Gastroezofaginio refliukso
liga (GERL)
APIBRĖŽIMAS
Gastroezofaginis refliuksas
– procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į
stemplę. Dirgindamas stemplės gleivinę, sukelia nemalonų (rėmens graužimo)
pojūtį. Dažnas (ne rečiau du kartus per savaitę) ir pastovus rėmens graužimas
yra pagrindinis gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.
EPIDEMIOLOGIJA
Visi, anksčiau ar vėliau
pajaučia rėmens graužimą. 10 proc. visos populiacijos simptomai tokie stiprūs,
kad gali būti diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga. Maždaug 40-50
proc. iš jų nustatoma erozinė ligos forma, kai atsiranda stemplės gleivinės
raukšlių įtrūkimai. Ligos rizika didėja su amžiumi. Vyrai serga dažniau nei
moterys, baltieji – dažniau nei juodaodžiai.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Skrandis gamina druskos
rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui. Skrandį dengianti gleivinė
gamina daug gleivių, apsaugančių ją nuo žalingo rūgšties poveikio. Ten kur
stemplė pereina į skrandį, yra raumeninis raukas (sfinkteris). Gastroezofaginio
refliukso ligos metu sutrinka apatinio stemplės sfinkterio (raumeninio žiedo
apatinėje stemplės dalyje) atsipalaidavimas, leidžiantis rūgštingam skrandžio
turiniui patekti atgal į stemplę. Tuomet skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir
dirgindama sukelia stemplės gleivinės uždegimą – ezofagitą. Uždegimas gali
nulemti erozijų (paviršinių žaizdelių) atsiradimą bei kraujavimą iš jų.
Tikslios priežastys nėra
žinomos, tačiau patvirtinta keletas veiksnių, įtakojančių GERL atsiradimą:
- įgimtos priežastys (silpnas raumenų žiedas,
skiriantis stemplę ir skrandį) - valgymo ypatumai – įrodyta, kad kuo labiau
skrandis yra išsiplėtęs ir pilnas maisto likučių, tuo yra didesnė rūgštaus
turinio patekimo atgal į stemplę tikimybė. Valgant riebų maistą ir vartojant
alkoholį, refliuksas kartojasi itin dažnai, kadangi tiek riebalai, tiek
alkoholis slopina medžiagų apykaitą ir taip lėtėja skrandžio ištuštėjimas - stresas, nervinė įtampa
- trauma (jei po jos išsivysto diafragmos stemplinės
angos išvarža) - netinkama miegojimo ar gulėjimo poza
- vidurių užkietėjimas ir dujų kaupimasis
- tam tikri vaistai: kai kurie raminantys vaistai,
kalcio kanalų blokatoriai (kraujospūdį mažinantys vaistai), teofilinas,
nitratai, antihistamininiai vaistai
KLINIKA
Pirminiai simptomai GERL –
rėmuo, atpylimas, ir pykinimas. Rėmuo paprastai apibūdinamas kaip deginimo
jausmas krūtinės viduryje. Jis gali prasidėti pilve arba gali plisti į kaklą.
Kartais skausmas gali būti ryškus arba būti panašus į slėgimą, o ne deginimą.
Toks skausmas gali imituoti širdies skausmus. Kai kurių pacientų skausmas gali
plisti net į nugarą. Paprastai rėmuo, susijê su GERL yra dažniausiai jaučiamas
po valgio. Kiti simptomai GERL gali būti:
- užkimimas. Jei rūgštis refliukso metu praeina iki
viršutinio stemplės sfinkterio, ji gali patekti į gerklę, ryklę ir net į balso
aparatą (gerklos), o tai sukelia užkimimą ar gerklės skausmą - laringitas
- pykinimas
- gerklės skausmas
- lėtinis sausas kosulys, ypač naktį; GERL – dažna
priežastis nepaaiškinamų kosulių - astma – kai kurie iš nervų, einančių šalia
stemplės, dėl rūgšties refliukso, gali būti paveikiami ir dėl to gali sukelti
brionchiolių spazmus - jausmas lyg gerklėje yra guzas
- blogas burnos kvapas
- ausų skausmai
- krūtinės skausmai
Kūdikiams ir vaikams, GERL
gali sukelti šiuos simptomus:
- pasikartojantis vėmimas
- kosulys
- kvėpavimo sutrikimai.
DIAGNOSTIKA
Gastroezofaginio refliukso
liga konstatuojama, kai atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu ar/ir rėmuo
kartojasi pakankamai dažnai – ne rečiau nei 2 kartus per savaitę – ir trikdo
žmogaus kasdieninę veiklą, nepaisant, yra ar nėra makroskopinių stemplės
pokyčių.
Taip taikomi laboratoriniai
tyrimai:
- endoskopinis stemplės, skrandžio tyrimas
(liaudiškai vadinamas ”žarnelės rijimas”). Sergant GERL stemplėje matomi
ezofagito (stemplės uždegimo) požymiai: erozijos, gleivinės paraudimas,
paburkimas - histologinės medžiagos paėmimas – biopsija (šis
mėginys paimamas endoskopinio tyrimo metu) - stemplės pH- metrija – jos metu nustatomas
stemplės rūgštingumas - kontrastinis stemplės ir skrandžio rentgenologinis
tyrimas (norint nustatyti stemplės striktūras arba diafragmos stemplinės angos
išvaržą).
GYDYMAS
Dažniausiai gastroezofaginio
refliukso gydymui vartojami vaistai:
- histamino H2 receptorių blokatoriai (raniberl)
- protonų pompos inhibitoriai
- prokinetikai
- skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai
(antacidiniai).
Chirurginio gydymo gali
prireikti, jei pacientas negali toleruoti vaistų ar gydytojas nusprendžia, kad
jie neefektyvūs. Taip pat chirurginis gydymas gali būti siūlomas, kai yra
didelė diafragminė išvarža, išreikštas ezofagitas ypač su kraujavimu.
PROFILAKTIKA
Rekomenduotina valgyti
nedideliais kiekiais ir dažnai – 4 kartus per dieną. Reikėtų gerai sukramtyti
maistą, o valgyti stengtis visada tuo pačiu laiku. Po valgio nesilankstyti ir negulėti, nevalgyti
nakčiai (3 valandas iki miego). Apriboti riebalus, o baltymų kiekį maiste
didinti. Vengti kavos (daugiau nei 3 puodelių per dieną), gazuotų gėrimų, vyno,
šampano, alaus, stiprios arbatos, rūgščių sulčių. Patartina atsisakyti rūkymo,
vengti antsvorio. Miegoti pakėlę galvūgalį aukščiau nei 15 cm bei vengti
stresinių situacijų.
Visiškai nevartoti: Aštrių
patiekalų, aštrių pipirinių prieskonių, pipirmėtės, mėtos, cinamono, česnako,
žalių svogūnų, aštrių ir dujų susidarymą skatinančių daržovių (kopūstų, ridikų,
ropių, špinatų), pomidorų padažo, šokolado, riebaus maisto, koncentruoto
sultinio, rūkytų, sūdytų, marinuotų, raugintų produktų, šaltų patiekalų,
šviežios mielinės tešlos kepinių.