Mankštinkite ne tik raumenis, bet ir smegenis
Trys patarimai, padėsiantys pagerinti protinę veiklą
Pilvo pūtimas gali būti susijęs net ir su depresija
Kraujotakos sistemos ligos pimauja pagal mirties atvejus Lietuvoje
Liaudiškos dantų skausmo malšinimo priemonės
Atsargiai – erkės !
Šv. Vėlykos ! Kaip išsivaduoti iš virškinimo sutrikimų
Atsinaujinantis aftinis stomatitas – didelė problema
Apie nosies higieną
Trumpai ir suprantamai apie tai, kaip diagnozuojama ir gydoma migrena
Migrenos diagnostika ir gydymas – gana sudėtinga, bet labai reikalinga sritis. Pirmiausiai dėl to, kad migrena sergančių asmenų daugėja. Teigiama, kad ja serga apie 11-12 procentų visos populiacijos, tačiau skaičiai gali būti ir netikslūs pirmiausiai dėl to, kad daugelis mano, jog tai paprastas galvos skausmas ir jokio specialaus gydymo jam tikrai nereikia.
PlačiauSkauda galvą ? Gal migrena ?
Migrena – itin nemaloni ir varginanti liga. Daug kas mano, kad ji susijusi tik su galvos skausmu, tačiau migrenos priepuolio metu gali kamuoti labai įvairūs sutrikimai, tarp jų – pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, jautrumas šviesai ir garsams, regėjimo pakitimai ir įvairių vaizdinių formavimasis regėjimo lauke. Ir tai tik keletas simptomų, kurie gali pasireikšti priepuolio metu. Migrena – labai individuali liga ir kiekvienam pacientui ji gali parodyti vis kitą savo pusę. Pakalbėkime apie medikamentinį ir nemedikamentinį migrenos gydymą.
PlačiauSaugokite savo širdį nuo streso
Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį. Kartu šie žmonės turėtų nenumoti ranka į lėtinių ligų gydymą, cholesterolio kontrolę ir atsakingai laikytis medikų paskirto gydymo.
PlačiauKosulys – organizmo apsauginė siena
Kosulys – organizmo „apsaugininkas“, neleidžiantis į jį patekti pavojingiems įsibrovėliams ir padedantis juos tinkamai pašalinti. Kvėpavimo takus dirgina įvairūs dirgikliai, dažniausiai tai – dulkės, alergijas provokuojančios dalelės, virusai, bakterijos ir t.t. Beveik kiekvienas žino, kad kosulys gali būti arba sausas, arba drėgnas, retesniais atvejais pasitaiko mišraus tipo kosulys, kai kosėjama tai drėgnai, tai visai neproduktyviai ir kosulio pobūdis keičiasi priklausomai nuo paros laiko. Retkarčiais pasitaikantis kosulys – visiškai normalus reiškinys, parodantis, kad apsauginiai organizmo refleksai veikia tinkamai. Tačiau ką daryti tuomet, jei kosulys labai sunkus ir (arba) trunkantis ilgiau? Žinoma, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti tokio sutrikimo priežasčių. Ką dar vertėtų žinoti apie šį apsauginį refleksą?
PlačiauPradėti LOPL gydymą niekada nevėlu
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai itin didelė sveikatos, ekonominė ir socialinė problema. Kodėl? Todėl, kad apie šią ligą vis dar per mažai žinoma. Itin dažnu atveju ji diagnozuojama žymiai vėliau, nei galėtų būti diagnozuojama. Antra, jos kontrolei ir gydymui išleidžiami dideli pinigai. Vis dėlto oficialiai diagnozuota maždaug tik trečdalis visų realiai esančių atvejų. Jei būtų daugiau dėmesio skiriama ligos profilaktikai, tuomet daugiau gyventojų išsaugotų sveiką kvėpavimo takų ir plaučių funkciją, o LOPL gydymui išleidžiamus pinigus būtų galima panaudoti kitiems tikslams. Trečia, LOPL sergantys pacientai dažnai gyvena skurdesnį socialinį gyvenimą, nei šia liga nesergantys asmenys. Tai reiškia, kad jie nuolat rizikuoja susirgti sunkia depresijos forma, kurios gydymas itin komplikuotas ir reikalauja dar daugiau įvairių resursų
PlačiauProf. V. Usonis: kodėl sveikatos valdininkus ir gydymo įstaigas gripas užklumpa netikėtai?
Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus.
PlačiauKaip padėti sau per „tas dienas“
Daugybė moterų prisipažįsta, kad mėnesinių skausmas – vienas nemaloniausių jas kamuojančių negalavimų. Dauguma norėtų jų atsikratyti arba bent jau palengvinti tomis dienomis patiriamą diskomfortą, mat spazminis pilvo apačios skausmas ir su juo pasireiškiantys simptomai reikšmingai mažina moterų produktyvumą ir norą užsiimti net pačia mėgstamiausia veikla. Mergaitėms kyla sunkumų lankant mokyklą, studentėms – universitetą, o vėliau tenka kamuotis ir einant į darbą. Tenka praleisti nemažai pamokų, paskaitų ir darbo dienų – jei kas tik suskaičiuotų, kiek moterys atsisako dėl skausmingų mėnesinių, manoma, ši problema parodytų tikruosius savo mastus. Juk tai ne tik sveikatos problema – kenkiama ir socialinei, ir ekonominei gerovei.
PlačiauDruskos reikšmė kraujospūdžio pokyčiams: praktinė nauda dar neįrodyta
Įprasta dieta Italijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą druskos kiekį maiste. Tokios dietos kasdien laikosi tiek suaugusieji, tiek vaikai, tiek sergantys hipertenzija pacientai, nepaisantys per gausaus druskos kiekio neigiamų reiškinių kardiovaskulinei sistemai.
PlačiauPaauglių nėštumas
Viena aktualiausių paauglių sveikatos problemų pasaulyje yra mergaičių ankstyvasis nėštumas ir gimdymas, kurie dažniausiai būna neplanuoti ir nepageidaujami. Ankstyvasis gimdymas, abortas ir lytiniu būdu plintančios ligos turi įtakos paauglių sveikatai, psichosocialinei raidai ir ekonominei šalies gerovei. Paauglių nėštumas yra susiję su blogesniais gimdymo rezultatais, didesne priešlaikinio gimdymo tikimybe, mažu naujagimio svoriu ir mirtingumu.
PlačiauArterinę hipertenziją galime prisišaukti ir patys
Arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai labai gerai žinomi, tačiau, kaip bebūtų gaila,
dažnam šiuolaikiniam žmogui jų išvengti nepavyksta. Tai rūkymas, alkoholio vartojimas,
pernelyg didelis riebalų kiekis maiste, gliukozės apykaitos sutrikimai dėl neteisingos mitybos,
per didelis druskos kiekis maiste, per sėslus gyvenimo būdas (mažas judrumas ar
nepakankamas fizinis aktyvumas), per didelė kūno masė (antsvoris ar net nutukimas),
ilgalaikė nervinė įtampa, stresas – šie koreguojami rizikos veiksniai neaplenkia daugumos
pacientų, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių sutrikimais.
Ar padės žolelės , kai sutrinka virškinimas ?
Šiuolaikinis gyvenimo būdas, ilgėjanti gyvenimo trukmė, maisto priedų „prigrūsti“ produktai, nesveika ir nereguliari mityba daro daug neigiamos įtakos sklandžiai virškinimo funkcijai. Pakalbėkime apie tai šiek tiek plačiau.
Plačiau