Prostaphlin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Prostaphlin 500 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui.

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Buteliuke yra 500 mg oksacilino (oksacilino natrio druskos monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

Kristaliniai balti milteliai.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Oksacilinui jautrių stafilokokų sukeltų infekcinių ligų gydymas:
kaulų ir sąnarių infekcinių ligų: osteomielito;
sepsio;
endokardito;
odos ir minkštųjų audinių infekcinių ligų, tokių kaip:furunkuliozės, karbunkuliozės, absceso.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Prostaphlin reikia gydyti tik infekcines ligas, sukeltas penicilinazę gaminančių stafilokokų. Ligų, sukeltų benzilpenicilinui jautrių mikroorganizmų, juo gydyti negalima.

Reikia nustatyti sukėlėjus ir jų jautrumą šiam penicilinazei atspariam penicilinui. Gydymo trukmė priklauso nuo infekcinės ligos rūšies ir sunkumo bei bendrosios paciento būklės. Preparatu reikia gydyti dar mažiausiai 48 val. po to, kai sunormalėja temperatūra, išnyksta ligos simptomai ir bakteriologinio tyrimo rezultatai rodo, jog sukėlėjai išnaikinti. Sunkią stafilokokų sukeltą ligą penicilinazei atspariu penicilinu reikia gydyti ne trumpiau kaip 14 parų, endokarditą ir osteomielitą gali tekti gydyti ilgiau.

Dozavimas
Vartoti į raumenis ar į veną.
Prostaphlin galima injekuoti į raumenis ar veną bei infuzuoti į veną.

Suaugusiems žmonėms ir  40 kg sveriantiems vaikams
Lengvos ir vidutinio sunkumo infekcinės ligos: po 250‑500 mg kas 4‑6 val.
Sunkios infekcinės ligos: po 1000 mg ar daugiau kas 4‑6 val. (iki 8000 mg per parą)
Endokarditas (suaugusiems): po 2000 mg kas 4 val. 4‑6 savaites

 40 kg sveriantiems vaikams
Lengvos ir vidutinio sunkumo infekcinės ligos: 50 mg/kg per parą lygiomis dalimis kas 6 val.
Sunkios infekcinės ligos: 100 –200 mg/kg per parą lygiomis dalimis kas 4-6 val.

Naujagimiams
<7 dienų amžiaus: 25-75 mg/kg per parą lygiomis dalimis kas 8‑12 val.
7 dienų amžiaus: 75-100 mg/kg per parą lygiomis dalimis kas 6‑8 val.

Injekcija į raumenis
Reikia į 500 mg buteliuką įpilti 2,7 ml injekcinio vandens ir gerai pakratyti, kad atsirastų skaidrus tirpalas. Taip miltelius ištirpinus, buteliuke atsiranda 3 ml tirpalo, kuriame yra 500 mg veikliosios medžiagos. Toks tirpalas, laikomas mažesnėje nei 25 C (kambario) temperatūroje stabilus išlieka 3 paras, laikomas šaldytuve (2 - 8 C temperatūroje) - savaitę. Paruoštą tirpalą būtina leisti giliai į raumenį, pvz., didįjį sėdmeninį. Reikia stengtis nepažeisti sėdmens nervo.

Injekcija į veną
500 mg buteliuko turinį reikia ištirpinti 5 ml sterilaus injekcinio vandens arba injekcinio natrio chlorido tirpalo. Visą paruoštą tirpalą iš buteliuko reikia įsiurbti į švirkštą ir lėtai, t. y. maždaug per 10 min., suleisti į veną. Į ją, ypač senyviems žmonėms, medikamento reikia leisti atsargiai, kadangi gali pasireikšti tromboflebitas.
ĮSPĖJIMAS. Tirpalo leidžiant greičiau, galimi konvulsiniai traukuliai.

Infuzija į veną
Buteliuko turinį reikia ištirpinti taip, kaip ruošiant tirpalą švirkšti į veną, po to atskiesti izotoniniu natrio chlorido, 5  gliukozės arba izotoninio natrio chlorido, kuriame yra 5  gliukozės, tirpalu. Tirpalą, ruošiamą infuzuoti į veną, galima skiesti tik minėtais tirpalais. Antibiotiko koncentracija atskiestame tirpale turi būti 0,5 – 2 mg/ml. Koncentracija ir infuzijos greitis turi būti tokie, kad visa oksacilino dozė patektų į organizmą tol, kol preparatas stabilus (laikomas kambario temperatūroje preparatas 10  aktyvumo praranda per 6 val.). Viename švirkšte, infuziniame skystyje ar infuzinėje sistemoje Prostaphlin su aminoglikozidais maišyti negalima, kadangi preparatai vienas kitą inaktyvuoja ir dėl to praranda antibakterinį aktyvumą (žr. 4.5 skyrių). Minėtus antibiotikus reikia leisti atskirai.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Jei Prostaphlin vartojamas ilgai, reikia periodiškai tirti inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės keisti paprastai nereikia.

Kepenų funkcijos sutrikimas
Jei Prostaphlin vartojamas ilgai, reikia periodiškai tirti kepenų funkciją. Jeigu padidėja AST (SGOT) arba ALT (SGPT) koncentracija, būtina apsvarstyti, ar nereikėtų koreguoti dozės (žr. 4.5 skyrių).

Naujagimiai
Kadangi naujagimių inkstų funkcija nėra visiškai susiformavusi, iš jų organizmo penicilinazei atsparūs penicilinai, ypač meticilinas, gali išsiskirti blogiau ir dėl to kraujyje gali atsirasti per didelė jų koncentracija. Tokiems pacientams rekomenduojama dažnai nustatinėti medikamento koncentraciją kraujyje, o prireikus keisti dozę. Reikia atidžiai sekti, ar gydomam naujagimiui neatsiranda klinikinių simptomų ar laboratorinių tyrimų duomenų pokyčių, rodančių toksinį ar nepageidaujamą penicilino poveikį.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai, bet kuriai pagalbinei medžiagai arba kitokiems penicilinams.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Penicilinu gydomiems ligoniams buvo sunkios, kartais mirtinos anafilaksinės reakcijos atvejų. Pasireiškus sunkiai anafilaksinei reakcijai, būtina nedelsiant pradėti gydyti epinefrinu, į veną leidžiamais skysčiais, steroidais, deguonimi, prižiūrėti kvėpavimo takus ir prireikus daryti intubaciją.
Prieš pradedant gydyti Prostaphlin, reikia išsiaiškinti, ar nebuvo alerginės reakcijos penicilinams ar cefalosporinams arba kitokios alergijos.
Klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenys rodo, jog tarp penicilinų galima kryžminė alergija ir dalinė kryžminė alergija tarp dviciklių beta laktaminių antibiotikų, įskaitant peniciliną, cefalosporinus, cefamicinus, 1-oksa--laktamus ir karbapenemus. Jeigu alerginė reakcija pasireiškia gydymo metu, preparato vartojimą reikia nutraukti ir imtis tinkamų tokios reakcijos gydymo priemonių.

Vartojant antibiotikų, organizme gali atsirasti ir daugėti jiems atsparių mikroorganizmų. Jeigu superinfekcija atsiranda, ligonį reikia pradėti tinkamai gydyti, Prostaphlin vartojimą gali tekti nutraukti.

Gydant beveik visais antibiotikais, buvo pseudomembraninio kolito atvejų. Jis gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ir net gyvybei pavojingas. Jeigu antibiotikais gydomas pacientas pradeda viduriuoti, reikia nustatyti, ar nėra pseudomembraninio kolito. Jeigu ši komplikacija nustatoma, ligonį būtina pradėti tinkamomis priemonėmis nuo jos gydyti.
Bakteriologiniais tyrimais reikia nustatyti sukėlėjus ir jų jautrumą penicilinazei atspariam penicilinui. Įtarus, jog infekcinę ligą sukėlė stafilokokai, ir pradėjus ją gydyti Prostaphlin, gydymą reikia keisti, jeigu tyrimų rezultatai rodo, jog sukėlėjai yra ne stafilokokai.

Medikamentu gydant ilgai, reikia periodiškai tirti inkstų, kepenų, kitų organų ir kraujodaros funkciją.

Prieš gydymą ir mažiausiai kas savaitę jo metu būtina tirti, ar nėra mikroorganizmų kraujyje, ir nustatinėti leukocitų ir diferencijuotai kraujo ląstelių kiekį.

Periodiškai reikia atlikti šlapimo tyrimus, nustatyti karbamido, kreatinino, aspartato aminotransferazės (ASAT), alanino aminotransferazės (ALAT) kiekį kraujyje. Jei jis padidėja, būtina keisti dozę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Probenecidas. Probenecidas didina kartu vartojamo penicilino kiekį kraujo plazmoje, ilgina preparato buvimo joje laiką. Probenecidas, pavartotas kartu su penicilinais, lėtina jų išsiskyrimą, kadangi konkurenciniu būdu slopina sekreciją į inkstų kanalėlius.

Aminoglikozidai. Tarp aminoglikozidų ir penicilinų pasireiškia cheminis ir (arba) fizinis nesuderinamumas. In vitro šie antibiotikai vienas kitą inaktyvuoja. Kartu vartojamų penicilinazei atsparių penicilinų negalima maišyti su aminoglikozidais in vitro. Šiuos vaistus reikia švirkšti ar infuzuoti atskirai. Penicilinais ir aminoglikozidais gydomų ligonių kraujo serume tyrimų in vitro metu penicilinai gali inaktyvinti aminoglikozidus, todėl tokių ligonių kraujo serume aminoglikozidų kiekis gali būti nustatomas tariamai mažesnis.

Rifampicinas. Nustatyta, kad mažų oksacilino dozių poveikis Staphylococcus aureus su rifampicinu būna sinergistinis arba indiferentinis. Kartu su rifampicinu vartojamas oksacilinas gali atitolinti rifampicinui atsparių Staphylococcus aureus štamų išsivystymą. Vis dėlto tyrimų in vitro duomenimis didelių oksacilino dozių ir rifampicino poveikis Staphylococcus aureus gali būti antagonistinis.

Bakteriostatiškai veikiantys vaistai. Bakteriostatiškai veikiantys vaistai (pvz., chloramfenikolis, makrolidai, sulfonamidai ir tetraciklinai) gali silpninti penicilinų baktericidinį veikimą. Vis dėlto nors gauta pranešimų apie tokių derinių farmakologinį antagonizmą in vitro, antagonizmą in vivo patvirtinančių klinikinių duomenų yra mažai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Ar saugu medikamentu gydyti nėštumo laikotarpiu, netirta.
Poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų metu pelių, žiurkių ir triušių vaisingumo penicilinazei atsparus penicilinas netrikdė, žalingo poveikio jų vaisiui nedarė. Remiantis nėščių moterų gydymo penicilinu patirtimi, galutinės išvados apie jo šalutinį poveikį vaisiui padaryti neįmanoma. Tinkamų arba gerai kontroliuojamų tyrimų, kuriais remiantis būtų galima tokio poveikio pasireiškimo galimybę atmesti, neatlikta. Kadangi remiantis poveikio gyvūnų dauginimosi funkcijai tyrimų rezultatais ne visuomet galima numatyti, kokia reakcija pasireikš žmogui, nėščias moteris šiuo medikamentu galima gydyti tik būtiniausiu atveju.

Žindymo laikotarpis
Oksacilino patenka į motinos pieną, todėl žindyves šiuo preparatu reikia gydyti atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Lentelė pateikiama pagal organų sistemų klases naudojant MedDRA terminus, o dažnį apibūdinant taip: labai dažnai (≥1/10), dažnai (≥1/100, < 1/10), nedažnai (≥1/1000, <1/100), retai (≥1/10000, <1/1000), labai retai (< 1/10000), nežinomas (turimais duomenimis negali būti nustatytas). Kiekvieno dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas didėjančio sunkumo tvarka.

1 Lėto tipo alerginės reakcijos į penicilinus paprastai prasideda praėjus 48 val., kartais net 2‑4 savaitėms po to, kai pradedamas vartoti vaistas. Jos pasireiškia panašiais į seruminės ligos simptomais (karščiavimu, bendru negalavimu, dilgėline, raumenų, sąnarių ir pilvo skausmu) bei įvairiais odos išbėrimais.
2 Pavartojus didelę penicilinazei atsparaus penicilino dozę į veną, gali pasireikšti panašių neurotoksinių reakcijų kaip nuo benzilpenicilino (ypač jei inkstų funkcija nepakankama).
3 Akceleruoto tipo reakcija gali prasidėti praėjus nuo 20 min. iki 48 val. po vaisto pavartojimo. Jai būdinga dilgėlinė, niežulys ir karščiavimas. Kartais gali pasireikšti gerklų edema, gerklų spazmas ir hipotenzija, tačiau mirtis ištinka nedažnai.
4 Greito tipo reakcijos paprastai prasideda per 20 min. po vaisto pavartojimo. Jų sunkumas būna įvairus: nuo dilgėlinės ir niežulio iki angioneurozinės edemos, gerklų spazmo, bronchų spazmo, hipotenzijos, kraujotakos kolapso ir mirties. Tokių greito tipo anafilaksinių reakcijų pasireiškia labai retai, tačiau vaisto pavartojus parenteraliniu būdu – dažniau.
5 Neuropatijos ryšio su vaisto doze nenustatyta, nedelsiant nutraukus vaisto vartojimą ji dažniausiai praeina.

4.9 Perdozavimas

Visų penicilinų tiesioginis toksinis poveikis yra silpnas. Prostaphlin perdozavus komplikacijų neturėtų atsirasti. Medikamento suleidus greitai arba didelę dozę, gali sustiprėti toksinis poveikis nervų sistemai (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Jeigu pasireiškia toksinis poveikis, reikalingas simptominis gydymas.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  beta laktamazei atsparūs penicilinai, ATC kodas  J01CF04

Veikimo mechanizmas
Prostaphlin yra rūgštims ir penicilinazei atsparus pusiau sintetinis penicilinas.
Penicilinazei atsparūs penicilinai daro baktericidinį poveikį penicilinui jautriems mikroorganizmams jų dalijimosi fazės metu. Visi penicilinai slopina bakterijų sienelės sintezę.

Mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK)

Jautrūs oksacilinui
Vidutiniškai jautrūs oksacilinui
Atsparūs oksacilinui
Staphylococcus aureus
2 g/ml
tarpinės MSK reikšmės nėra
4 g /ml
Koaguliazei neigiami stafilokokai

0,25 g /ml
tarpinės MSK reikšmės nėra
 0,5 g /ml

Zonų dydžiai

Jautrūs oksacilinui
Vidutiniškai jautrūs oksacilinui
Atsparūs oksacilinui
Staphylococcus aureus
13 mm
11-12 mm
10 mm
Koaguliazei neigiami stafilokokai
18 mm
tarpinės zonos nėra
17 mm

Antibakterinio veikimo spektras
Oksacilinui yra jautrūs dauguma gramteigiamų kokų, įskaitant β-hemolizinius streptokokus, pneumokokus ir penicilinazės negaminančius stafilokokus. Kadangi šis antibiotikas yra atsparus fermentui penicilinazei, jis veikia ir penicilinazę gaminančius stafilokokus.

Jautrūs mikroorganizmai

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių infekcinių ligų atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Atsparumo dažnis Europoje

jautrūs
Gramteigiami aerobai
Staphylococcus (meticilinui jautrios padermės)
Streptococcus pyogenes

Anaerobai
Clostridium perfringens

Atsparūs
Gramteigiami aerobai
Staphylococcus (meticilinui atsparios padermės)*

* Meticilinui atsparūs štamai sudaro 30-50% visų stafilokokų, jų randama daugelyje ligoninių.

Atsparumas oksacilinui
Oksacilinas pasirinktinai prisijungia prie specifinių penicilinus prijungiančių baltymų (PBP) bakterijos ląstelės sienelės viduje ir slopina trečią (paskutinę) bakterijos ląstelės sienelės sintezės stadiją.
Jautrūs štamai gali įgyti atsparumą β-laktaminiams antibiotikams susidarius didelio molekulinio svorio PBP, kurių afinitetas antibiotikams yra mažesnis. Meticilinui atsparių Staphylococcus aureus atsparumą lemia jų papildomai įgytas didelio molekulinio svorio PBP (dalyvaujant transpozonui, mechanizmas nežinomas), kurio afinitetas visiems β-laktaminiams antibiotikams yra labai mažas. Šį geną (MecA), koduojantį naują PBP ir lemiantį atsparumą meticilinui, taip pat turi koaguliazei neigiami stafilokokai.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Suleistas į raumenis oksacilinas rezorbuojamas greitai, didžiausia koncentracija kraujo serume susidaro maždaug po 30 min. Į raumenis injekavus 250 mg arba 500 mg dozę, vidutinė didžiausia koncentracija sveikų savanorių kraujo serume buvo atitinkamai 5,3 g/ml ir 10,9 g/ml.

Oksacilino suleidus į veną, didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda praėjus 5 min. po injekcijos. Lėtai į veną suleidus 500 mg dozę, didžiausia koncentracija atsirado po 5 min. ir buvo 43 g/ml, pusinė eliminacija truko 20 – 30 min.

Pasiskirstymas
Prie kraujo serumo baltymų, daugiausiai albuminų, jungiasi 89-94  oksacilino. Preparato patenką į sąnarių, krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmių skystį, tulžį, seiles, plaučius ir kaulus. Vartojant įprastinę dozę, smegenų skystyje ir ne dėl uždegimo atsiradusiame pilvaplėvės ertmės skystyje oksacilino koncentracija būna nereikšminga.

Metabolizmas
Suaugusių žmonių, kurių inkstų funkcija normali, kraujo serume oksacilino pusinės eliminacijos laikas yra 0,3 – 0,8 val. Preparatas metabolizuojamas į veiklius ir neveiklius metabolitus.

Eliminacija
Iš organizmo oksacilinas ir jo metabolitai greitai išsiskiria su šlapimu sekrecijos į inkstų kanalėlius bei glomerulų filtracijos būdu. Medikamento išsiskiria ir su tulžimi.Dialize oksacilino iš organizmo pašalinti neįmanoma. Hemodializės ar pilvaplėvės dializės metu jo pašalinama labai mažai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ilgalaikių tyrimų, kurių metu būtų sekta, ar oksacilinas gyvūnams daro kancerogeninį ir mutageninį poveikį ir ar trikdo jų vaisingumą, neatlikta.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis dinatrio vandenilio fosfatas

6.2 Nesuderinamumas

In vitro oksacilino negalima maišyti su aminoglikozidais (žr. 4.5 skyrių).

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Paruoštas tirpalas, laikomas ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, stabilus išlieka 3 paras, laikomas šaldytuve (2 C–8 C) – savaitę.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5Pakuotė ir jos turinys

Stiklinis (III tipo) buteliukas, užkimštas 20 mm butilkaučiukiniu kamščiu, kuris uždengtas brūkšniuotu purpuriniu aliuminio dangteliu. Vienoje kartoninėje dėžutėje yra 50 buteliukų.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Specialių reikalavimų nėra.