Giona Easyhaler [Neplit Easyhaler]

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Giona Easyhaler 100 mikrogramų/dozėje įkvepiamieji milteliai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje išmatuotoje dozėje yra 100 mikrogramų budezonido.

Su vienu Easyhaler prietaiso paspaudimu į organizmą patenka (praeina kandiklį) tokia pat veikliosios medžiagos dozė, kaip išmatuota (išeina iš rezervuaro).

Pagalbinė medžiaga ,kurios poveikis žinomas: laktozės monohidratas.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Įkvepiamieji milteliai.

Balti arba beveik balti milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos 

Lengva, vidutinio sunkumo arba sunki užsitęsusi astma.

Pastaba: Giona Easyhaler netinka vartoti astmos priepuolio gydymui.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Terapinis poveikis prasideda tuomet, kai vaistinio preparato vartojama kelias dienas, ir ypač veiksmingas tampa po kelių savaičių vartojimo.

Kai gydymas Giona Easyhaler 100 pradedamas po anksčiau vartotų kitų įkvepiamųjų vaistinių preparatų, reikia skirti kiekvienam ligoniui individualią dozę. Būtina įvertinti anksčiau vartotą veikliąją medžiagą, dozes ir vartojimo būdą.

Pacientui reikia skirti tokią pradinę įkvepiamojo budezonido dozę, kuri atitiktų jo ligos sunkumą arba ligos eigos kontrolės laipsnį. Dozę reikia koreguoti tol, kol pasiekiama ligos kontrolė, po to dozė palengva mažinama iki mažiausios dozės, kuria astmos simptomai veiksmingai kontroliuojami.

Vaistinio preparato pradinė dozė suaugusiesiems (įskaitant senyvo amžiaus asmenis ir 12‑17 metų jaunuolius), sergantiems lengva astma (II laipsnio) ir 6‑11 metų vaikams yra 200‑400 mikrogramų per parą. Prireikus, dozę galima didinti iki 800 mikrogramų per parą. Suaugusiesiems, sergantiems vidutinio sunkumo (III laipsnio) ir sunkia (IV laipsnio) astma, vaistinio preparato pradinė dozė gali būti iki 1600 mikrogramų per parą. Palaikomoji vaistinio preparato dozė turi būti nustatoma pagal individualius paciento poreikius, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir atsaką į gydymą vaistiniu preparatu.

Vaistinio preparato skyrimas du kartus per parą

Suaugusieji, sergantys lengva, vidutinio sunkumo ar sunkia astma (įskaitant senyvus pacientus ir 12‑17 metų jaunuolius): įprastinė palaikomoji dozė yra 100‑400 mikrogramų du kartus per parą. Esant sunkiai astmai, paros dozę galima didinti iki 1600 mikrogramų; ši dozė dalijama į dvi dalis ir po truputį mažinama, kai astmos eiga tampa stabili.

6‑11 metų vaikai: įprastinė palaikomoji dozė yra 100‑200 mikrogramų du kartus per parą. Prireikus, paros dozę galima didinti iki 800 mikrogramų per parą, ji dalijama į dvi dalis; kai astmos eiga tampa stabili, dozė palengva mažinama.

Vaistinio preparato skyrimas kartą per parą

Suaugusieji, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo astma (įskaitant senyvus pacientus ir 12‑17 metų jaunuolius): pacientams, kurie iki šiol nesigydė įkvepiamaisiais kortikosteroidais, įprastinė palaikomoji vaistinio preparato dozė yra 200‑400 mikrogramų vieną kartą per parą. Jei pacientas jau anksčiau gydėsi įkvepiamaisiais kortikosteroidais (pvz., budezonidu arba beklometazono dipropionatu), kurie buvo vartojami du kartus per parą, vaistinio preparato galima skirti iki 800 mikrogramų vieną kartą per parą.

6‑11 metų vaikai, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo astma: pacientams, kuriems kortikosteroidų nebuvo skirta arba kurie vartojo įkvepiamuosius kortikosteroidus (pvz., budezonidą arba beklometazono dipropionatą) du kartus per parą, įprastinė vaistinio preparato dozė yra 200‑400 mikrogramų vieną kartą per parą.

Prie vartojimo kartą per parą pacientas turi pereiti laikydamasis tos pačios visos paros dozės (atsižvelgiant į vaistinį preparatą ir jo vartojimo metodą). Dozę reikia palengva mažinti iki mažiausios, reikalingos gerai astmos kontrolei palaikyti. Pacientui reikia nurodyti vaistinio preparato vartoti vieną kartą per parą vakare. Labai svarbu, kad vaistinio preparato dozė būtų vartojama nuolat ir tuo pačiu laiku kiekvieną vakarą.

Patarimams, kaip reikėtų pereiti prie Giona Easyhaler vartojimo vieną kartą per parą, jei pacientas niekada nevartojo įkvepiamųjų kortikosteroidų, pakankamai patyrimo nesukaupta.

Pacientams, ypač vartojantiems vaistinio preparato vieną kartą per parą, būtina nurodyti, kad, pablogėjus astmos būklei (pvz., pradėjus dažniau vartoti bronchus plečiančių vaistinių preparatų arba esant nuolatiniams sutrikusio kvėpavimo požymiams), reikia du kartus padidinti kortikosteroidų dozę – vartoti vaistinio preparato du kartus per parą. Tokie pacientai turi kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Bet kuriuo metu turi būti sudaryta galimybė pavartoti greitai veikiančių bronchus plečiančių vaistinių preparatų, slopinančių astmos priepuolio simptomus.

Pacientams, kurie gydomi geriamaisiais kortikosteroidais

Pacientus, kurių gydymas geriamaisiais kortikosteroidais keičiamas į įkvepiamuosius kortikosteroidus, taip pat po tokio pakeitimo, reikia prižiūrėti itin atidžiai. Prieš pradedant gydyti didelėmis įkvepiamųjų kortikosteroidų dozėmis, skiriant jų du kartus per parą papildomai kartu su įprasta palaikomąja geriamųjų kortikosteroidų doze, pacientų būklė turi būti pakankamai stabili. Apytikriai po 10 dienų pradedama mažinti sisteminių kortikosteroidų paros dozė (pvz., po 2,5 mg prednizolono ar jį atitinkančio preparato kiekvieną mėnesį) iki mažiausios galimos dozės. Gali būti, kad geriamuosius kortikosteroidus pavyks visiškai pakeisti įkvepiamaisiais.

Vartojimo metodas 

Įkvėpti. Optimaliausiam rezultatui pasiekti Giona Easyhaler įkvepiamuosius miltelius reikia vartoti reguliariai.

Vartojimo instrukcija

Būtina įsitikinti, kad gydytojas arba vaistininkas išaiškino pacientui kaip reikia naudotis inhaliatoriumi. 

Easyhaler yra prietaisas, veikiantis įkvėpimo metu. Vadinasi, pacientui įkvepiant per burnos kandiklį, veiklioji medžiaga su įkvepiamu oru patenka į kvėpavimo takus.

Pastaba. Labai svarbu nurodyti pacientui, kad:

• reikia atidžiai perskaityti pakuotės lapelio instrukciją apie vaistinio preparato vartojimą;
• norint išlaikyti vaistinio preparato stabilumą vartojimo metu ir apsaugoti nuo pažeidimo, atidarius apsauginio maišelio plėvelę (laminatą) prietaisą patartina laikyti su išoriniu (apsauginiu) dangteliu;
• prieš kiekvieną inhaliaciją prietaisą reikia suaktyvinti papurtant;
• norint užtikrinti optimalų vaistinio preparato patekimą į plaučius, sėdint arba atsistojus, per burnos kandiklį reikia stipriai ir giliai įkvėpti;
• niekad negalima iškvėpti per burnos kandiklį, nes tai sumažins vaistinio preparato dozės patekimą. Jei taip atsitiktų, pacientui reikia nurodyti kandikliu pastuksenti į stalą arba delną, kad milteliai išbyrėtų, o paskui vaistinio preparato vartojimo procedūrą pakartoti iš naujo;
• niekuomet prietaiso neaktyvinti daugiau kaip vieną kartą, jei milteliai neįkvepiami; jei taip atsitiktų, pacientui reikia nurodyti kandikliu pastuksenti į stalą arba delną, kad milteliai išbyrėtų, o paskui vaistinio preparato vartojimo procedūrą pakartoti iš naujo;
• visuomet po vartojimo uždėti kandiklio dangtelį ir apsauginį dangtelį, siekiant apsaugoti nuo netikėto jo suaktyvinimo (vaistinio preparato vartojant vėliau, dėl to dozė gali būti per didelė arba nepakankama);
• norint apsisaugoti nuo burnos ir ryklės kandidozės ir užkimimo, po vaistinio preparato vartojimo reikia burną skalauti vandeniu arba išvalyti dantis;
• reguliariai nuvalyti kandiklį sausa servetėle; niekuomet nevartoti valymui vandens, nes milteliai jautrūs drėgmei;
• kai inhaliatoriaus skaitiklis pasiekia nulio padalą, Giona Easyhaler reikia pakeisti nauju, nors ir atrodo, kad prietaise miltelių dar yra.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas budezonidui arba arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai arba laktozei, kurioje yra nedidelis kiekis pieno baltymų.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Giona Easyhaler netinka vartoti ūmiam dusuliui ar astminei būklei gydyti. Pasireiškus tokioms būklėms, reikia įkvėpti trumpo veikimo bronchų plečiamųjų vaistinių preparatų. 

Pacientas turi žinoti, kad Giona Easyhaler įkvepiamieji milteliai yra profilaktinis gydymas, todėl geriausiam rezultatui pasiekti juos reikia vartoti nuolat, netgi tuomet, kai ligos simptomų nėra. Negalima staiga nutraukti jų vartojimo. 

Pacientams, kuriems reikia skubios pagalbos didelėmis kortikosteroidų dozėmis arba ilgalaikio gydymo didžiausiomis rekomenduojamomis įkvepiamųjų kortikosteroidų dozėmis, irgi gali kilti antinksčių funkcijos sutrikimo rizika. Tokiems pacientams patyrus didelį stresą, gali atsirasti antinksčių nepakankamumo požymių ir simptomų. Stresinių situacijų arba planuojamos chirurginės operacijos laikotarpiu gali prireikti papildomo gydymo sisteminio poveikio kortikosteroidais.

Pacientai, kurie pirmiau buvo priklausomi nuo per burną vartojamų kortikosteroidų, dėl ilgalaikės sisteminio poveikio kortikosteroidų ekspozicijos gali pasireikšti antinksčių funkcijos sutrikimas. Gali praeiti nemažai laiko, kol baigus gydymą per burną vartojamais kortikosteroidais, atsistatys antinksčių funkcija, todėl nuo per burną vartojamų kortikosteroidų priklausomiems pacientams pradėjus vartoti budezonidą, antinksčių žievės funkcijos sutrikimo rizika gali išlikti pakankamai ilgą laiką. Tokiomis aplinkybėmis, reikia reguliariai tikrinti pogumburio, hipofizės ir antinksčių žievės (PHA) sistemos funkciją.

Keičiant geriamuosius vaistinius preparatus įkvepiamuoju budezonidu, gali atsirasti ligos simptomų, kurių nebuvo gydant sisteminiais gliukokortikoidais, pvz., alerginis rinitas, egzema, raumenų ir sąnarių skausmas. Šioms būklėms gydyti reikia skirti specifinių vaistinių preparatų.

Mažinant sisteminių kortikosteroidų vartojimą, kai kuriems pacientams esti nespecifinių negalavimų, nors jų kvėpavimo funkcija nepakinta ar netgi pagerėja. Tokius pacientus reikia padrąsinti tęsti gydymą įkvepiamuoju budezonidu ir mažinti geriamųjų kortikosteroidų vartojimą, jei nėra klinikinių simptomų, pvz., antinksčių nepakankamumo, rodančių, kad taip elgtis negalima.

Kaip ir tais atvejais, kuomet skiriama kita inhaliacinė terapija, gali įvykti paradoksinis bronchų spazmas, pasireiškiantis tuoj pat po vaistinio preparato pavartojimo švokštimu ir pasunkėjusiu kvėpavimu. Paradoksinis bronchų spazmas nedelsiant gydomas greitai veikiančiais įkvepiamaisiais bronchus plečiančiais vaistiniais preparatais. Nedelsiant reikia nustoti vartoti budezonidą, įvertinti paciento būklę ir, prireikus, skirti alternatyvų gydymą.

Jei, nežiūrint gerai kontroliuojamo gydymo, pasitaiko ūmių dusulio priepuolių, reikia skirti greitai veikiančių įkvepiamųjų bronchodilatatorių ir pakartotinai ištirti ligonio būklę. Jei, skiriant didžiausią įkvepiamųjų kortikosteroidų dozę, astmos simptomų tinkamai kontroliuoti nepavyksta, pacientams gali prireikti skirti trumpą gydymo kursą sisteminiais kortikosteroidais. Tokiais atvejais reikia tęsti įkvepiamųjų kortikosteroidų vartojimą kartu su sisteminiais kortikosteroidais.

Įkvepiamųjų kortikosteroidų sisteminis poveikis gali atsirasti, kai jie ilgai vartojami didelėmis dozėmis. Tačiau tai pasitaiko daug rečiau nei vartojant geriamuosius kortikosteroidus. Galimi sisteminio poveikio simptomai yra Kušingo sindromas arba Kušingoido požymiai, antinksčių funkcijos slopinimas, vaikų ir paauglių lėtesnis augimas, kaulų tankio sumažėjimas, katarakta, glaukoma ir rečiau eilė psichologinių arba elgesio pokyčių, įskaitant psihomotorinį hiperaktyvumą, miego sutrikimus, nerimą, depresiją arba agresiją (ypatingai vaikams).

Todėl svarbu, kad įkvepiamųjų kortikosteroidų dozė būtų palengva sumažinta iki galimai mažiausios, kurios dėka palaikoma sėkminga astmos kontrolė.

Gydymo įkvepiamaisiais kortikosteroidais metu, gali pasireikšti burnos kandidamikozė. Norint sumažinti burnos kandidamikozės ir užkimimo pavojų, pacientui reikia patarti po kiekvienos įkvepiamųjų kortikosteroidų dozės gerai išskalauti burną arba išvalyti dantis. Dėl burnos kandidamikozės gali prireikti tinkamo priešgrybelinio gydymo, o kai kuriems pacientams gali tekti nutraukti gydymą šiuo vaistiniu preparatu (žr. 4.2 skyrių).

Astmos simptomai gali paūmėti dėl bakterijų sukeltos kvėpavimo takų infekcijos ir dėl to gali prireikti skirti tinkamų antibiotikų. Tokiems pacientams gali tekti padidinti įkvepiamojo budezonido dozę, taip pat skirti trumpalaikį gydymą geriamaisiais kortikosteroidais. Kaip greičiausią priemonę bronchų astmos priepuoliui nuslopinti reikėtų vartoti greitai veikiančius įkvepiamuosius bronchodilatatorius.

Pacientams, sergantiems aktyvia ir neaktyvia plaučių tuberkulioze, prieš pradedant gydymą Giona Easyhaler, reikia skirti ypatingą priežiūrą ir atitinkamą gydymą. Panašiai reikia elgtis su pacientais, sergančiais kvėpavimo sistemos ligomis, kurias sukelia grybeliai, virusai ar kitos infekcijos: juos reikia atidžiai kontroliuoti ir prižiūrėti, Giona Easyhaler galima skirti vartoti tik tuomet, jei šioms infekcijoms gydyti skirtas atitinkamas gydymas.

Esant gausiai kvėpavimo takų sekrecijai, gali prireikti trumpai skirti gydymą geriamaisiais kortikosteroidais.

Kepenų funkcijos susilpnėjimas daro įtaką kortikosteroidų eliminacijai, mažindamas eliminacijos greitį ir didindamas sisteminę ekspoziciją. Dėl to galimas sisteminis poveikis ir tokiems pacientams reikėtų reguliariai tikrinti PHA sistemos funkciją.

Reikia vengti skirti kartu ketokonazolą, ŽIV proteazės inhibitorius arba kitus stipraus poveikio CYP3A4 inhibitorius. Jei to išvengti neįmanoma, tai tarp sąveikaujančių vaistinių preparatų vartojimo laiko reikia išlaikyti didžiausią galimą pertrauką (žr. 4.5 skyrių).

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Vaikų populiacija

Patariama reguliariai tikrinti vaikų, ilgai gydomų įkvepiamaisiais kortikosteroidais, ūgį. Jei augimas sulėtėja, reikia iš naujo įvertinti gydymą dėl įkvepiamųjų kortikosteroidų kiekio galimo sumažinimo, jei tai įmanoma, iki mažiausios dozės, kuri užtikrintų astmos kontrolę. Be to, reikėtų apsispręsti, ar paciento nereikia siųsti konsultuotis su vaikų pulmonologu.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Budezonido metabolizmą daugiausia veikia CYP3A4. Todėl šio fermento inhibitoriai (pvz.,: itrakonazolas, ketokonazolas, ritonaviras, nelfinaviras, ciklosporinas, etinilestradiolis ir troleandomicinas) gali keletą kartų padidinti budezonido sisteminę ekspoziciją (žr. 4.4 skyrių).

Tokio padidėjimo klinikinė reikšmė gydant trumpą laiką (1‑2 savaites) yra maža, bet į jį reikia atsižvelgti gydant ilgą laiką.

Kadangi nėra duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti dozavimo rekomendacijas, reikia vengti šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu. Jeigu to išvengti neįmanoma, tai intervalas tarp vaistinių preparatų vartojimo turi būti kiek įmanoma ilgesnis, be to, apsvarsčius, galima sumažinti budezonido dozę.

Riboti duomenys apie didelių įkvepiamojo budezonido sąveiką rodo, kad kartu su 200 mg itrakonazolo doze vieną kartą per parą pavartojus įkvepiamojo budezonido (vienkartinę 1000 µg dozę), gali žymiai padidėti koncentracijos plazmoje (vidutiniškai keturiais kartais). Moterims, kurios kartu vartojo estrogenų ir kontraceptinių steroidų, buvo stebėtas kortikosteroidų koncentracijų plazmoje padidėjimas ir poveikio sustiprėjimas, bet vartojant budezonidą kartu su mažų dozių sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, tokio poveikio nepastebėta.

Kadangi gali būti slopinama antinksčių funkcija, gali būti klaidingi stimuliavimo AKTH mėginio hipofizės funkcijos nepakankamumui nustatyti rezultatai (mažos koncentracijos).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Didelio perspektyviojo epidemiologinio tyrimo ir stebėjimo vartojant vaistinį preparatą visame pasaulyje po jo patekimo į rinką duomenys rodo, kad nėštumo metu vartojamas budezonidas nesukelia nepageidaujamo poveikio vaisiaus ar naujagimio sveikatai.

Tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatyta, kad gliukokortikoidai sukelia sklaidos sutrikimus (žr. 5.3 skyrių). Tai mažai tikėtina, jei vaistinio preparato skiriama žmonėms rekomenduojamomis dozėmis.

Tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais taip pat nustatyta, kad prenataliai veikiantis gliukokortikoidų perteklius padidina intrauterinio vystymosi sulėtėjimo, suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, sukelia pastovius gliukokortikoidinių receptorių tankio pakitimus, o gliukokortikoidai, veikdami mažesnėmis nei teratogeninį poveikį sukeliančiomis dozėmis, sukelia neuromediatorių apykaitos bei elgesio pakitimus.

Nėštumo metu įkvepiamąjį budezonidą reikėtų skirti vartoti tik tuomet, kai jo nauda viršija galimą pavojų. Reikėtų vartoti mažiausią veiksmingą budezonido dozę, užtikrinančią tinkamą astmos būklės kontrolę.

Žindymas

Budezonidas išsiskiria į motinos pieną. Vis dėlto vartojant gydomąsias budezonido dozes, poveikio žindomam kūdikiui nesitikima. Budezonidą galima vartoti žindymo metu. 

Taikant palaikomąjį gydymą įkvepiamuoju budezonidu (200 ar 400 mikrogramų du kartus per parą) astma sergančioms žindyvėms, budezonido sisteminė ekspozicija žindomo kūdikio organizme buvo menka.

Farmakokinetikos tyrimo duomenimis, nustatytoji paros dozė kūdikiui sudarė 0,3 % motinos vartotos dozės (abiejų dozių vartojimo atvejais), o vidutinė koncentracija kūdikio plazmoje sudarė 1/600-ąją koncentracijos, išmatuotos motinos plazmoje, darant prielaidą, kad vartojant vaistinį preparatą per burną, kūdikio organizme yra visiškas biologinis prieinamumas. Budezonido koncentracijos kūdikių plazmos mėginiuose buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą.

Remiantis duomenimis apie įkvepiamąjį budezonidą ir ta aplinkybe, kad vartojant gydomąsias budezonido dozes į nosį, įkvepiant, geriant ar vartojant į tiesiąją žarną, budezonidui yra būdingos tiesinės FK savybės, tikimasi, kad ekspozicija žindomo kūdikio organizme bus maža.

Įkvepiamojo budezonido žindyvėms reikėtų skirti tik įvertinus, kad jo vartojimo nauda motinai yra didesnė nei galima rizika vaikui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Giona Easyhaler gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Galimi nepageidaujamo poveikio požymiai išvardyti pagal organų sistemų klases ir jų dažnį. 

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Pradėjus gydymą įkvepiamaisiais kortikosteroidais, padidėjo pneumonijos rizika pacientams, kuriems pirmą kartą buvo diagnozuota LOPL. Vis dėlto įvertinus bendrus duomenis, kurie buvo gauti 8 klinikinių tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 4643 LOPL sergantys pacientai ir 3643 pacientai, kurie atsitiktiniu būdu buvo paskirti į gydymo be IKS grupę, metu, įvertinimas pneumonijos rizikos padidėjimo neparodė. Pirmųjų 7 iš 8 tyrimų duomenys buvo paskelbti kaip metaanalizė. 

Įkvepiamojo budezonido vartojimas gali sukelti burnos ir ryklės kandidamikozę. Patyrimas rodo, kad balkšvagrybio sukelti pakitimai būna rečiau, kai vaistinio preparato įkvepiama prieš valgymą ir (arba) po įkvėpimo išskalaujama burna. Dažniausiai šie sutrikimai pašalinami paskyrus grybelius vietiškai veikiančių vaistinių preparatų, budezonido vartojimo nutraukti nereikia.

Gali atsirasti sisteminis įkvepiamųjų kortikosteroidų poveikis, ypač jei vaistinio preparato vartojama ilgai ir didelėmis dozėmis. Dėl to gali būti slopinama antinksčių funkcija, gali sulėtėti vaikų ir paauglių augimo tempas, sumažėti kaulų tankis, atsirasti katarakta ir glaukoma, padidėti polinkis infekcinėms ligoms. Gali būti pažeistas gebėjimas adaptuotis stresui. Tačiau šis sisteminis poveikis mažiau tikėtinas kai vartojama įkvepiamojo budezonido, nei tuomet, kai vartojama geriamųjų kortikosteroidų.

** Vaikų populiacija

Dėl augimo sulėtėjimo vaikų populiacijoje rizikos reikia stebėti augimą taip, kaip aprašyta 4.4 skyriuje.

Vaistinio preparato pagalbinėje medžiagoje laktozėje yra nedidelis kiekis pieno baltymų; dėl to galimos alerginės reakcijos.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo požymiai 

Budezonido ūminis toksiškumas nedidelis. Nuolat vartojant didelę vaistinio preparato dozę, gali atsirasti sisteminis gliukokortikoidų poveikis – padidėjęs polinkis infekcijoms, hiperkorticizmas (Kušingo sindromas), antinksčių funkcijos slopinimas. Gali būti antinksčių žievės atrofija, sumažėti gebėjimas adaptuotis stresui.

Perdozavimo gydymas 

Esant ūmiam perdozavimui, net pavartojus labai dideles dozes, klinikinių problemų nesitikima. Reikia tęsti gydymą įkvepiamuoju budezonidu rekomenduojama doze, kuri kontroliuoja astmos eigą. Hipofizio-antinksčių sistemos funkcija per kelias dienas tampa normali.

Esant stresui, dėl atsargumo gali prireikti skirti kortikosteroidų (pvz., didelę hidrokortizono dozę). Pacientai, kuriems nustatyta antinksčių žievės atrofija, laikomi priklausomais nuo steroidų vartojimo ir jiems turi būti skiriamas adekvatus palaikomasis gydymas sisteminiais kortikosteroidais tol, kol būklė taps stabili.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – gliukokortikoidai, ATC kodas – R03BA02.

Budezonidas yra kortikosteroidas, pasižymintis vietiniu poveikiu prieš kvėpavimo gleivinės uždegimą.

Vietinis priešuždegiminis poveikis

Tikslus gliukokortikoidų veikimo mechanizmas sergant astma nenustatytas. Tikriausiai svarbūs tokie priešuždegiminio poveikio mechanizmai, kaip uždegimo mediatorių išsiskyrimo ir citokinų reguliuojamo imuninio atsako slopinimas.

Veikimo pradžia

Po vienkartinės įkvėptos per burną budenozido dozės panaudojant sausų miltelių inhalerį per kelias valandas pagerėja plaučių funkcija. Po gydomojo per burną įkvepiamojo budenozido vartojimo naudojant sausų miltelių inhalerį plaučių funkcija pagerėja per 2 dienas nuo vartojimo pradžios, nors maksimalus pagerėjimas gali būti nepasiekiamas anksčiau kaip per 4 savaites.

Kvėpavimo takų reaktyvumas

Taip pat nustatyta, kad budezonidas tiems pacientams, kurių reaktyvumas yra padidėjęs, sumažina kvėpavimo takų reakciją histaminui ir metacholinui.

Astma fizinio krūvio metu

Gydymas įkvepiamuoju budezonidu veiksmingas vartojant fizinio krūvio sukeltos astmos profilaktikai.

Hipotalamo-hipofizės-antinksčių ašies funkcija

Sveikų savanorių tyrimais su Giona Easyhaler nustatytas nuo dozės priklausantis poveikis kraujo plazmos ir šlapimo kortizolio kiekiui. Vartojant rekomenduojamomis dozėmis, AKTH mėginiais nustatyta, kad budezonidas sukelia mažesnį poveikį antinksčių funkcijai negu prednizolono 10 mg dozė.

Vaikų populiacija 

Negausūs ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad dauguma vaikų ir paauglių, gydytų įkvepiamuoju budezonidu, galiausiai pasiekia prognozuojamą jų ūgį. Tačiau stebėtas nedidelis pradinis laikinas augimo sumažėjimas (apytikriai 1 cm). Tai dažniausiai įvyksta pirmaisiais gydymosi metais (žr. 4.4 skyrių).

Tyrimas plyšine lempa buvo atliktas 157 vaikams (5‑16 metų), kurie 3‑6 metus buvo gydomi vidutine 504 mikrogramų paros doze. Gauti duomenys buvo palyginti su 111 atitinkamo amžiaus astma sirgusių vaikų duomenimis. Įkvepiamas budezonidas nebuvo susijęs su užpakalinės pokapsulinės kataraktos atsiradimo padažnėjimu.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Giona Easyhaler aktyvumas susijęs su veikliąja medžiaga budezonidu, kuris yra dviejų epimerų (22R ir 22S) mišinys. Gliukokortikoidų receptorių afiniteto tyrimais nustatyta, kad 22R forma yra 2 kartus aktyvesnė už 22S epimerą. Bet kuri iš šių dviejų budezonido formų nevirsta kita. Abiejų epimerų visos eliminacijos trukmė yra tokia pati (2‑3 valandos). Apie 15‑25 % įkvepiamojo budezonido dozės, esančios Giona Easyhaler, patenka į sergančiųjų astma plaučius. Didžiausia įkvepiamojo vaistinio preparato dalis lieka burnaryklėje ir nuryjama, jei po įkvėpimo burna neišskalaujama.

Absorbcija

Išgerto budezonido didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1‑2 valandų ir absoliutus sisteminis prieinamumas yra 6‑13 %. Kraujo plazmoje 85‑95 % budezonido susijungia su kraujo baltymais. Po įkvėpimo didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro apytikriai po 30 minučių. Didžiausia patekusio į plaučius budezonido dalis rezorbuojasi į sisteminę kraujotaką.

Pasiskirstymas

Budezonido pasiskirstymo tūris yra maždaug 3 l/kg kūno svorio. Prie plazmos baltymų jungiasi vidutiniškai 85‑90 % budezonido.

Biotransformacija ir eliminacija

Didžiausia budezonido dalis iš organizmo pašalinama jį metabolizuojant. Kepenyse, veikiant citochromui P4503A4, jis greitai ir ekstensyviai virsta dviem pagrindiniais metabolitais. Nustatyta in vitro, kad šių metabolitų gliukokortikoidinis aktyvumas mažesnis nei 1 %, palyginti su pagrindine medžiaga. Nežymus metabolinis inaktyvinimas vyksta žmogaus plaučiuose ir kraujo serume.

Budezonidas išsiskiria su šlapimu ir išmatomis konjuguotų ir nekonjuguotų metabolitų pavidalu.

Tiesinis pobūdis

Vartojant kliniškai reikšmingas dozes, budezonido kinetika yra proporcinga dozei.

Vaikų populiacija

Budezonido sisteminis klirensas 4‑6 metų astma sergančių vaikų organizme yra maždaug 0,5 l/min. Perskaičiavus kg kūno svorio, vaikų organizme klirensas yra maždaug 50 % didesnis nei suaugusiųjų organizme. Įkvėpto budezonido galutinis pusinės eliminacijos laikas astma sergančių vaikų organizme yra maždaug 2,3 val., t. y. maždaug toks pat, kaip ir suaugusiųjų organizme.

Ypatingos populiacijos

Budezonido poveikis gali padidėti sergančių kepenų ligomis pacientų organizme.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo ir galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Poveikio eksperimentinių gyvūnų reprodukcijai tyrimais nustatyta, kad tokie gliukokortikoidai kaip budezonidas gali sukelti sklaidos sutrikimus (gomurio nesuaugimą, skeleto sklaidos sutrikimus). Tačiau vartojant šio vaistinio preparato rekomenduojamomis dozėmis neįtikėtina, kad toks gyvūnams nustatytas poveikis gali atsirasti žmonėms.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas (jo sudėtyje yra nedidelis kiekis pieno baltymų).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Po laminuoto maišelio atplėšimo tinkamumo laikas yra 6 mėnesiai. Negalima laikyti aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Saugoti nuo drėgmės.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Laikyti gamintojo pakuotėje.

Pirmą kartą atidaryto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Daugiadozis miltelių inhaliatorius susideda iš septynių plastikinių dalių ir iš nerūdijančio plieno pagamintos spyruoklės. Plastikinės dalys pagamintos: išorinis (apsauginis) dangtelis – iš poliesterio, kameros dangtelis – iš mažo tankumo polietileno (LDPE), inhaliatoriaus kamera – iš polikarbonato, matuojamasis cilindras ir skaitiklio ratukas – iš acetalio, kandiklis – iš stireno butadieno, kandiklio dangtelis – iš polipropileno. Išorinis (apsauginis) dangtelis pagamintas iš plastiko, kurio sudėtis yra polipropilenas ir termoplastinis elastomeras. Inhaliatorius padengtas laminatu (pagamintu iš polietileno, aliuminio ir polietileno), supakuotas su išoriniu (apsauginiu) dangteliu arba be jo kartoninėje dėžutėje.

Pakuotė

Giona Easyhaler 100 mikrogramų/dozėje įkvepiamieji milteliai:

• 200 dozių + apsauginis dangtelis.
• 200 dozių.
• 2 x 200 dozių.
• 600 dozių (3 x 200 dozių).

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.