GRIPAS
APIBRĖŽIMAS
Gripas
yra ūminė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusas. Virusai
labai užkrečiami, mutuojantys ir epidemiškai plintantys. Gripas pažeidžia
viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, sukelia karščiavimą, kosulį, gerklės,
galvos ir raumenų skausmus, nuovargį, silpnumą.
EPIDEMIOLOGIJA
Pirmą
kartą gripą aprašė Hipokratas, tačiau tikroji jo istorija prasidėjo 1889m., kai
buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija. Pirmąjį smūgį gripas smogė 1918m.,
kai prasidėjo ispaniškojo gripo pandemija (globalinė epidemija)ir nusinešė 21
milijoną žmonių gyvybių. Šiuos skaičius galima palyginti tik kartu sudėjus
visas maro epidemijas.
Jo
sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Vaikai serga gripu 2-3 kartus dažniau
nei suaugusieji, jie taip pat dažniausiai tampa viruso perdavėjais.
Svarbu
pažymėti, kad gripo epidemija paskelbiama, kuomet serga 10-20 procentų
gyventojų, o pandemijos metu serga iki 50 procentų gyventojų. Pandemijos kyla
kas 10 – 20 metų.
Lietuvoje
kasmet registruojama 100 tūkstančių susirgimų gripu.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Gripą
sukelia virusas, kuris priklauso Orthomyxoviridae šeimai. Viruso genetinė
medžiaga užkoduota RNR. PSO (Pasaulinę sveikatos organizaciją) pagal genetinę
medžiagą gripo virusus suklasifikavo į tris pagrindinius tipus: A, B, C. Gripo
virusams būdingos dažnos mutacijos, todėl susidaro nauji gripo viruso potipiai.
Naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto ir dėlto kyla pandemijos.
Viruso
infekcijos šaltinis yra gripu sergantis žmogus. Iš sergančiojo gripo virusai
patenka į aplinką su seilių lašeliais kostint ar čiaudint. Visi žmonės yra imlūs
gripui, tik kai kurie (turintys stipresnį imunitetą) serga besimptome ar lengva
forma. Tačiau ir jie gali platinti virusą, o tai ypač pavojinga, nes nesiimama
apsaugos priemonių.
Patekę
į žmogaus kvėpavimo takus gripo virusai sukelia uždegiminę reakciją. Tai sudaro
palankias sąlygas prasidėti bakterinei infekcijai. Beto, viruso medžiagų
apykaitos produktai sukelia organizmo intoksikaciją.Virusai gali išplisti į
plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Todėl
silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz,
diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai
pavojingas.
KLINIKA
Gripo
inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo)- iki 3
dienų. Liga dažniausiai prasideda staiga (per 12 valandų): pakyla aukšta
temperatūra (aukštesnė nei 39 ºC),atsiranada šaltkrėtis, stiprus bendro
silpnumo jausmas, nuovargis, kyla galvos ir raumenų skausmai („kaulų
laužymas“), prasideda sausas kosulys, užgula nosį, skauda akis, ypač judinant,
gali atsirasti šviesos baimė. Gripo simptomais gali būti ir apetito praradimas,
vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas (kai pakyla labai aukšta temperatūra). Karščiavimas
trunka 3-5 dienas ir daugelis gripo simptomų išnyksta per savaitę. Tačiau
pasireiškus komplikacijoms (bakterinė infekcija, virusinė pneumonija) ligos
eiga gali tapti labai sunki, o baigtis neprognozuojama.
Dažnai sunku
atskirti peršalimą (jį sukelia kiti sukėlėjai) nuo gripo. Bendrai paėmus,
sergantieji gripu atrodo ligotesni, simptomai pasireiškia ryškiau, būklė
blogesnė. Gripui būdingesnė aukšta temperatūra, raumenų , sąnarių skausmai,
ryškus nuovargis ir sausas kosulys. Sloga, užgulta nosis dažnesnė paprasto
peršalimo metu.
DIAGNOSTIKA
Gripas paprastai
diagnozuojamas remiantis klinika. Ligos diagnostikai naudojami virusologiniai
ir serologiniai tyrimai praktikoje nenaudojami, nes atsakymas gaunamas tik po
kelių dienų, kuomet jie nebeturi reikšmės.
GYDYMAS
Pajutę pirmus
gripo simptomus turėtumėte:
• Ilsėtis;
• Gerti daug
skysčių, arbatos (ypač vaistažolių);
• Vengti tabako
ir alkoholio;
• Jei reikia –
išgerkite vaistų, šalinančių gripo simptomus. Vaistai viruso neišgydys, bet
padės atsikratyti galvos ar raumenų skausmo, nosies užgulimo ir kt.;
• Kosėdama ar
čiaudėdama prisidenkite burną ir nosį popierine nosinaite, pastarąsias ypač
dažnai keiskite.
• Patalpą
drėkinkite buitiniais drėkintuvais.
Jeigu per tris
dienas savijauta nepagerėja, reikėtų kviesti gydytoją. Tuoj pat į gydytoją
turėtų kreiptis liginiai, priklausantys rizikos grupei (6 – 59 mėn. amžiaus
vaikai (ypatingai iki 2 m);
65 m. ir vyresni
asmenys; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos institucijose ir
personalas; vaikai ir suaugusieji iki 65 m. amžiaus, sergantys lėtinėmis
plaučių, bronchų, širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma, diabetu ir
kt. ligomis, kuriems yra imunodeficitinė būklė; vaikai ir paaugliai ( nuo 6
mėn. iki 18 metų amžiaus) nuolat vartojantys aspiriną; nėščios moterys).
Gydytojas esant
tam tikroms situacijoms gali paskirti antivirusinių vaistų- neuraminidazės
inhibitorių (oseltamiviras, zanamiviras), proteino M2 inhibitorių
(rimantadinas). Visus antivirusinius medikamentus reikia pradėti vartoti kuo
ankščiau, ne vėliau kaip po 48 valandų.
Rekomenduojame
likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, ugdymo įstaigą.
PROFILAKTIKA
Kol
kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Skiepijant
į organizmą sušvirkščiami silpnesni gripo virusai, kurie negali daugintis ir sukelti
šios ligos – jie tik padeda susidaryti imunitetui. Tinkamiausias laikas
skiepytis – prieš epidemiją,rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos
pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Imunitetas susidaro per porą
savaičių. Be to, norint sustiprinti skiepų efektyvumą, po keturių savaičių
reikėtų pasiskiepyti pakartotinai. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai
greitai kinta. Vakcina gaminama remiantis PSO duomenimis- atrenkamos trys
ateinantį sezoną vyrausiančios gripo viruso padermės ir gaminama atitinkama
vakcina.
Prasidėjus
gripo epidemijai svarbu laikytis šių nurodymų:
1. Kosėdami
ir čiaudėdami užsidenkite burna, geriausia vartoti vienkartines servetėles;
2.
Panaudotas nosinaites išmeskite;
3.
Reguliariai plaukite rankas sumuilu ir vandeniu,
naudokite dezinfektantus;
4.
Venkite liesti savo akis, nosį, burną
rankomis. Per akių, nosies, burnos gleivinę virusai lengvai patenka į organizmą
nuo rankų;
5.
Susitikite su kitais asmenimis venkite
prie jų liestis;
6. Venkite
masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti
neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.