Ši bakterija sukelia gyvybei svarbių organų uždegimą ir mirtiną grėsmę ne tik
suaugusiesiems, bet ir vaikams, ypač visai mažiems. Ką daryti, kad mamai ir
tėčiui netektų išgirsti: „Jūsų vaikui – pneumokokinė infekcija"?
Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė
Bakterijos keliai
Pneumokokinis užkratas (Streptococus pneumonine) – vienas dažniausių
bakterinės kilmės ligų kaltininkų ir bene dažniausia priežastis, kodėl ligoniams
skiriama antibiotikų. Plačiai visame pasaulyje paplitusi liga turi per šimtą
rūšių, tačiau tik maždaug dešimtadalis jų yra pavojingos žmogaus sveikatai. Jų
neretai galima rasti visiškai sveiko mažylio nosiaryklėje, nes jis oro lašeliniu
būdu užsikrečia nuo suaugusiųjų ir bendraamžių. Vaiko nosiaryklė (dažniausiai
ilgesniam laikui nei suaugusiojo) tampa šių bakterijų buveine, t. y. jis tampa
bakterijų platintoju. Daugiausia ligas sukelia pneumokokai, kurie „nutūpia"
darželį ar mokyklą lankančių vaikų ir net jų tėvų nosiaryklėje. Pasak JAV
mokslininkų, jei vaikas iki 2 m. lanko 3 mėn. darželį, rizika susirgti
pneumokokų sukelta liga padidėja 2,3 karto, o jei vaikui 24-59 mėn., grėsmė
išauga maždaug 3,2 karto.
Be vizitinės kortelės
Streptococus pneumoniae gali tyliai gyventi organizme ir kurį laiką
nekelti jokio nerimo dėl sveikatos. Bet jei mažylis peršals ir atakuojamas
virusų susirgs sloga, bronchitu ar kita viršutinių kvėpavimo takų liga, susidurs
su stresu ar nusilps imunitetas, tada streptokokas gali tuoj pat pakelti galvą
ir pradėti aktyviai veikti. Plaučių, širdies raumens uždegimas, meningitas,
sinusitas, angina, kraujo užkrėtimas, skausmingas vidurinės ausies uždegimas,
kuris linkęs dažnai kartotis – tai tik dalis šios bakterijos „nuopelnų".
Bakterija „nesikuklina" pulti net kūdikius, dažniau gimusius mažo svorio ir
dirbtinai maitinamus. Ji turi tam tikrų medžiagų, kurias tokio amžiaus vaikų
imuninei sistemai sunku atpažinti. Taigi mažiausių vaikučių daliai neretai tenka
sunkiausios Streptococus pneumoniae sukeltos ligų formos.
Kai vaikas suserga kokiu nors uždegimu, priežastį be tyrimų suprasti sunku. Mat
streptokokinis užkratas neturi vien jam būdingų veiklos požymių, savo vizitinės
kortelės, t. y. sukelia ligas, kurių priežastis – ir kitokios bakterijos. Būna,
kad pneumokokinis užkratas plinta žaibiniu greičiu, ypač vaikams, kurių imuninės
sistemos veikla yra sutrikusi. Todėl ligos priežasčiai nustatyti būtina kuo
skubiau atlikti laboratorinius tyrimus.
Kas padeda išvengti
Nuo pneumokokinio užkrato yra sukurti dviejų tipų skiepai. Polisacharidinė
pneumokokinė vakcina (Pneumo 23) yra skirta suaugusiesiems. Ja skiepijami ir
rizikos grupės vyresni nei 2 m. vaikai, t. y. sergantys kai kuriomis lėtinėmis
širdies, plaučių ligomis, diabetu, kurių yra nesveika blužnis, dažnai peršąla ir
pan. Skiepai švirkščiami į raumenis arba po oda. Pakartotinai skiepytis
patartina kas keletą metų.
2000 m. JAV buvo licencijuota antra pneumokokinė vakcina, ji skirta mažyliams
iki 2 m. Šios prireikė todėl, kad tokių mažų vaikų imuninė sistema į ankstesnę
nereagavo. Šių mažyliams skirtų skiepų antigenai yra sujungti (konjuguoti) su
tam tikrais baltymais. Imuninė sistema tokį junginį atpažįsta ir pagamina
pneumokokų antikūnų. Todėl ši vakcina gerai apsaugo nuo viršutinių kvėpavimo
takų ligų, kurias sukelia pneumokokas, ūmaus vidurinės ausies uždegimo, plaučių
uždegimo bei kitų ligų, kuriomis dažnai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia
konjuguota pneumokokine vakcina ypač patartina skiepyti mažylius, kurių imuninė
sistema yra silpna, kurie susiduria su pavojumi užsikrėsti ir susirgti
pneumokokiniu užkratu, serga lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis (išskyrus
astmą) arba jų inkstukų veikla yra nepakankama, yra gydomi chemoterapija,
paskirtas organų ar audinių persodinimas bei kt.
Skiepais galima skiepyti jau nuo 6 sav. amžiaus, bet įprastai skiepijama nuo 2
mėn., skiepą pakartojant dar tris kartus (sulaukus 4 ir 6 mėn. ir antrais
gyvenimo metais). Jei kūdikis yra 7-11 mėn., užtenka trijų, o jei vienų metų –
dviejų dozių. Būtų gerai suskubti paskiepyti iki 2 m., nes maži vaikai serga
dažniausiai, jiems komplikacijos yra pavojingiausios.
Skiepijimo laiką galima keisti pagal poreikį ir vaiko būklę, nes ši vakcina
gerai dera su kitais skiepais. Vienu metu skiepijant ne viena vakcina, jas
patartina sušvirkšti į skirtingas vietas. Skiepai nuo pneumokinio užkrato yra
saugūs, šalutinis poveikis labai retas, silpnas ir greitai pareinantis be jokio
gydymo. Tačiau nepatartina skiepyti, kai vaikas profilaktikai vartoja
paracetamolio arba serga ūmia užkrečiamąja liga. Kada būtų juos galima
sušvirkšti, reikia pasitarti su gydytoju.
Europoje vis daugiau vaikų jais skiepijami nemokamai, o Lietuvoje už juos kol
kas turi mokėti tėveliai.
Faktai
*Pneumokokas aptiktas dar 1880 m., bet pirmą kartą skiepyti nuo jo sukeltų ligų
bandyta tik 1911 m.
*Nuo 1950 m. plaučių uždegimą pradėjus gydyti penicilinu, skiepai buvo
primiršti. Tačiau 1967 m. nustačius pirmas šiam antibiotikui atsparias
pneumokokų kultūras, vėl buvo kuriami skiepai, atliekami klinikiniai tyrimai. S.
pneumoniae atsparumas antibiotikams didėja.
*Pastebėta, kad gripas kartu su pneumokokiniu užkratu gali būti mirtinas
derinys.
*JAV nuo pneumokokinio užkrato kasmet miršta apie 40 tūkst. žmonių.
*Besivystančiose šalyse pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas – dažniausia
jaunesnių nei 2 m. vaikų mirties priežastis.
Iš gydytojo patirties
Vilniaus m. universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos pediatrė Violeta
Radžiūnienė
Ausų uždegimas. Savaitgalį, kaip dažnai būna, 1 m. ir 8 mėn. berniukas,
slogavęs keletą dienų, sukarščiavo. Rytą prabudusi mama pamatė ant mažylio
pagalvės geltoną dėmę. Vaikutis buvo neramus, rodė, kad skauda galvytę. Mama
palietė ausį ir iš vaiko reakcijos suprato, kad ją skauda. Nuvyko į ligoninę. Po
apžiūros gydytojai nustatė, kad vienos ausytės būgnelis yra įtrūkęs, o kitas –
tik paraudęs. Mažylį reikėjo guldyti į ligoninę. Mama pasakojo, kad tai jau
penktas ausų uždegimas. Pirmą kartą berniukas susirgo būdamas 5 mėn., antrą
kartą – 7,5 mėn., paskui porą kartų sirgo jau sulaukęs 1 m. Tad penkis kartus
gavo antibiotikų, pirmą kartą – tokių, nuo kurių išbėrė. Ligoninėje atlikome
ausų išskyrų tyrimą. Pasėlyje iš ausies išaugo daug pneumokokų – bakterijų,
kurios vaikams dažniausiai sukelia ausų uždegimą.
Po 10 d. sveiką vaiką išleidome namo. Tačiau po mėnesio jam vėl pakilo
temperatūra, pratrūko tas pats būgnelis. Ir vėl savaitgalį tėvai su vaiku atvyko
į ligoninę. Berniuką paguldėme į ausų, nosies ir gerklės ligų skyrių. Čia buvo
skirta antibiotikų, o kad ištekėtų pūliai ir besikartojantis uždegimas
nesusilpnintų klausos, į ausį buvo įdėtas lankstus vamzdelis – drenas. Praėjo
metai, mažyliui ausų uždegimai daugiau nebesikartojo.
Plaučių uždegimas. 5 mėn. mergytę kelias dienas vargino sloga, tuo metu
namuose taip pat sirgo mama bei tėtis ir vyresnis broliukas, kuris lanko
darželį. Trečią ligos dieną kūdikis staiga tapo neramus, mažiau valgė, pradėjo
kosėti, jam pakilo temperatūra, dėl to tėvai kreipėsi į ligoninės priėmimo
skyrių. Gydytojas išklausė kūdikio plaučiuose daug karkalų. Įtarus plaučių
uždegimą, vaikui buvo atlikta plaučių rentgenograma, kuri patvirtino šią
diagnozę. Kraujo tyrimas taip pat rodė stiprų uždegimą, o skreplių pasėlyje
išauginti pneumokokai. Pradėtas gydyti antibiotikais, kūdikis visiškai pasveiko.