{"id":9962,"date":"2011-08-03T18:00:00","date_gmt":"2011-08-03T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-09-24T06:57:57","modified_gmt":"2021-09-24T08:57:57","slug":"kai-mamyte-serga-depresija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kai-mamyte-serga-depresija\/9962\/","title":{"rendered":"Kai mamyt\u0117 serga depresija"},"content":{"rendered":"

depresija<\/a>\/4455″>Depresija \u2013 sunki, varginanti liga, kurios na\u0161ta da\u017enai u\u017egri\u016bva ne tik pat\u012f sergant\u012fj\u012f, bet ir \u0161eimos narius. Taigi kiekvien\u0105 sergant\u012fj\u012f \u0161ia klastinga liga reikia vertinti labai d\u0117mesingai ir ypa\u010d tuomet, jei depresija<\/a> serga mama, auginanti ma\u017eus vaiku\u010dius. Liga moters j\u0117gas da\u017enai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasir\u016bpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, l\u0117tine depresija<\/a>, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys t\u0117vai formuoja neteising\u0105 vaik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikat\u0105, taip skatindami \u201esomatizacij\u0105\u201c*. Taip pat t\u0117v\u0173 psichikos sveikata, psichologin\u0117 b\u016bsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoj\u0105 ir kaip da\u017enai.<\/p>\n

Sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija<\/a> vaikai da\u017eniau susi\u017ealoja<\/span> <\/strong><\/p>\n

\u201eK\u016bdikiai ir vaikai, kuri\u0173 motinos serga sunkia depresija<\/a>, beveik tris kartus da\u017eniau nety\u010dia susi\u017ealoja nei kiti to paties am\u017eiaus vaikai\u201c, \u2013 tokius duomenys neseniai paskelb\u0117 mokslininkai. Tai per\u0161a mint\u012f, kad depresijos gydymas gali ne tik pagerinti motinos sveikat\u0105, bet ir pad\u0117ti apsaugoti j\u0173 ma\u017e\u0173 vaik\u0173 sveikat\u0105.<\/p>\n

Ankstesni tyrimai yra parod\u0119, kad motin\u0173, kuriems yra ry\u0161ki\u0173 depresijos simptom\u0173, 3 m\u0117n. \u2013 2 m. am\u017eiaus vaikai da\u017eniau patiria nety\u010dini\u0173 susi\u017ealojim\u0173.<\/p>\n

2008 m. paskelbtas tyrimas, kur\u012f atliko dr. Schwebel. Jis band\u0117 i\u0161siai\u0161kinti skirtumus tarp moter\u0173, sergan\u010di\u0173 l\u0117tine sunkia ir vidutine depresija<\/a>, steb\u0117dami jas auginusias vaikus nuo gimimo iki pirmos klas\u0117s. Mokslininkas apklaus\u0117 1 364 moteris, pra\u0161ydamas j\u0173 i\u0161vardinti vaik\u0173 patirtus su\u017ealojimus, d\u0117l kuri\u0173 buvo kreiptasi profesionalios gydytoj\u0173 pagalbos. Moterys kelet\u0105 kart\u0173 pild\u0117 klausimynus, vertinusius j\u0173 depresijos simptomus.<\/p>\n

Tik 2,5 proc. moter\u0173 buvo diagnozuota l\u0117tin\u0117 sunki depresija<\/a>, o 15,5 proc. \u2013 vidutinio sunkumo depresija<\/a>. Taigi mokslininkai nustat\u0117, kad sunkia depresija<\/a> sergan\u010di\u0173 motin\u0173 vaikai nuo gimimo iki 3 m. am\u017eiaus 3 kartus da\u017eniau nety\u010dia susi\u017ealojo, palyginti su vaikais, kuri\u0173 motinos sirgo vidutinio sunkumo depresija<\/a>. Ry\u0161ys tarp l\u0117tin\u0117s sunkios depresijos ir ma\u017e\u0173 vaik\u0173 susi\u017ealojimo i\u0161liko nekintamas ir nepriklaus\u0117 nuo socialin\u0117s-ekonomin\u0117s \u0161eimos pad\u0117ties, aukl\u0117jimo metod\u0173, vaiko lyties, jo temperamento ar elgsenos. Betgi tarp vyresni\u0173 vaik\u0173 (nuo 3 m. iki pirmos klas\u0117s) patirt\u0173 nety\u010dini\u0173 susi\u017ealojim\u0173 skirtumas buvo ma\u017eas, ir j\u0173 da\u017enis nepriklaus\u0117 nuo to, kokio sunkumo depresija<\/a> sirgo motinos jiems esant dar k\u016bdikiais.<\/p>\n

Schwebel nurodo, kad pagrindin\u0117 vaik\u0173 susi\u017ealojimo prie\u017eastis yra ta, kad sergan\u010diosios sunkia depresija<\/a> nepaj\u0117gia pasir\u016bpinti saugia vaiko aplinka. Kitos prie\u017eastys, jo nuomone, \u2013 nepakankamas d\u0117mesys, nesusikoncentravimas ar irzlumas\/dirglumas, d\u0117l ko vaikai n\u0117ra tinkamai pri\u017ei\u016brimi, jie n\u0117ra priver\u010diami laikytis saugumo taisykli\u0173.<\/p>\n

Nors tyrimas nesiai\u0161kino, kod\u0117l \u0161iek tiek vyresniems vaikams sek\u0117si geriau, ta\u010diau pats tyr\u0117jas ai\u0161kina, kad augdami vaikai tampa savaranki\u0161kesni, jie patys sprend\u017eia, kas gali b\u016bti pavojinga, o kas \u2013 saugu. Mokslininkas planuoja t\u0119sti tyrimus \u0161ia linkme, teigdamas, kad bandys i\u0161siai\u0161kinti, kokioje aplinkoje depresija<\/a> sergan\u010di\u0173 motin\u0173 vaikai da\u017eniausiai susi\u017ealoja; taip pat bus vertinami toki\u0173 depresijos simptom\u0173, kaip pyktis ir irzlumas, \u012ftaka.<\/p>\n

Kitame pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio tyrime dalyvavo 1106 depresija<\/a> sergan\u010dios ir auginan\u010dios vaikus moterys. \u010cia buvo bandyta i\u0161siai\u0161kinti ry\u0161\u012f tarp motinos ligos ir vaik\u0173 elgsenos problem\u0173 ar susi\u017ealojim\u0173. Steb\u0117jimas truko nuo k\u016bdikio gimimo iki jam sueis 6\u20138 metai. Tyrimo laikotarpiu sunkiai susi\u017ealojo (kai reik\u0117jo suteikti kvalifikuot\u0105 medicinos pagalb\u0105) 94 vaikai, ir 2\/3 i\u0161 j\u0173 \u2013 namuose. Sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija<\/a> vaikai susi\u017ealojo dukart da\u017eniau nei tie, kuri\u0173 motinos ja nesirgo. Sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija<\/a> vaikams taip pat buvo daugiau elgsenos problem\u0173, jie buvo labiau link\u0119\u201a \u201esuvaidinti\u201c lig\u0105, ir visa tai buvo labiau b\u016bdinga berniukams nei mergait\u0117ms. Skai\u010diavimai parod\u0117, kad sunk\u0117jant depresijai, did\u0117ja susi\u017ealojim\u0173 ir elgsenos problem\u0173 rizika. \u0160is ry\u0161ys i\u0161liko stabilus, nepaisant \u0161eimos pajam\u0173, i\u0161silavinimo ir socialinio draudimo.<\/p>\n

Tyr\u0117jai teigia, kad motinos depresija<\/a> gali didinti vaik\u0173 elgsenos problem\u0173 rizik\u0105, kuri savo ruo\u017etu didina susi\u017ealojimo rizik\u0105.<\/p>\n

Taigi atrodo, kad motinos depresija<\/a> gali nulemti nepakankam\u0105 vaiko prie\u017ei\u016br\u0105, ned\u0117mesingum\u0105 ir taip didinti vaiko susi\u017ealojimo rizik\u0105. Tai dar vienas argumentas, rodantis, kaip svarbu laiku diagnozuoti depresij\u0105 ir siekti veiksmingo jos gydymo.<\/p>\n

Nerimasting\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai da\u017eniau lankosi pas gydytojus<\/span> <\/strong><\/p>\n

Vaikai, kuri\u0173 motinos serga depresija<\/a>, nerimo ar psichosomatiniais sutrikimais, dukart da\u017eniau vedami pas gydytoj\u0105, jei jie skund\u017eiasi pilvo ar kitais skausmais, palyginti su tais, kuri\u0173 mamos min\u0117tais sutrikimais neserga.<\/p>\n

JAV prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo atliktas didel\u0117s apimties tyrimas, finansuojamas Nacionalinio vaiko sveikatos ir \u017emogaus vystymosi instituto ( angl. National Institute of Child Health and Human Development), kuriuo siekta i\u0161siai\u0161kinti \u0161eimos ir socialin\u0117s aplinkos veiksnius, lemian\u010dius vaiko sveikat\u0105. Tyrime dalyvavo 326 \u0161eimos i\u0161 Sietlo sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173, auginan\u010dios 8\u201316 m. am\u017eiaus vaikus. Mokslininkai dom\u0117josi, kurie vaikai lank\u0117si pas gydytoj\u0105 d\u0117l vir\u0161kinamojo trakto sutrikim\u0173 per paskutinius tris m\u0117nesius. J\u0173 mamos u\u017epild\u0117 kelet\u0105 klausimyn\u0173. Viename j\u0173 buvo vertinami motin\u0173 depresijos, nerimo ir psichosomatiniai simptomai. Kitame buvo klausiama, kaip jos reaguoja, kai serga vaikas ir ar j\u0173 vaikas kada tur\u0117jo elgsenos problem\u0173. Tre\u010dias klausimynas skirtas vaikams, kuriame buvo teiraujamasi, kaip jie elgiasi, kai nesveikuoja ir k\u0105 daro j\u0173 mamos, kai jie skund\u017eiasi pilvo skausmais.<\/p>\n

I\u0161analizavus rezultatus, net tada, kai mokslininkai vertino vaik\u0173 patiriamo skausmo stiprum\u0105, reik\u0161mingiausiu veiksniu, d\u0117l kurio jie buvo ve\u017eami pas gydytoj\u0105, buvo motinos psichologin\u0117 b\u016bsena. Taip yra tod\u0117l, kad nerimastingus t\u0117vus gali varginti pernelyg didelis budrumas d\u0117l vaiko nusiskundim\u0173 ir baim\u0117, kad gali nutikti \u201eblogiausia\u201c, o depresija<\/a> sergantys t\u0117vai link\u0119 \u201ekatastrofi\u0161kai\u201c vertinti situacij\u0105, tad jiems didel\u0119 baim\u0119 kelia net ir menki vaiko nusiskundimai.<\/p>\n

Svarbu tai, kad toks motinos (t\u0117v\u0173) po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105 ir elgesys \u0161iose situacijose gali b\u016bti perduodamas palikuonims. Taigi b\u016bt\u0173 labai pageidautina, kad t\u0117vai, be kita ko, teisingai mokyt\u0173 vaikus suprasti ir vertinti savo k\u016bno jutimus. Tai nerei\u0161kia, kad turime t\u0117vams sakyti \u201ema\u017eiau r\u016bpinkit\u0117s savo vaiko sveikata\u201c. Ta\u010diau turime paai\u0161kinti, paraginti t\u0117vus, kada r\u016bpinimasis vaiko sveikata yra adekvatus, o kada \u2013 ne. Jei t\u0117vai pad\u0117s vaikams tinkamai, teisingai vertinti savo k\u016bno fizinius poj\u016b\u010dius, \u201esignalus\u201c, simptomus, galima tik\u0117tis, kad fizin\u0117 b\u016bsena\/jutimai netaps pagrindiniu (ar net visu) j\u0173 pa\u010di\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 gyvenimo r\u016bpes\u010diu.<\/p>\n

* psichikos sutrikimo ar psichologini\u0173 simptom\u0173 pasirei\u0161kimas\/pavirtimas \u012fvairiais, besikei\u010dian\u010diais fizinio pob\u016bd\u017eio (\u201ek\u016bno\u201c) simptomais.<\/p>\n

Gydytoja psichiatr\u0117 Alvyda Pilkauskien\u0117,
\n\u0160ilaini\u0173 \u0161eimos sveikatos centras<\/div>\n

\"Kai<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Depresija – sunki, varginanti liga, kurios na\u0161ta da\u017enai u\u017egri\u016bva ne tik pat\u012f sergant\u012fj\u012f, bet ir \u0161eimos narius. Taigi kiekvien\u0105 sergant\u012fj\u012f \u0161ia klastinga liga reikia vertinti labai d\u0117mesingai ir ypa\u010d tuomet, jei depresija serga mama, auginanti ma\u017eus vaiku\u010dius. Liga moters j\u0117gas da\u017enai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasir\u016bpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, l\u0117tine depresija, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys t\u0117vai formuoja neteising\u0105 vaik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikat\u0105, taip skatindami „somatizacij\u0105“*. Taip pat t\u0117v\u0173 psichikos sveikata, psichologin\u0117 b\u016bsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoj\u0105 ir kaip da\u017enai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,190,272,20,526,3072],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9962","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-mamos","tag-motinu","tag-psichikos","tag-vaiko-sveikata","tag-vidutinio-sunkumo-depresija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9962","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9962"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9962\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9962"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9962"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}