6 patarimai, kaip padėti karščiuojančiam vaikui

Tikrai žinome, kad vaikų karščiavimas nemažą paniką sukelia didžiajai daliai mažus vaikus auginančių tėvelių. Pateikiame 6 patarimus, padėsiančius lengviau ir efektyviau pasirūpinti karščiuojančiu vaiku. Kiekvienam verta žinoti, kokie pavojaus signalai rodo, kad būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

  • Duokite vaikui gerti kuo daugiau skysčių

Tikriausiai nesuklysime teigdami, kad pats karščiavimas vaikui pavojingas tik labai retais atvejais. Kur kas pavojingesnė dėl aukšto karščiavimo dažnai atsirandanti komplikacija – per didelis kūno skysčių netekimas arba dehidratacija. Dėl šios priežasties reikėtų stengtis vaikui kuo dažniau duoti skysčių. Nuolatinis jų gurkšnojimas padeda organizmui lengviau sumažinti kūno temperatūrą. Ji mažėja prakaituojant, o prakaitavimui juk reikia skysčių.

Puikiai tiks vanduo ir įvairios arbatos, pavyzdžiui, čiobrelių žolės, liepžiedžių, aviečių uogų ir lapų, juodųjų serbentų lapų arbatos. Skysčiai neturėtų būti karšti. Jei vaikas atsisako arbatų ir vandens, tuomet galima skiesti sultis ar pagaminti šaldytų vaisių šerbetų/ kokteilių. Taip vaikas gaus ne tik skysčių, bet ir vitaminų. Žindomiems kūdikiams reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį.

  • Nesijaudinkite, jei vaikas atsisako valgyti

Karščiuojančiam vaikui gali laikinai sutrikti arba dingti apetitas, tačiau dėl to nereikėtų per daug jaudintis. Labiau rūpinkitės tuo, kad vaikas vartotų pakankamai skysčių, nes karščiavimo metu jų reikia žymiai daugiau.

Nuo pakilusios kūno temperatūros kenčiančiam mažyliui reikėtų pasiūlyti lengviau kramtomo ir lengviau virškinamo maistą. Geriau atsisakyti aštrių, daug prieskonių turinčių, mažos maistinės vertės produktų. Tarkime, puikiai tiktų varškė su jogurtu, švelnūs kalakutienos kukuliai, bulvių košė, mėgstamos sriubos, bananai ir panašiai.

  • Leiskite vaikui pailsėti ir atsigauti

Atminkite, kad poilsis ir miegas „gydo“. Jei vaikas nori žaisti, tuomet tegul žaidžia, tačiau pasaugokite jį nuo aktyvesnės fizinės veiklos, nes jos metu kūno temperatūra gali pakilti dar stipriau. Neveskite karščiuojančio vaiko į lauką, darželį arba mokyklą ne tik dėl paties vaiko, bet ir dėl kitų kolektyvo vaikų (juk Jūsų vaikas gali sirgti užkrečiama infekcine liga). Atminkite, kad vaiko būklę reikia stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Pasistenkite išlikti ramūs, nes vaikai jaučia Jūsų stresą ir nerimą.

  • Palaikykite tinkamą patalpų klimatą

Nepamirškite vėdinti ir drėkinti patalpų. Vertėtų atsiminti, kad sausos ir retai vėdinamos patalpos yra bene puikiausia terpė, labai tinkama daugintis patogenams ir plisti infekcijai. Stenkitės per daug neprišildyti patalpų – geriausia, kai temperatūra miegamajame neviršija 18 – 20 laipsnių Celsijaus. Patalpų santykinė drėgmė turėtų būti tarp 40 ir 60 procentų. Pasistenkite išvengti skersvėjų, nebent tuo metu patalpose nieko nėra ir taip siekiate efektyviau išvėdinti patalpas. Patalpos vėdinamos tik tuomet, kai jose nieko nėra.

  • Temperatūrą mažinkite tuomet, kai tai būtina

Jei vaikas guvus ir temperatūra neviršija 38 – 38,5 laipsnių Celsijaus, tuomet jos mažinti ir skubėti į gydymo įstaigą nebūtina. Jei vaikas vangus, irzlus ir jo temperatūra viršija 38,5 laipsnius Celsijaus, tuomet jo temperatūrą galima mažinti paracetamoliu arba ibuprofenu. Dozė apskaičiuojama pagal vaiko kūno masę. Temperatūra taip pat mažinama tiems vaikams, kurie gali patirti traukulių ar serga tam tikromis lėtinėmis ligomis.

Ibustar 20 mg/ml geriamoji suspensija vaikams yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam karščiavimo mažinimui ir silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui. Ibustar tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų). Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

  • Žinokite pavojaus signalus

Jei ligos būklė labai ūmi, jei vaiko odos spalva kinta, jei atsiranda bėrimų, jei vaikas dūsta arba yra labai vangus ir mieguistas, jei jis atsisako gerti ir pastebite skysčių trūkumo simptomų (sausos gleivinės, retas šlapinimasis, vėmimas ir pan.), tuomet nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Kiti pavojaus signalai yra traukuliai, labai aukšta kūno temperatūra (ypač lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams), ilgiau nei 3-5 paras trunkantis karščiavimas ir vaistų nuo karščiavimo neefektyvumas. Ypatingo atidumo reikia kūdikiams ir mažiems vaikams, nes jų kūnas dar negeba tinkamai reguliuoti bazinės temperatūros.

Šaltinis | Pasveik.lt | Paruošė Rūtelė Foktienė