AXETINE

Tarptautinis pavadinimas	Cefuroksimas
Vaisto stiprumas	250mg
Vaisto forma	plėvele dengtos tabletės
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/01/2463
Registratorius	Medochemie Ltd., Kipras
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2011.05.23
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

AXETINE 250 mg plėvele dengtos tabletės

  

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje AXETINE 250 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 250 mg cefuroksimo (cefuroksimo aksetilo pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

  

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

AXETINE 250 mg. Plėvele dengta tabletė, kurios skersmuo 14 mm, yra balta, kapsulės formos, su vagele vienoje pusėje.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Cefuroksimui jautrių mikroorganizmų (žr. 5.1 skyrių) sukeltų lengvų arba vidutinio sunkumo užkrečiamųjų ligų gydymas:

- viršutinių kvėpavimo takų ligų pvz., ūminio vidurinės ausies uždegimo, sinusito, tonzilito, faringito;

- ūminio bronchito, ūminio lėtinio bronchito pasunkėjimo;

- nekomplikuotos apatinių šlapimo takų ligos pvz., cistito;

- odos ir poodinio audinio ligų pvz., furunkuliozės, piodermijos, impetigos.

Suaugusių žmonių ir vyresnių nei 12 metų paauglių ankstyvosios stadijos (I stadijos) Laimo ligos gydymas ir vėlyvųjų komplikacijų profilaktika.

Reikia laikytis oficialių tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo nurodymų.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

AXETINE tabletės yra plėvele dengtos, todėl jų kramtyti negalima.

Įprastinė gydymo trukmė yra 7 paros (diapazonas nuo 5 iki 10 parų). Streptococcus pyogenes sukeltą faringotonzilitą reikia gydyti ne trumpiau kaip 10 parų, ankstyvąją Laimo ligos stadiją - 20 parų. Kad AXETINE tablečių absorbcija būtų optimali, jų reikia gerti tuoj pat po valgio.

Dozavimas priklauso nuo užkrečiamosios ligos sunkumo. Sunkias užkrečiamąsias ligas rekomenduojama gydyti parenteraliniu būdu vartojamais cefuroksimo preparatais. Gydant plaučių uždegimą ar ūmų lėtinio bronchito pasunkėjimą, cefuroksimas aksetilas yra veiksmingas vartojamas, jei tinka, po pradinio gydymo parenteraliniu būdu vartojamais cefuroksimo natrio druskos preparatais.

Rekomenduojamas AXETINE tablečių dozavimas pateiktas lentelėje.

Suaugę žmonės ir vyresni negu 12 metų paaugliai	Dozavimas
Užkrečiamoji viršutinių kvėpavimo takų liga	Gerti po 250 (– 500) mg 2 kartus per parą
Užkrečiamoji apatinių kvėpavimo takų liga	Gerti po 500 mg 2 kartus per parą
Nekomplikuota užkrečiamoji apatinių šlapimo takų liga	Gerti po 250 mg 2 kartus per parą
Užkrečiamoji odos ir minkštųjų audinių liga	Gerti po 250 – 500 mg 2 kartus per parą
Ankstyvoji Laimo ligos stadija	Gerti po 500 mg 2 kartus per parą (20 parų)
5 – 12 metų vaikai
Aukščiau išvardytos ligos, jeigu jomis tokio amžiaus vaikas suserga	Gerti po 250 mg 2 kartus per parą
Ūminis vidurinės ausies uždegimas	Gerti po 250 mg 2 kartus per parą

 

Jaunesni negu 5 metų vaikai

Jaunesniems negu 5 metų vaikams AXETINE netinka. Tokio amžiaus pacientus patariama gydyti geriamąja suspensija. Jaunesnių negu 3 mėn. kūdikių gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra.

 

Dozavimas ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kurie dializuojami arba yra senyvi

Jeigu paros dozė neviršija 1 g, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, bei senyviems žmonėms specialios atsargumo priemonės nereikalingos. Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kurių kreatinino klirensas yra mažesnis negu 20 ml/min., AXETINE tablečių reikia vartoti atsargiai. Dializuojamiems ligoniams po kiekvienos dializės reikia vartoti papildomą cefuroksimo dozę.

 

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas cefuroksimui, kitiems cefalosporinams ar bet kuriai pagalbinei AXETINE tablečių medžiagai.

Buvusi ūminė ir(ar) sunki padidėjusio jautrumo reakcija penicilinui arba bet kokiam kitam betalaktaminiam vaistiniam preparatui.

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu pavartojus cefuroksimo aksetilo pasireiškia padidėjusio jautrumo reakcija, vartojimą būtina tuoj pat nutraukti ir paskirti reikiamą gydymą. Specialus atsargumas būtinas gydant žmones, kuriems buvo pasireiškusi alerginė reakcija penicilinams ar kitokiems betalaktaminiams antibiotikams.

Cefuroksimu aksetilu, kaip ir kitokiais plataus antimikrobinio poveikio antibiotikais, gydant ilgai, organizme gali pernelyg greitai daugėti nejautrių mikroorganizmų, pvz., balkšvagrybių, enterokokų, Clostridium difficile, todėl gydymą šiuo vaistiniu preparatu gali prireikti nutraukti.

Jeigu gydymo cefuroksimu aksetilu metu arba po jo pacientui atsiranda sunkus viduriavimas, reikia pagalvoti apie gyvybei pavojingo pseudomembraninio kolito riziką. Jam pasireiškus, preparato vartojimą reikia nutraukti ir pradėti reikiamą gydymą. Žarnų peristaltiką slopinančių preparatų tokiu atveju vartoti draudžiama (žr. 4.8 skyrių).

20 parų gydant Laimo ligą, viduriavimas galimas dažniau.

Dėl ilgalaikio cefuroksimo aksetilo vartojimo organizme gali atsirasti šiam vaistui nejautrių ligos sukėlėjų perteklius, todėl pacientą būtina atidžiai prižiūrėti. Jeigu superinfekcija atsiranda gydymo metu, būtina imtis tinkamų priemonių (žr. 4.8 skyrių).

Pacientų, kuriems yra sunkus virškinimo trakto sutrikimas, susijęs su vėmimu ir viduriavimu, cefuroksimu aksetilu gydyti nerekomenduojama, kadangi absorbcija gali būti negarantuota. Tokiu atveju reikia pagalvoti apie gydymą parenteraliniu būdu vartojamais cefuroksimo preparatais.

Cefuroksimu aksetilu gydant Laimo ligą, buvo Jarišo-Herksheimerio reakcijos atvejų. Ji atsiranda dėl tiesioginio baktericidinio cefuroksimo aksetilo poveikio Borrelia burgdorferi spirochetoms. Pacientus reikia informuoti, jog ši dažna ir paprastai save ribojanti reakcija yra Laimo ligos gydymo antibiotikais pasekmė.

Preparatų, didinančių skrandžio pH, kartu su cefuroksimu aksetilu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Jaunesnių negu 3 metų vaikų gydymo cefuroksimu aksetilu klinikinės patirties nėra.

Ankstyvosios stadijos Laimo ligos gydymo atžvilgiu klinikinė patirtis yra tik 12 metų ir vyresniems vaikams bei suaugusiems žmonėms.

Specialus atsargumas būtinas gydant pacientus, kuriems yra fenilketonurija, kadangi tablečių dangale yra aspartamo.

Cefuroksimo aksetilo vartojantiems ligoniams gliukozės kiekį kraujyje ir kraujo plazmoje rekomenduojama nustatinėti gliukozės oksidazės arba heksokinazės metodu. Kreatinino kiekio nustatymo šarminio pikrato metodu duomenims šis antibiotikas įtakos nedaro (žr. 4.5 skyrių).

Kai kuriems cefuroksimo natrio druska gydomiems vaikams šiek tiek arba vidutiniškai susilpnėjo klausa.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Kartu su skrandžio pH didinančiais medikamentais išgerto cefuroksimo aksetilo biologinis prieinamumas yra mažesnis, todėl kartu šių preparatų vartoti nepatariama (žr. 4.4 skyrių).

Bakteriostatinį poveikį sukeliantys antibiotikai (pvz., tetraciklinai, makrolidai, chloramfenikolis) gali trikdyti baktericidinį cefalosporinų poveikį, todėl kartu su cefuroksimu aksetilu minėtų preparatų vartoti nerekomenduojama.

Kartu vartojant probenecido, cefuroksimas kraujyje ir tulžyje gali išlikti ilgiau ir jo koncentracija gali būti didesnė.

Cefuroksimas gali daryti įtaką gliukozės kiekio šlapime tyrimo reagentais, kuriuose yra vario (pvz., Benedikto arba Fehlingo tirpalas, Clinitest tabletės), duomenims. Cefuroksimu aksetilu gydomiems ligoniams cukraus kiekį kraujyje ir kraujo plazmoje patariama nustatinėti gliukozės oksidazės arba heksokinazės metodu (žr. 4.4 skyrių). 

Vartojant cefuroksimo aksetilo gali tapti tariamai teigiama Kumbso reakcija. Tai gali trukdyti tyrimams, kuriais nustatomas donoro ir recipiento kraujo suderinamumas (žr. 4.8 skyrių).

Ligonius, vartojančius stipraus poveikio diuretikų, aminoglikozidų, ar amfotericino, didele cefalosporinų grupės antibiotiko doze reikia gydyti atsargiai, kadangi šis derinys didina toksinio poveikio inkstams riziką.

 

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vartojimas nėštumo metu

Duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti nėštumo metu vartojamo cefuroksimo aksetilio galimą žalą, nepakanka. Tirtiems gyvūnams žalingo poveikio preparatas nesukėlė. Cefuroksimas prasiskverbia per placentą. Nėštumo metu cefuroksimo aksetilo reikia nevartoti, nebent gydytojas nustatytų, jog toks gydymas yra būtinas.

 

Vartojimas žindymo laikotarpiu

Šiek tiek cefuroksimo patenka į moters pieną, todėl cefuroksimu aksetilu gydomos žindyvės turėtų nežindyti.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cefuroksimo aksetilo poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas, tačiau jis pasireikšti neturėtų.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų reiškinių dažnis vertinamas taip:

dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10);

nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100);

reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000);

labai reti (<1/10000).

Infekcijos ir infestacijos

Reti. Pseudomembraninis kolitas.

Cefuroksimo, kaip ir kitokių antibiotikų, vartojant ilgai, galima antrinė nejautrių mikroorganizmų, pvz., balkšvagrybių, enterokokų, Clostridium difficile, superinfekcija (žr. 4.4 skyrių).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti. Hemoglobino kiekio sumažėjimas, eozinofilija, leukopenija, neutropenija, trombocitopenija.

Labai reti. Hemolizinė anemija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažni. Jarišo-Herksheimerio reakcija nuo Laimo ligos cefuroksimu aksetilu gydomiems ligoniams (žr. 4.4 skyrių).

Reti. Seruminė liga.

Labai reti. Anafilaksija.

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažni. Galvos skausmas, galvos svaigimas.

Labai reti. Neramumas, nervingumas, sumišimas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni. Viduriavimas, pykinimas ir vėmimas. Viduriavimas priklauso nuo vartojamos dozės ir gali pasireikšti net 10% pacientų. Ilgalaikio, t. y. 20 parų, ankstyvosios Laimo ligos gydymo metu viduriavimas pasireiškia net dažniau (maždaug 13% pacientų).

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Reti. Trumpalaikis kepenų fermentų (aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, laktatdehidrogenazės) padaugėjimas kraujyje, bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume.

Labai reti. Gelta.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni. Odos išbėrimas, dilgėlinė, niežulys.

Labai reti. Daugiaformė eritema, Stivenso-Džonsono sindromas, toksinė epidermolizė.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni. Kreatinino ir urėjos kiekio padidėjimas pacientų, ypač tokių, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kraujo serume.

Nedažni. Ūminis intersticinis nefritas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Reti. Medikamentinis karščiavimas.

Tyrimai

Gali tapti tariamai teigiama Kumbso reakcija. Tai gali trukdyti tyrimams, kuriais nustatomas donoro ir recipiento kraujo suderinamumas (žr. 4.5 skyrių).

 

4.9 Perdozavimas

Cefalosporinų perdozavus gali pasireikšti centrinės nervų sistemos dirginimas, dėl kurio gali prasidėti traukuliai. Perdozavimo atveju cefuroksimo koncentraciją kraujo serume galima sumažinti hemodialize ir pilvaplėvės dialize.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - kiti betalaktaminiai antibakteriniai preparatai, antros kartos cefalosporinai, ATC kodas - J01DC02.

 

Veikimo būdas

Tyrimų in vivo metu cefuroksimas aksetilas, kaip ir jo pirminis junginys cefuroksimas, daro baktericidinį poveikį. Visi cefalosporinai (betalaktaminiai antibiotikai) slopina mikroorganizmo ląstelės sienelės atsiradimą, selektyviai blokuodami peptidoglikano sintezę. Pradžioje jie prisijungia prie ląstelėje esančių receptorių, vadinamųjų penicilinus prijungiančių proteinų. Jiems prisijungus, slopinama transpeptidacijos reakcija ir dėl to blokuojama peptidoglikano sintezė. Dėl tokio poveikio bakterijos suyra.

 

Atsparumo mechanizmas

Cefuroksimui atspariomis bakterijos gali tapti dėl vieno arba kelių iš žemiau išvardytų mechanizmų.

• Beta laktamazių vykdoma hidrolizė. Cefuroksimą gali veiksmingai hidrolizuoti kai kurios išplėsto spektro betalaktamazės (ISBL) ir chromosomose koduotas (AmpC) fermentas, kurio aktyvumas kai kuriose aerobinėse gramneigiamose bakterijose gali būti indukuotas arba stabiliai nuslopintas.
• Penicilinus prijungiančių baltymų traukos cefuroksimui sumažėjimas.
• Išorinės mikroorganizmo membranos nelaidumas, dėl kurio gramneigiamose bakterijose ribojamas cefuroksimas prasiskverbimas prie penicilinus prijungiančių baltymų.
• Vaisto šalinimas iš ląstelės siurblio pagalba.

Meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs visiems rinkoje esantiems betalaktaminiams antibiotikams, įskaitant cefuroksimą.

Penicilinui atspariems Streptococcus pneumoniae būdingas kryžminis atsparumas cefalosporinams, pvz., cefuroksimui, dėl penicilinus prijungiančių baltymų pokyčio.

Betalaktamazių negaminančius ampicilinui atsparius (BLNAA) H influenzae štamus reikia laikyti cefuroksimui atspariais, nepaisant aiškaus jautrumo tyrimų in vitro metu.

ISBL gaminančios bakterijos, ypač enterobakterės, Klebsiella padermės ir Escherichia coli, gydymo metu cefalosporinams gali būti atsparios, nepaisant aiškaus jautrumo tyrimų in vitro metu, todėl jas reikia laikyti cefalosporinams atspariomis.

 

Jautrumo kriterijai

2001 m. Nacionalinis klinikinės laboratorijos standartų komitetas (National Committee for Clinical Laboratory Standards; NCCLS) patvirtino tokius jautrumo cefuroksimo aksetiliui kriterijus:

• enterobakterės: jeigu MSK yra ≤4 mg/ml, jautrios, jeigu ≥ 32 mg/ml - atsparios;
• Staphylococcus padermės: jeigu MSK yra ≤4 mg/ml, jautrios, jeigu ≥ 32 mg/ml - atsparios;
• Haemophilus padermės: jeigu MSK yra ≤4 mg/ml, jautrios, jeigu ≥ 16 mg/ml - atsparios;
• Streptococcus pneumoniae: jeigu MSK yra ≤1 mg/ml, jautrios, jeigu ≥ 4 mg/ml - atsparios;
• streptokokai (išskyrus Streptococcus pneumoniae): iš organizmo išskirti penicilinui jautrūs (MSK₉₀ yra ≤0,12 mg/ml) streptokokai laikomi jautriais ir cefuroksimui.

 

Mikroorganizmų jautrumas

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas.

Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kokios nors infekcijos rūšies atveju yra abejotinas, galima, jei reikia, kreiptis į ekspertą patarimo.

 

Paprastai jautrūs mikroorganizmai

 

Gramteigiami aerobai

Staphylococcus aureus (meticilinui jautrūs)

Koagulazės negaminantys stafilokokai (meticilinui jautrūs)

Streptococcus agalactiae

Streptococcus pneumoniae

Streptococcus pyogenes

 

Gramneigiami aerobai

Escherichia coli

Haemophilus influenzae

Klebsiella padermės

Moraxella catarrhalis

Neisseria gonorrhoeae

Proteus mirabilis

Proteus rettgeri

 

Anaerobai

Peptococcus padermės

Peptostreptococcus padermės

 

Kitokie mikroorganizmai

Borrelia burgdorferi

 

Mikroorganizmai, kurių atsparumas gali kelti sunkumų

Acinetobacter padermės

Citrobacter padermės

Enterobacter padermės

Morganella morganii

Atsparūs mikroorganizmai

Bacteroides fragilis

Clostridium difficile

Enterococcus padermės

Listeria monocytogenes

Proteus vulgaris

Pseudomonas padermės

Serratia padermės

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas cefuroksimas aksetilas virškinimo trakte absorbuojamas ir greitai hidrolizuojamas žarnų gleivinėje bei kraujyje. Hidrolizės metu atpalaidavęs veiklus cefuroksimas patenka į kraują. Tuoj pat po valgio išgertas antibiotikas absorbuojamas geriausiai (50 - 60% dozės). Tokiu atveju didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 2 – 3 val.

 

Pasiskirstymas

Organizme cefuroksimas pasiskirsto plačiai, įskaitant širdiplėvės ertmės skystį, skreplius, kaulus, sinoviją ir vandeninę terpę. Smegenų skystyje terapinį poveikį sukelianti koncentracija atsiranda tik tada, kai smegenų dangalai būna apimti uždegimo. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 50% kraujyje esančio cefuroksimo. Jis prasiskverbia per placentą ir yra nustatytas žindyvės piene.

 

Metabolizmas

Cefuroksimas nemetabolizuojamas.

 

Eliminacija

Didžioji cefuroksimo dozės dalis iš organizmo išsiskiria nepakitusio antibiotiko pavidalu. Per 24 valandas 50% preparato iš organizmo išsiskiria glomerulų filtracijos būdu ir 50% - inkstų kanalėlių sekrecijos būdu, daugiausiai jo pašalinama per pirmas 6 val. po pavartojimo. Šlapime cefuroksimo koncentracija būna didelė. Šiek tiek preparato išsiskiria su tulžimi.

Probenecidas konkuruoja su cefuroksimu dėl inkstų kanalėlių sekrecijos, todėl kartu su probenecidu vartojamas cefuroksimas kraujyje išlieka ilgiau ir jo koncentracija būna didesnė negu paprastai.

Pusinės cefuroksimo eliminacijos iš kraujo plazmos laikas yra 60 – 90 min. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, bei naujagimių organizme šis laikas būna ilgesnis.

Dializė sumažina cefuroksimo kiekį kraujo serume.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikį sukėlė tik tokios dozės, kurios buvo daug didesnės už didžiausią dozę, rekomenduojamą žmogui, todėl jis vargu ar gali būti reikšmingas klinikiniam cefuroksimo aksetilo vartojimui.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Mikrokristalinė celiuliozė 105

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Kroskarmeliozės natrio druska

Natrio laurilsulfatas

Hidrintas augalinis aliejus

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Propilenglikolis

Titano dioksidas (E171)

Talkas

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 30°C temperatūroje. Lizdinę plokštelę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

 

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Al/PVC/PVDC baltos matinės arba aliuminio/aliuminio lizdinės plokštelės.

Kartono dėžutėje yra 10 (1x10), 20 (2x10), 30 (3x10) arba 50 (5x10) plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.