{"id":9903,"date":"2011-08-10T18:00:00","date_gmt":"2011-08-10T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-08-10T18:00:00","modified_gmt":"2011-08-10T18:00:00","slug":"atpazinkime-liga-laiku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/atpazinkime-liga-laiku\/9903\/","title":{"rendered":"Atpa\u017einkime lig\u0105 laiku"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas (AKS) \u2013 daugelio lig\u0173 rizikos veiksnys. Tod\u0117l kiekvienam pilie\u010diui itin svarbu j\u012f \u017einoti, kad laiku b\u016bt\u0173 galima griebtis korekcijos. <\/p>\n<p>Kraujosp\u016bdis did\u0117ja metams b\u0117gant, ta\u010diau vien jaunas am\u017eius neapsaugo nuo \u0161ios ligos. Medikai pastebi, kad padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio liga \u2013 arterin\u0117 hipertenzija (AH) \u2013 jaun\u0117ja. Kod\u0117l vis daugiau jaun\u0173, veikli\u0173 \u017emoni\u0173 serga vyresnio am\u017eiaus ligomis? <\/p>\n<p>Konsultuoja Kauno klinikin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja rezident\u0117 Dovil\u0117 Baltu\u0161auskien\u0117.<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\">AH \u2013 liga, kai diastolinis (apatinis) spaudimas yra auk\u0161tesnis negu 90 mmHg, o sistolinis (vir\u0161utinis) \u2013 didesnis kaip 140 mmHg. Deja, bet tokie AKS skai\u010diai b\u016bdingi ma\u017edaug 30 proc. suaugusi\u0173j\u0173. AKS did\u0117ja metams b\u0117gant. Arterin\u0117 hipertenzija diagnozuojama 20 proc. dvide\u0161imtme\u010di\u0173, 40 proc. keturiasde\u0161imtme\u010di\u0173 ir 60 proc. \u0161e\u0161iasde\u0161imtme\u010di\u0173. <\/p>\n<p>Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima ai\u0161ki AKS did\u0117jimo tendencija. Framingemo \u0161irdies tyrimo metu po 30 met\u0173 steb\u0117jimo nustatyta, kad nauj\u0173 hipertenzijos atvej\u0173 skai\u010dius tarp 30\u201339 met\u0173 vyr\u0173 per dvejus metus padid\u0117ja daugiau kaip 3 proc. ir pusantro proc. tarp to paties am\u017eiaus moter\u0173. Vyresniame am\u017eiuje per t\u0105 pat\u012f 2 met\u0173 laikotarp\u012f, 70\u201379 met\u0173 vyr\u0173 nauj\u0173 hipertenzijos atvej\u0173 padaug\u0117ja daugiau kaip 6 proc. ir daugiau kaip 8 proc. tarp to paties am\u017eiaus moter\u0173. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Pirmiausia ken\u010dia \u0161irdis<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>AH pirmiausiai pasirei\u0161kia poky\u010diais \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemoje. Esant padid\u0117jusiam spaudimui, \u0161ird\u017eiai dirbti darosi sunkiau, ji alinama. Spaudimo padid\u0117jimas kenkia ir pa\u010dioms kraujagysl\u0117ms, d\u0117l ko j\u0173 sienel\u0117s didelio spaudimo veikimo vietoje gali suplon\u0117ti ir sudaryti mai\u0161eli\u0173 pavidalo i\u0161sipl\u0117timus, vadinamus aneurizmomis. D\u0117l kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo vystosi \u012fvairi\u0173 organ\u0173 nepakankamumas. Pirmiausia nuken\u010dia gausiausi\u0105 kraujagysli\u0173 tinkl\u0105 turintys organai \u2013 inkstai, akys ar smegenys. <\/p>\n<p>Prad\u017eioje AH nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. Ir da\u017eniausiai tik tokiais atvejais, kai \u017emog\u0173 kankina galvos skausmas, d\u016brimas \u0161irdies plote, \u0161irdies permu\u0161imai, jis atkreipia \u012f save d\u0117mes\u012f, pasimatuoja kraujosp\u016bd\u012f ir su\u017eino savo b\u016bkl\u0119. Ta\u010diau ir tada daugelis ne\u012fvertina ligos gr\u0117sm\u0117s, o \u012f padid\u0117jusius AKS skai\u010dius numoja ranka. D\u0117l to pas gydytojus sergantieji da\u017eniausiai patenka, kai jau i\u0161sivysto koronarin\u0117 \u0161irdies liga, smegen\u0173 ar inkst\u0173 kraujagysli\u0173 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">ateroskleroz\u0117<\/a>, inkst\u0173 nepakankamumas ar kt. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Kod\u0117l liga jaun\u0117ja?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>AH rizikos veiksniai be atrankos pagal am\u017ei\u0173 vienodai veikia visus \u017emon\u0117s. Kraujosp\u016bdis gali prad\u0117ti did\u0117ti vaikyst\u0117je ar net k\u016bdikyst\u0117je. Manoma, kad hipertenzija ir su ja susij\u0119 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos rizikos veiksniai gali b\u016bti u\u017eprogramuojami jau intrauteriniu periodu, o v\u0117liau tai virsta specifiniu veiksniu, sukelian\u010diu ilgalaikius fiziologijos ir metabolizmo poky\u010dius. Ma\u017eas svoris gimimo metu ir kiti nenormalaus vystymosi gimdoje po\u017eymiai susij\u0119 su auk\u0161tesnio kraujo spaudimo, gliukoz\u0117s tolerancijos sutrikim\u0173 ir kit\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos rizikos veiksni\u0173 atsiradimo v\u0117liau gyvenime rizika. Nustatyta, kad vaik\u0173 k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) tiesiogiai susij\u0119s su kraujosp\u016bd\u017eiu jiems suaugus. Tad <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> ir didelis KMI yra vaik\u0173 pirmin\u0117s AH rizikos veiksnys. <\/p>\n<p>Taigi polink\u012f sirgti \u0161ia liga galima nustatyti tiriant giminai\u010dius, bet AH rastis taip pat reikalingas ir aplinkos veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 nuolatin\u012f AKS did\u0117jim\u0105, poveikis. Svarbiausi veiksniai, kurie skatina pirmin\u0117s AH (kurios prie\u017eastys n\u0117ra ai\u0161kios ir kur\u012f sudaro 95 proc. vis\u0173 AH) vystym\u0105si, gerai \u017einomi. Tai \u2013 gausus druskos ir riebal\u0173 vartojimas, nepakankamas kalio vartojimas, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, r\u016bkymas. <\/p>\n<p>Veikiausiai nesuklysime sakydami, kad kone kiekvienas skaitytojas pritaikys sau bent vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 AH rizikos veiksni\u0173, pvz., nepakankam\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105. I\u0161ties civilizacijos pasiekimas \u2013 kompiuteris \u2013 daugelio gyvenim\u0105 pavert\u0117 nuolatiniu s\u0117d\u0117jimu prie stalo. Itin sunku nuo kompiuterio atitraukti vaikus. Nejudrumas skatina ir svorio augim\u0105, o per didel\u012f druskos vartojim\u0105 lemia kitas civilizacijos \u201epasiekimas\u201c \u2013 greitas maistas, \u012fvair\u016bs pusfabrika\u010diai. Su \u0161iuolaikiniu gyvenimu b\u016bdu siejamas stresas \u2013 dar vienas rizikos susirgti AH veiksnys. Taigi AH jaun\u0117ti ir plisti sudaromos visos s\u0105lygos. O dar ir genetinis faktorius: dabartiniai ligoniai, kuri\u0173, beje, skai\u010dius nuolat auga, \u0161\u012f polink\u012f perleid\u017eia vaikams. Tod\u0117l ir prognoz\u0117s li\u016bdnos: jeigu 2000 m. pasaulyje AH sirgo apie 1 mlrd. \u017emoni\u0173, manoma, kad 2025-aisiais j\u0173 bus apie 1,5 mlrd. Kita vertus, padid\u0117jusi rizika sirgti AH ne nuosprendis, o situacija, kuri\u0105 galima valdyti. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Kas tur\u0117t\u0173 susir\u016bpinti?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Visi i\u0161vardyti rizikos veiksniai skatina did\u0117ti AKS. Tod\u0117l, esant bent vienam i\u0161 rizikos veiksni\u0173, vert\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar AKS n\u0117ra padid\u0117j\u0119s. O kadangi ligos prad\u017eioje AH \u2013 nebylios eigos, t.y. besimptom\u0117, medikai pataria kiekvienam \u017einoti savo AKS ir kartkart\u0117mis j\u012f matuoti. Tada AKS poky\u010diai bus pasteb\u0117ti laiku. Ir, be abejo, stengtis laikytis sveikos gyvensenos princip\u0173, kuriais vadovautis medikai rekomenduoja visai \u0161eimai, o ne atskirtiems nariams, kuri\u0173 AKS jau kelia rizik\u0105. Juk keisti savo \u012fpro\u010dius labai sunku, tod\u0117l \u0161eimos parama ir pagalba yra be galo svarbi. Be to, atskirai vienam \u0161eimos nariui pakeisti mitybos \u012fpro\u010dius b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga: nejau jis gamins vien sau nes\u016bdytus patiekalus? Taigi padid\u0117jusio spaudimo prie\u017eastis ir simptomus tur\u0117t\u0173 \u017einoti ne tik ligonis, bet ir jo artimieji, tai leis laiku prad\u0117ti keisti gyvensen\u0105 arba tinkam\u0105 veiksming\u0105 gydym\u0105. <\/p>\n<p>Pagal tarptautines gaires, kraujosp\u016bdis nuo 120\/80 mmHg iki 140\/90 mmHg vadinamas prehipertenzija. \u0160is rodiklis skirtas atkreipti ligoni\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f did\u0117jan\u010di\u0105 AH i\u0161sivystymo rizik\u0105 ir tur\u0117t\u0173 paskatinti juos keisti gyvenimo b\u016bd\u0105, kad pad\u0117t\u0173 sul\u0117tinti kraujosp\u016bd\u017eio did\u0117jimo progresavim\u0105. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Kokie produktai koreguoja AKS<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nTyrimai \u012frod\u0117, kad nemedikamentinis gydymas gali labai veiksmingai ma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f. Ta\u010diau \u017emon\u0117s neretai skund\u017eiasi, kad i\u0161 gydytojo negauna i\u0161samios informacijos, kad daug specialist\u0173 tinkamai nepaai\u0161kina pacientams ir j\u0173 artimiesiems, kaip keisti gyvensen\u0105 ir mitybos \u012fpro\u010dius. <br \/>\nAuk\u0161tas AKS ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">ateroskleroz\u0117<\/a> da\u017enai vystosi d\u0117l netinkamos mitybos. Keisdami mityb\u0105, ligoniai gali smarkai suma\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 ir sul\u0117tinti j\u0173 progresavim\u0105. Ypa\u010d didel\u0117je hipertenzijos i\u0161sivystymo rizikos grup\u0117je yra tie, kuri\u0173 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> pilvinio tipo. \u0160iems pacientams ypa\u010d da\u017enai nustatoma rezistencija insulinui ir padid\u0117jusi simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvacija. O tai savo ruo\u017etu gali daryti \u012ftak\u0105 hipertenzijos progresavimui. <\/p>\n<p>Ta\u010diau numesti svorio gana sunku, tod\u0117l ma\u017einti druskos vartojim\u0105 \u2013 viena veiksmingiausi\u0173 nemedikamentini\u0173 hipertenzijos gydymo priemoni\u0173. Kita vertus, ir suma\u017einti druskos vartojim\u0105 gali b\u016bti nelengva, nes gana daug jos yra jau paruo\u0161tame maiste, kur\u012f valdome restoranuose, kavin\u0117se, taip pat pusfabrika\u010diuose, duonoje, dar\u017eov\u0117se ir pan. Tod\u0117l medikai pataria visi\u0161kai nes\u016bdyti namie ruo\u0161to maisto. Atsisakiusiems \u0161io \u012fpro\u010dio maistas gali atrodyti labai pr\u0117skas, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 neskub\u0117ti v\u0117l pulti jo s\u016bdyti, nes po 3\u20134 savai\u010di\u0173 skonio receptoriai taps jautresni ir ma\u017eesnei druskos koncentracijai. <\/p>\n<p>Vegetar\u0173 kraujo spaudimas paprastai yra ma\u017eesnis nei nevegetar\u0173. Nustatyta, kad m\u0117sos produkt\u0173 pakeitimas dar\u017eov\u0117mis suma\u017eina kraujo spaudim\u0105. Teigiamo vegetari\u0161kos dietos poveikio mechanizmas n\u0117ra \u017einomas. I\u0161 dalies tai gali b\u016bti susij\u0119 su ma\u017eesniu pieno produkt\u0173 ar druskos suvartojimu. <\/p>\n<p>Tyrim\u0173 metu \u012frodyta ir kad, vartojant didesn\u012f kalio kiek\u012f, galima tik\u0117tis ma\u017eesn\u0117s hipertenzijos rizikos. \u012erodyta ir kalio suvartojimo reik\u0161m\u0117 insulto atsiradimui: padidinus su maistu suvartojamo kalio kiek\u012f, proporcingai suma\u017e\u0117jo insulto rizika. Steb\u0117jimo tyrimai parod\u0117 ir reik\u0161ming\u0105 atvirk\u0161tin\u012f ry\u0161\u012f tarp AKS ir suvartojam\u0173 skaidul\u0173 ir baltym\u0173 kiekio. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Nauja hipotez\u0117 \u2013 vartoti daugiau kalcio<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nI\u0161kelta \u012fvairi\u0173 prielaid\u0173 ir apie kitus mitybos poky\u010dius, galin\u010dius suma\u017einti AKS. Viena j\u0173 \u2013 vartoti daugiau kalcio. Nustatyta, kad, didinant kalcio ir magnio suvartojim\u0105, ma\u017e\u0117ja kraujo spaudimas. Ta\u010diau reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad \u0161is poveikis yra minimalus, nes ilgalaikis \u0161i\u0173 papild\u0173 vartojimas nedav\u0117 laukiamo rezultato. Kita vertus, i\u0161 praktikos \u017einoma, kad kalcio vartojimas sukelia inkst\u0173 ir tul\u017eies p\u016bsl\u0117s akmenliges. Taip pat manoma, kad ir poilsis gali prisid\u0117ti prie AKS ma\u017einimo. <\/p>\n<p><strong>********* <\/p>\n<p>Rekomenduojami gyvensenos poky\u010diai:<\/strong> <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0druskos vartoti ma\u017eiau nei 5\u20136 g\/d.; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vartoti daugiau kalio (bent 5 porcijos vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 per dien\u0105); <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0ma\u017eiau vartoti so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 ir cholesterolio; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0kontroliuoti gliukoz\u0117s koncentracij\u0105 kraujyje; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0turintiems antsvorio, numesti svorio; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0aktyviai sportuoti; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vengti alkoholio, ner\u016bkyti. <\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 132px; height: 52px\" alt=\"Atpa\u017einkime lig\u0105 laiku\" width=\"585\" height=\"243\" src=\"\"><\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaip-istarti-ne-infarktui\/63556\">Kaip i\u0161tarti &#8222;ne&#8221; infarktui?<\/a><\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/video-repotazas-apie-arterine-hipertenzija\/63532\">Video reporta\u017eas<\/a><\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas (AKS) &ndash; daugelio lig\u0173 rizikos veiksnys. Tod\u0117l kiekvienam pilie\u010diui itin svarbu j\u012f \u017einoti, kad laiku b\u016bt\u0173 galima griebtis korekcijos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[76,1778,431,3078,1584,430,137,1208,52,3077,712,328,157,125],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9903","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ateroskleroze","tag-gyvensena","tag-hipertenzija","tag-keisti-gyvensena","tag-kraujagysliu-ligos-rizikos","tag-kraujospudis","tag-ligonis","tag-ligos-rizikos","tag-maistas","tag-medikai-pataria","tag-mmhg","tag-nepakankamumas","tag-nutukimas","tag-rukymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9903","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9903"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9903\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9903"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9903"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9903"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9903"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9903"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}