{"id":993,"date":"2017-06-09T15:47:22","date_gmt":"2017-06-09T15:47:22","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-06-09T15:47:22","modified_gmt":"2017-06-09T15:47:22","slug":"pramistar-efektyvus-preparatas-pazintinems-funkcijoms-pagerinti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/pramistar-efektyvus-preparatas-pazintinems-funkcijoms-pagerinti\/993\/","title":{"rendered":"Pramistar \u2013 efektyvus preparatas pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms pagerinti"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Pramistar \u2013 efektyvus preparatas pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms pagerinti<\/i><\/b><b> <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ilg\u0117jant \u017emoni\u0173 gyvenimo trukmei, aktual\u016bs tampa ir da\u017enai pastebimi senatviniai psichikos, pa\u017eintini\u0173 (kogni\u00adtyvini\u0173) funkcij\u0173 sutrikimai. Daug\u0117jant pagyvenusi\u0173 \u017emo\u00adni\u0173 ir senstant populiacijai, did\u0117ja ir sergan\u010di\u0173j\u0173 demenci\u00adja skai\u010dius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencija \u2013 tai progresuojantis pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blo\u00adg\u0117jimas, sutrikdantis asmens geb\u0117jim\u0105 gyventi savaranki\u0161\u00adkai. \u0160iuo metu Europoje sergan\u010di\u0173j\u0173 demencija yra daugiau nei 9 mln. [1]. Lietuvoje demencija serga apie 47 t\u016bkst. gy\u00adventoj\u0173, tai sudaro apie 1,44 proc. visos populiacijos. Matyt, tokie skai\u010diai \u2013 tik ledkalnio vir\u0161\u016bn\u0117. Pasaulio sveikatos or\u00adganizacijos tyrim\u0173 duomenimis, dideles pajamas gaunan\u010dio\u00adse \u0161alyse demencijos diagnoz\u0117 nustatoma 40\u201350 proc. \u017emo\u00adni\u0173. Manoma, kad vidutinio ir ma\u017eo dyd\u017eio pajamas gau\u00adnan\u010diose \u0161alyse diagnozuojama tik apie 10 proc. vis\u0173 de\u00admencijos atvej\u0173 [2, 3]. Prognozuojama, kad iki 2050 met\u0173 pasaulyje bus daugiau nei 115 mln. sergan\u010di\u0173j\u0173 demenci\u00adja. Kol kas n\u0117ra tikrai veiksming\u0173 vaist\u0173 prarastoms pa\u017ein\u00adtin\u0117ms funkcijoms gr\u0105\u017einti, tod\u0117l vienas svarbiausi\u0173 svei\u00adkatos apsaugos prie\u017ei\u016bros u\u017edavini\u0173 yra senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 i\u0161saugojimas ir demencijos prad\u017eios atitolinimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Demencijos apibr\u0117\u017eimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencija \u2013 da\u017eniausia l\u0117tin\u0117 ir progresuojanti smegen\u0173 liga, kuria sergant pa\u017eeid\u017eiama daug auk\u0161tesni\u0173j\u0173 smegen\u0173 \u017eiev\u0117s funkcij\u0173, pavyzd\u017eiui, atmintis, m\u0105stymas, orientaci\u00adja, suvokimas, skai\u010diavimo \u012fg\u016bd\u017eiai, sugeb\u0117jimas mokytis, kalba, protavimas, sukeltas sindromas. Be pa\u017einimo proceso sutrikim\u0173, i\u0161ry\u0161k\u0117ja emocij\u0173 kontrol\u0117s, socialinio elgesio ir motyvacijos pablog\u0117jimas. Penktajame <i>Psichikos sutrikim\u0173 diagnostikos ir statistikos vadovo <\/i>leidime (DSM-5), i\u0161leis\u00adtame 2013 metais, demencija apibr\u0117\u017eiama \u0161iais kriterijais:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>pastebimas kognityvini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimas, paly\u00adginti su ankstesniu lygmeniu vienoje ar daugiau sri\u010di\u0173 (d\u0117mesio, vykdom\u0173j\u0173 funkcij\u0173, mokymosi ir atminties, kalbos, pa\u017einimo);<\/li>\n<li>kognityvinis deficitas pasirei\u0161kia vykdant kasdien\u0119 veikl\u0105;<\/li>\n<li>simptomai pasirei\u0161kia ne delyro metu;<\/li>\n<li>kognityvinis deficitas n\u0117ra paai\u0161kinamas kitu psichikos sutrikimu;<\/li>\n<li>neurodegeneracini\u0173 demencij\u0173 atveju, pavyzd\u017eiui, Alzheimerio ligos, n\u0117ra ai\u0161kios demencijos prad\u017eios, stebimas nuolatinis ligos progresavimas, kuris fiksuo\u00adjamas diagnostiniais testais.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinikinis pasirei\u0161kimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dauguma sergan\u010di\u0173j\u0173 demencija nesiskund\u017eia atmin\u00adties sutrikimais. Pacientai nepastebi suma\u017e\u0117jusi\u0173 geb\u0117ji\u00adm\u0173 \u012fsisavinti nauj\u0105 informacij\u0105, da\u017enai nekreipia d\u0117mesio \u012f padid\u0117jus\u012f u\u017emar\u0161um\u0105, priskirdami atsiradusius simpto\u00admus normaliam \u017emogaus sen\u0117jimo procesui ar i\u0161sibla\u0161ky\u00admui. Neretai apie suprast\u0117jusi\u0105 paciento atmint\u012f \u0161eimos gydytojui prane\u0161a paciento artimieji, sutuoktinis ar vaikai. Moksliniai tyrimai rodo, kad b\u016btent artim\u0173j\u0173 pastabos yra geriausias pirmasis beprasidedan\u010dios ar esamos demenci\u00adjos po\u017eymis [4]. Svarbu tiksliai diagnozuoti sutrikim\u0105, nes ligonio pasveikim\u0105 \/ b\u016bkl\u0117s pager\u0117jim\u0105 lemia tinkamas gy\u00addymo b\u016bdas, laiku skirtas prevencinis gydymas. Klinikiniai po\u017eymiai, rodantys demencijos prad\u017ei\u0105:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>suprast\u0117j\u0119s naujos informacijos \u012fsiminimas;<\/li>\n<li>nesugeb\u0117jimas atlikti sud\u0117tingesni\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173, kurios iki \u0161iol nek\u0117l\u0117 sunkum\u0173 (pvz., mokes\u010di\u0173 u\u017e but\u0105 skai\u010diavi\u00admas);<\/li>\n<li>padid\u0117j\u0119s samprotavimas, \u012fvyki\u0173 analizavimas, prie\u017eas\u00ad\u010di\u0173 ie\u0161kojimas;<\/li>\n<li>suprast\u0117jusi orientacija erdv\u0117je (da\u017enai pasiklysta);<\/li>\n<li>sutrikusi kalba (pvz., neranda tinkamo \u017eod\u017eio);<\/li>\n<li>pasikeit\u0119s elgesys.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencija serga apie 5 proc. vyresni\u0173 nei 65 metai ir 35\u201350 proc. \u2013 vyresni\u0173 nei 85 metai asmen\u0173. Kuo vyresnis pacientas, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad jam b\u016bdinga demenci\u00adja su i\u0161vardytais simptomais. Apskai\u010diuota, kad vyresniems nei 75 met\u0173 pacientams, kuriems sutrikusi atmintis, tikimy\u00adb\u0117 sirgti demencija yra 60 proc. [5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Lengvas kognityvinis sutrikimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je dar gajus po\u017ei\u016bris, kad pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimas yra nei\u0161vengiamas senatv\u0117s palydovas. Normaliam kognityvini\u0173 funkcij\u0173 ma\u017e\u0117jimui su am\u017eiumi b\u016bdingi nedideli atminties sutrikimai, neturintys \u012ftakos kas\u00addienei paciento veiklai. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad did\u0117\u00adjant pacient\u0173 am\u017eiui, blog\u0117ja naujos informacijos i\u0161mo\u00adkimas, bet ne sen\u0173 prisiminim\u0173 atgaminimas [6]. B\u016bkl\u0117, kai atminties pablog\u0117jimas sunkesnis, nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagal am\u017ei\u0173, o kit\u0173 demencijos kriterij\u0173 dar n\u0117ra, vadinama len\u00adgvu kognityviniu sutrikimu (LKS). LKS yra tarpin\u0117 stadi\u00adja tarp normalaus sen\u0117jimo ir demencijos. \u0160is sutrikimas diagnozuojamas \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 kasdienis funkcionavi\u00admas yra nesutrik\u0119s, ta\u010diau b\u016bdingi skundai pablog\u0117jusia at\u00admintimi, darbo sparta. LKS diagnostikai da\u017eniausiai nau\u00addojami Europos Alzheimerio ligos konsorciumo kriterijai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173 skundai, kuriuos i\u0161sa\u00adko pacientas ar artimieji;<\/li>\n<li>prast\u0117janti kognityvin\u0117 funkcija per pastaruosius metus;<\/li>\n<li>kognityviniai sutrikimai patvirtinami atlikus klinikin\u012f tyrim\u0105;<\/li>\n<li>sutrikimai neturi \u012ftakos kasdienei veiklai, ta\u010diau gali kel\u00adti sunkum\u0173 atliekant sud\u0117tingesnes kasdienes u\u017eduotis;<\/li>\n<li>n\u0117ra demencijos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">LKS neb\u016btinai rodo prasidedan\u010di\u0105 demencij\u0105, nes gali b\u016bti susij\u0119s su depresija ar kitomis ligomis. Vis d\u0117lto, esant LKS, kelis kartus da\u017eniau susergama Alzheimerio liga, to\u00add\u0117l LKS simptomus patirian\u010dius pacientus rekomenduoja\u00adma i\u0161tirti. Laiku diagnozuotas ir prad\u0117tas gydyti LKS, ko\u00adreguoti kraujagysliniai rizikos veiksniai, tinkamos insulto profilaktikos priemon\u0117s atitolina demencijos prad\u017ei\u0105, pade\u00adda i\u0161saugoti kognityvines funkcijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Demencijos r\u016b\u0161ys <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susitarta demencijas skirstyti \u012f ankstyv\u0105j\u0105 (iki 65 met\u0173) ir v\u0117lyv\u0105j\u0105 (sudaro daugiau nei 97 proc. vis\u0173 atvej\u0173). Da\u017eniau\u00adsios demencijos prie\u017eastys yra Alzheimerio liga (50\u201375 proc.), kraujagyslin\u0117 demencija (20 proc.), Lewy k\u016bneli\u0173 demencija (5 proc.), frontotemporalin\u0117 demencija (5 proc.). Retesn\u0117 de\u00admencija sergant Parkinsono, Huntingtono, Creutzfeldto-Jako\u00adbo liga, i\u0161s\u0117tine skleroze, \u017dIV sukelta demencija.<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Alzheimerio liga <\/b>yra ne\u017einomos etiologijos ir patogene\u00adz\u0117s neurodegeneracin\u0117 liga. Tai da\u017eniausia vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 \u017emoni\u0173 demencijos prie\u017eastis [7]. Pagrindinis ir svarbiausias ankstyvosios ligos stadijos po\u017eymis yra silpn\u0117janti atmintis (pacientai pamir\u0161ta neseniai vyku\u00adsius \u012fvykius), kartojimasis (ligoniai link\u0119 kartoti tas pa\u00ad\u010dias istorijas). Pacientai l\u0117\u010diau suvokia kai kuriuos daly\u00adkus, ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovi\u0173, nesistengia prisitaikyti prie poky\u010di\u0173, b\u016bna pikti ar liguis\u00adtai jautr\u016bs d\u0117l nesugeb\u0117jimo k\u0105 nors atlikti ar prisiminti. Alzheimerio liga sergantys \u017emon\u0117s yra labiau link\u0119 kreip\u00adti d\u0117mes\u012f \u012f save, ma\u017eiau domisi aplinkiniais, laisvalaikio pom\u0117giais ar veikla. Specifinio ligos gydymo n\u0117ra, tod\u0117l pacientams, sergantiems \u0161ia liga, svarbu i\u0161saugoti kogni\u00adtyvines funkcijas, sul\u0117tinti ligos progresavim\u0105. Tam tiks\u00adlui rekomenduojamas gydymas acetilcholinesteraz\u0117s inhi\u00adbitoriais, memantinu, nootropiniais vaistais (pvz., prami\u00adracetamu). Nootropai nuo kit\u0173 nerv\u0173 sistemos funkcijas veikian\u010di\u0173 vaist\u0173 skiriasi ma\u017eu nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 da\u017eniu, jie nesukelia sedacijos, motorikos sutrikim\u0173.<\/li>\n<li><b>Kraujagyslin\u0117 demencija <\/b>\u2013 galvos smegen\u0173 krauja\u00adgysli\u0173 lig\u0173 sukeltas pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimas, trik\u00addantis kasdien\u0119 veikl\u0105. Demencijos prad\u017eia \u2013 vienas ar keli pacientui \u012fvyk\u0119 i\u0161eminiai insultai d\u0117l galvos sme\u00adgen\u0173 kraujagysli\u0173 u\u017esikim\u0161imo, re\u010diau \u2013 d\u0117l kraujo i\u0161\u00adsiliejimo \u012f smegenis. Neretai demencij\u0105 sukelia d\u0117l ate\u00adroskleroz\u0117s arba lipohialinoz\u0117s \u012fvyk\u0119 dauginiai smulk\u016bs galvos smegen\u0173 infarktai. Retkar\u010diais kraujagyslin\u0117 de\u00admencija gali vystytis nepatyrus insulto, o d\u0117l difuzinio ar daugia\u017eidininio galvos smegen\u0173 baltosios med\u017eiagos pa\u017eeidimo [8]. Ankstyvaisiais kraujagyslin\u0117s demenci\u00adjos po\u017eymiais laikomi \u0161lapinimosi ir eisenos sutrikimai, somatiniai negalavimai (galvos skausmas, svaigimas, su\u00adtrikusi pusiausvyra), labilios emocijos, pakitusi asme\u00adnyb\u0117 (savikritikos stoka, agresyvumas, \u012fkyrumas, sek\u00adsualiniai sutrikimai). Pacientas praranda laiko ir vietos orientacij\u0105, ypa\u010d vakarais ar naktimis. Atminties sutri\u00adkimai kraujagyslin\u0117s demencijos prad\u017eioje neb\u016bna ry\u0161\u00adk\u016bs, jie sustipr\u0117ja v\u0117lesn\u0117mis ligos stadijomis. Svarbu anksti prad\u0117ti demencijos prevencij\u0105, nes pavojingiau\u00adsias laikotarpis vystytis kraujagysliniam pa\u017einimo su\u00adtrikimui yra pirmieji 3 m\u0117nesiai po insulto [9].<\/li>\n<li><b>Demencija su Lewy ku\u0304neliais <\/b>(DLK), dar vadinama di\u00adfuzine Lewy ku\u0304neliu\u0328liga. Tai antra pagal da\u017en\u012f neuro\u00addegeneracin\u0117 demencija. B\u016bdingi klinikiniai poz\u030cymiai: kintantis kognityviniu\u0328sutrikimu\u0328gylis (neretai susije\u0328su de\u0307mesio ir budrumo kitimais), daz\u030cnos regos haliucinaci\u00adjos ir parkinsonizmo sindromas. Nors ekstrapiramidiniu\u0328sutrikimu\u0328gali i\u0161sivystyti ir ve\u0307lyvosiose Alzheimerio li\u00adgos stadijose, tac\u030ciau, esant DLK, jie pasirei\u0161kia labai anksti. DLK taip pat bu\u0304dingos ir ne regos haliucinacijos, kliedesiai, apalpimai, REM miego sutrikimai, padide\u0307je\u0328s jautrumas neuroleptikams, galimi eisenos sutrikimai, mioklonijos [10, 11].<\/li>\n<li><b>Frontotemporalin\u0117 demencija <\/b>(FTD) \u2013 heterogeninis neurodegeneracinis sutrikimas, pasirei\u0161kiantis asme\u00adnin\u0117s ir socialin\u0117s savimon\u0117s sutrikimais, d\u0117mesio ne\u00adkreipimu \u012f higienos ir i\u0161siaukl\u0117jimo normas, disinhibi\u00adcija (seksualiai provokuojantis elgesys, netinkami juo\u00adkai), impulsyvumu, ned\u0117mesingumu, nesaikingu valgy\u00admu, r\u016bkymu, alkoholio vartojimu, socialini\u0173 kontakt\u0173 nutraukimu, apatija [12]. Demencija da\u017eniausiai prasi\u00addeda vyresniems nei 60 met\u0173 \u017emon\u0117ms [13]. Sergant FTD, neretai pirmiausia pa\u017eeid\u017eiama de\u0161inioji kaktin\u0117 skiltis. Pacientams nustatoma frontotemporalin\u0117s \u017eie\u00adv\u0117s, hipokampo, dry\u017euotojo k\u016bno, kamieno branduoli\u0173 ir nugaros smegen\u0173 neuron\u0173 degeneracija.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencija sergantiems pacientams dauguma gretutini\u0173 lig\u0173 lemia greitesn\u012f kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105. \u0160is fe\u00adnomenas ypa\u010d gerai pastebimas tarp senyvo am\u017eiaus \u017emo\u00adni\u0173. Neretai, atlikus visus tyrimus, lieka neai\u0161ki pagrindin\u0117 demencij\u0105 suk\u0117lusi prie\u017eastis, tod\u0117l specialistai i\u0161skiria mi\u0161\u00adrios kilm\u0117s demencij\u0105. Viena mi\u0161rios demencijos prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 sergan\u010di\u0173j\u0173 Alzheimerio liga galvos smegen\u0173 kraujotakos pablog\u0117jimas ir i\u0161sivys\u010diusi kraujagyslin\u0117 demencija [14].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Demencijos prevencija ir gydymas nootropais <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencijos rizik\u0105 galima suma\u017einti koreguojant rizi\u00adkos veiksnius (kei\u010diant gyvensen\u0105, gydant somatines li\u00adgas). Deja, dalis j\u0173 yra nemodifikuojami. Nustatyta, kad pa\u017eintines funkcijas padeda i\u0161saugoti kai kurios nefarma\u00adkologin\u0117s priemon\u0117s \u2013 fiziniai pratimai, intelektin\u0117 stimu\u00adliacija ir socialinis bendravimas. Fiziniai pratimai gali b\u016bti tiek vaik\u0161\u010diojimas, va\u017eiavimas dvira\u010diu, tiek ir j\u0117gos prati\u00admai ar lankstumo, pusiausvyros lavinimas. Intelektin\u0117 sti\u00admuliacija \u2013 tai laikas, skirtas pom\u0117giams (skaitymui, kry\u00ad\u017eia\u017eod\u017ei\u0173 sprendimui, kort\u0173 \u017eaidimams), kognityvin\u0117s tre\u00adniruot\u0117s (kompiuterin\u0117s programos, lavinan\u010dios tam tikras pa\u017eintines funkcijas, pvz., atmint\u012f ar d\u0117mes\u012f). Socialinis la\u00advinimas apima savigalbos, meno terapijos, diskusij\u0173 ir ki\u00adtas grup\u0117se atliekamas veiklas [15].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kol kas n\u0117ra n\u0117 vieno vaisto, patikimai stabdan\u010dio pa\u00ad\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105. Farmakologinio gydymo pa\u00adgrindas yra acetilcholinesteraz\u0117s inhibitoriai ir N<i>&#8211;<\/i>metil<i>&#8211; <\/i>D<i>&#8211;<\/i>aspartato (NMDA) antagonistas memantinas. Studija, atlikta su vidutinio sunkumo ir sunkia demencija sergan\u00ad\u010diais pacientais, kurie vartojo abu medikamentus, parod\u0117, kad juos vartojusi\u0173 asmen\u0173 grup\u0117je kognityvini\u0173 funkci\u00adj\u0173 ir kasdienio gyvenimo test\u0173 rezultatai buvo geresni nei placebo grup\u0117je. Tiesa, suabejota potencialia vaist\u0173 nauda, nes teigiami rezultatai pasteb\u0117ti po met\u0173 nuo vaisto varto\u00adjimo prad\u017eios. O ilga vartojimo trukm\u0117 nema\u017eai daliai pa\u00adcient\u0173 suk\u0117l\u0117 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 [16]. Viena alter\u00adnatyv\u0173, gerinan\u010di\u0173 kognityvines funkcijas ir turin\u010di\u0173 ma\u017e\u0105 nepageidaujam\u0105 poveik\u012f, yra nootrop\u0173 grup\u0117s preparatai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nootropiniai vaistai \u2013 tai heterogenin\u0117 grup\u0117 preparat\u0173, gerinan\u010di\u0173 pa\u017einimo funkcijas sergant demencija ir kitomis ligomis. Nootrop\u0173 pavadinimas kilo i\u0161 graiki\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 <i>noos <\/i>(protas) ir <i>tropein <\/i>(kryptis link) junginio. Jie naudojami at\u00admin\u010diai ir kitoms pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms pagerinti, kai yra \u012fvairios kilm\u0117s encefalopatij\u0173 po galvos traum\u0173, u\u017edegimi\u00adni\u0173 lig\u0173, kraujotakos sutrikim\u0173, degeneracini\u0173 proces\u0173. No\u00adotropai pagerina mokym\u0105si ir atmint\u012f, palengvina informa\u00adcijos perdavim\u0105 tarp smegen\u0173 pusrutuli\u0173, padidina nervinio audinio atsparum\u0105 \u017ealojantiems veiksniams. Nootropai re\u00adguliuoja sudirginimo ir slopinimo procesus centrin\u0117je ner\u00adv\u0173 sistemoje, skatina aerobin\u0119 glikoliz\u0119, pagerina deguonies \u012fsisavinim\u0105 neuronuose, padidina l\u0105steli\u0173 ir mitochondrij\u0173 membran\u0173 pralaidum\u0105 energijos apykaitos procesuose da\u00adlyvaujan\u010dioms med\u017eiagoms, suaktyvina citochrom\u0173 sintez\u0119, gerina reologines kraujo savybes, pasi\u017eymi trombocit\u0173 agre\u00adgacij\u0105 slopinan\u010diu poveikiu [17, 18]. Nootrop\u0173 grup\u0117s pirm\u00adtako piracetamo molekul\u0117 primena gama aminosviesto r\u016bg\u0161\u00adties (GASR) strukt\u016br\u0105, tod\u0117l manoma, kad jis turi GASR sis\u00adtem\u0105 aktyvinan\u010di\u0173 savybi\u0173 [19]. Nurodoma, kad piracetamo grup\u0117s vaistai turi antioksidacini\u0173 savybi\u0173, j\u0173 vartojant pa\u00addid\u0117ja acetilcholino receptori\u0173 tankis [20, 21]. Nootropiniai vaistai nuo kit\u0173 pa\u017einimo funkcijas veikian\u010di\u0173 preparat\u0173 ski\u00adriasi tuo, kad pirmieji aktyviai veikia <i>corpus callosum <\/i>srit\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pramiracetamas (<i>Pramistar\u00ae<\/i>) \u2013 piracetamo derivatas, pasi\u017eymintis iki 30 kart\u0173 stipresniu poveikiu nei jo pirmta\u00adkas. Pramiracetamui b\u016bdingas geras biologinis pasisavini\u00admas (apie 100 proc.) ir 4\u20136 val. pusin\u0117s eliminacijos trukm\u0117. Jo veikimas yra stipresnis u\u017e piracetamo, tod\u0117l pramirace\u00adtamas vartojamas ma\u017eesn\u0117mis doz\u0117mis [22]. Selektyviai veikdamas cholino apykait\u0105 hipokampe, pramiracetamas gerina trumpalaik\u0119 atmint\u012f, d\u0117mes\u012f ir koncentracij\u0105, o ska\u00adtindamas neuromoduliacinius procesus ir ilgalaik\u0119 poten\u00adciacij\u0105, gerina ilgalaik\u0119 atmint\u012f. Vaistas neturi slopinamojo poveikio, neveikia vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pramiracetamo veiksmingumas gerinant atmint\u012f ir pa\u017ein\u00adtines funkcijas tirtas klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 40\u201380 met\u0173 stacionare gydomi ligoniai. Pacientai, sergan\u00adtys discirkuliacine encefalopatija, vidin\u0117s miego arterijos ir vertebrobazilinio baseino i\u0161eminiais insultais, buvo gydomi 12 savai\u010di\u0173. Tyrimo pabaigoje atlikti neuropsichologiniai at\u00adminties (operatyviosios, regimosios, girdimosios, verbalin\u0117s, motorin\u0117s ir emocin\u0117s) tyrimai parod\u0117, kad, skiriant prami\u00adracetamo, statisti\u0161kai reik\u0161mingai pager\u0117jo galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimais sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 atmintis. Tyrime nebuvo steb\u0117ta nepageidaujam\u0173 vaisto vartojimo rei\u0161kini\u0173, pacientai gydym\u0105 pramiracetamu toleravo gerai [23]. D\u0117l se\u00adlektyvaus cholino apykaitos veikimo hipokampe pramiraceta\u00admas gerina trumpalaik\u0119 atmint\u012f Alzheimerio liga sergantiems pacientams. 2013 metais paskelbtame tyrime tirtas pramira\u00adcetamo skyrimas vyresnio am\u017eiaus asmenims, sergantiems LKS ir pirmine arterine hipertenzija. Autoriai jau po vieno gydymo m\u0117nesio steb\u0117jo teigiam\u0105 vaisto poveik\u012f \u012fvairioms tiriam\u0173j\u0173 kognityvin\u0117ms funkcijoms [24].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencija paprastai prasideda ir progresuoja i\u0161 l\u0117to, sutrikdo pa\u017einimo funkcijas, paciento funkcin\u012f savaranki\u0161\u00adkum\u0105, pasirei\u0161kia \u012fvairiais neuropsichiatriniais simptomais. Gydant demencij\u0105, svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka nootrop\u0173 gru\u00adp\u0117s vaistai. Klinikiniais tyrimais \u012frodytas piracetamo ir jo pagrindu sukurto pramiracetamo (<i>Pramistar\u00ae<\/i>) veiksmingu\u00admas. Su rizikos veiksni\u0173 korekcija ir nefarmakologin\u0117mis gydymo priemon\u0117mis nootropai gali pad\u0117ti i\u0161saugoti pa\u017ein\u00adtines funkcijas ir atitolinti demencijos prad\u017ei\u0105 ar sul\u0117tinti jos progresavim\u0105. Geriausias demencija sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 psichikos ir elgesio sutrikim\u0173 gydymo b\u016bdas \u2013 slaugos, psi\u00adchosocialini\u0173 priemoni\u0173 ir vaist\u0173 derinimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pareng\u0117 endokrinologijos rezident\u0117 Greta Jagu\u010dianskait\u0117 <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikos <\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Konsultavo gyd. Berta Zaleckien\u0117 <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span>Naujosios Vilnios poliklinika<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a0 Pramistar \u2013 efektyvus preparatas pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms pagerinti \u012evadas Ilg\u0117jant \u017emoni\u0173 gyvenimo trukmei, aktual\u016bs tampa ir da\u017enai pastebimi senatviniai psichikos, pa\u017eintini\u0173 (kogni\u00adtyvini\u0173) funkcij\u0173 sutrikimai. Daug\u0117jant pagyvenusi\u0173 \u017emo\u00adni\u0173 ir senstant populiacijai, did\u0117ja ir sergan\u010di\u0173j\u0173 demenci\u00adja skai\u010dius. Demencija \u2013 tai progresuojantis pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blo\u00adg\u0117jimas, sutrikdantis asmens geb\u0117jim\u0105 gyventi savaranki\u0161\u00adkai. \u0160iuo metu Europoje sergan\u010di\u0173j\u0173 demencija yra daugiau nei&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":994,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[1214,25686,25772,24905,5972,25773,29,873,20,21,6053,138,132],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":{"0":"post-993","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-ligu-gydymas","8":"tag-atmintis","9":"tag-demencija","11":"tag-hipokampe","12":"tag-pacientas","13":"tag-pramistar","14":"tag-pratimai","15":"tag-preparatas","16":"tag-psichikos","17":"tag-sindromas","18":"tag-sutrikimai","19":"tag-vaistai","20":"tag-ziv"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/993","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=993"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/993\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/994"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=993"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=993"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=993"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=993"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=993"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}