{"id":9998,"date":"2011-07-06T18:00:00","date_gmt":"2011-07-06T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-07-06T18:00:00","modified_gmt":"2011-07-06T18:00:00","slug":"daznos-nereiskia-nerimtos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/daznos-nereiskia-nerimtos\/9998\/","title":{"rendered":"Da\u017enos nerei\u0161kia nerimtos"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/arterine-hipertenzija\/4333\">Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>(AH) \u2013 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio liga, \u012f kuri\u0105 kartais rimtai ne\u017ei\u016brima. Kod\u0117l? Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis \u0161iandien traktuojamas kaip \u012fprastas dalykas, ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje. \u201eToks supratimas ver\u010dia ignoruoti b\u016btinyb\u0119 tinkamai gydyti \u0161i\u0105 lig\u0105, ilg\u0105 laik\u0105 nepasirei\u0161kian\u010di\u0105 jokiais simptomais. I\u0161 ties\u0173, prab\u0117ga ne vieneri metai, kol d\u0117l pa\u017eeist\u0173 \u0161irdies, inkst\u0173 ar smegen\u0173 arterij\u0173 i\u0161sivysto sunki, da\u017enai nebei\u0161gydoma komplikacija. Ko gero, pagrindin\u0117 problema \u2013 kad ir sirgdami AH ilg\u0105 laik\u0105 daugelis jau\u010diasi gerai\u201c, \u2013 pa\u017eymi Kauno klinikin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja rezident\u0117 Dovil\u0117 Baltu\u0161auskien\u0117.<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong><span class=\"pastraipa\">Kod\u0117l tiek daug serga?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Kiekvienam pacientui AH i\u0161sivystym\u0105 gali sukelti keletas vienu metu organizm\u0105 veikian\u010di\u0173 veiksni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 vienas gali b\u016bti (arba ne) vyraujantis. Rizikos veiksniai skirstomi \u012f nekoreguojamus ir koreguojamus. Nekoreguojami rizikos veiksniai: genetinis polinkis (jeigu \u0161ia liga sirgo t\u0117vai, vaikai taip pat pakli\u016bva \u012f padid\u0117jusios rizikos sirgti AH grup\u0119), am\u017eius, 2 tipo CD. Ta\u010diau nema\u017eai yra ir koreguojam\u0173 veiksni\u0173, kuriuos pa\u0161alinus, galime s\u0117kmingai sureguliuoti kraujosp\u016bd\u012f. Taigi kiti svarb\u016bs ir didel\u0119 \u012ftak\u0105 AH i\u0161sivystymui turintys veiksniai yra r\u016bkymas, alkoholis, antsvoris, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat reik\u0161m\u0117s turi ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukm\u0117, daug streso. <\/p>\n<p><strong>Arterin\u0117 hipertenzija<\/strong> \u2013 tai liga, pasirei\u0161kianti padidintu arteriniu kraujosp\u016bd\u017eiu. <\/p>\n<p>Padidintu laikomas spaudimas, vir\u0161ijantis 140\/90 mmHg. Gydytojas AH lig\u0105 diagnozuoja nustat\u0119s padidint\u0105 kraujo spaudim\u0105 kelis kartus skirtingomis dienomis dviej\u0173 savai\u010di\u0173 laikotarpiu. Matuojant spaudim\u0105, \u017emogus neturi b\u016bti po fizinio kr\u016bvio (pvz., lip\u0119s laiptais), susijaudin\u0119s, g\u0117r\u0119s kavos. Spaudimas matuojamas rank\u0105 laikant \u0161irdies lygyje. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">R\u016bkymas \u2013 vienas i\u0161 svarbi\u0173 rizikos veiksni\u0173<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>R\u016bkant padid\u0117ja \u0161irdies susitraukimo da\u017enis, periferini\u0173 arterij\u0173 pasiprie\u0161inimas, aktyvinama simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema ir galiausiai did\u0117ja kraujo spaudimas. R\u016bkymas gali sukelti ne tik smulki\u0173j\u0173 periferini\u0173, bet ir vainikini\u0173 \u0161irdies arterij\u0173 spazm\u0105. Be to, jis padidina bendrojo cholesterolio ir suma\u017eina \u201egerojo\u201c cholesterolio koncentracij\u0105, padidina kraujo klampum\u0105, suaktyvina trombocitus ir pablogina endotelio funkcij\u0105. D\u0117l to padid\u0117ja ateromos (aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s) susiformavimo rizika. R\u016bkant deguonies tiekimas \u012f \u0161ird\u012f nepakankamas, tod\u0117l sukeliama miokardo i\u0161emija (t.y. \u0161irdies raumuo nepakankamai apr\u016bpinamas krauju), o tai gali b\u016bti <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/miokardo-infarktas\/4345\">miokardo infarkto <\/a>prie\u017eastis. R\u016bkymas taip pat skatina laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 gamyb\u0105 (oksidacin\u012f stres\u0105), kurie oksiduoja organizmo lipidus, baltymus, l\u0105steli\u0173 DNR ir l\u0105steli\u0173 membranas. <\/p>\n<p>Metimas r\u016bkyti kol kas yra veiksmingiausias b\u016bdas siekiant suma\u017einti sergamum\u0105 r\u016bkymo sukeltomis ligomis ir mir\u0161tamum\u0105 nuo j\u0173. Metus r\u016bkyti, greitai pager\u0117ja savijauta, ma\u017e\u0117ja rizika susirgti AH ir kitomis ligomis. Mesti r\u016bkyti verta bet kuriame am\u017eiuje. Net metus gana v\u0117lyvame am\u017eiuje, pailg\u0117ja gyvenimo trukm\u0117, sutaupoma pinig\u0173, estetinis pasitenkinimas. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Ypa\u010d kenkia jaunam<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>R\u016bkymo poveikiui ypa\u010d jautrus paauglio organizmas. Tyrimai nustat\u0117, kad r\u016bkan\u010di\u0173 vaik\u0173 plau\u010diuose greitai vystosi genetiniai poky\u010diai, galintys lemti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio vystym\u0105si. Priklausomyb\u0117 nuo tabako jiems gali atsirasti jau po keli\u0173 sur\u016bkyt\u0173 cigare\u010di\u0173, o po pirm\u0173 dvej\u0173 met\u0173 r\u016bkymo bent po kelet\u0105 cigare\u010di\u0173 per dien\u0105 r\u016bkantys moksleiviai savo sveikat\u0105 vertina blogiau nei ner\u016bkantys. R\u016bkymas jauname am\u017eiuje sukelia kraujotakos sutrikimus ir ma\u017eindamas spermatozoid\u0173 judrum\u0105 lemia vyr\u0173 nevaisingum\u0105, taip pat r\u016bkymas didina ir impotencijos tikimyb\u0119. Jauname am\u017eiuje prad\u0117jusios r\u016bkyti moterys v\u0117liau pastoja, da\u017eniau b\u016bna nevaisingos, joms da\u017eniau b\u016bna <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/dismenoreja\/55013\">dismenor\u0117ja<\/a> ir prie\u0161laikin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/menopauze\/4342\">menopauz\u0117<\/a>. Jaun\u0173 ir vidutinio am\u017eiaus vyr\u0173 r\u016bkymas laikomas vienu svarbiausi\u0173 j\u0173 ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksniu. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Nemedikamentinis AH gydymas<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Diagnozavus AH, liga pradedama gydyti nuo rizikos veiksni\u0173 korekcijos. Vis\u0173 pirma, b\u016btina sukoreguoti mityb\u0105, t.y. pirmenyb\u0119 teikti maistui, kurio glikemijos indeksas ma\u017eas. Druskos suvartoti ne daugiau kaip 5\u20136 g per par\u0105. Didinti kalio (60\u201370 mmol\/par\u0105) ir kalcio kiek\u012f maiste. Daugiau valgyti vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. <\/p>\n<p>Sergan\u010di\u0173j\u0173 AH yra 3 kartus daugiau tarp nutukusi\u0173 nei tarp normaliai sverian\u010di\u0173j\u0173. Padid\u0117jus svoriui 10 kg, kraujosp\u016bdis padid\u0117ja 2\u20133 mmHg. Svoriui suma\u017e\u0117jimus 1 kg, sistolinis (vir\u0161utinis) ir diastolinis (apatinis) spaudimas suma\u017e\u0117ja 1 mmHg. <\/p>\n<p>Skatintinas metimas r\u016bkyti, taip pat reikia saikingai vartoti ir alkoholio, nes ilgalaikis alkoholio vartojimas skatina irgi tiek sistolinio, tiek diastolinio spaudimo padid\u0117jim\u0105. Per ma\u017eas fizinis aktyvumas \u2013 \u0161iuolaikinio gyvenimo ryk\u0161t\u0117. Daugelis tyrim\u0173 \u012frod\u0117, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0117 pager\u0117ja, kai per savait\u0119 sportuojama ne ma\u017eiau 3 kart\u0173 po 30\u201340 min. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Statistika:<\/span> <br \/><\/strong>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Palyginti su ner\u016bkan\u010diaisiais, r\u016bkantieji mir\u0161ta trejais metais anks\u010diau u\u017e ner\u016bkan\u010dius, o, esant didelei kraujagysli\u0173 ir \u0161irdies lig\u0173 rizikai, \u2013 net 10\u201320 met\u0173 anks\u010diau. <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0R\u016bkantiesiems po \u016bminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesn\u0117 nei metusiems.<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Anastasija Aleksandrova<\/div>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 128px; height: 68px\" alt=\"Da\u017enos nerei\u0161kia nerimtos\" width=\"585\" height=\"243\" src=\"\"><br \/>\n\u00a0<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaip-istarti-ne-infarktui\/63556\">Kaip i\u0161tarti &#8222;ne&#8221; infarktui?<\/a><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/video-repotazas-apie-arterine-hipertenzija\/63532\">Video repota\u017eas<\/a><\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Arterin\u0117 hipertenzija (AH) &ndash; padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio liga, \u012f kuri\u0105 kartais rimtai ne\u017ei\u016brima. Kod\u0117l? Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis \u0161iandien traktuojamas kaip \u012fprastas dalykas, ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje. &bdquo;Toks supratimas ver\u010dia ignoruoti b\u016btinyb\u0119 tinkamai gydyti \u0161i\u0105 lig\u0105, ilg\u0105 laik\u0105 nepasirei\u0161kian\u010di\u0105 jokiais simptomais. I\u0161 ties\u0173, prab\u0117ga ne vieneri metai, kol d\u0117l pa\u017eeist\u0173 \u0161irdies, inkst\u0173 ar smegen\u0173 arterij\u0173 i\u0161sivysto sunki, da\u017enai nebei\u0161gydoma komplikacija. Ko gero, pagrindin\u0117 problema &ndash; kad ir sirgdami AH ilg\u0105 laik\u0105 daugelis jau\u010diasi gerai&ldquo;, &ndash; pa\u017eymi Kauno klinikin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja rezident\u0117 Dovil\u0117 Baltu\u0161auskien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[431,430,3000,712,157,125],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9998","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-metimas","tag-mmhg","tag-nutukimas","tag-rukymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9998","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9998"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9998\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9998"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9998"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9998"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9998"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9998"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}