Prolaktinoma

Prolaktinoma - tai gerybinis hipofizės (posmegeninės liaukos) priekinės dalies navikas (adenoma), išskiriantis hormoną prolaktiną. Tai dažniausiai pasitaikantis hormoniškai aktyvus hipofizės navikas.


Hipofizė - tai endokrininė liauka, esanti smegenų pamatinėje dalyje. Hipofizė išskiria daugelį hormonų. Vieni hormonai ( pvz.: kortikotropinas, tirotropinas) reguliuoja kitų endokrininių liaukų (antinksčių žievės, skydliaukės, lytinių liaukų ir kt.) veiklą, kiti (prolaktinas, oksitocinas ir kt.) savarankiškai sukelia jam būdingą hormoninį poveikį. Hormonas prolaktinas pagrinde veikia į pieno liauką  ir skatina jos augimą lytinio brendimo metu, nėštumo metu skatina pieną išskiriančių ląstelių vystymąsi, po gimdymo- pieno išskyrimą ir motinystės instinktus. Prolaktinoma išsivysto, kai pakitus priekinės hipofizės dalies prolaktiną išskiriančioms ląstelėms,  jos pradeda gaminti ir išskirti per didelį kiekį hormono prolaktino. Dėl padidėjusio prolaktino kiekio sutrinka ir lytinių hormonų (testosterono vyrams, estrogenų moterims) išskyrimas, dėl ko pasireiškia su jų trūkumu susiję simptomai.


Tikslus prolaktinomos paplitimas nėra žinomas. Nors nedidelės, simptomų nesukeliančios hipofizės adenomos yra gana dažnos, tačiau kliniškai pasireiškianti prolaktinoma pasitaiko retai (maždaug 1 iš 7-10 000 žmonių). Skaičiuojama, kad prolaktinomos gali sudaryti apie 25-30proc. visų hipofizės auglių. Šis navikas dažniau nustatomas moterims, nei vyrams. Moterims dažnai (apie 90proc. ) yra nustatomos mažos adenomos(<10mm), o tarp vyrų šiek tiek dažnesnės(apie 60 proc.) didelės (>10mm) prolaktinomos. Dažniau prolaktinoma nustatoma 20-50 metų amžiuje, bet gali pasitaikyti ir bet kuriame amžiuje.


Priežastys, dėl ko išsivysto prolaktinoma nėra žinomos. Dauguma šių navikų pasireiškia sporadiškai t.y. atsitiktiniai, nesusiję su paveldimumu. Tačiau kai kurie pacientai turi paveldimą genetinį sutrikimą, vadinamą 1tipo daugybine endokrinine neoplazija (MEN1), kuriam be prolaktinomos dar yra būdinga navikai dvylikapirštėje žarnoje, prieskydinėse liaukose, kasoje.  Maža dalis pacientų turi paveldimą polinkį prolaktinomai (giminėje yra sergančių prolaktinoma), bet neturi MEN1 sindromo, tačiau genai, atsakingi už šį paveldimumą, nėra žinomi.


Moterims prolaktinomos simptomai pasireiškia anksčiau, negu vyrams, kai navikas dar būna mažas. Joms būdinga mėnesinių ciklo sutrikimai: retos mėnesinės (oligomenorėja), nereguliarus mėnesinių ciklas ar išnykusios mėnesinės(amenorėja). Mergaitėms gali vėluoti pirmos mėnesinės. Taip pat prolaktinoma gali sukelti vaisingumo sutrikimus. Dideliai daliai pacienčių pasireiškia galaktorėja- pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar maitinanti. Moterims taip pat gali sumažėti lytinis potraukis, dėl makšties sausumo tampa skausmingi lytiniai santykiai, gali pasireikšti osteoporozė.

Vyrams prolaktinoma taip pat gali pasireikšti sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija, rečiau pasitaiko ginekomastija (pieno liaukų padidėjimas) ar sumažėjęs vaisingumas, retai pasireiškia galaktorėja. Taip pat vyrams būdinga sumažėjęs plaukuotumas. Berniukams būdinga sutrikęs augimas, uždelstas lytinis brendimas.

Jei prolaktinoma yra pakankamai didelė, dėl aplinkinių struktūrų spaudimo gali pasireikšti kitų hipofizės hormonų trūkumas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimai.


Prolaktinomai būdinga padidėjęs hormono prolaktino kiekis kraujyje. Radus padidėjusį prolaktino kiekį, gydytojas pirmiausia turi išsiaiškinti, ar nėra kitų priežasčių, galėjusių sukelti jo padidėjimą. Prolaktino padidėjimą gali išprovokuoti paciento vartojami vaistai: neuroleptikai, antidepresantai, opiatai, verapamilis, metildopa ir kt. Esant vaisingo amžiaus moteriai, kuri skundžiasi mėnesinių ciklo išnykimu (vienas iš prolaktinomos simptomų), pirmiausia atliekamas nėštumo testas, nes nėštumo metu fiziologiškai padidėja prolaktino kiekis. Kita priežastis, dėl ko gali padidėti  prolaktinas, tai skydliaukės patologija(hipotirozė), dėl to atliekami su skydliauke susijusių hormonų tyrimai ( TTH, tiroksino). Prolaktino kiekio padidėjimą gali sukelti ir lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas ar sunkios kepenų ligos, todėl atliekami tyrimai, kad įvertinti inkstų ir kepenų funkciją.

Be minėtų tyrimų, reikia nustatyti ir kitų hipofizės išskiriamų hormonų kiekį kraujyje, kad įvertinti, ar nėra jų trūkumo dėl galimo hipofizės spaudimo.

Prolaktinomai nustatyti ir įvertinti jos dydžiui atliekamas smegenų MRT tyrimas(magnetinio rezonanso tomografija). Gali būti atliekama smegenų KT(kompiuterinė tomografija), tačiau šis tyrimas ne toks tikslus, kaip MRT.


Paprastai prolaktinomos gydymas pradedamas nuo medikamentų, o jei gydymas jais neefektyvus arba pacientas netoleruoja vaistų, skiriamas chirurginis gydymas- šalinama adenoma. Kartais gali būti kombinuojamas medikamentinis ir chirurginis gydymas. Retai ( pvz.: prolaktinoma greit atauga po medikamentinio ar/ir chirurginio gydymo) gali būti  taikomas spindulinis prolaktinomos gydymas.

Dažniausiai prolaktinomai gydyti vartojami du vaistai- Bromkriptinas arba Kabergolinas. Jie stimuliuoja dopamino receptorius prolaktiną gaminančiose ląstelėse, taip slopina prolaktino išskyrimą tiek navikinėse, tiek normaliose hipofizės ląstelėse.

Dažniausiai prolaktinomos gydymui pasirenkamas vaistas yra Bromkriptinas. Jis  prolaktinomos gydymui vartojamas jau daug metų, kurkas ilgiau negu Kabergolinas, todėl  yra „išbandytas laiko“ ir saugus preparatas. Dėl šios priežasties Bromkriptinas yra pirmo pasirinkimo vaistas prolaktinoma sergančioms moterims, kurios planuoja pastoti. Bromkriptinas turi būti vartojamas kasdien. Jį vartojant, didžiajai daliai pacientų normalizuojasi prolaktino kiekis, sumažėja didelės adenomos, moterims sugrįžta normalios mėnesinės. Kartais, dar prieš atsistatant mėnesinėms, moteris gali pastoti, todėl reikėtų naudoti apsisaugojimo priemones, kol sugrįš normalus ciklas. Vartojant Bromkriptiną, dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai- tai pykinimas, galvos svaigimas, nosies užgulimas. Kad išvengti šių reakcijų, Bromkriptinas pradedamas skirti nuo mažų dozių ir jos palaipsniui didinamos.

Kabergolinas yra naujesnis vaistas, naudojamas prolaktinomos gydymui. Jis paprastai yra geriau toleruojamas, jo efektyvumas šiek tiek geresnis nei Bromkriptino. Apie 70 proc. pacientų, kuriems neefektyvus gydymas Bromkriptinu, padeda Kabergolinas. Jis veikia ilgiau nei Bromkriptinas, dėl to vaisto pakanka skirti 1-2 kartus per savaitę. Be to, Kabergolino sukeliami šalutiniai poveikiai retesni ir lengvesni negu vartojant Bromkriptiną. Tačiau didžiausias Kabergolino minusas yra didelė šio vaisto kaina.  

 

Ligos aprašymą parengė: Gyd. Odeta Šepetienė


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000

Prolaktinoma | Pasveik.lt