Širdies priepuolis
APIBRĖŽIMAS
Širdies
priepuolis pasireiškia tuomet kai kraujo srautas kartu su deguonimi
negali pasiekti širdies. Jis kitaip gali būti vadinamas krūtinės angina.
Krūtinės angina – tai trumpalaikis krūtinės skausmo ar gniaužimo
pojūčio priepuolis. Šis skausmas paprastai prasideda už krūtinkaulio
(centrinėje krūtinės dalyje), rečiau jis jaučiamas šiek tiek kairiau
krūtinkaulio.
EPIDEMIOLOGIJA
Nors
krūtinės angina dažnesnė moterims, vyrai suserga anksčiau. Sergamumas
didėja su amžiumi. Dažniausiai serga rūkantys, turintys viršsvorį,
padidėjusį kraujospūdį, sergantys cukriniu diabetu asmenys.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Krūtinės
anginą dažniausiai sukelia vainikinių (širdies raumenį miokardą
deguonimi aprūpinančių arterijų) kraujagyslių sienelių aterosklerozė
(procesas, kurio metu iš kraujo riebalų ir jungiamojo audinio formuojasi
plokštelės (ateromos), šios kaupiasi prie vidinės arterijų sienelės ir
siaurina jų spindį). Krūtinės anginos skausmas gali kilti ir dėl
vainikinės kraujagyslės spazmo ar užsikimšimo trombu (trombozės). Tada
irgi susiaurėja kraujagyslės spindis, mažėja deguonies tiekimas
miokardui. Dažniausia skausmas prasideda fizinio krūvio ar streso metu,
nes tada širdžiai reikia daugiau deguonies, bet dėl susiaurėjusių
kraujagyslių jo priteka nepakankamai (taip būna vadinamosios stabilios
krūtinės anginos metu). Sunkiais atvejais krūtinės anginos skausmas gali
prasidėti ir ramybės būsenoje (tai vadinamoji nestabili krūtinės
angina), ir jis nepriklauso nuo fizinio krūvio.
Ligos pavojų susirgti šia liga didina:
1. Nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai:
- ·amžius;
- ·vyriška lytis;
- ·paveldėjimas.
2. Veiksniai, kurių galima išvengti ar kuriuos galima koreguoti:
- · rūkymas;
- ·alkoholio vartojimas;
- ·stresas;
- ·fizinio aktyvumo stoka;
- ·viršsvoris ir nutukimas;
- ·cukrinis diabetas;
- ·padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertenzija);
- ·padidėjęs riebalų, ypač cholesterolio, kiekis kraujyje (hiperlipidemija, hipercholesterolemija).
KLINIKA
Stenokardija
pasireiškia tipiškais skausmo priepuoliais krūtinėje. Įtampos (fizinės
ar emocinės) metu pajuntamas spaudimas, veržimas, deginimas, sunkumas
krūtinėje. Gali būti ir dusulys ar smaugimo pojūtis. Skauda dažniausiai
už krūtinkaulio, dažniau jo kairėje. Skausmas dažniausiai plinta į kairę
ranką (vidiniu jos paviršiumi), kartais – į kaklą, apatinį žandikaulį,
sprandą, kairiąją mentę, tarpumentį. Retais atvejais – į dantis, ausį,
pakaušį ar net dešinę ranką (labai retai).
Skausmas prasideda paprastai po fizinio krūvio ar nervinės įtampos, prisivalgius, rūkant, esant šaltam orui.
Stenokardija
trunka 30 sek – 5 minutes. Kartais užsitęsia 10 ir daugiau minučių.
Skausmas praeina nuo nitroglicerino ar pats savaime, pašalinus sukėlusią
priežastį. Tokiam skausmui užtrukus ilgiau kaip 20 minučių, ir jei
nepadeda nitroglicerinas, reikia labai susirūpinti – tai gali būti
miokardo infarktas.
Skausmo metu ligonis išblykšta, pakyla
kraujospūdis, padažnėja pulsas. Kartai stenokardiją lydi kiti simptomai,
visada tokie patys ir būdingi tam tikram ligoniui.
DIAGNOSTIKA
Ligos krūtinės angina diagnozuojama remiantis minėtais simptomais, be to papildomai atliekami tyrimai:
- ·EKG (elektrokardiograma) – fizinio krūvio metu atsiranda ligai būdingi kreivės pakitimai;
- ·širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – įvertinama širdies struktūra, veikla;
- ·koronarografija
– į vainikines širdies kraujagysles suleidžiamas dažas ir rentgeno
pagalba nustatoma kraujotakos sutrikimo vieta. Tyrimas dėl savo
sudėtingumo atliekamas tik didelėse ligoninėse.
GYDYMAS
Pastebėjus
šiuos požymius labai svarbu, kad asmuo kuo skubiau būtų nuvežtas į
ligoninę. Dažniausiai krūtinės anginos priepuoliui nutraukti skiriamas
nitroglicerinas, ilgo veikimo nitratai padeda išvengti šių priepuolių,
sumažėja priepuolių dažnis.
- ·Beta adrenoblokatoriai. Beta
adrenoblokatoriai mažina širdies susitraukimų dažnį, arterinį
kraujospūdį, taip sumažindami deguonies poreikį ir pagreitindami jo
patekimą į širdį. - ·Kalcio kanalų blokatoriai. Šie vaistai plečia
kraujagysles, šiek tiek atpalaiduoja širdies raumenį, sumažėja
deguonies poreikis, mažėja arterinis kraujospūdis. - ·Antiagregantai. Antiagregantai neleidžia kraujagyslėse formuotis krešuliams.
PROFILAKTIKA
Būtina
kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat labai svarbu
išlaikyti normalų kraujo spaudimą, nes padidėjęs kraujo spaudimas yra
vienas iš rizikos veiksnių sukeliančių širdies priepuolį. Viso to galima
pasiekti laikantis dietos, sveikai maitinantis, atliekant fizinius
pratimus.