\u012evadas <\/b><\/p>\n
Infekcija yra pagrindin\u0117 tre\u010ddalio vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 asmen\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 [1]. Infekcija daro reik\u0161ming\u0105 \u012fta\u00adk\u0105 pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 sergamumui ir sunkina pagrindines ligas. \u012evair\u016bs biologiniai, kult\u016briniai ir visuomen\u0117s veiksniai lemia didesn\u012f vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 imlum\u0105 infekcijoms ir prastesnes i\u0161eitis jomis u\u017esikr\u0117tus. \u0160ie veiksniai taip pat gali pakeisti infekcini\u0173 sindrom\u0173 pasirei\u0161kim\u0105 ir tinkamos gydymo taktikos parinkim\u0105 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Infekcij\u0173 rizik\u0105 didinantys veiksniai <\/b><\/p>\n
Pagrindiniai kiekybiniai ir kokybiniai imuninio atsako pakitimai, atsirandantys \u017emogui senstant, vadinami imunine senatve. Da\u017eniausi su am\u017eiumi susij\u0119 poky\u010diai, ma\u017einantys apsaug\u0105 nuo infekcijos vyresnio am\u017eiaus pacientams, yra:<\/p>\n
I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse infekcijos pavojus dar labiau di\u00add\u0117ja vyresnio am\u017eiaus asmenims, gyvenantiems socialin\u0117se institucijose, kaip antai seneli\u0173 namai, globos \u012fstaigos, die\u00adnos centrai ir pan. Institucionalizacija yra pagrindinis rizi\u00adkos veiksnys ne tik susirgti infekcine liga, bet ir u\u017esikr\u0117sti antibiotikams atspariais organizmais. Meticilinui atsparus Staphylococcus aureus <\/i>(MRSA), vankomicinui atspar\u016bs en\u00adterokokai (VRE), fluorochinolonui atsparus Streptococcus pneumoniae <\/i>ir multirezistenti\u0161kos gramneigiamos bakteri\u00adjos da\u017eniau sukelia infekcijas vyresnio am\u017eiaus pacientams, gyvenantiems institucijose nei visuomen\u0117je [7\u20139]. Pacien\u00adtams, turintiems bet kurios r\u016b\u0161ies implant\u0173, ypa\u010d didel\u0117 ri\u00adzika susirgti infekcin\u0117mis ligomis [10, 11]. Slaugos nam\u0173 aplinkoje atsparumas antibiotikams did\u0117ja, nes \u0161i\u0173 \u012fstaig\u0173 pacientai yra ypa\u010d nusilp\u0119, gyventojai turi glaud\u0173 ry\u0161\u012f tar\u00adpusavyje, o antibiotikai yra skiriami nuolat ir be pertrauk\u0173. Kanadoje atliktu tyrimu nustatyta, kad 8\u201317 proc. slaugos nam\u0173 gyventoj\u0173 vartojo antibiotikus visada, 50\u201370 proc. buvo vartoj\u0119 antibiotik\u0173 bent 1 kart\u0105 per metus, 22\u201389 proc. antibiotik\u0173 vartojimo atvej\u0173 buvo nepagr\u012fsti [12].<\/p>\n
Be to, 2 metus trukusiame ir 110 t\u016bkst. Kanados slau\u00adgos nam\u0173 gyventoj\u0173 \u012ftraukusiame tyrime nustatyta, kad vy\u00adresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, gyvenantiems patalpose, kurio\u00adse da\u017enai vartojami antibiotikai, buvo didesn\u0117 rizika patirti antibiotik\u0173 darom\u0105 \u017eal\u0105, nepaisant to, ar jie patys neseniai gavo antibiotik\u0173 ar ne [13].<\/p>\n
Pagrindiniai atsakingo antibiotik\u0173 vartojimo strategijos \u017eingsniai apima asimptomin\u0117s bakteriurijos gydymo ven\u00adgim\u0105, ypa\u010d laikant antibiotikus intervencija, kurios gali\u00adma i\u0161vengti, ir d\u0117mesio sutelkim\u0105 \u012f trumpiausi\u0105 veiksmin\u00adg\u0105 konkretaus sindromo, pavyzd\u017eiui, pneumonijos, gydy\u00admo trukm\u0119 [14].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Bendrieji infekcij\u0173 diagnozavimo ir gydymo klausimai <\/b><\/p>\n
Ligos pasirei\u0161kimas ir prognostiniai rodikliai <\/b><\/p>\n
Daugel\u012f \u0161imtme\u010di\u0173 \u017einoma, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emo\u00adn\u0117ms sunkios infekcin\u0117s ligos gali netur\u0117ti tipi\u0161k\u0173 po\u017ey\u00admi\u0173 ar simptom\u0173 [15, 16]. Kar\u0161\u010diavimas, pagrindinis vis\u0173 infekcij\u0173 bruo\u017eas, nepasirei\u0161kia 30\u201350 proc. silpn\u0173 vyres\u00adnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, net sunki\u0173 infekcij\u0173, toki\u0173 kaip plau\u00ad\u010di\u0173 u\u017edegimas ar endokarditas, metu [17, 18]. Susilpn\u0117j\u0119s febrilinis atsakas pasirei\u0161kia d\u0117l keli\u0173 sistem\u0173, atsaking\u0173 u\u017e termoreguliacij\u0105, am\u017eini\u0173 pakitim\u0173 \u2013 drebulys, vazokons\u00adtrikcija, pagumburio reguliacija ir rudojo riebalinio audinio termogenez\u0117; visos \u0161ios funkcijos sutrinka sulaukus vyres\u00adnio am\u017eiaus [19]. Pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 bazin\u0117 k\u016bno tempe\u00adrat\u016bra da\u017enai yra suma\u017e\u0117jusi [20]. Moter\u0173, sulaukusi\u0173 me\u00adnopauz\u0117s, bazin\u0117 k\u016bno temperat\u016bra yra ma\u017eesn\u0117 nei prie\u0161<\/p>\n
menopauz\u0119. Demencija, priklausomyb\u0117 nuo kit\u0173 \u017emoni\u0173, ma\u017eas k\u016bno mas\u0117s indeksas (<20 kg\/m2) taip pat gali su\u00adma\u017einti bazin\u0119 k\u016bno temperat\u016br\u0105 [21]. Kadangi vyres\u00adniems \u017emon\u0117ms infekcijos po\u017eymiai da\u017enai pasirei\u0161kia netipi\u0161kai, o bazin\u0117 k\u016bno temperat\u016bra yra ma\u017eesn\u0117, jos pakilimas nuo pradinio lygmens tampa svarbus infekci\u00adjos rodiklis [20, 22].<\/p>\n
Be to, infekcijos vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms gali b\u016bti susijusios su nespecifi\u0161kai suprast\u0117jusiu funkciniu statusu, pavyzd\u017eiui, padid\u0117j\u0119s sumi\u0161imas, pada\u017en\u0117j\u0119 kritimai, ape\u00adtito praradimas. D\u0117l konkre\u010di\u0173 infekcijos simptom\u0173 stokos \u0161ie funkciniai poky\u010diai da\u017eniausiai skatina atlikti diagnos\u00adtinius tyrimus, kas v\u0117liau lemia antibiotik\u0173 paskyrim\u0105 [23].<\/p>\n
Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai taip pat gali b\u016bti laikomi netipiniu infekcij\u0173 pasirei\u0161kimu vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Gydytojai turi susieti tokius simptomus ir atlikti diagnostinius tyrimus, pavyzd\u017eiui, laboratorinius ir radiologinius, pa\u017ein\u00adtini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173 turintiems pacientams.<\/p>\n
D\u0117l da\u017en\u0173 netipi\u0161k\u0173 infekcijos i\u0161rai\u0161k\u0173 senjorams susi\u00addom\u0117ta biologiniais \u017eymenimis, tokiais kaip C reaktyvusis baltymas ir prokalcitoninas, kurie padeda nustatyti infek\u00adcij\u0105. Deja, pla\u010di\u0173 normos rib\u0173 varijavimas kelia abejoni\u0173 d\u0117l \u0161i\u0173 tyrim\u0173 jautrumo ir specifi\u0161kumo [24]. Vadinasi, jie nedaug prisideda priimant klinikin\u012f sprendim\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kar\u0161\u010diavimo apibr\u0117\u017eimas <\/b><\/p>\n
Didesn\u0117 nei 38 \u00b0C rodo galim\u0105 sunki\u0105 infekcij\u0105, o hipo\u00adtermija, palyginti su bazine k\u016bno temperat\u016bra, gali reik\u0161ti ne tik sunki\u0105 infekcin\u0119 lig\u0105, bet ir seps\u012f [21]. Kadangi sen\u00adjor\u0173 temperat\u016brinis atsakas \u012f infekcij\u0105 yra pakit\u0119s, pasi\u016bly\u00adti kriterijai, padedantys nustatyti kar\u0161\u010diavim\u0105 [21, 22, 25]. Turi tikti vienas i\u0161 \u0161i\u0173 kriterij\u0173:<\/p>\n
Antibiotik\u0173 skyrimas <\/b><\/p>\n
\u012evairi\u0173 vaist\u0173 pasiskirstymas, metabolizmas ir ekskreci\u00adja pasikei\u010dia su am\u017eiumi [26]. I\u0161 vis\u0173 farmakokinetikos pa\u00adkitim\u0173 senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms svarbiausias yra glome\u00adrul\u0173 filtracijos grei\u010dio (GFG) suma\u017e\u0117jimas. NHANES III tyrimo ataskaitoje ra\u0161oma, kad 38 proc. 70 met\u0173 ir vyres\u00adni\u0173 asmen\u0173, kurie nesirgo hipertenzija ar cukriniu diabetu, GFG buvo ma\u017eesnis nei 60 ml\/min.\/1,73 m2, palyginti su 0,7 proc. 20 ir 39 met\u0173 asmen\u0173 grup\u0117je [27].<\/p>\n
Paprasta taisykl\u0117, t. y. prad\u0117ti ma\u017eomis doz\u0117mis ir gydyti l\u0117tai, yra tinkamas \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 dozavimo seny\u00adviems pacientams metodas, bet ne antibiotik\u0173. Tam tikros antimikrobin\u0117s med\u017eiagos, pavyzd\u017eiui, fluorochinolonai, kuri\u0173 veikimas priklauso nuo koncentracijos, geriausiai veikia, kai vaisto koncentracija smarkiai vir\u0161ija minimali\u0105 inhibuojam\u0105j\u0105 koncentracij\u0105. Tai ypa\u010d svarbu vyresniems pacientams, norintiems pasiekti ger\u0173 gydymo rezultat\u0173 [28]. Be to, jautrumas penicilinui, amoksicilinui ir kitiems beta laktaminiams antibiotikams grind\u017eiamas pagal vaist\u0173 kon\u00adcentracijos serume vir\u0161utin\u012f rekomenduojam\u0105 lyg\u012f. Taigi labai svarbu, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kurie serga sunkia infekcija, b\u016bt\u0173 paskirta maksimali toleruojama ir saugi pirmoji antibiotiko doz\u0117, v\u0117liau koncentracij\u0105 palai\u00adkant terapiniame intervale.<\/p>\n
Kai \u012fmanoma, vaist\u0173 koncentracijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti stebimos, siekiant i\u0161vengti toksinio poveikio arba per ma\u017eos terapi\u00adn\u0117s doz\u0117s. Tai ypa\u010d svarbu kalbant apie antibiotikus, nes j\u0173 terapinis intervalas yra siauras (pvz., aminoglikozidai, kai b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f suma\u017e\u0117jus\u012f GFG).<\/p>\n
Paskirt\u0173 vaist\u0173 vartojimas gali b\u016bti ribotas d\u0117l dauge\u00adlio veiksni\u0173, kurie labiau yra paplit\u0119 tarp vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Tai suprast\u0117jusi pa\u017eintin\u0117 funkcija, sutrikusi klau\u00adsa ar reg\u0117jimas, polifarmacija, nepageidaujamas vaist\u0173 po\u00adveikis ir pan.<\/p>\n
Esant daugumai \u012fprastini\u0173 infekcij\u0173, pradinio antibioti\u00adko pasirinkimas nesiskiria nuo parinkimo jaunesniems li\u00adgoniams. Ta\u010diau ypatingas d\u0117mesys turi b\u016bti skirtas \u012fvairi\u0173 implant\u0173 turintiems vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kurie gy\u00advena \u012fstaigose, kuriose yra paplit\u0119 daugiarezistenti\u0161ki mi\u00adkroorganizmai [10, 11]. Be to, platesnio spektro antibiotik\u0173 skirti tikslinga sunkiai sergantiems senjorams, kuriems \u012fta\u00adriamas sepsis, sunkus plau\u010di\u0173 u\u017edegimas ar kitos gyvybei gr\u0117smingos infekcin\u0117s ligos, nes rezultatai (mirtingumas, gydymo Intensyviosios terapijos skyriuje trukm\u0117) pager\u0117\u00adja, kai antibiotikas yra veiksmingas prie\u0161 infekcijos suk\u0117\u00adl\u0117j\u0105 [29]. Be to, vyresnio am\u017eiaus asmenys labiau yra lin\u00adk\u0119 sirgti keleto \u0161altini\u0173 sukeltomis infekcijomis (pvz., uro\u00adgenitalin\u0117s sistemos arba vir\u0161kinimo trakto \u0161alia kv\u0117pavi\u00admo tak\u0173 arba odos infekcijos). Taigi kol nustatomi infek\u00adcij\u0105 suk\u0117l\u0119 mikroorganizmai, antibiotik\u0173 veikimo spektras turi b\u016bti platus.<\/p>\n
Kita vertus, vartojant pernelyg plataus spektro antibio\u00adtikus, susidaro atsparumas jiems ir potencialiai didinama Clostridium difficile <\/i>infekcijos rizika. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties lig\u0173 kontrol\u0117s ir prevencijos centrai rekomenduoja plataus spektro antibiotikus skirti 48 val., kol bus gauti pas\u0117li\u0173 at\u00adsakymai, ir toliau keisti gydym\u0105 pagal j\u0173 rezultatus siau\u00adresnio spektro antibiotikais [30]. Greitas antibiotik\u0173 paskyrimas gali b\u016bti ypa\u010d svarbus senjor\u0173 gydymo rezultatams. Vyresnio am\u017eiaus suaugusi\u0173j\u0173 tyrimai rodo, kad prad\u0117jus gydyti pneumonij\u0105 v\u0117liau nei per 8 val. po patekimo \u012f ligonin\u0119, did\u0117ja mir\u0161tamumo rizika [31].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Antibiotik\u0173 s\u0105veika su kitais vaistais <\/b><\/p>\n
Antibiotikai s\u0105veikauja su daugeliu vaist\u0173, da\u017enai i\u0161ra\u00ad\u0161om\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ypa\u010d su tais, kuri\u0173 siau\u00adras terapinis spektras (pvz., su digoksinu, varfarinu, geria\u00admaisiais preparatais cukriniam diabetui gydyti, teofilinu, antacidiniais vaistais ir H2 receptori\u0173 antagonistais, lipid\u0173 kiek\u012f ma\u017einan\u010diais preparatais, lipofiliniais beta adrenoblo\u00adkatoriais, nedihidropiridiniais kalcio kanal\u0173 blokatoriais). Kuria linkme s\u0105veika pakeis vaist\u0173 veikim\u0105, prognozuoti sunku. S\u0105veika net gali b\u016bti bifaz\u0117, pavyzd\u017eiui, rifampici\u00adnas i\u0161 prad\u017ei\u0173 didina kai kuri\u0173 vaist\u0173 koncentracij\u0105, taip pat indukuoja kepen\u0173 fermentus, tod\u0117l vaisto koncentracija per kelias dienas gali suma\u017e\u0117ti. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms b\u016bdingas atrofinis gastritas ir H2 blokatori\u0173 arba proton\u0173 siurblio inhibitori\u0173 vartojimas gali suma\u017einti kai kuri\u0173 an\u00adtibiotik\u0173, tarkime, itrakonazolo, rezorbcij\u0105. Vaist\u0173 s\u0105veika, pavyzd\u017eiui, fluorochinolon\u0173 ir skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingum\u0105 ma\u00ad\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173, taip pat gali suma\u017einti absorbcij\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kai kuri\u0173 infekcij\u0173 ypatumai <\/b><\/p>\n
Ap\u017evelkime vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 da\u017eniausi\u0173 in\u00adfekcij\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173, diagnostikos, gydymo ir prevencijos skir\u00adtumus.<\/p>\n
Bakteriemijos ir sepsio atvejais vyresnio am\u017eiaus \u017emo\u00adn\u0117ms ma\u017eiau b\u016bdingas prakaitavimas ir \u0161altkr\u0117tis, palygin\u00adti su jaunais suaugusiaisiais. Kar\u0161\u010diavimo gali neb\u016bti 77\u2013 93 proc. bakteriemija sergan\u010di\u0173 senjor\u0173 [24]. Da\u017eniausi bakteriemijos \u0161altiniai yra vir\u0161kinimo traktas ir urogenita\u00adlin\u0117 sistema, tod\u0117l gramneigiamos lazdel\u0117s yra vyraujantis infekcij\u0173 suk\u0117l\u0117jas vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. \u0160i tenden\u00adcija ry\u0161k\u0117ja 8\u20139 gyvenimo de\u0161imtmet\u012f [32].<\/p>\n
Bakteriemija lemia prastesn\u0119 prognoz\u0119 vyresniems ligo\u00adniams. Pavyzd\u017eiui, gramneigiam\u0173 bakterij\u0173 infekcij\u0173 sukel\u00adtas mir\u0161tamumas yra 5\u201335 proc. jauniems suaugusiesiems ir 37\u201350 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms [33]. Veiksniai, le\u00admiantys didesn\u012f senjor\u0173 mir\u0161tamum\u0105, yra intravenini\u0173, \u0161la\u00adpimo kateteri\u0173 naudojimas, sergamumas keliomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, suma\u017e\u0117j\u0119s imuninio atsako mechanizmas, lemian\u00adtis ilgiau trunkant\u012f u\u017edegim\u0105, stipresn\u0117 organ\u0173 pa\u017eaida sep\u00adtinio epizodo metu, pavyzd\u017eiui, \u016bminis respiracinis distreso sindromas arba inkst\u0173 nepakankamumas.<\/p>\n
Atvejo ir kontrol\u0117s tyrime buvo tiriami 830 hospitalin\u0117\u00admis kraujo infekcijomis sergantys 65 met\u0173 ir vyresnio am\u00ad\u017eiaus pacientai. Nustatyta, kad ligos i\u0161sivystymo rizikos veiksniai buvo vyri\u0161koji lytis, nutukimas, neseniai atliktos operacijos, \u0161lapimo nelaikymas, gastrotominis vamzdelis arba centrin\u0117s venos kateteris [34]. \u0160iame tyrime 81 proc. infekcij\u0173 buvo susijusios su kateteriu. Da\u017eniausias suk\u0117l\u0117jas (23 proc.) buvo meticilinui atsparus Staphylococcus aureus <\/i>(MRSA). MRSA paplitimas, kitaip nei vankomicinui atspa\u00adri\u0173 enterokok\u0173, did\u0117ja su am\u017eiumi [24]. Be to, hospitali\u00adn\u0117s infekcijos didina mir\u0161tamum\u0105, hospitalizacijos trukm\u0119 ir prie\u017ei\u016bros i\u0161laidas vyresnio am\u017eiaus pacientams [35].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Neai\u0161kios kilm\u0117s kar\u0161\u010diavimas <\/b><\/p>\n
Neai\u0161kios kilm\u0117s kar\u0161\u010diavimas (NKK) apibr\u0117\u017eiamas kaip >38,3 \u00b0C temperat\u016bra ma\u017eiausiai 3 savaites be ai\u0161kios prie\u017easties. NKK diferencin\u0117 diagnostika vyresnio am\u017eiaus pacientams skiriasi nuo jaunesni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173. Ma\u017edaug tre\u010ddalis vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173, sergan\u00ad\u010di\u0173 NKK, serga gydytina infekcija (pvz., intraabdominali\u00adniu abscesu, bakteriniu endokarditu, tuberkulioze, paranef\u00adriniu abscesu ar osteomielitu) [36]. Endokarditas ir tuber\u00adkulioz\u0117 da\u017enesn\u0117 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms nei jaunes\u00adniems pacientams. Gigantini\u0173 l\u0105steli\u0173 (temporalinis) arteriitas ir reumati\u00adn\u0117 polimialgija sudaro 19 proc. vis\u0173 NKK senjorams. NKK prie\u017eas\u010di\u0173 tyrimas vyresniems 60 met\u0173 pacientams tur\u0117t\u0173 apimti reumatologin\u012f vertinim\u0105, \u012fskaitant ankstyv\u0105 arterij\u0173 biopsij\u0105, ypa\u010d jei padid\u0117j\u0119s eritrocit\u0173 nus\u0117dimo greitis arba kepen\u0173 ferment\u0173 kiekis [37]. Nors ankstesni tyrimai [38] nurod\u0117, kad piktybin\u0117s ligos, ypa\u010d limfomos, yra da\u017ena NKK prie\u017eastis pagyvenusiems \u017emon\u0117ms, naujausi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis [39, 40], senjorams piktybin\u0117s ligos taip pat da\u017enai kaip ir jaunesniems yra NKK prie\u017eastis. Taip gali b\u016bti d\u0117l to, kad onkologinius procesus pa\u00addeda nustatyti agresyvesni tyrim\u0173 metodai, tokie kaip kom\u00adpiuterin\u0117 tomografija. Tiek jaun\u0173, tiek vyresnio am\u017eiaus \u017emo\u00adni\u0173 daugum\u0105 piktybini\u0173 navik\u0173 sudaro ne Hodgkino limfoma. Retesn\u0117s NKK prie\u017eastys vyresnio am\u017eiaus asmenims apima vaist\u0173 sukelt\u0105 kar\u0161\u010diavim\u0105, gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0119 su arba be plau\u010di\u0173 embolijos ir hipertireoz\u0119.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Infekcinis endokarditas <\/b><\/p>\n
Infekcinis endokarditas (IE) da\u017enai yra susij\u0119s su dege\u00adneracin\u0117mis vo\u017etuv\u0173 ligomis, mitralinio vo\u017etuvo prolapsu ar vo\u017etuv\u0173 protezavimu [41]. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, palyginti su bendr\u0105ja populiacija, b\u016bdinga 4,6 karto dides\u00adn\u0117 rizika susirgti IE [42]. 80 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 da\u017eniausi IE suk\u0117l\u0117jai yra streptokokai ir stafilokokai [41], nors da\u017eniau nei jaunesniems pacientams pasitaiko entero\u00adkok\u0173 ir gramneigiam\u0173 mikroorganizm\u0173 sukelta patologija. Tai paai\u0161kinama didesniu sergamumu vir\u0161kinimo trakto ir urogenitalin\u0117s kilm\u0117s infekcijomis. Nors literat\u016broje yra tam tikr\u0173 nesutarim\u0173 [37, 41, 42], atrodo, kad am\u017eius pats savai\u00adme neturi \u012ftakos mirtingumui, jei gydymas yra adekvatus ir tuo pat metu gydomos kitos patologin\u0117s b\u016bkl\u0117s.<\/p>\n
IE diagnozuoti vyresniems pacientams yra sunkiau. Kar\u0161\u010diavimas, leukocitoz\u0117, splenomegalija, odos pa\u017eeidi\u00admai, jungin\u0117s kraujosr\u016bvos senyviems \u017emon\u0117ms yra retes\u00adni [43]. Vo\u017etuv\u0173 vegetacijos taip pat retesn\u0117s, o intrakardi\u00adniai abscesai ir paravalvulin\u0117s komplikacijos yra da\u017enes\u00adn\u0117s vyresniems nei jauniems suaugusiesiems. \u0160i\u0173 lokaliza\u00adcij\u0173 infekcijos sunkiau nustatomos atliekant transtorakalin\u0119 kardioechoskopij\u0105 (TTE), tod\u0117l da\u017eniau rekomenduojama transezofagin\u0117 kardioechoskopija (TEE). Ta\u010diau nei neigia\u00adma TTE, nei TEE neatmeta IE.<\/p>\n
Jei kraujo pas\u0117liai neigiami, IE tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydomas pa\u00adgal da\u017eniausi\u0105 suk\u0117l\u0117j\u0105. \u012etariant streptokok\u0173 sukelt\u0105 IE, gy\u00addymas beta laktaminiais antibiotikais tur\u0117t\u0173 trukti 4 savaites. \u0160i\u0173 antibiotik\u0173 deriniai su aminoglikozidais nerekomenduo\u00adjami d\u0117l galimos inkst\u0173 pa\u017eaidos ir ototoksinio poveikio. Kai aminoglikozidai gydymui b\u016btini, pavyzd\u017eiui, IE suk\u0117l\u0117 enterokokai, vaisto doz\u0119 reikia koreguoti pagal inkst\u0173 funk\u00adcij\u0105 ir steb\u0117ti vaisto koncentracij\u0105 serume.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Pneumonija <\/b><\/p>\n
Vyresni nei 65 met\u0173 \u017emon\u0117s sudaro >50 proc. vis\u0173 ser\u00adgan\u010di\u0173j\u0173 plau\u010di\u0173 u\u017edegimu [44\u201346]. Per metus Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose d\u0117l plau\u010di\u0173 u\u017edegimo hospitalizuoja\u00adma <2\/1 000 jaun\u0173 suaugusi\u0173, 12\/1 000 visuomen\u0117je gyve\u00adnan\u010di\u0173 >75 met\u0173 \u017emoni\u0173 ir 32\/1 000 senyv\u0173 slaugos nam\u0173 gyventoj\u0173 [47].<\/p>\n
Nusta\u010dius visuomen\u0117je \u012fgyt\u0105 pneumonij\u0105 (V\u012eP) vyresnio am\u017eiaus pacientams, reikia u\u017etikrinti hemodinamikos sta\u00adbilum\u0105, deguonies poreik\u012f, gydyti gretutines ligas, \u012fvertin\u00adti, ar pacientas gali vartoti vaistus peroraliai. Yra sukurtos prognostin\u0117s formul\u0117s, kurios padeda vertinti pneumonijos sunkum\u0105 ir nustatyti indikacijas gydyti pacient\u0105 ligonin\u0117je. Da\u017enai naudojamas Pneumonijos sunkumo indeksas (PSI). Kita da\u017enai naudojama vertinimo sistema yra CURB65 (su\u00admi\u0161imas, uremija, kv\u0117pavimo da\u017enis, ma\u017eas kraujo spaudi\u00admas ir am\u017eius (>65 metai)).<\/p>\n
Vienoje studijoje gretutini\u0173 lig\u0173 buvimas buvo stipriau\u00adsias nepriklausomas prognostinis mirtingumo vyresnio am\u00ad\u017eiaus pacientams rizikos veiksnys, sergantiems V\u012eP (\u0161ans\u0173 santykis (\u0160S) 4,1, 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 2,1\u20138,1), kur gretutin\u0117s ligos buvo apibr\u0117\u017etas kaip v\u0117\u017eys, kolagenoz\u0117 arba pa\u017eengusi kepen\u0173 liga [48]. Kiti nepri\u00adklausomi rizikos veiksniai apima gyvybini\u0173 funkcij\u0173 sutri\u00adkimus (<36,1 \u00b0C, <90 mm Hg sistolinis kraujo spaudimas arba >110 k.\/min. pulso da\u017enis), >130 mkmol\/l kreatinino koncentracij\u0105 serume, >85 metai. Vyresni\u0173 nei 90 met\u0173 as\u00admen\u0173 mirtingumas (15,4 proc.) beveik perpus didesnis nei 65\u201369 met\u0173 ligoni\u0173 (7,8 proc.) [44]. Ta\u010diau padidinus skie\u00adpijimo nuo pneumokok\u0173 ir gripo mast\u0105 laikantis gydymo gairi\u0173 rekomendacij\u0173, 1999\u20132005 metais bendrasis 30 die\u00adn\u0173 mirtingumas suma\u017e\u0117jo 28 proc. [49].<\/p>\n
Pneumonijos suk\u0117l\u0117jai vyresnio am\u017eiaus suaugusie\u00adsiems, palyginti su jaunais suaugusiaisiais, skiriasi. Strep\u00adtococcus pneumoniae <\/i>yra vis dar dominuojantis mikroor\u00adganizmas, ta\u010diau polimikrobin\u0117s infekcijos ir gramneigia\u00admi organizmai (Haemophilus influenzae, Legionella pneu\u00admophila, Moraxella catarrhalis, Klebsiella spp.<\/i>) yra da\u017e\u00adnesni, ypa\u010d pacientams, sergantiems l\u0117tine obstrukcine plau\u00ad\u010di\u0173 liga arba gyvenantiems ilgalaik\u0117s prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose [50, 51]. Tuberkulioz\u0117 yra labiau paplitusi tarp vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, nes labiau tik\u0117tina, kad jie tur\u0117jo kontak\u00adt\u0105 su Mycobacterium tuberculosis <\/i>pirmoje 20 am\u017eiaus pu\u00ads\u0117je. Neseniai atrastas \u017emogaus metapneumovirusas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftariamas, kai yra reik\u0161mingas \u0161vok\u0161timas arba bron\u00adch\u0173 spazmas [52].<\/p>\n
Chlamydophila pneumoniae <\/i>yra da\u017eniausia 65\u201379 met\u0173 \u017emoni\u0173 V\u012eP prie\u017eastis [53]. Suk\u0117l\u0117jas n\u0117ra aptinkamas ma\u017e\u00addaug 60 proc. v y resnio am\u017eiaus suaugusi\u0173j\u0173, sergan\u010di\u0173 pneumonija. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms gali sunkiau at\u00adkos\u0117ti skrepli\u0173, o tai neleid\u017eia nustatyti pneumonijos suk\u0117\u00adl\u0117jo [24]. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s labiau yra link\u0119 tur\u0117\u00adti antibiotikams atspari\u0173 bakterij\u0173. Tiesa, manoma, kad tai yra gretutini\u0173 lig\u0173, gyvenamosios vietos (slaugos nam\u0173) ir ankstesnio antibiotik\u0173 vartojimo padarinys [8, 51]. Gydant V\u012eP sergan\u010dius vyresnio am\u017eiaus \u017emones, turi b\u016bti laikomasi t\u0173 pa\u010di\u0173 gairi\u0173. Tiesa, reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f MRSA ir gramneigiam\u0173 organizm\u0173 rizik\u0105 ligoniams, kurie gyvena slaugos namuose.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Pneumonijos prevencija <\/b><\/p>\n
Imunizacija nuo gripo ir pneumokoko yra svarbiausios prevencijos strategijos. Nors pneumokokin\u0117 vakcina ne\u00adgali u\u017ekirsti kelio susirgti pneumonija vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ta\u010diau bakteriemijos ir pneumokok\u0173 sukeltos li\u00adgos da\u017enis imunizuotiems pacientams ir mirtingumas yra ma\u017eesnis [54, 55].<\/p>\n
Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s turi didesn\u0119 aspiracin\u0117s pneu\u00admonijos rizik\u0105. Pasi\u016blyta \u012fvairi\u0173 b\u016bd\u0173 aspiracijos rizikai su\u00adma\u017einti, ta\u010diau tvirt\u0173 \u012frodym\u0173, kad \u0161ios priemon\u0117s efekty\u00advios, negauta. Mobilumo apribojimas ir didesn\u0117 nei vidu\u00adtin\u0117 burnos apna\u0161a yra 2 modifikuojamieji rizikos veiks\u00adniai, kurie sukelia 22 proc. pneumonij\u0173, kai b\u016btina pacien\u00adt\u0105 hospitalizuoti [56].<\/p>\n
Implant\u0173 infekcijos <\/b><\/p>\n
\u012evairi\u0173 implant\u0173, pavyzd\u017eiui, s\u0105nari\u0173 protez\u0173, \u0161irdies stimuliatori\u0173, dirbtini\u0173 \u0161irdies vo\u017etuv\u0173, paplitimas did\u0117ja su am\u017eiumi. Maksimalios funkcin\u0117s b\u016bkl\u0117s atk\u016brimo pa\u00adgyvenusiems \u017emon\u0117ms svarba gali tur\u0117ti \u012ftakos implant\u0173 infekcij\u0173 gydymui.<\/p>\n
Infekuoti impla n tai paprastai yra padengti mikrob\u0173 biopl\u0117vele \u2013 sud\u0117tinga strukt\u016bra, kuri ma\u017eina antibiotik\u0173 skverbim\u0105si ir i\u0161laiko mikroorganizmus, atsparius tipin\u0117ms antibiotik\u0173 doz\u0117ms. Be to, da\u017enai \u0161ias infekcijas sunkina randai ir prasta kraujotaka. Taigi geriau vartoti bakterici\u00addinius antibiotikus didel\u0117mis doz\u0117mis su antruoju vaistu, kuris prasiskverbia pro biopl\u0117vel\u0119 ir \u012f prastai krauju apr\u016b\u00adpinamas vietas, tarkime, rifampicinas kovojant su stafilo\u00adkokais. Daugelis studij\u0173 nurodo, kad prid\u0117jus rifampicin\u0105, pasiekiama geresni\u0173 rezultat\u0173 [57\u201359], ta\u010diau reikia atsi\u00ad\u017evelgti \u012f vaist\u0173 s\u0105veik\u0105.<\/p>\n
Implant\u0173 infekcij\u0173 auksiniu gydymo standartu laiko\u00adma implanto pa\u0161alinimas, ilgesn\u0117 antibiotik\u0173 terapija ir v\u0117\u00adlesnis implanto reimplantavimas, ta\u010diau tai tinka ne visais atvejais. Tiems vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kuriems sie\u00adkiama visi\u0161kai atkurti funkcionalum\u0105, daugiausia galimy\u00adbi\u0173 i\u0161gydyti suteikia dviej\u0173 etap\u0173 proced\u016bra su implanto pa\u0161alinimu. Ta\u010diau ilgalaikis lovos re\u017eimas tik labiau blo\u00adgina funkcin\u0119 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
\u0160lapimo tak\u0173 infekcija <\/b><\/p>\n
\u0160lapimo tak\u0173 infekcija (\u0160TI) yra labiausiai paplitu\u00adsi infekcin\u0117 liga tarp vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 \u017emoni\u0173 [60]. Ja serga 10 proc. moter\u0173 ir 5,3 proc. vyr\u0173, vyresni\u0173 nei 80 met\u0173. Da\u017eniausi suk\u0117l\u0117jai yra gramneigiamos bakte\u00adrijos, pavyzd\u017eiui, Escherichia coli, Enterobacter spp., Klebsiella spp., Proteus spp. <\/i>Tiesa, daug\u0117ja lig\u0173, sukel\u00adt\u0173 atspari\u0173 mikroorganizm\u0173, pavyzd\u017eiui, Pseudomonas aeruginosa, <\/i>gramteigiam\u0173 organizm\u0173, \u012fskaitant entero\u00adkokus (E. fecalis <\/i>ir E. faecium<\/i>), koaguliazei negatyvi\u0173 stafilokok\u0173 ir Streptococcus agalactiae<\/i>, palyginti su jau\u00adnais suaugusiaisiais.<\/p>\n
Besimptom\u0117 bakteriurija nustatoma 6\u201316 proc. mote\u00adr\u0173, gyvenan\u010di\u0173 visuomen\u0117je, ir 25\u201354 proc. moter\u0173 slau\u00adgos namuose. Ligos da\u017enis vyrams yra per pus\u0119 ma\u017eesnis [61]. Kateterizuoti pacientai serga dar da\u017eniau \u2013 85\u2013100 proc. atvej\u0173. Daugyb\u0117 tyrim\u0173 rodo, kad n\u0117ra klinikin\u0117s naudos gy\u00addant asimptomin\u0119 bakteriurij\u0105, ta\u010diau gydymas gali sukelti mi\u00adkroorganizm\u0173 atsparum\u0105. Taigi gydymas n\u0117ra rekomen\u00adduojamas net ir esant leukociturijai [62].<\/p>\n
Klinikin\u0117s gair\u0117s nurodo, kad asimptominiams pacien\u00adtams \u0161lapimo tyrimas ir \u0161lapimo pas\u0117lis n\u0117ra indikuotini [25]. Diagnostiniai tyrimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami kar\u0161\u010diuojantie\u00adsiems, esant dizurijai, makrohematurijai, did\u0117jant \u0161lapimo nelaikymui ar \u012ftariant bakteriemij\u0105 [63].<\/p>\n
Klinicistai susiduria su problema, kaip nustatyti, ar bak\u00adteriurija yra simptomin\u0117 pacientams, sergantiems kognity\u00advine disfunkcija [64]. \u0160TI diagnoz\u0117 senyviems pacientams remiasi klinikiniais po\u017eymiais, pavyzd\u017eiui, pakitusia psi\u00adchine b\u016bsena, i r simptomais bei laboratoriniais tyrimais. Simptomin\u0119 \u0160TI vyresnio am\u017eiaus moterims (>65 met\u0173) galima nustatyti, jei jos atitinka bent 2 i\u0161 toliau nurodyt\u0173 kriterij\u0173 [65]:<\/p>\n
Bakterij\u0173 kolonijas sudaran\u010di\u0173 vienet\u0173 skai\u010dius senjo\u00adrams gali b\u016bti ma\u017eesnis (102\u2013103) nei jaunesniems \u017emo\u00adn\u0117ms (105) [66].<\/p>\n
Kai d\u0117l \u0160TI diagnoz\u0117s abejojama, racionalu 1 savait\u0119 neskirti antibiotik\u0173 ir steb\u0117ti pacient\u0105 [96], nes 25\u201350 proc. vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 per \u0161\u012f laik\u0105 \u0160TI praeina negydo\u00adma [67].<\/p>\n
Kai \u0160TI nustatoma vyresnio am\u017eiaus moterims, gydy\u00admas priklauso nuo infekcijos vietos \u2013 vir\u0161utini\u0173 ar apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 infekcija, ir tik\u0117tino suk\u0117l\u0117jo. Apatini\u0173 \u0160TI (cistitas) pasi\u017eymi dizurija, da\u017enu ir imperatyviu \u0161lapinimu\u00adsi, ta\u010diau ne kar\u0161\u010diavimu. Pastarasis b\u016bdingesnis vir\u0161utini\u0173 \u0160TI. Apatini\u0173 \u0160TI jaunoms moterims da\u017eniausiai gydoma trumpu antibiotik\u0173 kursu (3\u20135 dienas). Palyginus nekom\u00adplikuotos simptomin\u0117s apatini\u0173 \u0160TI gydymo antibiotikais kurso trukm\u0119 (1 dien\u0105, 3\u20136 dienas, 7\u201314 dien\u0173) pagyvenu\u00adsioms moterims, nustatyta, kad 3\u20136 dien\u0173 gydymas buvo optimaliausias [68].<\/p>\n
Vir\u0161utini\u0173 \u0160TI (pielonefritui) paprastai b\u016bdingas kar\u0161\u010dia\u00advimas, \u0161altkr\u0117tis, pykinimas ir \u0161ono skausmas, nors, kaip ir vis\u0173 infekcij\u0173 metu, pasirei\u0161kimas vyresnio am\u017eiaus \u017emo\u00adn\u0117ms gali b\u016bti netipi\u0161kas. Vir\u0161utini\u0173 \u0160TI reikia ilgesnio gy\u00addymo kurso. D\u0117l bioprieinamumo daugeliui antibiotik\u0173 in\u00adtraveniniai antibiotikai n\u0117ra prioritetas, jei pacientas tole\u00adruoja geriamuosius vaistus.<\/p>\n
\u0160TI vyresnio am\u017eiaus vyrams da\u017eniausiai sukelia prostatos ligos, pirmiausia hiperplazija, arba funkcinis \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sutrikimas (pvz., prastas \u0161lapimo p\u016bs\u00adl\u0117s i\u0161situ\u0161tinimas d\u0117l cukrinio diabeto, kai sergama pe\u00adriferine neuropatija). Taigi vyresnio am\u017eiaus vyrams \u0160TI yra laikoma komplikuota, tod\u0117l trumpalaik\u0117 tera\u00adpija netinka.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Imunoprofilaktika ir imuniteto stiprinimas <\/b><\/p>\n
Maisto papildai <\/b><\/p>\n
Nepakankama mityba \u2013 da\u017ena vyresni\u0173 pacient\u0173 proble\u00adma, neigiamai veikianti imunin\u0119 sistem\u0105 [69\u201371]. Tiek balty\u00adm\u0173, tiek energini\u0173 med\u017eiag\u0173 stokojanti mityba, mikroelemen\u00adt\u0173 tr\u016bkumas, \u012fskaitant cinko, seleno, folio r\u016bg\u0161ties ir vitami\u00adn\u0173 C, E, B6, B12 tr\u016bkum\u0105, silpnina imunitet\u0105 [72\u201375]. Mais\u00adto papild\u0173 vartojimas buvo tiriamas klinikiniuose tyrimuose [76], ta\u010diau rezultatai yra prie\u0161taringi [77\u201379].<\/p>\n
Suaugusiesiems rekomenduojama suvartoti iki 0,8 g\/kg\/d. baltym\u0173. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s link\u0119 valgyti ma\u017eiau nei jaunesni (ypa\u010d ma\u017eiau suvartoja baltym\u0173), tod\u0117l ma\u017e\u0117ja raumen\u0173 mas\u0117. Be to, baltymai reikalingi gyjant \u017eaizdoms, kaul\u0173 sveikatai, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 funkcijai [80\u201382]. Tyrimai \u012frod\u0117, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, vartojusi\u0173 0,8\u20131,2 g\/kg\/d. baltym\u0173, per 10 met\u0173 sveikata buvo geres\u00adn\u0117, palyginti su vartojusiaisiais <0,8 g\/kg\/p. baltym\u0173 [83].<\/p>\n
Didesnis baltym\u0173 suvartojimas ligonin\u0117je pacientams gerino azoto balans\u0105 [84]. Didesn\u0117 raumen\u0173 mas\u0117 ma\u017eina rizik\u0105 nukristi, o baltym\u0173 papildai po \u0161launikaulio l\u016b\u017eio gali pagerinti gydymo rezultatus [85]. Nors n\u0117ra bendro suta\u00adrimo d\u0117l rekomenduojamo baltym\u0173 suvartojimo, kai kurie autoriai si\u016blo suvartoti 1,5\u20132 g\/kg\/d. Deja, baltymai vyres\u00adniems \u017emon\u0117ms sukelia tam tikr\u0105 rizik\u0105 [86]. Dieta, var\u00adtojant >1,2 g\/kg\/d. baltym\u0173, sergantiesiems inkst\u0173 liga yra susijusi su inkst\u0173 funkcijos prast\u0117jimu [87]. Esama prie\u0161ta\u00adring\u0173 duomen\u0173, ar dieta, kurioje daug baltym\u0173, didina kal\u00adcio i\u0161saugojim\u0105 ar skatina kalcio i\u0161siskyrim\u0105 [88, 89]. Bal\u00adtym\u0173 dieta gali pabloginti bradikinezijas ligoniams, sergan\u00adtiems Parkinsono liga, ir \u0161iai populiacijai n\u0117ra rekomenduo\u00adjama [90, 91]. Taigi prie\u0161 paskiriant baltym\u0173 diet\u0105, turi b\u016bti atsi\u017evelgta \u012f paciento b\u016bkl\u0119 ir gretutines ligas.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Imunizacija <\/b><\/p>\n
Stablig\u0117s, difterijos ir kokliu\u0161o vakcinos. <\/b>Stablige da\u017e\u00adniausiai serga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s. 43\u201361 proc. vyr\u0173 ir 48\u201371 proc. moter\u0173 antik\u016bn\u0173 lygis ma\u017eesnis nei apsau\u00adgantis (<0,01 vnt.\/ml) [92]. Jei n\u0117ra dokumentuota, kad vy\u00adresnio am\u017eiaus \u017emogus yra gav\u0119s piln\u0105 vakcinos serij\u0105, in\u00addikuotina 3 injekcij\u0173 serija. Stiprinamosios injekcijos tur\u0117\u00adt\u0173 b\u016bti skiriamos kas 10 met\u0173.<\/p>\n
Pneumokokin\u0117 vakcina. <\/b>Pneumokokin\u0117 vakcina in\u00addikuotina visiems vyresniems nei 65 met\u0173 asmenims, o jaunesniems nei 65 met\u0173 \u2013 tik sergant gretutin\u0117mis ligo\u00admis [93].<\/p>\n
Sezoninio gripo vakcina. <\/b>Pla\u010diausiai naudojama gripo vakcina yra negyvojo viruso vakcina, kuri yra vidutini\u0161kai imunogeni\u0161ka ir reikalauja kasmetini\u0173 injekcij\u0173 d\u0117l \u012f an\u00adtigeno dreifo ir susidaran\u010dio trumpalaikio imuniteto (4\u20136 m\u0117nesiai). Susilpninta gyvoji vakcina senjorams n\u0117ra reko\u00admenduojama, nes tr\u016bksta tyrim\u0173, atlikt\u0173 su vyresniais nei 60 met\u0173 asmenimis, duomen\u0173 [94].<\/p>\n
Tyrime lygintas dideli\u0173 ir standartini\u0173 dozi\u0173 vakcin\u0173 efektyvumas vyresnio am\u017eiaus pacientams. Didel\u0117s doz\u0117s vakcinos buvo 24 proc. veiksmingesn\u0117s u\u017ekertant keli\u0105 li\u00adgai [95]. Lengvos ar vidutinio sunkumo vietin\u0117s reakcijos yra da\u017enesn\u0117s dideli\u0173 dozi\u0173 vakcinoms nei standartini\u0173 dozi\u0173 vakcinoms, ta\u010diau sunki\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017enis yra pana\u0161us. Keli gripo vakcin\u0173 veiksmingumo vertinimai rodo, kad, nors apsauga n\u0117ra pilna, vakcinacija gerokai suma\u017eina li\u00adgos sunkum\u0105 ir v\u0117lesni\u0173 kv\u0117pavimo lig\u0173, hospitalizacijos ir mirtingumo da\u017en\u012f senyviems \u017emon\u0117ms. Efektyvumas yra 70\u201390 proc. [96]. Medicininis personalas, aptarnaujantis didel\u0117s rizikos pacientus, taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti vakcinuotas.<\/p>\n
Epidemij\u0173 atvejais, chemoprofilaktika gali apsaugoti vy\u00adresnius suaugusiuosius nuo gripo, skiriant j\u0105 2 savaites po imunizacijos, kol susiformuos antik\u016bnai, arba ilgesn\u012f laik\u0105 asmenims, kurie negali gauti vakcinos. Amantadinas, ri\u00admantadinas, zanamiviras ir oseltamiviras yra efektyv\u016bs kai kurioms gripo A atmainoms, ta\u010diau viruso potipiui efek\u00adtyvumas labai skiriasi, pavyzd\u017eiui, H1N1, H3N2. Tik neu\u00adraminidaz\u0117s inhibitoriai (zanamiviras ir oseltamiviras) gali u\u017ekirsti keli\u0105 gripo virusui B. Zanamiviras vartojamas per diskinius inhaliatorius, tod\u0117l da\u017enai vyresniems \u017emon\u0117ms sunku jais naudotis [97]. Gydymas antivirusiniais prepara\u00adtais suma\u017eina ligos trukm\u0119 ma\u017edaug 1\u20131,5 dienos, jei jis pradedamas per 24 val. nuo simptom\u0173 prad\u017eios ir gali su\u00adma\u017einti hospitalizacijos rizik\u0105 vyresniems \u017emon\u0117ms [98].<\/p>\n
Zoster <\/i><\/b>viruso vakcina. <\/b>Duomenys rodo, kad pus\u0117 i\u0161 vis\u0173 >85 met\u0173, neskiepyt\u0173 nuo Zoster <\/i>viruso, asmen\u0173 su\u00adsirgs juostine p\u016bsleline [99]. Vakcinacija 66 proc. suma\u017eina postherpetin\u0117s neuralgijos rizik\u0105 [100]. Rekomenduojama, kad >60 met\u0173 suaugusieji gaut\u0173 vien\u0105 doz\u0119 Zoster <\/i>vakcinos, nepriklausomai nuo to, ar jie tur\u0117jo juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s epi\u00adzod\u0105. N\u0117ra kontraindikacij\u0173 vakcinuoti asmenis, sergan\u010dius l\u0117tin\u0117mis ligomis. Vakcina draud\u017eiama asmenims, alergi\u0161\u00adkiems neomicinui ir turintiems nusilpusi\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Rekomendacijos keliaujantiems senjorams <\/b><\/p>\n
Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s nema\u017eai keliauja. Tai gali su\u00adkelti klinikini\u0173 keblum\u0173 gydytojams, nes \u0161i am\u017eiaus grup\u0117 serga ne viena gretutine liga, jiems da\u017enesn\u0117s vaist\u0173 s\u0105vei\u00adkos ir da\u017eniau pasirei\u0161kia nepageidaujami vaist\u0173 poveikiai. Da\u017eniausiai rekomenduojami skiepai yra nuo viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s, pasiutlig\u0117s, hepatito A ir B, japoni\u0161kojo encefa\u00adlito, meningokokin\u0117s infekcijos ir geltonosios kar\u0161tlig\u0117s. Nepaisant galimo ma\u017eesnio baltymini\u0173 ir polisacharidini\u0173 vakcin\u0173 veiksmingumo, jos paprastai yra gerai toleruoja\u00admas. Ta\u010diau susilpnintos gyvosios vakcinos gali b\u016bti pa\u00advojingos kai kuriems vyresniems pacientams ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamos tik tada, kai rizika susirgti yra didel\u0117 ir n\u0117ra ki\u00adtos alternatyvos [101].<\/p>\n
Maliarijos chemoprofilaktika gali kelti keblum\u0173 vyres\u00adnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ypa\u010d sergantiems \u0161irdies ligomis (pvz., meflokvinas gali sukelti galvos svaigim\u0105, gali pakis\u00adti psichikos b\u016bsena, i\u0161sivystyti bradikardija ar pailg\u0117ti QT intervalas). Yra daug alternatyv\u0173 maliarijos profilaktikai, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 vadovautis rekomendacijomis, skirtomis ke\u00adliaujant \u012f konkre\u010di\u0105 \u0161al\u012f.<\/p>\n
Viduriavimas u\u017eklumpa pus\u0119 keliautoj\u0173 \u012f besivystan\u00ad\u010dias \u0161alis. Senyvi \u017emon\u0117s gali b\u016bti jautresni maistu plin\u00adtan\u010dioms infekcijoms d\u0117l da\u017enesn\u0117s achlorhidrijos ir l\u0117tes\u00adn\u0117s \u017earnyno veiklos. Pagrindinis keliautojo viduriavimo gy\u00addymas yra skys\u010di\u0173 ir elektrolit\u0173 balanso palaikymas, kuris ypa\u010d svarbus senjorams.<\/p>\n
Antibiotikai, da\u017eniausiai fluorochinolon\u0173 grup\u0117s, yra indikuotini, kai su viduriavimu pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimas ir i\u0161matose b\u016bna kraujo arba 1\u20132 dienas nepavyksta palaiky\u00adti skys\u010di\u0173 ir elektrolit\u0173 balanso. \u017darnyno motorik\u0105 l\u0117tinan\u00adtys vaistai yra saug\u016bs, jei skiriami su antimikrobiniu gydy\u00admu, ta\u010diau vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, linkusiems \u012f vidu\u00adri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami atsargiai.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Apibendrinimas ir rekomendacijos<\/b><\/p>\n
Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms yra didesn\u0117 infekcij\u0173 rizi\u00adka d\u0117l imunin\u0117s sistemos sen\u0117jimo, gretutini\u0173 lig\u0173 ir ins\u00adtitucionalizacijos. Net ir sunki\u0173 infekcij\u0173 metu vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms tipi\u0161k\u0173 simptom\u0173 gali neb\u016bti. Infekci\u00adjos da\u017enai pasirei\u0161kia nespecifiniais simptomais, tokiais kaip sumi\u0161imas, kritimai, suma\u017e\u0117j\u0119s apetitas. Senjor\u0173 ba\u00adzin\u0117 k\u016bno temperat\u016bra yra \u017eemesn\u0117, o febrilinis atsakas \u012f infekcij\u0105 yra silpnesnis.<\/p>\n
Skiriant antibiotikus, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f su am\u017eiumi su\u00adma\u017e\u0117jusi\u0105 inkst\u0173 funkcij\u0105. Svarbu, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms pirmoji antibiotiko doz\u0117 b\u016bt\u0173 maksimali pagal saugum\u0105. Institucijose gyvenantiems senjorams yra padi\u00add\u0117jusi atsparumo antibiotikams rizika. Da\u017eniausi infekci\u00adjos \u0161altiniai yra vir\u0161kinimo traktas ir urogenitalin\u0117 sistema, tod\u0117l da\u017eniausi suk\u0117l\u0117jai yra gramneigiamos bakterijos.<\/p>\n
Ma\u017edaug tre\u010ddalis vyresni\u0173 pacient\u0173, kuri\u0173 kar\u0161\u010diavimo kilm\u0117 neai\u0161ki, serga gydytina infekcija. Temporalinis arte\u00adriitas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pirmoji diferencin\u0117 diagnoz\u0117, nes tai yra neai\u0161kios kilm\u0117s kar\u0161\u010diavimo prie\u017eastis 1 i\u0161 5 vyresniam nei 60 met\u0173 suaugusiajam.<\/p>\n
Vyresni \u017emon\u0117s turi padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105 sirgti infekciniu endokarditu. Da\u017enai j\u012f sunku nustatyti net ir atlikus TTE ir TEE. Trumpesni antibiotik\u0173 kursai, kai skiriamas beta lak\u00adtaminis antibiotikas su aminoglikozidu, nerekomenduoja\u00admi d\u0117l didel\u0117s aminoglikozid\u0173 toksinio poveikio rizikos.<\/p>\n
Pneumonijos da\u017enis yra didesnis vyresnio am\u017eiaus suau\u00adgusiesiems nei jaunesniems \u017emon\u0117ms. Streptococcus pneu\u00admoniae <\/i>yra dominuojantis mikroorganizmas, ta\u010diau da\u017enos polimikrobin\u0117s ir gramneigiam\u0173 organizm\u0173 sukeltos infek\u00adcijos. Taip pat tarp senjor\u0173 yra labiau paplitusi tuberkulio\u00adz\u0117 ir meticilinui atsparus Staphylococcus aureus <\/i>(MRSA), ypa\u010d gyvenant ilgalaik\u0117s prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose.<\/p>\n
Besimptom\u0117 bakteriurija yra da\u017ena ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti gy\u00addoma antibiotikais. Rekomenduojama skirti imunizacij\u0105 stablig\u0117s, kokliu\u0161o, pneumokoko ir gripo vakcinomis. Vy\u00adresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms yra didesnis vakcinacijos nuo gel\u00adtonosios kar\u0161tin\u0117s, gyv\u0173j\u0173 vakcin\u0173 ir antimaliarini\u0173 vaist\u0173 nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 pavojus.<\/p>\n
Gyd. Egl\u0117 Skiauteryt\u0117 <\/b><\/p>\n
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikos<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u012evadas Infekcija yra pagrindin\u0117 tre\u010ddalio vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 asmen\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 [1]. Infekcija daro reik\u0161ming\u0105 \u012fta\u00adk\u0105 pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 sergamumui ir sunkina pagrindines ligas. \u012evair\u016bs biologiniai, kult\u016briniai ir visuomen\u0117s veiksniai lemia didesn\u012f vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 imlum\u0105 infekcijoms ir prastesnes i\u0161eitis jomis u\u017esikr\u0117tus. \u0160ie veiksniai taip pat gali pakeisti infekcini\u0173 sindrom\u0173 pasirei\u0161kim\u0105 ir tinkamos gydymo taktikos…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":992,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[3216,3125,689,275,39,4397,7170,25775,1958,25776,7432,4,328,157,25777,5972,1190,25774,7339,138,381,472,95,13672],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-991","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-antibiotikas","tag-chemoprofilaktika","tag-diagnostika","tag-diagnoze","tag-dieta","tag-endokarditas","tag-funkcija","tag-gydytina","tag-imunizacija","tag-indikuotina","tag-infekcija","tag-karsciavimas","tag-nepakankamumas","tag-nutukimas","tag-oseltamiviras","tag-pacientas","tag-papildai","tag-slaugos","tag-temperatura","tag-vaistai","tag-vakcina","tag-vakcinacija","tag-vezys","tag-zanamiviras"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/991","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=991"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/991\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/992"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=991"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=991"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=991"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=991"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=991"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}