Kodėl suriebėja kepenys? Kuo tai pavojinga ir kaip to išvengti? Ką daryti, jei jos jau suriebėjo? Riebalai kepenų tarpląstelinėse struktūrose gali kauptis dėl keleto priežasčių. Jų suriebėjimą gali sukelti alkoholis, per didelis riebalų kiekis maiste, antsvoris, sutrikusi medžiagų apykaita, tai gali būti nulemta ir genetiškai.
Riebalų veikiamos kepenų ląstelės gali būti pažeidžiamos, dėl to atsirasti lėtinis kepenų uždegimas, o visos kepenų ligos pereiti į cirozę ar į kepenų vėžį. Šį procesą pagreitina papildomi veiksniai – virusiniai hepatitai B, C, alkoholio ar kitų toksinių medžiagų vartojimas. Suriebėjimo procesas vertinamas procentais. Tai nustatoma atliekant kepenų biopsijos tyrimą: biopsine adata paimamas kepenų gabalėlis ir pro mikroskopą žiūrima, kiek procentų užima riebalinis audinys. Stebima ir kepenų fibrozė. Kuo didesnis suriebėjimo laipsnis – tuo galimas didesnis pažeidimas, galintis pereiti į cirozę. Įtarti kepenų suriebėjimą galima ir atliekant ultragarsinį tyrimą – echoskopu užfiksuojamas tankesnis kepenų vaizdas.
Ką daryti? Kepenų suriebėjimas yra pasekmė, todėl reikia rasti priežastį ir ją sumažinti, kad kepenų susirgimas neprognozuotų į cirozę ar kepenų vėžį. Jei kepenys riebėja dėl cukrinio diabeto – koreguoti gliukozės kiekį kraujuje. Jei tai susiję su dideliu riebalų vartojimu, rekomenduojame jį sumažinti atsižvelgiant į fizinį krūvį. Jei kartu yra virusinė infekcija – reikia gydyti ir eliminuoti virusus. Jei žmogus vartoja daug alkoholio – mažinti toksinį jo poveikį. Kepenys sugeba atsikurti, regeneruotis: nebeveikiant toksinėms medžiagoms, jos laikui bėgant sugeba viską kompensuoti.
iMed