Depresija

Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos


Depresija


Ligos apibūdinimas

Depresija – liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, interesų, pasitenkinimo praradimas. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika, kuri praeina savaime, ar žmogaus nevalingumas, silpnumas, kurį jis gali pats įveikti. Labai daug depresijų praeina ir be gydymo, nes depresijos skirstomos į lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkias depresijas. Gali būti spontaniniai depresijų epizodų pagerėjimai.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Manoma, jog depresija kyla dėl tam tikrų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimo galvos smegenyse.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Įvairiomis depresijos (organinė, bipolinis sutrikmas, depresijos epizodas, distimija, pogimdyminė, dėl adaptacijos sutrikimo, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas) bent kartą gyvenime gali būti sirgę nuo 5-8% iki 20-30% žmonių. Sunkias depresijas patiria 5-8 % žmonių. Depresija du kartus dažniau nustatoma moterims. Dažniausiai serga 30-40 metų amžiaus.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai. Mokslininkų nuomone, svarbiausi su depresija susiję neurotransmiteriai yra serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas.
Nėra iki galo aišku, kaip šios medžiagos veikia nuotaiką, tačiau žinoma, jog tam tikri veiksniai turi įtakos jų koncentracijos kitimui.
- Paveldėjimas. Kaip minėta depresija gali kartotis šeimoje. Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia , kad artimieji taip pat sirgs depresija. Be to dalies sergančiųjų šeimose niekas nėra sirgęs depresija.
- Asmenybė. Tam tikri asmenybės bruožai, kaip antai, menkas pasitikėjimas savimi, priklausomybė nuo kitų, per didelis savikritiškumas, pesimizmas, neadekvatus atsakas į stresą, padidina riziką susirgti depresija.
- Gyvenimo aplinkybės. Stresiniai įvykiai gyvenime, kaip antai artimojo netekimas, darbo praradimas gali sutrikdyti neuromediatorių pusiausvyrą ir lemti depresijos išsivystymą.
- Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija. Jei sutrikusi skydliaukės funkcija, sumažėjęs išskiriamų hormonų kiekis, tai taip pat gali lemti depresijos atsiradimą.
- Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis. Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusiraminimui pasiekti paprastai sukelia atvirkščią rezultatą ir padidina depresijos tikimybę. Tokia pati tendencija stebima piktnaudžiaujant ir narkotikais.
- Vaistai. Ilgalaikis tam tikrų vaistų, kaip antai kai kurių kraujospūdį mažinančių, migdomųjų ir net kontraceptikų, vartojimas gali lemti depresijos atsiradimą.
- Mityba. Tam tikrų vitaminų, kaip antai folio rūgšties, vitamino B12 stoka gali provokuoti depresijos atsiradimą.

 

Ligos simptomai ir požymiai


Suaugusiems depresija diagnozuojama, jei daugiau nei dvi savaites tęsiasi daugiau nei 5 iš žemiau aprašytų simptomų:
- Liūdna, depresiška nuotaika
- Pranykęs ar sumazėjęs domėjimasis atliekama veikla. Niekas nebeteikia malonumo (anhedonija)
- Nuovargis, energijos stoka
- Ženklus svorio netekimas ar priaugimas, sumažėjęs apetitas
- Sutrikęs miegas. Nemiga naktį ar mieguistumas dieną.
- Pagreitėjusi arba sulėtėjusi psichomotorika beveik kasdien, pastebima ne tik paciento, bet ir aplinkinių
- Beviltiškumo ar kaltės jausmas (iki kliedesių) beveik kasdien
- Nesugebėjimas susitelkti ar neryžtingumas, sutrikęs mąstymas beveik kasdien (nurodomi pacientų ar kitų asmenų)
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
Depresija gali skatinti įvairių somatinių skundų atsiradimą. Pacientai gali skųstis virškinimo problemomis (nevirškinimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu), galvos skausmais, nugaros skausmais. Simptomai išlieka nepaisant gydymo. Neretai kartu pasireiškia nerimas.Sutrinka kasdienis funkcionavimas. Sunkiais atvejais žmogus gali nesikelti iš lovos, nesirengti, nevalgyti, nesiprausti.
 

Ligos diagnostika

Įtaręs depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami rutiniai laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.
 

 

Ligos gydymas


Gydymo galimybių yra įvairių, tačiau beveik visuomet yra skiriami ir vaistai. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli. Jei depresija lengva ar vidutinė (tuomet žmogus dar darbingas ar dalinai darbingas) neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją. Jei depresija sunki, ji gydoma vaistais ar elektroimpulsine terapija. Vėliau gali būti skiriamas ir psichoterapinis gydymas.
Skiriamos trys gydymo fazės: ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių), gydymo tęsimo ir palaikomasis gydymas. Gydymo tęsimo fazė gali trukti 3-6 mėnesius. Palaikomasis gydymas gali tęstis kelerius metus. Jo tikslas išvengti pakartotinių depresijos epizodų.
Skiramos antidepresantų grupės:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse. Neretai jie yra pirmo pasirinkimo antidepresantai, dėl gana negausių pašalinių reiškinių.
- Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Jie taip pat veikia neurotransmiterių pusiausvyrą tik kitokiais mechanizmais nei SSRI.
Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
Psichoterapija. Egzistuoja keletas psichoterapijos tipų. Visų jų tikslas padėti susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija. Dažniausias pašalinis elektrokonvulsinės terapijos poveikis nuo kelių minučių iki keletos valandų trunkantis sumišimas.
Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis. Gydoma ryte, veikiant specifine ryškia šviesa, taip slopinant melatonino gamybą.
Depresija gana sėkmingai gydoma ambulatoriškai. Sunkios depresijos atvejais, kai išreikštos savižudiškos mintys, kai žmogus negeba pasirūpinti savimi, jis gali būti gydomas ligoninėje.
 

Ligos profilaktika


Šeimos gydytojai, turėtų reguliariai apžiūrėdami pacientus su depresijos rizikos veiksniais, užduoti klausimus, leidžiančius įtarti depresiją.

 

 

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000