{"id":9979,"date":"2011-06-21T18:00:00","date_gmt":"2011-06-21T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-06T08:57:37","modified_gmt":"2016-09-06T08:57:37","slug":"vaikai-gyvenantys-tik-su-vienu-is-tevu-dazniau-kencia-nuo-galvos-skausmo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vaikai-gyvenantys-tik-su-vienu-is-tevu-dazniau-kencia-nuo-galvos-skausmo\/9979\/","title":{"rendered":"Vaikai, gyvenantys tik su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173, da\u017eniau ken\u010dia nuo galvos skausmo"},"content":{"rendered":"

Moksliniame \u017eurnale \u201eLietuvos bendrosios praktikos gydytojas\u201c 2011 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nesio numeryje buvo i\u0161spausdintas straipsnis, kuriame teigiama, jog galvos skausmas vargina nuo 35 iki 50 proc. \u0161alies mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173. Straipsnyje pastebima, kad nepilnose \u0161eimose gyvenantys vaikai galvos skausmu skund\u017eiasi da\u017eniau nei gyvenantys su abiem t\u0117vais. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Galvos skausm\u0105 sukelian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gydytojai ie\u0161ko nuolat \u2013 tai nei\u0161bl\u0117stantis mokslinink\u0173 diskusij\u0173 objektas. Pastebima, kad galvos skausm\u0105 sukelia \u012fvairios tarpusavyje susijusios prie\u017eastys: gyvenamoji vieta, socialin\u0117 aplinka, \u0161eimos ir mokyklos vaidmuo bei emocin\u0117 ir fizin\u0117 sveikata. Mokslinio tyrimo metu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 11, 13 ir 15 met\u0173 moksleivi\u0173 grup\u0117s. Apklausai buvo pasitelkta anketa, kurioje pagrindiniai klausimai buvo susij\u0119 su gyvenam\u0105ja vieta, mityba, fiziniu aktyvumu, laisvalaikiu, gyvenimo kokybe, rizikinga bei lytine elgsena, paty\u010diomis bei traumomis ir nelaimingais atsitikimais. Tyrimas atskleid\u0117, jog penkiolikme\u010diai da\u017eniau nei jaunesni vaikai skund\u017eiasi galvos skausmu beveik kiekvien\u0105 dien\u0105. Duomenys parod\u0117, jog galvos skausmas kur kas da\u017eniau pasirei\u0161kia mergait\u0117ms nei berniukams. Neabejotinai, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119 lemia ir \u0161eimos darna, tod\u0117l i\u0161analizavus tyrimo rezultatus paai\u0161k\u0117jo, jog nepilnose \u0161eimose gyvenantys vaikai galvos skausm\u0105 nurodo da\u017eniau nei pilnose \u0161eimose gyvenantys vaikai. \u201ePastaruoju metu m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je, kaip ir visame pasaulyje, vis gvildenamos socialin\u0117s atskirties, bendravimo stokos problemos, kurios ir paskatino atlikti \u0161\u012f tyrim\u0105. Spar\u010diai besivystan\u010dios technologijos, besikei\u010dianti visuomen\u0117s ir \u0161eim\u0173 socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 gerov\u0117 buvo vieni i\u0161 pagrindini\u0173 rodikli\u0173 atliekant tyrim\u0105\u201c, – kalb\u0117jo vienas i\u0161 tyrim\u0105 atlikusi\u0173 mokslinink\u0173 Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis. Tyrimo metu padaryta i\u0161vada, kad vidutini\u0161kai ir neturtingai gyvenan\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 vaikai da\u017eniau skund\u017eiasi galvos skausmu nei turtingesn\u0117se \u0161eimose gyvenantys vaikai.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 studija parod\u0117, jog galvos skausmu mokyklinio am\u017eiaus vaikai skund\u017eiasi da\u017enai. Manome, jog tokio am\u017eiaus vaikai jau geba suvokti ir \u012fvertinti skausmo fenomen\u0105\u201c, – teigia tyrimo autoriai: Alma Janu\u0161kevi\u010dien\u0117, LSMU MA biomedicinini\u0173 tyrim\u0173 instituto socialin\u0117s pediatrijos laboratorijos doktorant\u0117, Egl\u0117 Vaitkaitien\u0117, LSMU MA Ekstremalios medicinos katedros docent\u0117, Edita Albavi\u010di\u016bt\u0117, LSMU socialin\u0117s pediatrijos laboratorijos doktorant\u0117, Apolinaras Zaborskis, prof. hab. dr., LSMU Biomedicinini\u0173 tyrim\u0173 instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vidmantas Janu\u0161kevi\u010dius, LSMU MA Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas bei Dinas Vaitkaitis, LSMU Ekstremalios medicinos katedros ved\u0117jas, docentas.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Straipsnyje aptariama, jog t\u0117v\u0173 u\u017eimtumas, i\u0161silavinimas bei \u0161eimos pajamos \u2013 labiausiai susijusios su vaik\u0173 sveikata ir sveikatos elgsena. \u201eDaugelis \u0161ali\u0173 domisi ekonominiais veiksniais, daran\u010diais \u012ftak\u0105 vaik\u0173 sveikatai, ta\u010diau ir \u0161eimos aplinka yra labai reik\u0161mingas vaiko sveikatos rodiklis. Skyrybos, vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 nebuvimas, atvirumo bei bendravimo tr\u016bkumas stipriai veikia vaik\u0173 ir paaugli\u0173 sveikat\u0105\u201c, – teigia prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Ap\u017evelg\u0119 ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenis, mokslininkai pastebi, kad vaikams galvos skausmas darosi vis da\u017enesnis. Tai patvirtina nuo 1994 m. kas 4 metus atliekami pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio tyrimai. Remdamasis tyrimo i\u0161vadomis, profesorius Apolinaras Zaborskis ragina visuomen\u0119, o ypa\u010d t\u0117vus, kuo daugiau laiko skirti dvasinei vaiko gerovei. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 da\u017eniau vaikus i\u0161klausyti, apkabinti, nuo\u0161ird\u017eiais su jais bendrauti. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pagal \u017eurnalo \u201eLietuvos bendrosios praktikos gydytojas\u201c ir vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 agent\u016bros \u201eVitae Litera\u201c straipsn\u012f.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Medik<\/p>\n

Testai apie vaik\u0173 sveikat\u0105<\/a><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Galvos skausm\u0105 sukelian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gydytojai ie\u0161ko nuolat \u2013 tai nei\u0161bl\u0117stantis mokslinink\u0173 diskusij\u0173 objektas. Pastebima, kad galvos skausm\u0105 sukelia \u012fvairios tarpusavyje susijusios prie\u017eastys: gyvenamoji vieta, socialin\u0117 aplinka, \u0161eimos ir mokyklos vaidmuo bei emocin\u0117 ir fizin\u0117 sveikata.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3068,6006,10198],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9979","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-doktorante","tag-sveikata","tag-testas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9979","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9979"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9979\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9979"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9979"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9979"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9979"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9979"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}