Pasislėpti po tavo sparnu/ kaip paukščiai sugrįžtam/ pasiilgę namų
šilumos./ Savo neviltį, skausmą – / naštą savo tyliai paliekam./ Atleidimą gavę
išsilakstom…/ Nepastebim, kaip palinko tavo pečiai/ nuo metų ir mūsų
naštos./Auką priėmei kaip pareigą,/ kad tik būtumėm mes laimingi./ Pasodinai
savo didelį sodą – / O dabar išskridai…/ Kaip balandė baltu sparnu pamojai./
Palikai mums savo meilę ir gerumą…( V. Paplauskis )
Vaikas – kaip augalas: išvytęs šviesą, stiebiasi aukštyn ir spinduliuoja meilę.
Tai, ką savo esybe gėrė motinos įsčiose- ramybę, gerumą…-jis atsineša į
pasaulį. Teigiama, kad mama su savo vaiku visą gyvenimą susieti bambagyslės…
Net šiuo šiek tiek gruboku posakiu tauta nusako tą nepaprastą motinos intuiciją,
meilę, rūpinimąsi savo vaikais iki pat išėjimo Amžinybėn. Mamos dėmesys,
aukojimasis – geriausias vaistas, gydantis visas ligas; mama – patikimiausias
uostas suklydusiems vaikams, ramybės oazė, sugerianti skausmą ir palengvinanti
kančias…
Pakalbėkime apie mamos fenomeną, apie moterį, kuriai skiriame pačius gražiausius
žodžius, kurią mylime iki paskutinio atodūsio. Kaip pačią mamą veikia motinystės
jausmas, ta vidinė stiprybė, duota paties Aukščiausiojo? Kokie bruožai ją skiria
iš kitų? Ar verta mamai praeiti būtent tokį gyvenimo kelią – gyventi dėl vaikų,
savo laimę matuoti laimingų vaikų gyvenimu?
Kada trečias nereikalingas
Iki dvejų metų kūdikis jaučiasi saugus tik būdamas su mama. Šis bendravimas jį
psichologiškai paruošia tolesniam kontaktui su supančiu pasauliu. Šiuo periodu
tik mama ir jos kūdikis geriausiai žino, kada žaisti, maudytis, prisiglausti
prie vienas kito, šnibždėti į ausytę savo paslaptis…Šiuo laikotarpiu mamos
elgesį lemia jos nuojauta, gebanti bet kurioje situacijoje atrasti teisingiausią
sprendimą. Jos gebėjimas intuityviai skirti gėrį nuo blogio, mokėjimas savo
galiomis apginti kūdikį apdainuojamas dainose, išaukštinamas patarlėse. Tauta iš
kartos į kartą perduoda svarbiausias vertybes, kurias išpuoselėjo ir įdiegė savo
vaikams jų motinos.
Tad pirmiausia jaunoji mamytė turi pasitikėti savimi, turi pati tikėti savo
sprendimų tikslingumu. Juk motinos širdis nurodo teisingiausius auklėjimo
metodus, motinos nenervina nuolatiniai vaikučio klausinėjimai, ji geba priimti
kompromisinius sprendimus, neįskaudindama ir nežemindama vaikų…Galima sakyti,
kad mamos santykiai su mažyliu kloja tolimesnio jo gyvenimo pamatus. Bet
auklėdama vaikutį, skiepydama jam elgesio normas, vertybių suvokimą, mama pati
turi jausti didžiulę atsakomybę už savo elgesį. Juk labai ilgai vaikui
didžiausias autoritetas yra jo mama. Pavyzdžiui, jei mama nori, kad vaikutis
būtų ramus, susitvardantis, bet pati su juo bendrauja šaukdama, dažnai
prarasdama dvasios pusiausvyrą, vaikas jos pamokymų net neišgirs…Reikia
įsisąmoninti, kad didžiausia pamoka vaikui – mamos elgesys.
Labai gaila, kad jau pirmaisiais kūdikio mėnesiais darnų mamos ir vaikučio
dialogą nutraukia daugybė patarėjų, mokančių, kaip auginti pirmagimį. Visi jie –
ir gydytojai, ir seneliai, ir draugės – savo patarimais tiek prigąsdina jaunąją
mamą, jog ši tiesiog pradeda bijoti būti bloga mama ir nebepasitiki savo
nuojauta, sprendimais. Taip pamažu ji nutolsta nuo įgimto gebėjimo priimti patį
teisingausią sprendimą. Įsitikinimas, kad kiti geriau nei ji žino auklėjimo
,,tiesas“, sukelia vidinį diskomfortą. Mama, visai užmiršusi savo ,, šeštojo
pojūčio“ galią, pradeda nuolankiai vykdyti kitų ,,auklėtojų“ nurodymus. Baimė
padaryti ,, ką nors ne taip“ alina psichiką, emociškai sekina jaunąją mamą.
Bijodama suklysti iškilusioje situacijoje, ji vadovaujasi kitų patarimais, o ne
savo vidine nuojauta. Taip silpnėja jos įgimtas ryšys su vaiku – mama pradeda
klausyti tų, kurie jai pateikia paruoštus atsakymus. Emociškai sudirginta (
neatsikračiusi baimės būti bloga mama ) moteris pradeda karštligiškai rūpintis
kūdikiu: ji maitina mažylį tiek kartų, kiek nurodyta, per šiltai jį apklosto,
nes taip pasakyta, vaikučiui paaugus, griežtai reikalauja paklusnumo, baudžia
vaiką, visiškai užmiršdama išsiaiškinti elgesio priežastį…Tokiai mamai visai
nebelieka jėgų ir laiko pažaisti su vaikučiu. O juk žaisdamas mažylis mokosi
pažinti pasaulį. Netgi žaisdama išsekinta vidinių išgyvenimų mama nepajėgia
ugdyti vaiko iniciatyvos, nes pati atlieka visas užduotis…
O kas toliau?
Nepasitikinti savo gebėjimais mama tarsi užprogramuoja savo vaiko konfliktiškus
santykius su aplinkiniais. Paauglys, kurį griežtai auklėjo tėvai, turi daugybę
bendravimo problemų: jam trūksta valios, ryžto siekiant tikslo, priimant
svarbius sprendimus. O ir pati mama niekada nesijaus laiminga, nesugebės
džiaugtis, jaus vidinį nepasitenkinimą ir kritikuos vaiką, nurodydama vis naujus
jo trūkumus. Taip savo elgesiu ji pastūmės ir save, ir savo vaiką į vienatvę.
Nutrūks ryšys, kažkada jungęs du brangiausius žmones. Liks vienintelė auklėjimo
priemonė – bausmė. Jeigu darželyje ar mokykloje vaiko elgesys atkreips
aplinkinių dėmesį, mama, net neįsigilinusi į priežastis, pradės savaip
,,auklėti“ sūnų, nes vadovausis įprastomis girdėtomis ,,tiesomis“: paauglį
reikia griežtai auklėti, kontroliuoti kiekvieną jo žingsnį. Šitoks mamos elgesys
skatina vaiką priešintis, nes jį žeidžia mamos nepasitikėjimas. Dažnai protestas
išreiškiamas atsiribojant tylėjimo siena ar kokiu sugalvotu nauju akibrokštu,
skaudinančiu mamą. Užaugus šeimoje, kurioje mama vadovaujasi primestomis
normomis, paaugliui ginti savo orumą labai sudėtinga. Tenka apgailestauti ir dėl
kai kurių pedagogų negebėjimo padėti mamai atskleisti tokių sudėtingų santykių
su sūnumi priežastį. Mama savo sprendimuose lieka viena dažnai visiškai
prarasdama ryšį su paaugliu. Taip, pati jausdamasi nelaiminga ir vieniša, laimę
atima ir iš savo vaiko…
Mylėti ir būti mylimam
Gaila, kad šeimos kodekse nėra įrašo – niekas neturi teisės trukdyti motinos ir
vaiko ryšiui. Savo įgimtą motinystės galią turi gebėti apginti kiekviena mama –
ji turi teisę būti laiminga, liūliuodama vaikutį, stebėdama jo pirmuosius
laimėjimus, įspėjusi mažyčių kaprizų priežastį.
Motinystė – mieliausia, bet atsakingiausia ir sunkiausia profesija. Tad
artimieji turėtų nuolat būti pasiruošę padėti jaunajai mamytei. Nors valandėlę
gavusios poilsio, jūs ne tik fiziškai pailsėsite, bet ir įsiklausysite į save,
pajusite, kokią laimės pilnatvę jums atnešė mažylis.
Maitinimo metu jūs priklausote tik vienas kitam – tai išskirtinės abipusio
džiaugsmo valandėlės, sujungiančios į vienumą pačius brangiausius – mamą ir
kūdikį. Tokio jausmo gyvenime daugiau nebepatirsite. Žiūrite į čepsintį
kūdikėlį, studijuojate jo veidelio mimikas ir jaučiate, kaip jūsų širdį užlieja
nepaprasta šiluma, spinduliuojanti iš motinos meilės, gebančios aukotis dėl savo
žmogučio… Tad jokiu būdu maitindama kūdikį nespręskite šeimos problemų,
nesiblaškykite bendraudami su kitais – taip prarasite palaimos pojūtį.
Jūs – ne griežta savo vaiko mokytoja, o pati svarbiausia pagalbininkė, padedanti
pažinti ir suvokti naują pasaulį. Jūs – žmogus, kuriantis vaikui saugumo pojūtį,
ramiai besidžiaugiantis jo pasiekimais.
Išklausiusi įvairių patarimų, galutinį sprendimą priimkite pati. Įsiklausykite į
vaiko išgyvenimus, stebėkite jo reakciją – gal jam visai nepriimtina tai, kas
siūloma: jis nori kito maitinimo grafiko, jam tinkamesni kiti vaistai,
žaisliukai. Nebijokite nepriimti patarimų – jūsų griežtas ir konkretus, bet
neįžeidus atsakymas turėtų nuraminti entuziastingus pagalbininkus. Įsiklausykite
į savo ,,šeštąjį pojūtį“ – jeigu jūs pati visa esybe esate prieš, tai geriausias
signalas, kad vaikui siūlote nereikalingą paslaugą.
Kuo rečiau vartokite žodelį ,,negalima“. Leiskite vaikučiui pačiam suvokti, kad
gyvenime yra nemalonių ir skaudžių dalykų ( griuvimas, prisilietimas prie karštų
daiktų…). Jeigu kai kurie daiktai – vaistai, kosmetika, indai, peiliai,
šakutės…- bus nepasiekiami, taip pat bus išvengta draudimų.
Žaiskite su vaiku neatimdami iš jo iniciatyvos. Palaikykite jo siūlomą idėją,
priimkite jo išmonę. Žaisdamas vaikas išmoksta bendrauti. Jeigu jums sudėtinga
įsitraukti į žaidimą, bandykite prisijungti prie vaikučio sumanymo pamažu, po
truputį ilginant bendravimo laiką.
Nė viena mama nėra apsaugota nuo klaidų, bet visose situacijose teisingiausią
sprendimą rasti padės jūsų – motinos širdis.