Brumare [Brufen]

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Brumare 400 mg šnypščiosios granulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename paketėlyje yra 400 mg ibuprofeno.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

viename paketėlyje yra 666,7 mg sacharozės ir 100 mg natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Šnypščiosios granulės.

Apelsinų aromato, baltos granulės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ūminio silpno ar vidutinio intensyvumo skausmo, pvz., galvos ir dantų skausmo, malšinimas.

Pirminės dismenorėjos simptominis gydymas.

Karščiavimo mažinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Nepageidaujamas poveikis gali būti sumažintas, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Ibuprofeno dozė priklauso nuo paciento amžiaus ir kūno svorio. Maksimali vienkartinė paros dozė suaugusiems žmonėms ir paaugliams neturi viršyti 400 mg ibuprofeno.

Suaugusiesiems

400 mg dozė vartojama kaip vienkartinė dozė arba iki trijų kartų per parą kas 4–6 valandas.

Vartojant didesnę nei 400 mg dozę didesnio nuskausminamojo poveikio nepasiekiama.

Maksimali paros dozė neturi viršyti 1200 mg per parą.

Pacientai turėtų pasitarti su gydytoju, jei simptomai sunkėja ar jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir skausmas tęsiasi ilgiau nei 5 dienas.

Vaikų populiacija

Brumare 400 mg šnypščiosios granulės netinka vartoti jaunesniems nei 12 metų vaikams. Vaikams yra skirtos kitos labiau tinkamos ibuprofeno farmacinės formos.

Paaugliams vyresniems nei 12 metų (≥40 kg)

400 mg dozė vartojama kaip vienkartinė dozė arba iki trijų kartų per parą kas 4–6 valandas.

Maksimali paros dozė neturi viršyti 1200 mg per parą.

Jei paaugliams šio vaistinio preparato reikia daugiau nei 3 dienas ar jei simptomai pasunkėjo, reikia pasitarti su gydytoju.

Senyviems pacientams

Senyvo amžiaus pacientai NVNU turi vartoti su ypatingu atsargumu, kadangi jiems dažniau pasireiškia pašaliniai vaistinio preparato poveikiai (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu nusprendžiama, kad gydymas NVNU yra reikalingas, jiems turėtų būti skiriama mažiausia vaistinio preparato dozė trumpiausią laiką, būtina simptomų kontrolei. Gydymas turi būti reguliariai peržiūrimas ir turi būti nutraukiamas, jei nėra stebima naudos arba jei atsiranda vaistinio preparato netoleravimas.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių inkstų funkcija yra nežymiai ar vidutiniškai susilpnėjusi, turi būti skiriama mažiausia įmanoma vaistinio preparato dozė trumpiausią laiką, būtina simptomų kontrolei bei turi būti stebima inkstų funkcija. (Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas žr. 4.3 skyrių)

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių kepenų funkcija yra nežymiai ar vidutiniškai susilpnėjusi, turi būti skiriama mažiausia įmanoma vaistinio preparato dozė trumpiausią laiką. (Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas žr. 4.3 skyrių).

Vartojimo metodas

Norint pasiekti greitesnį vaistinio preparato veikimą, vaistinis preparatas gali būti geriamas, esant tuščiam skrandžiui. 

Šnypščiąsias granules reikia išmaišyti vandenyje, kad pasidarytų apelsinų skonio gazuotas gėrimas. Išberkite paketėlio turinį į vandens stiklinę, išmaišykite ir nedelsdami išgerkite. Vartojant Brumare granules gali atsirasti praeinantis burnos arba gerklės deginimo pojūtis. Įsitikinkite, kad granulės ištirpo dideliame kiekyje vandens.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Anksčiau buvusios padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., astma, rinitas, dilgėlinė arba angioedema) acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU.
• Anksčiau yra buvęs kraujavimas iš skrandžio arba virškinamojo trakto, susijęs su ankstesniu NVNU gydymu.
• Aktyvi ar neseniai buvusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa/ kraujavimas (du ar daugiau aiškūs opaligės ar kraujavimo epizodai).
• Sunkus kepenų ar sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
• Sunkus širdies veiklos nepakankamumas ar koronarinė širdies liga.
• Paskutinis nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių).
• Reikšminga dehidratacija (sukelta vėmimo, diarėjos ar nepakankamo skysčių vartojimo).
• Cerebrovaskulinis ar kitas aktyvus kraujavimas.
• Nežinomos kilmės dishematopoezė.
• Vartojimas jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Reikia vengti vartoti Brumare kartu su NVNU, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyvius inhibitorius. 

Astma sergantys pacientai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, prieš pradedant vartoti ibuprofeną (žr. žemiau).

Nepageidaujamus poveikius galima sumažinti vartojant mažiausią efektyvią dozę trumpiausią laiką, per kurį galima kontroliuoti simptomus (žr. 4.2 skyrių ir poveikį virškinamajam traktui ir širdies kraujagyslių sistemai, žemiau).  Didesnės nei rekomenduojamos dozės gali sukelti rimtą pavojų.

Esant šioms būklėms, Brumare turi būti paskirtas tiktai griežtai įvertinus naudos-rizikos santykį:

• esant sisteminei raudonajai vilkligei (SRL) ar kitoms autoimuninėms ligoms;
• esant įgimtam porfirino metabolizmo sutrikimui (pvz. ūmi intermituojanti porfirija);
• pirmas ir antras nėštumo trimestrai;
• žindymas.

Specialių atsargumo priemonių reikia imtis šiais atvejais:

• esant virškinamojo trakto ligoms, įskaitant lėtines uždegimines žarnyno ligas (opinį kolitą, Krono ligą);
• širdies nepakankamumui ir hipertenzijai;
• susilpnėjusiai inkstų funkcijai;
• kepenų funkcijos sutrikimui;
• sutrikusiai kraujodarai;
• kraujo krešėjimo sutrikimams;
• alergijai, šienligei, lėtiniam nosies gleivinės tinimui, adenoidams, lėtinei obstrukcinei kvėpavimo takų ligai ar bronchinei astmai;
• kai tik buvo atliktos didelės apimties chirurginės operacijos.

Kraujavimas iš virškinimo trakto, opos ir perforacija

Pacientams, vartojant bet kokių NVNU, pastebėta kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo atvejų, kurie gali būti mirtini. Tokie sutrikimai gali prasidėti bet kuriuo gydymo metu, kartais net be įspėjamųjų simptomų ar praeityje buvusių sunkių virškinimo trakto sutrikimų.

Kraujavimo iš virškinimo trakto, opų atsiradimas ir perforacijų atsiradimo galimybė yra labiau tikėtina, vartojant didesnes NVNU dozes pacientams, kuriems yra buvusios opos, ypatingai komplikavusios kraujavimu ar perforacija (žr. 4.3 skyrių), ir senyviems pacientams. Tokie pacientai turi būti gydomi mažiausiomis galimomis dozėmis. Šiems pacientams reikia apsvarstyti gydymo galimybes, kartu skiriant gleivines saugančius vaistinius preparatus (pvz., mizoprostolį ar protonų pompos inhibitorius), taip pat kaip ir pacientams, kurie gydomi acetilsalicilo rūgštimi ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali padidinti virškinimo trakto pažeidimo galimybę (žr. žemiau ir 4.5 skyrių).

Pacientus, kuriems yra buvę virškinimo trakto reakcijų, ypatingai senyviems pacientams, reikia įspėti, kad atsiradus neįprastiems virškinimo trakto simptomams (ypatingai kraujavimui iš virškinimo trakto), ypač gydymo pradžioje, kreiptųsi į gydytoją, jei pasireiškia tokie simptomai.

Atsargiai reikia skirti pacientams, kurie gydomi ir kitais vaistiniais preparatais, didinančiais opų atsiradimo ar kraujavimo riziką: geriamaisiais kortikosteroidais, antikoaguliantais, tokiais kaip varfarinas, selektyviais serotonino rezorbcijos inhibitoriais ar kraują skystinančiais vaistiniais preparatais, kaip acetilsalicilo rūgštimi (žr. 4.5 skyrių).

Atsiradus kraujavimui iš virškinimo trakto ar opoms, gydymą Brumare reikia nutraukti.

NVNU atsargiai reikia skirti pacientams, kuriems yra buvusios virškinimo trakto ligos, (opinis kolitas, Krono liga), nes šios ligos gali paūmėti. (žr. 4.8 skyrių).

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams yra padidėjęs pašalinių poveikių atsiradimo dažnumas, kai jie gydomi NVNU, ypatingai kraujavimas iš virškinimo trakto, perforacija, kurie gali būti mirtini (žr. 4.2 skyrių).

Širdies ir kraujagyslių sistema bei smegenų kraujagyslių sistema

Pacientams, kuriems yra hipertenzija ir(ar) širdies funkcijos nepakankamumas, gydymą pradėti reikia atsargiai (būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku), nes gali pasireikšti skysčių susilaikymas, hipertenzija ir edema, susiję su NVNU terapija.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys leidžia manyti, kad vartojant dideles ibuprofeno dozes (2400 mg per parą) ilgą laiką, gali šiek tiek padidėti arterinės trombozės (pvz., infarkto ar insulto) rizika. Epidemiologinės studijos rodo, kad vartojant nedideles ibuprofeno dozes (pvz., £ 1200 mg per parą) miokardo infarkto rizika nepadidėja.

Pacientai su nekontroliuojama hipertenzija, širdies nepakankamumu, nustatyta išemine širdies liga, periferinių arterijų ligomis ir (ar) smegenų kraujotakos ligomis gali būti gydomi ibuprofenu tik nuodugniai apsvarsčius. Taip pat reikia apsvarstyti gydymo taktiką, kai ruošiamasi pradėti ilgalaikį gydymą pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas ir rūkymas).

Odos reakcijos

Sunkios odos reakcijos, kai kurie net mirtini atvejai, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stivenso-Džonsono (Stevens- Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę buvo nustatyti labai retai, ir jie siejami su NVNU vartojimu (žr. 4.8 skyrių). Pacientams didžiausia šių reakcijų atsiradimo rizika yra gydymo pradžioje. Odos reakcijų pradžia daugumoje atvejų prasideda per pirmą gydymo mėnesį. Atsiradus odos išbėrimui, gleivinių pažeidimui ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams, reikia nutraukti gydymą Brumare.

Sergant vėjaraupiais išimtinais atvejais gali atsirasti sunkių infekcinių komplikacijų odoje ir minkštuosiuose audiniuose. Negali būti atmesta, kad NVNU pasunkina šias infekcijas. Todėl, sergant vėjaraupiais, patariama vengti vartoti Brumare.

Poveikis inkstams

Dėl savo poveikio inkstų perfuzijai, ibuprofenas gali sąlygoti natrio, kalio ir skysčių susilaikymą pacientams, kurie anksčiau neturėjo inkstų funkcijos sutrikimų. Linkusiems pacientams tai gali sąlygoti edemą ar net sukelti širdies nepakankamumą ar hipertenziją.

Kaip ir vartojant visus kitus NVNU, gyvūnams ilgai vartojant ibuprofeną atsiranda papilių nekrozė ir kiti patologiniai inkstų pakitimai. Yra gauta pranešimų, kad žmonėms atsirado ūmus intersticinis nefritas su hematurija, proteinurija ir kartais nefrozinis sindromas. Inkstų toksinis pažeidimas taip pat buvo stebėtas tiems pacientams, kurių normalią inkstų perfuziją kompensuoja prostaglandinai. Šiems pacientams vartojant NVNU gali išsivystyti nuo dozės priklausomas prostaglandinų gamybos sumažėjimas, taip pat sulėtėti inkstų kraujotaka, kuri gali sąlygoti inkstų funkcijos pažeidimus. Šie pažeidimai dažniau išsivysto pacientams, kurie priklauso padidintos rizikos grupei, t.y. serga inkstų funkcijos nepakankamumu, širdies nepakankamumu, kuriems yra kepenų disfunkcija, yra gydomi diuretikais ir AKF inhibitoriais bei senyviems žmonėms. Nutraukus NVNU vartojimą, šie simptomai paprastai yra grįžtami.

Daug skysčių netekusiems paaugliams yra inkstų pažeidimo pavojus.

Kiti įspėjimai

Pacientams sergantiems ar anksčiau sirgusiems bronchine astma, lėtiniu rinitu, sinusitu, nosies polipais, adenoidais ar alerginėmis ligomis, gali greičiau pasireikšti bronchų spazmas, dilgėlinė ar angioneurozinė edema.

Ibuprofenas gali maskuoti infekcijos (karščiavimas, skausmas ir patinimas) simptomus ir požymius.

Ilgai vartojami bet kokie vaistiniai preparatai nuo galvos skausmo jį gali dar labiau sustiprinti. Susiklosčius tokiai situacijai, ar jos tikintis, reikia nutraukti gydymą ir konsultuotis su gydytoju. Pacientams, kuriems reguliariai vartojant vaistinius preparatus nuo galvos skausmo, dažnai ar kasdien skauda galvą, yra tikėtina ilgai vartojamų vaistinių preparatų sukelto galvos skausmo diagnozė.

Apibendrinant, nuolatinis nuskausminamųjų vaistinių preparatų, ypač įvairių skausmą malšinančių aktyviųjų medžiagų kombinacijų, vartojimas gali sukelti negrįžtamą inkstų pažeidimą ir inkstų nepakankamumo išsivystymo riziką. Ši rizika ypač padidėja netenkant druskų ir dehidratuojant fizinio krūvio metu. Todėl šito reikia vengti.

Gydymo ibuprofenu metu, pacientams, sergantiems imuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, mišria jungiamojo audinio liga), buvo stebėta keletas atvejų, kai pasireiškė tokie aseptinio meningito požymiai: sustingęs kaklas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar dezorientacija. 

Ibuprofenas gali laikinai sutrikdyti trombocitų agregaciją ir pailginti kraujavimo laiką. Todėl reikia atidžiai stebėti pacientus, turinčius kraujo krešėjimo sutrikimų arba kuriems skirta antikoaguliacinė terapija.

Jeigu gydymas ibuprofenu tęsiamas ilgą laiką, reikia periodiškai stebėti kepenų ir inkstų funkciją bei kraujo ląstelių skaičių, ypač didelės rizikos grupės pacientams.

Gydymo ibuprofenu metu reikia vengti vartoti alkoholio, nes jis gali sustiprinti nepageidaujamą NVNU poveikį, ypač virškinimo sistemai ir centrinei nervų sistemai.

Ibuprofenu gydomi pacientai turi pranešti gydančiam gydytojui apie požymius ar simptomus, rodančius virškinimo sistemos opas ar kraujavimą iš virškinimo trakto, neryškaus matymo ar kitokius regėjimo sutrikimo, odos bėrimo, svorio padidėjimo ar edemos atvejus. 

Yra įrodymų, kad vaistiniai preparatai, slopinantys ciklooksigenazės ar prostaglandinų sintezę, gali sutrikdyti moterų vaisingumą, veikdami ovuliaciją. Tai yra grįžtamas pažeidimas, kuris išnyksta nutraukus gydymą (žr 4.6 skyrių).

Pacientai, kuriems nustatytas įgimtas fruktozės netoleravimas, glukozės-galaktozės malabsorbcija arba sacharazės-izomaltazės trūkumas, šio vaistinio preparato vartoti negali.

Šio vaistinio preparato vienos dozės sudėtyje yra 100 mg natrio. Pacientai, kuriems paskirta dieta su sumažintu natrio kiekiu, turi tai įvertinti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali daryti neigiamą įtaką nėštumui ir (ar) embriono/vaisiaus vystymuisi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius, padidėja persileidimo, širdies sklaidos defektų ir įgimto pilvo sienos defekto rizika. Absoliuti širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektų rizika, kuri paprastai būna mažiau negu 1 %, padidėja iki maždaug 1,5 %. Manoma, kad rizika didėja ilginant gydymą ir didinant dozę. Tyrimų su gyvūnais metu pastebėta, kad vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius, padaugėja kiaušinėlio praradimo prieš implantaciją ir po jos, gemalo bei vaisiaus žuvimo atvejų. Be to, patelių, kurios organo genezės laikotarpiu vartojo prostaglandinų sintezės inhibitorius, atsivestiems jaunikliams dažniau nustatyta įvairių sklaidos defektų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sklaidos defektus. Moterims pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus Brumare galima vartoti tik būtiniausiu atveju. Jei planuojančiai pastoti ar nėščiai moteriai pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrus būtina vartoti Brumare, turi būti skiriama kiek galima mažesnė vaistinio preparato dozė ir kiek įmanoma trumpesnė gydymo trukmė.

Trečią nėštumo trimestrą visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali turėti šią įtaką vaisiui:

- sukelti toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užakimą ir plautinę hipertenziją);

- sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki inkstų funkcijos nepakankamumo, pasireiškiančio oligohidramnionu.

Vartojami nėštumo pabaigoje, motinai ir naujagimiui gali:

- ilginti kraujavimo laiką, sukelti trombocitų agregacijos sutrikimus, net ir vartojant labai mažomis dozėmis;

- slopinti gimdos susitraukimus, vėlindami ir ilgindami gimdymą.

Dėl šių priežasčių Brumare paskutinįjį nėštumo trimestrą vartoti draudžiama.

Žindymas

Ibuprofenas patenka į motinos pieną, tačiau vartojant terapines dozes trumpą laiką, jis neturėtų pakenkti kūdikiui. Jeigu yra paskirtas ilgesnis gydymas šiuo vaistiniu preparatu, reikia apsvarstyti žindymo nutraukimą.

Vaisingumas

Ibuprofeno vartojimas gali mažinti moters vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama šio vaistinio preparato nevartoti. Reikia apsvarstyti dėl ibuprofeno vartojimo nutraukimo moterims, kurios sunkiai pastoja arba kurioms atliekami tyrimai dėl nevaisingumo.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Ibuprofenas nesukelia nepageidaujamų reiškinių, kurie turėtų įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Tačiau vartojant dideles dozes gali pasireikšti tokie nepageidaujami poveikiai kaip nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas (pranešami kaip dažni) ir regėjimo sutrikimai (pranešami kaip nedažni), kurie tam tikrais atvejais gali sutrikdyti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Šis nepageidaujamas poveikis sustiprėja kartu vartojant alkoholį.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai stebimi nepageidaujami reiškiniai yra virškinimo trakto sutrikimai. Gali susidaryti opos, įvykti perforacija ar kraujavimas iš virškinimo trakto, kuris kartais gali būti mirtinas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Taip pat pranešta apie pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių pūtimą, vidurių užkietėjimą, dispepsiją, pilvo skausmą, meleną, vėmimą krauju, opinį stomatitą, kolito ir Krono (Crohn) ligos paūmėjimą (žr. 4.4 skyrių). Rečiau – gastritą.

Nepageidaujamas šalutinis poveikis dažniausiai priklauso nuo dozės. Kraujavimo iš virškinimo trakto rizika ypač priklauso nuo dozės ir gydymo trukmės. Kiti žinomi rizikos faktoriai išvardinti 4.4 skyriuje.

Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad ilgalaikis vartojimas ypač didelėmis (2400 mg/per parą) dozėmis gali būti susijęs su nežymiu arterinės trombozės rizikos padidėjimu (pavyzdžiui, miokardo infarkto arba insulto) (žr. 4.4 skyrių).

Yra pranešimų apie su NVNU vartojimu susijusią edemą, hipertenziją ir širdies nepakankamumą.

Nepageidaujami poveikiai, susiję su ibuprofeno vartojimu pateikti pagal organų sistemų klases MedDRA kvalifikacijos sistemoje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Daugumai pacientų, išgėrusių kliniškai reikšmingą NVNU dozę, pasireiškiantys simptomai apsiriboja pykinimu, vėmimu, epigastriniu skausmu ir daug rečiau viduriavimu. Taip pat gali pasireikšti tinitas, galvos skausmas, svaigulys, galvos sukimąsis ir kraujavimas iš virškinimo trakto. Esant sunkesniam apsinuodijimui stebimas toksinis poveikis centrinei nervų sistemai, pasireiškiantis mieguistumu, kartais sujaudinimu ar dezorientacija arba koma. Kartais pacientams pasireiškia konvulsijos. Vaikams gali būti miokloniniai traukuliai. Esant sunkiam apsinuodijimui gali būti metabolinė acidozė ir pailgėti protrombino laikas/INR dėl poveikio cirkuliuojantiems kraujo krešėjimo faktoriams. Gali pasireikšti ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, kepenų pažeidimas, hipotenzija, kvėpavimo slopinimas ir cianozė. Astma sergantiems pacientams gali būti ligos paūmėjimas.

Gydymas

Taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas, palaikant atvirus kvėpavimo takus, stebint širdies veiklą ir gyvybinius požymius, kol būklė stabilizuojasi. Jeigu pacientas suvartojo vaisto daugiau nei 400 mg/kg kūno svorio ir praėjo mažiau nei viena valanda, reikia išplauti skrandį ir duoti aktyvintos anglies. Jeigu Brumare jau absorbavosi, reikia skirti šarmines medžiagas, taip skatinant rūgštaus ibuprofeno išsiskyrimą su šlapimu. Dažnos ir užsitęsusios konvulsijos gydomos intraveninėmis lorazepamo arba diazepamo injekcijomis. Kitos priemonės taikomas atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę. Esant astmai skiriami bronchus plečiantys medikamentai. Specifinio priešnuodžio nėra.

Turi būti atidžiai sekama kepenų ir inkstų funkcija.

Suvartojus potencialiai toksinį vaistinio preparato kiekį pacientą reikia stebėti mažiausiai keturias valandas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, propiono rūgšties dariniai, ATC kodas – M01AE01.

Veikimo mechanizmas

Brumare yra nesteroidinis vaistinis preparatas nuo uždegimo, kuris veikia priešuždegimiškai, slopina skausmą ir mažina karščiavimą. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad ibuprofenas efektyviai slopina prostaglandinų sintezę. Ibuprofenas žmonėms malšina skausmą, kurį galėjo sukelti uždegimas arba, su uždegimu susijusį patinimą ir karščiavimą. Ibuprofenas slopina prostaglandinų sintezę inhibuodamas ciklooksigenazės aktyvumą. Be to, ibuprofenas slopina ADF (adenozindifosfato) ir kolageno sukeltą trombocitų agregaciją.

Farmakodinaminis poveikis

Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kartu vartojami acetilsalicilo rūgštis ir ibuprofenas gali slopinti mažų aspirino dozių poveikį trombocitų agregacijai. Viename tyrime, skiriant vieną 400 mg ibuprofeno dozę vartojant 8 valandas prieš ar 30 minučių po greito atpalaidavimo aspirino dozės (81 mg), buvo stebėtas sumažėjęs acetilsalicilo rūgšties gebėjimas formuoti tromboksaną ar trombocitų agregacijos slopinimas. Tačiau, remiantis šiais ribotais duomenimis ir netikslia ex vivo duomenų ekstrapoliacija, kuri reikalinga klinikinei situacijai nusakyti, galima teigti, kad tikslių išvadų apie reguliarų ibuprofeno vartojimą nėra, ir nėra kliniškai reikšmingo efekto, kai ibuprofenas vartojamas tik kartais.

Ibuprofenas slopina prostaglandinų sintezę gimdoje, todėl sumažina intrauterininę ertmę ir aktyvų spaudimą, periodinius gimdos susitraukimus ir prostaglandinų išsiskyrimą į kraujotaką. Šie pokyčiai paaiškina menstruacinio skausmo sumažėjimą. Ibuprofenas slopina inkstų prostaglandinų sintezę, o tai gali sukelti inkstų nepakankamumą, skysčių susilaikymą ir širdies nepakankamumą rizikos grupės pacientams (žr. 4.3 skyrių).

Prostaglandinai svarbūs ovuliacijos procese, todėl vaistinių preparatų, slopinančių prostaglandinų sintezę vartojimas gali įtakoti moters vaisingumą. (žr. 4.4, 4.6 ir 5.3 skyrių).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Ibuprofenas yra greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, jo biologinis prieinamumas yra 80-90 %. Didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama per 1,7 val. (vidutinė reikšmė) vartojant nevalgius. Vartojant su maistu, didžiausia koncentracija plazmoje būna 34 % mažesnė ir pasiekiama maždaug 2 valandomis vėliau, negu vartojant nevalgius. Maistas neturi reikšmingos įtakos bendram vaistinio preparato biologiniam prieinamumui.

Pasiskirstymas

Ibuprofenas 99 % jungiasi prie plazmos baltymų. Ibuprofeno pasiskirstymo tūris yra mažas, apie 0,12- 0,2 l/kg suaugusiems.

Biotransformacija

Ibuprofenas greitai metabolizuojamas kepenyse, veikiant P450 citochromui, būtent CYP2C9, į du pirminius aktyvius metabolitus, 2-hidroksi-ibuprofeną ir 3-karboksi-ibuprofeną. Išgėrus vaistinio preparato, šiek tiek mažiau nei 90 % ibuprofeno geriamosios dozės išskiriama su šlapimu, kaip oksidaciniai metabolitai ir glukuroniniai jų junginiai. Tik maža dalis ibuprofeno pašalinama nepakitusi su šlapimu.

Eliminacija

Vaistas greitai ir visiškai pašalinamas per inkstus. Pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 2 valandos. Ibuprofenas visiškai pašalinamas per 24 valandas skaičiuojant nuo paskutinės dozės.

Ypatingos populiacijos

Senyvo amžiaus pacientai

Jei nėra inkstų funkcijos sutrikimų, yra tik mažas, kliniškai nereikšmingas skirtumas tarp vaistinio preparato farmakokinetinių savybių ir jo šalinimo tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonių.

Vaikų populiacija

Ibuprofeno poveikis, vartojant dozėmis, kurios paskaičiuotos priklausomai nuo svorio (terapinė dozė nuo 5 mg/kg iki 10 mg/kg kūno svorio) vaikams nuo 1 metų ir vyresniems, yra panašus kaip ir suaugusiems.

Vaikų nuo 3 mėn iki 2,5 metų organizmuose yra didesnis ibuprofeno pasiskirstymo tūris (L/kg) ir klirensas (L/kg/h), nei 2,5-12 metų vaikų organizmuose.

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientams, su lengvo laipsnio inkstų funkcijos sutrikimu padidėja laisvo (S) ibuprofeno, didesnė AUC vertė ir padidėję enantiometriniai (AUC (S/R)) rodikliai, lyginant su sveikų pacientų tais pačiais duomenimis.

Pacientų, kuriems yra paskutinė inkstų ligos stadija ir jie dializuojami, laisva ibuprofeno frakcija yra apie 3 %, lyginat su 1 % sveikų savanorių. Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui gali pasireikšti ibuprofeno metabolitų akumuliacija. Šio poveikio reikšmė nežinoma. Metabolitai gali būti pašalinti hemodializės būdu. (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).

Sutrikusi kepenų funkcija

Lengvo ir vidutinio laipsnio alkoholinis kepenų pažeidimas nekeičia vaistinio preparato farmakokinetinių savybių.

Vidutinio laispnio kepenų cirozės atveju (6-10 balų pagal Child Pugh), gydant raceminiu ibuprofenu, buvo stebėtas 2 kartus pailgėjęs pusinės eliminacijos laikas ir enantiomerų AUC santykis (S/R) buvo kur kas mažesnis lyginant su sveikais pacientais, iš ko galima spręsti apie metabolinės inversijos sutrikimą (R)-ibuprofeno į aktyvų (S) – enantiomerą (žr.4.2, 4.3, ir 4.4 skyrius).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kadangi ibuprofenas yra gerai žinomas ir plačiai vartojamas vaistinis preparatas, jo ikiklinikinių tyrimo saugumo duomenys yra gerai pagrįsti dokumentais.

Poūmis ir lėtinis apsinuodijimas ibuprofenu daugiausiai yra ištirtas tyrimuose su gyvūnais ir pasireiškia skrandžio pažeidimu ir opomis. 

In vitro ir in vivo tyrimai neparodė jokio kliniškai reikšmingo ibuprofeno mutageninio poveikio. Be to, pelėms ir žiurkėms nesukėlė jokio karcinogeninio poveikio. Ibuprofenas slopina ovuliaciją triušiams ir sutrikdo implantacijos procesus įvairioms gyvūnų rūšims (triušiams, žiūrkėms ir pelėms). Atliekant reprodukcijos tyrimus su žiurkėmis ir triušiais nustatyta, kad ibuprofenas praeina placentos barjerą. Vartojant motinos organizmui toksiškas dozes dažniau pasireiškia apsigimimai (pvz., skilvelių pertvaros defektas).

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis natrio karbonatas

Obuolių rūgštis

Sacharino natrio druska

Natrio-vandenilio karbonatas

Sacharozė

Povidonas

Apelsinų aromatinė medžiaga

Natrio laurilsulfatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Popieriaus/polietileno/aliuminio folijos ir polietileno laminato paketėlis.

Pakuotės dydis: 12, 15 arba 20  paketėlių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.