Ką daryti, kai mažyliui pakyla temperatūra? Paprasti atsakymai į nepatyrusios
mamos klausimus.
Kodėl susirgus kyla temperatūra? Į organizmą patekus virusui ar kitoms
ligas sukeliančioms bakterijoms imuninės ląstelės pradeda aktyvią kovą su ligos
sukėlėjais. Tos kovos metu į kraują išmetamos specifinės medžiagos – pirogenai,
kurios duoda organizmui signalą „kovoti“. Atsakydamas į šį SOS signalą
organizmas pakelia kūno temperatūrą, paleidžia apsauginius mechanizmus, kurie
iki prasidedant ligai buvo neaktyvūs. Kai termometro gyvsidabrio stulpelis ar
elektroniniai skaitmenys rodo daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus, organizmo
audiniams prireikia daugiau maistingųjų medžiagų ir deguonies, tai apsunkina
širdies, plaučių darbą, pablogėja fizinė būklė. Ypač jei temperatūra pakilo
kūdikiui.
Kaip taisyklingai pamatuoti temperatūrą? Šiuolaikiniai elektroniniai
termometrai vaikams daug patogesni ir saugesni nei gyvsidabriniai. Pastaraisiais
ES šalyse jau ir nebeprekiaujama. Elektroniniai termometrai, nepaisant
įvairiausių mitų, yra pakankamai tikslūs, temperatūrą pamatuoja greičiau, nei
gyvsidabriniai. Esama ir infraraudonųjų spindulių termometrų, kurie per kelias
sekundes pamatuoja temperatūrą vos priglaudus juos prie ausies. Esama ir
lanksčių termometrų – tereikia juso keletui sekundžių priglausti prie vaiko
kaktos. Jais patogiausia matuoti visai mažų, vietoje nenustygstančių vaikų
temperatūrą. Tiesa, pastarieji nėra labai tikslūs. Dauguma jų neturi netgi
tikslios skalės su dešimtosiomis dalimis, tegali parodyti orientacinius
skaičiukus: 37, 38, 39.
Mušti ar nemušti temperatūrą? Viskas priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui,
ar artimiausiomis valandomis ketinate vaiką parodyti gydytojui? Visų pirma, bet
kokie vaistai, pavartoti prieš gydytojo apžiūrą, gali šiek tiek apsunkinti ligos
diagnozės nustatymą. Antra, kaip jau minėta anksčiau, pakilusi kūno temperatūra
– tai natūrali apsauginė organizmo reakcija į viruso ataką. Numušus temperatūrą
šią apsaugą panaikinate. Trečia, mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra
iki galo susiformavusi ir jų kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,6 iki 37,5 be
jokios rimtesnės priežasties. Štai kodėl temperatūros iki 38,5 laipsnių
apskritai nerekomenduojama mušti jokiais vaistais – tik duoti vaikui atsigerti
daugiau skysčių ir stebėti jo būklę.
O jei temperatūra aukšta? Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5, mažylis
jaučia didelį diskomfortą, jo organizmui savarankiškai kovoti su liga darosi
sunkiau. Be to, jei atsirado kitų nerimą keliančių simptomų (pavyzdžiui,
skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, judesių koordinacijos sutrikimai, drebulys,
traukuliai, vėmimas ir pan.), temperatūrą būtina mažinti medikametais ir, be
abejo, kreiptis į gydytoją.
Ką daryti laukiant gydytojo? Kol nežinote, kokių medikamentų reikia
mažyliui, bet matote, kad reikia mažinti jo temperatūrą – geriausia į pagalbą
pasitelkti liaudiškas priemones. Pats žinomiausias natūralus vaistas
temperatūrai mažinti – aviečių arbata. Avietės iš tikrųjų turi karštį mažinančių
savybių, bet geriau gerti ne aviečių uogienės arbatą, o aviečių lapų nuovirą,
kadangi uogienėje vis dėlto daugiau cukraus, o ne organizmui reikalingų medžiagų.
Dar galima vaikui duoti keletą šaukštų pasaldintų bruknių ar spanguolių sulčių,
erškėtrožių uogų, liepžiedžių arbatos. Kad sumažintumėte karščiavimo sukeltą
diskomfortą, dėkite vėsinančius kompresus ant kaktos, riešų, čiurnų.