Net ir patys mažiausieji patiria traumų krisdami. Laimei, dažniausiai
nesunkių. Kaip apsaugoti kūdikius nuo pavojingų „aukštumų"?
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Ilona Stirbienė
Nuo ko kūdikiai dažniausiai nukrinta, kokios vietos ir daiktai jiems
pavojingiausi?
Visos kūdikių traumos skirstomos į tyčines ir netyčines, t. y. atsitiktines.
Šios dažniausiai nebūna labai sunkios. Aišku, jei vaikas nepatenka į automobilių
avariją, neiškrinta pro langą ar balkoną iš 2-3 aukšto. Kūdikis, nupuolęs ant
kilimo nuo 50-60 cm aukščio sofos, dažniausiai atsiperka išgąsčiu ir gumbu.
Pavojingiau kristi iš aukščiau, kai aukštis siekia 2 m., nes tada mažylis
patiria didesnę traumą. Tačiau dažniausiai vaikutis nukrinta iš mažesnio nei 1 m
aukščio. Tai nėra pavojinga, jei pataiko ant lygaus paviršiaus, nesusitrenkia į
kokį nors aštrų daiktą, baldo kampą ir pan.
Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad apie pusę traumą patyrusių mažylių
plumpteli nuo lovos ir maitinimo kėdutės, apie šeštadalis iškrinta tėvams iš
rankų, kiti – iš vežimėlio, automobilinės kėdutės ir nuo vystymo stalo. Nemažai
kūdikių bei mažylių iškrinta ir iš prekybos centro vežimėlio.
Kokias traumas patiria nukritę kūdikiai, ar pavojingas?
Netyčinė trauma, patirta buityje krintant iš nedidelio aukščio, labai retai būna
tokia sunki, kad susidarytų didžiulė kraujosruva arba įskiltų kaulas. Tik
šeštadalis mažųjų krituolių taip susižaloja, kad matyti nubrozdinimas ar poodinė
kraujosruva (mėlynė), patinimas. Pasitaiko, gydytojai nustato sunkią traumą, bet
tėveliai sako, kad vaikas tik iškrito iš lovytės. Dažniausiai tai būna ne tiesa,
o skriaudžiamo vaiko sindromas.
Ar po galvos traumos gali susilpnėti klausa, rega, sulėtėti raida?
Paprastai patyrus nesunkią galvos traumą jokių padarinių nelieka, ji nepakenkia
raidai, klausai ar regai. Kai kas mano, kad mažos traumos per kurį laiką gali
„sumuotis" (tarkim, vieną dieną vaikas iškrito, o po poros dienų jis dar kartą
susitrenkė). Tačiau tai dar neįrodyta.
Jei po lengvos, pasak tėvų, traumos sutriko vaikučio sveikata, o gydytojai
smegenyse randa kraujosruvą, visame pasaulyje tiriama, ar šeimoje jis nėra
skriaudžiamas.
Kaip suprasti, kad tikrai reikia kviesti medikus? Kokie požymiai rodo, kad
padėtis gana rimta?
Kartais tėveliai be reikalo lekia automobiliu į ligoninę, padaro avariją ir tada
vaikas patiria iš tiesų sunkią traumą. Arba gydytojui tik pasako, kad vaikas
nukrito nuo laiptų. O medikui svarbu žinoti, ar vaikelis ridenosi laiptais, ar
iškrito pro turėklų (laiptų) tarpą. Jei krito iš aukštai, trauma gali būti
sunkesnė nei laiptais nusiridenusio vaiko, nes šis būna kritęs iš jo ūgį vos
siekiančio aukščio ir tai nėra pavojinga. Tėveliai taip pat turėtų apžiūrėti
aplinką, kurioje įvyko trauma, ir kol prie vaiko pribėgs, įvertinti, ar jis buvo
praradęs sąmonę. Jei nukritęs iškart pradėjo rėkti – vadinasi, jos nebuvo
praradęs. Verkiantis vaikas visada būna sąmoningas. Tylus vaikas, kuris yra
užsimerkęs arba jo akys klejoja, kelia daugiau rūpesčio, nors jau po minutės
atgauna sąmonę, nes sąmonės netekimas yra vienas rimtesnės traumos požymių.
Svarbus ir potrauminis laikotarpis. Jei mažylis vemia vieną kartą, nieko tokio,
tačiau jei daugiau nei tris kartus – jau rimta. Patyręs traumą vaikas gali
blogai susigaudyti aplinkoje, elgtis kitaip nei visada, ilgai miegoti. Jei
nukritęs, išsigandęs ir išsiverkęs vaikas užmiega, nieko keista. Bet jei ir
toliau yra mieguistas arba, priešingai, labai dirglus, nesusigaudo, ką reikia
daryti, nors iki tol tuos veiksmus puikiai atliko, tai sunkesnės traumos
požymiai. Aišku, sunkiai traumai būdingi ir traukuliai.
Pagalbos žingsneliai
Tik raminti ir vėsinti – vaikui po lengvos traumos daugiau ničnieko nereikia.
Ramybė. Vaikui nukritus tėveliai dažniausiai labai susijaudina,
blaškosi. Nurimkite, antraip jis dar labiau verks ir sudirgs. Paimkite mažylį
ant rankų ir nuraminkite. Jokiu būdu nekratykite ir nesupkite. Tai gali
padidinti traumą. Vaiką, kuris nevemia, judina rankytes ir kojytes, paguldykite,
po galvyte pakiškite pagalvę ir stenkitės, kad būtų ramus (pavartykite knygelę,
paskaitykite pasaką ar kt.). Tėvai gydytojų kartais klausia: „Ar galime važiuoti
į draugų gimtadienį?" Geriau, kad vaikelis tą vakarą pabūtų ramiai.
Šaltas kompresas. Užgautą vietą šaldykite. Šaltame vandenyje
suvilgykite rankšluostuką, kas kelias minutes jį atvėsinkite ir vėl uždėkite ant
sumuštos vietos. Taip sumažės skausmas, tinimas ir nesusidarys kraujosruva.
Ar dažnai reikia gydyti ligoninėje, kodėl?
Po lengvos traumos nereikia skubėti į ligoninę. Tačiau jei kritimo aukštis
viršijo metrą, yra žaizda, krisdamas vaikas pataikė į aštrų daiktą, prasikirto
galvytę ir galbūt reikia siūti žaizdą, tada reikia važiuoti į ligoninę. Taip pat
į ją vykti būtina ir tada, jei traumą patyręs mažylis yra mieguistas arba labai
dirglus, atrodo, kad skauda galvytę, pakartotinai vemia (būna, vaikas vemia nuo
verksmo, stiprių neigiamų įspūdžių, todėl vienas kartas nėra labai svarbus).
Labai retai kada vaikas po lengvos traumos guldomas į ligoninę. Tik vieną ar du
iš 100 dėl galimo smegenų pažeidimo kartais reikia stebėti ligoninėje. Bet ne
gydyti. Manyčiau, kad kai kurie tyrimai, pvz., rentgenologiniai, yra atliekami
šiek tiek per dažnai. Tačiau apsidrausdami bei norėdami išvengti tėvelių skundų
ir siekdami juos įtikinti, kad tikrai nėra lūžių, gydytojai tyrimus skiria.
SOS!
Požymiai, kad reikia gydytojo pagalbos:
* sutrikusi sąmonė;
* traukuliai;
* vaikas vemia daugiau nei 3 k.;
* yra labai mieguistas arba labai dirglus;
* labai didelė kraujosruva (galimas galvos smegenų sužalojimas).
Kaip reikėtų saugoti nuo traumų kūdikį ir mažą vaiką?
Tėveliai visada turėtų prisiminti, kad vaikelis yra vikrus, pradėjęs verstis,
stotis, sėstis, gali nupulti ir patirti traumą. Tačiau neturėtų laukti, kol
kūdikis pradės aktyviau judėti, ir tik tada pradėti saugoti, nes apsiversti ar
atsistoti gali gerokai anksčiau nei „priklauso".
Būna ir taip…
Kartą lankiau 7 mėn. mergytę. Pastebėjusi, kad vienas lovytės kraštas nuleistas,
mamytę perspėjau: „Jūsų kūdikis greitai atsistos, gali iškristi. Privalote lovos
kraštą pakelti." Mama paprieštaravo: „Taip nenutiks – mergytė dar nesistoja."
Jau kitą dieną išsigandusi mama paskambino ir pranešė, kad jos vaikas iškrito iš
lovelės.
Kitas pavyzdys apie tai, kad tėveliai visada turėtų pagalvoti apie vaiko
saugumą. Vienas jaunas kolega su 3 mėn. dukryte, kurią nešė automobilinėje
kėdutėje, nuėjo į prekybos centrą. Netikėtai ji trinktelėjo nosyte į grindis.
Pasirodo, tėtis mergytę pamiršo prisegti. Jam buvo labai nesmagu, kad taip
nutiko, nes yra gydytojas ir pats kitus moko, kaip prižiūrėti vaiką.
Tiesa ar mitas?
1. Maži vaikai dažniausiai susižeidžia galvytę.
Tiesa. Net 97 proc. kūdikių krinta ant galvytės, nes ji yra sunki, sudaro
ketvirtadalį kūno svorio.
2. Galvos trauma pavojingiausia, kol nesuaugęs didysis ir mažasis momenėlis.
Mitas. Tai, kad kūdikio momenėliai nesuaugę, traumos nesunkina.
Priešingai, susižeidus galvytę nesuaugę momenėlėliai leidžia plėstis
smegenėlėms, tad jų sužalojimas gali būti mažesnis.
3. Po lengvos traumos gali atsirasti ratilų po akimis.
Mitas. Nesu mačiusi, kada vaikui po nedidelės traumos aplink akis atsirastų
ratilų. To nenurodo ir literatūra. Šis požymis būdingas sunkiai galvos traumai
ir leidžia įtarti, kad lūžo ar skilo kaukolės kaulai.