{"id":9995,"date":"2011-06-16T18:00:00","date_gmt":"2011-06-16T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-06-16T18:00:00","modified_gmt":"2011-06-16T18:00:00","slug":"kiekvieno-zmogaus-genuose-yra-apie-60-mutaciju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kiekvieno-zmogaus-genuose-yra-apie-60-mutaciju\/9995\/","title":{"rendered":"Kiekvieno \u017emogaus genuose yra apie 60 mutacij\u0173"},"content":{"rendered":"
Mokslininkai nustat\u0117, kad kiekvieno \u017emogaus genuose yra apie 60 skirting\u0173 mutacij\u0173. Anot j\u0173, tai stulbinantys rezultatai.<\/div>\n
„Wellcome Trust Sanger“ instituto Kembrid\u017ee ir dar dviej\u0173 institut\u0173 Kanadoje ir JAV tyr\u0117jai atrado, kad visi mes su genomu i\u0161 t\u0117v\u0173 gauname ir iki 60 mutacij\u0173. Nustatyta, kad \u017emogaus genomai (m\u016bs\u0173 genetin\u0117 sandara, besiremianti 23 chromosom\u0173 poromis) pakinta tiek spermoje, tiek kiau\u0161ial\u0105st\u0117je, taigi m\u016bs\u0173 DNR atsiranda poky\u010diai, kuri\u0173 neturi n\u0117 vienas i\u0161 t\u0117v\u0173, ra\u0161o brit\u0173 „Daily Mail“.<\/div>\n
Tyrimai taip pat sugriov\u0117 ankstesnes teorijas, nagrin\u0117jusias, ar mutacijas paveldime i\u0161 t\u0117vo, ar i\u0161 motinos, ir parod\u0117, kad kiekvienu individualiu atveju tai smarkiai skiriasi. 
\nBandydami nustatyti, kiek pakit\u0119s yra kiekvienas \u017emogus, mokslininkai tyrin\u0117jo dviej\u0173 \u0161eim\u0173, sudaryt\u0173 i\u0161 t\u0117v\u0173 ir vieno vaiko, genus. Ie\u0161kodami vaiko gen\u0173 mutacij\u0173, tyr\u0117jai nuodugniai i\u0161tyr\u0117 6 t\u016bkst. galim\u0173 kiekvieno genomo sekos mutacij\u0173. <\/p>\n

Tai labai didelis i\u0161\u0161\u016bkis, turint omenyje, kad vidutini\u0161kai tik viena i\u0161 100 milijon\u0173 DNR azoto bazi\u0173 pakinta su kiekviena karta. Jie taip pat atskyr\u0117 mutacijas, kurios \u012fvyko sukuriant j\u0173 t\u0117v\u0173 sperm\u0105 arba kiau\u0161in\u0117lius, ir tas, kurios \u012fvyko vaikams jau gimus. 
\n\u017durnale „Nature Genetics“ paskelbti rezultatai nustebino mokslininkus. Jie parod\u0117, kad vienoje \u0161eimoje 92 proc. mutacij\u0173 vaikas paveld\u0117jo i\u0161 t\u0117vo, o kitoje \u0161eimoje \u0161is skai\u010dius siek\u0117 tik 36 proc. Tyrimo bendraautorius Mattas Hurlesas i\u0161 instituto Kembrid\u017ee teig\u0117: „Dabar \u017einome, kad kai kuriose \u0161eimose dauguma mutacij\u0173 kyla i\u0161 motinos, o kitose – i\u0161 t\u0117vo.“ 
\n„Tai staigmena. Dauguma \u017emoni\u0173 tik\u0117josi, kad visose \u0161eimose dauguma mutacij\u0173 bus paveld\u0117ta i\u0161 t\u0117vo d\u0117l to, kad genomas turi b\u016bti papildomai kopijuojamas spermai sukurti, kitaip nei kiau\u0161in\u0117lio atveju“, – ai\u0161kino mokslininkas. <\/p>\n

Turime dalyvav\u0119s Philipas Awadalla i\u0161 Monrealio universiteto prid\u016br\u0117: „\u0160iandien gal\u0117jome patikrinti ankstesnes teorijas, naudodami naujausias eksperimentines technologijas ir analitinius algoritmus. Tai leido mums aptikti \u0161ias naujas mutacijas, kurios yra tarsi labai ma\u017eos adatos labai didel\u0117je \u0161ieno kupetoje.“ <\/p>\n

Mokslininkai ketina t\u0119sti tyrimus ir analizuoti, kaip tokie veiksniai, kaip t\u0117v\u0173 am\u017eius ar aplinka, veikia mutacij\u0173 skai\u010di\u0173, ir kaip \u0161ie nauji duomenys gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudoti sekinan\u010dioms genetin\u0117ms ligoms nustatyti.<\/p><\/div>\n

 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai nustat\u0117, kad kiekvieno \u017emogaus genuose yra apie 60 skirting\u0173 mutacij\u0173. Anot j\u0173, tai stulbinantys rezultatai.<\/div>\n
„Wellcome Trust Sanger“ instituto Kembrid\u017ee ir dar dviej\u0173 institut\u0173 Kanadoje ir JAV tyr\u0117jai atrado, kad visi mes su genomu i\u0161 t\u0117v\u0173 gauname ir iki 60 mutacij\u0173. Nustatyta, kad \u017emogaus genomai (m\u016bs\u0173 genetin\u0117 sandara, besiremianti 23 chromosom\u0173 poromis) pakinta tiek spermoje, tiek kiau\u0161ial\u0105st\u0117je, taigi m\u016bs\u0173 DNR atsiranda poky\u010diai, kuri\u0173 neturi n\u0117 vienas i\u0161 t\u0117v\u0173, ra\u0161o brit\u0173 „Daily Mail“.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9995","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9995","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9995"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9995\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9995"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9995"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9995"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9995"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9995"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}