Karpos

Ligos apibūdinimas

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydymas

Ligos prevencija

Ligos esmė


Karpos


Ligos apibūdinimas

Karpos – tai suragėjusių mazgelių arba spenelių pavidalo odos bei gleivinės išaugos.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Karpos gali atsirasti bet kuriose kūno vietose. Pagrindinė jų sukeliama žala – kosmetinis defektas. Kai kurių tipų virusų sukeltos karpos ilgainiui linkusios supiktybėti.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dažniausiai karpomis užsikrečia vaikai, ypač būdami didelių susibūrimų vietose – mokykloje, darželyje, žaisdami kieme.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Karpas sukelia žmogaus papiloma virusas (ŽPV), plintantis kontaktiniu keliu. Užsikrečiama tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus arba per virusais užkrėstus daiktus. Virusas lengviau patenka per nors kiek pažeistą (įdrėkstą, įbrėžtą) odą ar gleivinę. Smailiagalėmis kondilomomis užsikrečiama lytiškai santykiaujant, kūdikis gali apsikrėsti nuo motinos gimdant.


Ligos simptomai ir požymiai

Yra keletas karpų rūšių, kurių išvaizda ir lokalizacija skiriasi.
Paprastosios karpos yra 2-5mm aukščio, 3-10mm skersmens, odos spalvos arba pilkšvos, kietos, šiurkščiu paviršiumi. Dažniausiai išauga vaikams ir paaugliams nugarinėje plaštakų pusėje, ant pirštų šonų, padų. Jų būna nuo vienos iki kelių dešimčių. Karpos gali išsisėti, susilieti. Ant padų esančias karpas vaikštant dažnai labai skauda.
Plokščiosios karpos būna odos spalvos, vos pakilusios virš odos, 1-5mm skersmens, kietos, lygiu blizgančiu paviršiumi. Jų esti nuo kelių iki kelių šimtų, auga ant veido (ypač ant kaktos ir apie burną), kaklo, plaštakų. Dažniausiai šių karpų turi vaikai ir paaugliai.
Smailiagalės karpos (arba kondilomos) – tai labai smulkūs, rožiniai arba raudoni minkšti speneliai. Didėdamos ir susiliedamos jos sudaro nuo žirnio iki kumščio dydžio skiltėtas išaugas, panašias į gaidžio skiauterę arba žiedinį kopūstą. Dažniausiai išauga ant išorinių lytinių organų gleivinės, apie išangę. Sukelia niežulį, skausmą lytinių santykių metu.
Siūlinės karpos atrodo kaip ilgi, ploni, minkšti, nelygaus paviršiaus speneliai. Išauga ant kaklo, veido, ausų. Dažnesnės vyrams.
Vyresniems nei 40-50m. žmonėms gali atsirasti senatvinės(seborėjinės) karpos. Jos nesusijusios su virusine infekcija, dažniausiai išsidėsto antakių, skruostų, pečių, krūtinės ir nugaros srityse.

Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs pacientą. Įtarus piktybinį procesą, atliekama biopsija (paimamas audinio gabalėlis ištyrimui mikroskopu).


Ligos gydymas

Karpų gydymas gali būti trejopas:
vietinis – naudojamos keratolitinės medžiagos, tirpdančios raginį odos sluoksnį (tepalai, lakai ir pleistrai su salicilo arba pieno rūgšties tirpalais) podofilino tirpalas, 5-fluorouracilo 5% kremas
- bei imuninį atsaką modifikuojantys preparatai imikvimodas 5% ,
- chirurginis – karpos šalinamos elektrokoaguliacija, lazeriu, šaldant skystu azotu. Lazerinis gydymas brangus, tačiau po jo oda nekraujuoja, nerandėja (ypač tinka gydyti veido srityje esančias karpas);
- bendras – karpoms išplitus - stiprinamas imunitetas.


Ligos prevencija

Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos – dažnai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rankšluosčiu. Kondilomų atsiradimo riziką mažina saugūs lytiniai santykiai.


Ligos esmė

1. Įvairios išvaizdos odos bei gleivinės išaugos.
2. Būna plaštakų, pėdų, galvos, lytinių organų srityje.
3. Sukelia kosmetinį defektą, traumuojant – skausmą.

 

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000