Skausmingos mėnesinės (dismenorėja ) – sutrikimas, kurio metu jaučiamas spazminio pobūdžio skausmas apatinėje pilvo dalyje bei kiti reiškiniai mėnesinių metu: pykinimas, galvos svaigimas, vėmimas, galvos skausmas. Nestiprus menstruacinis skausmas nėra traktuojamas kaip dismenorėja.
Įvairiose šalyse skausmingos mėnesinės vargina nuo 50 iki 90 proc. moterų. Tačiau tik nedidelė jų dalis kreipiasi į medikus pagalbos. Dismenorėja gali pasireikšti kaip savarankiškas sutrikimas, kai moteriai nenustatoma jokia liga. Tačiau skausmingas mėnesines gali sukelti ir tam tikros mažojo dubens ligos su joms būdingais simptomais.
Šia tema kalbamės su Vilniau miesto universitetines ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoju Gediminu MEČĖJUMI.
Kodėl atsiranda skausmas?
Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia skausmą mėnesinių metu. Manoma, kad skausmingos mėnesinės gali atsirasti dėl kelių priežasčių :
• Padidėjusios prostaglandinų koncentracijos.
Prostaglandinai – hormonai esantys ne tik gimdos gleivinėje, bet ir spermoje, galvos ir nugaros smegenyse, skydliaukėje bei mažesniais kiekiais kitose organų sistemose. Mėnesinių metu jų koncentracija yra didžiausia. Padidėjusi prostaglandinų koncentracija sukelia gimdos susitraukimus, taip sutrikdoma gimdos kraujotaka bei dirginamos nervinės galūnėlės – jaučiamas skausmas.
• Padidėjusio moters organizmo jautrumo. Mėnesinių metu tam tikras kraujo kiekis patenka į pilvo ertmę, dėl padidėjusio jautrumo moteris gali jausti skausmą.
• Šis sutrikimas būdingesnis negimdžiusioms moterims, nes jų gimdos audiniai stangresni, siauresnis gimdos kaklelio kanalas – sunkiau pasišalina atsidalijusios gleivinės masės mėnesinių metu.
• Skausmus gali sukelti elgsena bei psichologiniai veiksniai.
Kodėl jaučiant skausmus verta kreiptis į gydytojus?
Skausmai, atsirandantys mėnesinių metu, sutrikdo moters socialinę veiklą bei psichinę būklę. Nustatyta, jog dėl jaučiamų negalavimų mėnesinių metu net iki 35 procentų merginų nelanko mokyklos, bet tik pusė jų kreipiasi į gydytojus. Kenčiant skausmus sumažėja moterų darbingumas, jos trumpiau būna darbe. Sutrikdoma kasdienė veikla, pastebima izoliacija. Jaučiamas nepasitenkinimas, psichologinis diskomfortas ar net depresija. Dėl visų šių priežasčių reikalingas gydymas.
Kaip nustatomos skausmingos mėnesinės?
Nėra specifinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti dismenorėją. Diagnozė daugiausia remiasi moters nusiskundimais. Gydytojas turėtų kruopščiai apklausti pacientę : išsiaiškinti negalavimo pobūdį, simptomus susijusius su skausmu, vartojamus vaistus, gretutines ligas, mėnesinių ciklo ypatumus. Svarbus yra ginekologinis ištyrimas, kurio metu ieškoma galima skausmo priežastis.
Neradus aiškios ginekologinės priežasties, kuri galėtų sukelti skausmus mėnesinių metu, gali būti skiriamos ir kitų specialistų konsultacijos : endokrinologo, psichiatro ar kitų.
Kaip pasireiškia dismenorėja?
Skausmai atsiranda prasidėjus mėnesinėms ar kelias valandas vėliau, trunka iki 24 valandų, rečiau kelias dienas.
Moteris jaučia spazminio pobūdžio skausmus apatinėje pilvo dalyje, kurie gali plisti į nugarą, lytinius organus, šlaunis.
Neretai jaučiami gretutiniai simptomai: galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, vėmimas ir virškinimo sutrikimai.
Skausmo stiprumo skalė labai varijuoja, vienos moterys jaučia nestiprius, trumpus beveik nepastebimus spazmus, kitos – labai stiprius skausmus, kurie sutrikdo įprastinę kasdienę veiklą. Būdinga tai, jog dismenorėja kartojasi kiekvieną mėnesį, tačiau gali skirtis skausmų intensyvumas.
Kokiomis priemonėmis galima būtų išvengti skausmingų mėnesinių?
Esant dismenorėjai, gydymas yra parenkamas individualiai kiekvienai pacientei. Svarbu atsižvelgti į moters skundų pobūdį, skausmo intensyvumą, išsiaiškinti, ar jaučiamas negalavimas sutrikdo kasdienę veiklą.
Gydymą galima būtų suskirstyti į tris pagrindines grupes:
• Nemedikamentinė terapija
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir antispazminiai vaistai
• Lytiniai hormonai
Nemedikamentinis gydymas
Duomenų apie nemedikamentinio gydymo efektyvumą nėra daug. Kai kuriais atvejais tai gali būti vienintelis ir efektyvus gydymo būdas, pvz., esant neintensyviems skausmams arba kontraindikacijoms vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Nevaistinių gydymo priemonių yra labai įvairių:
• Lokali šiluma bei apatinės pilvo dalies masažas.
• Fizinis aktyvumas.
• Akupunktūra, jogos pratimai.
• Vitaminų terapija. Skiriamas vitaminas B6, B12, B1, E. Geresni rezultatai vitaminą B6 derinant su magniu.
• Kmynų arbata. Geriama likus savaitei iki mėnesinių pradžios ir jų metu, iki trijų stiklinių per dieną.
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija. Jos metu veikiama tam tikro dažnio impulsais.
• Psichoterapija.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir antispazminiai vaistai.
Dismenorėjai gydyti dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kaip jau minėjome, viena iš skausmo priežasčių yra padidėjusi prostaglandinų sintezė, kuri šių preparatų dėka yra blokuojama. Tyrimų metu buvo įrodyta, jog NVNU yra veiksmingi 80–85 procentų moterų. Pavartojus medikamentą, skausmas pradeda mažėti po 30–60 minučių. Jeigu skausmingumas nemažėja, reikėtų pabandyti vaistą pakeisti kitu tos pačios grupės preparatu. Tačiau šie vaistai turi šalutinių poveikių, kurių vienas pagrindinių yra neigiamas poveikis skrandžio gleivinei. Rekomenduojama tabletę išgerti po valgio, gausiai užsigeriant vandeniu. Prireikus galima skirti skrandžio gleivinę apsaugančių vaistų.
Jeigu NVNU neveiksmingi bei atmetamos kitos ligos, galima skirti antispazminių vaistų.
Esant skausmingoms mėnesinėms nuolatos, reikėtų vaistus pradėti vartoti iki skausmo piko.
Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai (SGK)
SGK sėkmingai vartojami dismenorėjai gydyti – teigiamas poveikis pastebimas iki 90 procentų moterų. Svarbu tai, jog kartu yra apsisaugoma nuo nėštumo, mažinami priešmenstruaciniai simptomai, sureguliuojamas ciklas, mažinamas menstruacinio kraujavimo gausumas ir trukmė. Tai nėra pirmos eilės vaistai gydant dismenorėją, todėl jeigu nėra reikalinga ciklo reguliacija ar kontracepcija – SGK neskiriama.