Įprotį gerti vandenį verta ugdyti nuo mažų dienų
Alergiškas vaikas ir jo mityba – kokie pagrindiniai alergijos simptomai ir pavojingiausi maisto produktai
Vyresnės kartos žmonės, išgirdę, kad jų anūkai alergiški daugeliui maisto produktų, imasi už galvų ir stebisi, mat jų laikais tokių dalykų nebuvo arba jie buvo labai reti. Iš tikrųjų, alergiškų vaikų ir suaugusių asmenų skaičius nuolat auga. Spėjama, kad tokius dažnus alergijos maistui atvejus lemia įvairios priežastys: dar motinos įsčiose įgytas jautrumas tam tikroms medžiagoms, šiuolaikinės maisto auginimo ir gamybos technologijos (naudojami chemikalai, genetinis modifikavimas, sudėtyje esantys maisto priedai), itin jautrus ir nesusiformavęs vaiko organizmas. Galimos ir kitos įgimtos, įgytos arba net nežinomos alergijų maistui priežastys. Alergijos maistui simptomai gali užklupti visai netikėtai, šio klastingo sveikatos sutrikimo diagnozė – taip pat. Būtent dėl to planuojantiems ir auginantiems vaikus asmenims naudinga žinoti bent jau pagrindinius alergijos maistui simptomus ir dažniausiai alergijas sukeliančius maisto produktus.
PlačiauVaisvandeniai ir juos gaubiantis mitų šydas
Viešojoje erdvėje vaisvandenius iki šiol gaubia mitų ir pasakų šydas, kurį kartkartėmis bandoma išsklaidyti. Tačiau mitai nebūtų mitais, jei jie neturėtų tendencijos it vijokliai vėl išsikeroti mūsų galvose ir kreipti sąmonę. Visgi, kad šydas galutinai neapakintų, šįkart nusprendėme paakinti skaitytojus ir pristatyti penkis dažniausiai girdimus mitus apie vaisvandenius.
PlačiauEkspertai atsakė, kodėl antsvoris ir lėtinės ligos kamuoja vis daugiau vaikų
Vaikų antsvoris pasaulyje ir Lietuvoje tampa vis grėsmingesne problema, kuri gali turėti skaudžių padarinių. Naujausi „Nestlé mitybos instituto“ moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis anstvorio turinčių vaikų dėl to kenčia ir vėlesniame amžiuje, o tai kelia riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar net kai kuriomis vėžio formomis. Pasak ekspertų, anstvorio problemą didele dalimi lemia nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio gaunamos maistinės medžiagos.Vaikų antsvoris pasaulyje ir Lietuvoje tampa vis grėsmingesne problema, kuri gali turėti skaudžių padarinių. Naujausi „Nestlé mitybos instituto“ moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis anstvorio turinčių vaikų dėl to kenčia ir vėlesniame amžiuje, o tai kelia riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar net kai kuriomis vėžio formomis. Pasak ekspertų, anstvorio problemą didele dalimi lemia nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio gaunamos maistinės medžiagos.
Mityba vaikystėje programuoja visą gyvenimą
Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ buvo pristatyti naujausi moksliniai tyrimai, pagrindę keltas prielaidas apie per greito kūdikio augimo pirmaisiais gyvenimo metais galimas pasekmes – nutukimo, diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimą vėlesniame amžiuje.
„1000 dienų – tai laikotarpis nuo vaisiaus užsimezgimo iki 2 metų amžiaus. Valgydamas žmogus gauna ne tik maisto medžiagas, bet ir maisto produktų genetinę informaciją, kuri gali patekti į žmogaus ląsteles ir jas paveikti. Tad maistas yra ne tik maisto medžiagų šaltinis, bet ir žmogaus genų modifikatorius“, – sakė Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, biomedicinos mokslų daktaras doc. Vaidotas Urbonas.
Jam pritaria ir „Nestlé mitybos instituto“ sveikatos direktorius Europai dr. Mike‘as Possneris. Pasak jo, tyrimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo vaisiaus užsimezgimo iki dviejų metų amžiaus gaunamos maistinės medžiagos turi ilgalaikį poveikį viso gyvenimo kokybei. Tai įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai.
„Ankstyvoje vaiksytėje žmogaus organizmo savybės dar tik formuojasi, todėl tinkama mityba yra tokia svarbi jo ateičiai. Mityba programuoja kūdikio fizinį augimą, metabolizmą, imunitetą, net nulemia galimą ligų pasireiškimą vėlesniais gyvenimo etapais“, – pažymėjo M. Possneris.
Svarbu ir tai, ką valgo mamos
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja doc. Edita Gavelienė pabrėžė, kad ne mažiau svarbu ne tik jau gimusio kūdikio mityba, bet ir tai, kokį maistą renkasi besilaukiančios moterys.
„Nors mitybos vaidmuo sveikatai yra neabejotinas, pasaulyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai, įskaitant ir besilaukiančias moteris, maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo, aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra netinkamas ir dažnai nepakankamas“, – sakė E. Gavelienė.
Gydytojos dietologės teigimu, svarbu, kad besilaukianti moteris gautų pakankamą energijos ir baltymų, taip pat vitaminų ir mineralų kiekį, vartototų joduotos druskos, optimaliai priaugtų svorio ir, žinoma, atsisakytų alkoholio bei tabako. Tiesa, kaip ir visur reikia jausti saiką, nes naujausios mokslinės studijos, tiriančios mitybos įtaką nėštumo periodu, įrodė ne tik mitybos nepakankamumo, bet ir perteklinės mitybos svarbą.
Ligų gydymui – milžiniškos išlaidos
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 43 mln. vaikų visame pasaulyje turi antsvorio, 14 mln. iš jų gyvena Europoje. Visame pasaulyje antsvorio turi maždaug 10 proc. vaikų, Lietuvoje – apie 5 proc. Mūsų šalies medikai pastebi, kad pastaraisiais metais šis vaikų skaičius sparčiai auga, o su nutukimu ir antsvoriu susijusių ligų gydymui kasmet išleidžiama apie 10 proc. sveikatos apsaugai skiriamų lėšų.
„1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ – pirmoji Lietuvoje rengiama konferencija bendradarbiaujant su pasaulinio „Nestlé mitybos instituto“ mokslininkais, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Lietuvos vaikų gastroenterologų mitybos draugijos, Lietuvos dietologų draugijos bei Lietuvos neonatologų asociacijos specialistais. Renginyje taip pat buvo aptartos tokios temos kaip probiotikų ir prebiotikų reikšmė kūdikių virškinimo sistemos veiklai, mažo gimimo svorio kūdykių mityba, dietų įtaka virškinimo ligų terapijai.
PlačiauKai vaikai kartoja „nenoriu“: ką daryti, kad sveikas maistas būtų ir mėgstamas
Paskatinti savo vaikus valgyti sveiką ir subalansuotą maistą – iššūkis, su kuriuo susiduria absoliuti dauguma tėvų. Ką daryti, jei vis bandote įsiūlyti sveiko maisto, bet vaikas tik kietai sučiaupia lūpas ir užsispyrusiai kartoja„ne“?
PlačiauKuo gresia vaiko „nevalgysiu!“
Neseniai viena pažįstama pasiskundė, kad jos 4 metų pyplys su niekuo nepasitaręs nusprendė „tapti vegetaru“. Vos pamatęs lėkštėje ką mėsiška (išskyrus dešreles ar koldūnus), burną atverdavo tik tam, kad garsiai pareikštų, jog nevalgys.
PlačiauĮ ką atkreipti dėmesį renkantis varškės sūrelį?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atlikę perkamiausių Lietuvoje glaistytų varškės sūrelių tyrimus, pripažino, kad gamintojai laikosi visų reikalavimų ir pirkėjų neapgaudinėja.
PlačiauAntsvoris – jau ir mažųjų bėda
Mano sūnus, nors jam dar tik 5-eri, turi antsvorio. Augdamas su močiute jis įprato prie įvairiausių bandelių, kokakolos. Mėginau priversti laikytis dietos, tačiau kaip tokiam mažam paaiškinsi? Kaip padėti vaikui atsikratyti svorio?
PlačiauSpecialistai: maisto priedai kūdikių ir mažų vaikų maiste
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į visuomenėje kylančias diskusijas apie maisto priedų naudojimą, informuoja, kad maisto produktuose, skirtuose kūdikių ir mažų vaikų mitybai, maisto priedai nenaudojami , išskyrus atskirus, išimtinius atvejus.
PlačiauPrimaitinimas. Be taisyklių!
Kiekviena mama žino, kad kūdikį iki šešių mėnesių reikia maitinti krūtimi ar mišinuku, paskui, laikantis tam tikrų taisyklių, pradėti duoti kieto maistelio. Tačiau, pasirodo, maitinimas – tai ta sritis, kurioje negali būti griežtų taisyklių. Kodėl?
PlačiauValgučiai ir nevalgučiai
Mamas varo į neviltį vaikų nevalgymas, bet nemažiau gąsdina ir besaikis valgumas. Jūsų laiškus apie vaikų apetitą perdavėme docentui Algimantui Vingrui.
PlačiauBulvė – antroji duona
Lietuvis per parą suvalgo 250 g bulvių. Tad bulves drąsiai galime vadinti antrąja duona. Jos vertos šio vardo, nes turi baltymų, angliavandenių, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karotino, vitaminų K, B1, B2, B6, PP, E, D ir C.
PlačiauKol reikia tik mamos pieno
Gimus naujagimiui, visi labai susirūpina, kad tik jis nebadautų. Ypač pirmo vaikelio susilaukę tėvai dar neturi
PlačiauMitai apie sveikatą: cukraus perteklius vaikams sukelia hiperaktyvumą
Daugelis tėvų neleidžia vaikams smaližiauti vien dėl to, jog mano, kad
didesnis cukraus kiekis jiems sukels hiperaktyvumą. Riboti skanėstus yra
išmintinga, tačiau pati ribojimo priežastis nėra teisinga.
Šie kaloringi maisto produktai gali lemti nutukimą
PlačiauMažakraujyste sergančio vaiko mityba
Suvalgęs košės ar mėsos patiekalą vaikas turėtų išgerti vaisių, uogų ar
daržovių sulčių (geriausia šviežiai spaustų)
Mano vaikas bus pirmokas. Jis nelabai valgus. Mieliau nei daržoves ar mėsą valgo
čipsus ir saldumynus
Vaiko maitinimas kelionės metu
Dauguma mamų ir tėčių, ypač tų, kurie pirmąsyk ruošiasi atostogauti su
savo vaiku, klausia: kaip ir kuo maitinti vaiką kelionėje?
Vaikai iki vienerių metų
Visų pirma turite suprasti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau jam reikia
dėmesio. Rekomenduojame pradėti keliones ne anksčiau nei trijų mėnesių, ide
Maisto papildai su CLA gali sušvelninti vaikų antsvorį
Maisto papildai, turintys konjuguotos linolo rūgšties (CLA), gali padėti
antsvorio turintiems vaikams sulėtinti riebalų kaupimąsi, rodo JAV atliktas
tyrimas.
Mokslininkai nustatė, kad antsvorio turintiems arba nutukusiems vaikams septynis
mėnesius vartojus maisto papildų su CLA
Delikatesai vaikų maitinime
Tarp tėvų, o taip pat močiučių bei senelių, dažnai vyrauja nuomonė, kad
vaiko organizmas pats pasirenka jam trūkstamas maistines medžiagas ir,
nekreipiant dėmesio į ankstyvą mažylio amžių
Gero vaiko apetito paslaptys
Mano sūnus, kuriam vos metai, labai prastai valgo. Jis sveikas, o
gydytoja sako, kad jo apetitas prastas. Kokių imtis priemonių, kad apetitas
pagerėtų.
Genė
Išalkti sveika
Alkio jausmas tiesiogiai priklauso nuo smegenyse esančio maisto centro
sudirgimo