017eas vaikas judrus. Kita, kad \u012f tok\u012f rankos u\u017espaudim\u0105 jis reaguoja kaip \u012f agresij\u0105, ima verkti, prie\u0161intis. D\u0117l to j\u012f tiesiog sunku i\u0161laikyti, o ir girdimumas b\u016bna silpnesnis\u201c, \u2013 pasakoja kardiolog\u0117. <\/p>\n

Taigi tiksliai vaiko AKS galima i\u0161matuoti naudojant 2\/3 \u017easto ilgo apiman\u010di\u0105 man\u017eet\u0119, kai vaiko k\u016bno ir aplinkos temperat\u016bra yra normali ir nekintama, vaikas nurim\u0119s. Diagnozuoti per didelio ar per ma\u017eo kraujo spaudimo lig\u0105 galima tik \u012fvertinus 3 matavimus atliktus i\u0161 eiles su 12 val. pertrauka ar atlikus ilgalaik\u0119 vaiko kraujosp\u016bd\u017eio steb\u0117sen\u0105 specialiu aparatu. <\/p>\n

Didesn\u0117s rizikos grup\u0117s vaikai<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Didesn\u0117 rizika sirgti arterine hipertenzija yra prie\u0161 laik\u0105 gimusiems arba labai ma\u017eo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalini\u0173 komplikacij\u0173. Taip pat didesn\u0117s rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sul\u0117t\u0117jimas, patyrusiems galvos ir pilvo traum\u0173, taip pat tiems, kuri\u0173 \u0161eimoje yra sergan\u010di\u0173j\u0173 AH ar inkst\u0173 ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir d\u0117l arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f didinan\u010di\u0173 vaist\u0173 vartojimo, sergant pielonefritu, miego apn\u0117ja<\/a>, valgantiems daug ir s\u016braus maisto, nutukusiems. <\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija skirtingai pasirei\u0161kia skirtingo am\u017eiaus vaikams: naujagimiams ir k\u016bdikiams da\u017eniausiai nustatomas sul\u0117t\u0117j\u0119s psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, \u0161irdies nepakankamumui b\u016bdingi po\u017eymiai. Vyresni\u0173 vaik\u0173 nusiskundimai labai pana\u0161\u016bs \u012f suaugusi\u0173j\u0173: galvos skausmai, nuovargis, mirg\u0117jimas akyse, kraujavimai i\u0161 nosies, suma\u017e\u0117jusi fizinio kr\u016bvio tolerancija. <\/p>\n

Vaikams, kaip ir suaugusiems, b\u016bdingas ir vienkartinis kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, vadinamoji \u201ebaltojo chalato\u201c hipertenzija. \u201eVieni autoriai teigia, kad vienkartiniai AKS padid\u0117jimai vaikyst\u0117je metams b\u0117gant praeina, kiti \u2013 kad pasitraukia tik laikinai, o v\u0117liau, vaikui subrendus, startuoja kaip tikroji hipertenzija. Taigi yra duomen\u0173, kad \u201ebaltojo chalato\u201c hipertenzija irgi yra primin\u0117s hipertenzijos pradin\u0117 i\u0161rai\u0161ka\u201c, \u2013 pa\u017eymi kardiolog\u0117. <\/p>\n

Kada prad\u0117ti matuoti arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausan\u010diam vaikui bent 1 kart\u0105 iki 3 met\u0173 am\u017eiaus turi b\u016bti pamatuotas arterinis kraujosp\u016bdis. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (nei\u0161ne\u0161iotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sul\u0117t\u0117jimas, pilvo ar galvos trauma anamnez\u0117je, paveldimosios \u201ekraujosp\u016bd\u017eio\u201c ligos \u0161eimoje, \u017ealinga gyvensena ir kt.), AKS tur\u0117t\u0173 b\u016bti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoj\u0105 metu, neatsi\u017evelgiant \u012f am\u017ei\u0173, t.y. ir ma\u017eesniems nei 3 m. <\/p>\n

Svarbus skys\u010di\u0173 kiekis<\/span> <\/p>\n

<\/strong>\u201eNusta\u010dius ar \u012ftarus tiek padid\u0117jus\u012f, tiek suma\u017e\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f vaikui, vis\u0173 pirma b\u016btina kreiptis \u012f pirmosios grandies gydytoj\u0105, jis, \u012ftarimui pasitvirtinus, nusi\u0173s vaik\u0105 pas specialist\u0105. Patiems \u201egydytis\u201c kategori\u0161kai nerekomenduojama. Jei \u0161eimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o t\u0117vams atrodo, kad vaiko kraujosp\u016bdis link\u0119s per stipriai did\u0117ti ar ma\u017e\u0117ti, der\u0117t\u0173 atsiminti, kad kraujo spaudim\u0105 galima prad\u0117ti reguliuoti nemedikamentin\u0117mis priemon\u0117mis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia dr. O.Kin\u010dinien\u0117. <\/p>\n

Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visi\u0161kai papildomai nes\u016bdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir \u017ealioje m\u0117soje, ir dar\u017eov\u0117se, ir duonos, m\u0117sos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas \u2013 skirti pakankam\u0105 skys\u010di\u0173 kiek\u012f. Skys\u010di\u0173 vaikui reik\u0117t\u0173 duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologin\u012f poreik\u012f. Koks konkre\u010diai kiekvieno vaiko fiziologinis skys\u010di\u0173 poreikis, t\u0117veliams tur\u0117t\u0173 pasakyti \u0161eimos gydytojas. Pvz., 50 kg sverian\u010dio paauglio dienos fiziologinis skys\u010di\u0173 poreikis yra apie 2 l. <\/p>\n

T\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 klaidos<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Viena did\u017eiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 blogybi\u0173 \u2013 nejudrumas. Ilgas be pertraukos s\u0117d\u0117jimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimas didina \u012fvairi\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, arterin\u0117s hipertenzijos \u2013 taip pat. \u201eTod\u0117l t\u0117veliai tur\u0117t\u0173 stengtis, kad j\u0173 at\u017ealos kiaur\u0105 par\u0105 net\u016bnot\u0173 prie kompiuterio, kad protin\u0119 veikl\u0105 kaitaliot\u0173 su fizine. \u012erodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai \u017eaidimai yra centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujosp\u016bd\u012f. Tod\u0117l t\u0117veliams tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti, kad j\u0173 vaikai pakankamai laiko praleist\u0173 gryname ore, b\u016bt\u0173 fizi\u0161kai aktyv\u016bs, kad valgyt\u0173 kuo paprastesn\u012f namie paruo\u0161t\u0105, o ne greit\u0105 mikrobang\u0173 krosnel\u0117je pa\u0161ildyt\u0105 maist\u0105, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. I\u0161 ties\u0173 paprastesnis gyvenimo b\u016bdas, kurio laik\u0117si m\u016bs\u0173 seneliai, lemia ir geresn\u0119 sveikat\u0105\u201c, \u2013 pataria medik\u0117. <\/p>\n

Nemedikamentinis anomalinio kraujosp\u016bd\u017eio gydymas<\/span>: <\/p>\n

I. Jei arterinis kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s<\/strong>:
\na.\u00a0\u00a0\u00a0valgomosios druskos (NaCl) maiste ma\u017einimas arba jos pakeitimas vaistin\u0117se parduodamomis ne natrio druskomis;
\nb.\u00a0\u00a0\u00a0i\u0161geriamo vandens ribojimas iki fiziologinio skys\u010di\u0173 poreikio;
\nc.\u00a0\u00a0\u00a0reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne ma\u017eiau kaip 40 min. per dien\u0105, 3\u20135 dienas per savait\u0119, vengiant ilgesnio kaip 2 val. s\u0117d\u0117jimo be pertraukos;
\nd.\u00a0\u00a0\u00a0k\u016bno mas\u0117s ma\u017einimas, koreguojant diet\u0105 pagal sveiko maisto piramid\u0119;
\ne.\u00a0\u00a0\u00a0\u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 (r\u016bkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymas. <\/p>\n

II. Jei arterinis kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117j\u0119s<\/strong>:
\na.\u00a0\u00a0\u00a0pakankamo skys\u010di\u0173 kiekio vartojimas;
\nb.\u00a0\u00a0\u00a0koj\u0173 raumenis treniruojantys fiziniai pratimai;
\nc.\u00a0\u00a0\u00a0\u012fprastinis valgomosios druskos kiekio vartojimas maiste;
\nd.\u00a0\u00a0\u00a0speciali\u0173 vaistin\u0117se parduodam\u0173 elastini\u0173 kojini\u0173 ne\u0161iojimas. <\/p>\n

\u201eVis\u0173 \u0161i\u0173 priemoni\u0173 galima imtis tik \u012fsitikinus, kad arterinio kraujosp\u016bd\u017eio anomalija n\u0117ra rimtos ligos po\u017eymis. Tai \u012fmanoma tik po gydytojo konsultacijos\u201c,\u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 gydytoja vaik\u0173 kardiolog\u0117.<\/p>\n

Pareng\u0117 Natalija Voronaja<\/div>\n

\"Kraujosp\u016bd\u017eio<\/p>\n

testas<\/a>-apie-paaugliu-sveikata\/61023″>Testas<\/a> apie paaugli\u0173 sveikat\u0105<\/p>\n

<\/a>Testas<\/a> apie atrerin\u0119 hipertenzij\u0105<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis – tik suaugusi\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 liga. Taip klaidingai mano daugelis. Ta\u010diau tiesa kita ir ned\u017eiuginanti – vaikai taip pat gana da\u017enai serga padid\u0117jusio kraujo spaudimo liga. Kada ir kokiems vaikams gali did\u0117ti kraujosp\u016bdis? Kaip tinkamai auginti vaikus ir ar \u012fmanoma u\u017eb\u0117gti \u0161iai ligai u\u017e aki\u0173? Komentuoja Vilniaus universiteto Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos gydytoja vaik\u0173 kardiolog\u0117 dr. Odeta Kin\u010dinien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[99,3081,431,825,430,184,712,125,3080,3079,945],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9889","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterine-hipertenzija","tag-baltojo-chalato-hipertenzija","tag-hipertenzija","tag-kraujo-spaudimas","tag-kraujospudis","tag-maiste","tag-mmhg","tag-rukymas","tag-sistolinio-spaudimo-padidejimas","tag-skysciu-poreikis","tag-vaistinese"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9889","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9889"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9889\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9889"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9889"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9889"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9889"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9889"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}