MIRTASTAD

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

MIRTASTAD 15 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 15 mg mirtazapino.

Vienoje MIRTASTAD 15 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 99,00 mg laktozės monohidrato ir 0,021 mg saulėlydžio geltonojo.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė. 

15 mg plėvele dengtos tabletės. Ovalios, abipus išgaubtos, geltonos plėvele dengtos tabletės su laužimo vagele vienoje pusėje. 

Tabletes galima padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Tabletę arba tabletės dozę nuryti visą, nekramtant ir užgeriant pakankamu skysčio kiekiu.

Suaugusiems žmonėms

Veiksminga paros dozė paprastai būna nuo 15 iki 45 mg. Pradinė dozė yra 15 ar 30 mg per parą.

Mirtazapino antidepresinis poveikis pasireiškia po 1 ar 2 gydymo savaičių. Gydant tinkama vaistinio preparato doze, palankus atsakas pasireiškia per 2 - 4 savaites. Jeigu atsakas nepakankamas, dozę galima didinti iki didžiausios. Jeigu ir per kitas 2‑4 savaites atsako į gydymą nėra, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti.

Senyviems žmonėms

Rekomenduojama tokia pat dozė kaip suaugusiesiems. Didinant dozę, senyvą pacientą būtina atidžiai prižiūrėti, kad būtų gaunamas veiksmingas ir saugus atsakas į gydymą.

Vaikų populiacija

Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių negalima gydyti mirtazapinu, nes jo veiksmingumas dviem trumpalaikiais klinikiniais tyrimais nebuvo įrodytas (žr. 5.1 skyrių), o taip pat saugumo sumetimais (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ligoniams, kurie serga vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 40 ml/min.), mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant vartoti mirtazapino šios grupės ligoniams (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Ligoniams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant vartoti mirtazapino šios grupės ligoniams, ypač sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nes tyrimų su sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu sergančiais ligoniais neatlikta (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Mirtazapino pusinės eliminacijos laikas 20‑40 valandų, todėl mirtazapino galima vartoti vieną kartą per parą. Geriausia jį vartoti vieną kartą per parą prieš nakties miegą.

Taip pat mirtazapino paros dozę galima padalyti į dvi dozes (vieną iš jų gerti ryte, kitą ̶ vakare, didesnę dozę reikia gerti vakare).

Tabletes reikia vartoti per burną, nuryti nekramtant ir užgeriant vandeniu. 

Depresija sergantys pacientai turi būti gydomi pakankamai ilgai – bent 6 mėnesius, kad simptomai visiškai išnyktų.

Gydymą mirtazapinu rekomenduojama nutraukti palaipsniui, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Mirtazapino vartojimas kartu su monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaikai ir jaunesni negu 18 metų paaugliai

Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių MIRTASTAD gydyti negalima.

Klinikinių tyrimų duomenimis su savižudišku elgesiu siejamo elgesio (bandymo žudytis ir minčių apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresijos, prieštaraujančio elgesio ir pykčio) apraiškų dažniausiai pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojusiais placebą. Jeigu dėl ligonio būklės visgi nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai stebėti ar neatsirado polinkio į savižudybę simptomų. Be to, nepakanka ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos raidai.

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu.

Gydant antidepresantais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių, ir nedelsiant kreiptųsi į medicininės pagalbos, jeigu atsiranda tokių simptomų.

Atsižvelgiant į savižudybės riziką, ypač gydymo pradžioje, pacientui reikia duoti tik ribotą kiekį MIRTASTAD dengtų tablečių.

Kaulų čiulpų slopinimas

Gauta pranešimų apie gydymo mirtazapinu metu atsiradusį kaulų čiulpų slopinimą, dažniausiai pasireiškusį granulocitopenija ir agranulocitoze. Klinikinių mirtazapino tyrimų duomenimis, laikina agranulocitozė pasireiškė retai. Po mirtazapino patekimo į rinką labai retai gauta pranešimų apie agranulocitozės atvejus, daugiausia laikinus, tačiau keli atvejai buvo mirtini. Mirtini atvejai daugiausia buvo susiję su vyresniais nei 65 metų pacientais. Gydytojas turi sekti, ar neatsiranda simptomų, tokių, kaip karščiavimas, gerklės skausmas, stomatitas arba kiti infekcijos požymiai. Jeigu atsiranda tokių simptomų, gydymą reikia nutraukti ir atlikti kraujo tyrimą.

Gelta

Gydymą reikia nutraukti, jeigu pasireiškia gelta.

Būklės, dėl kurių būtinas stebėjimas

Vaistinį preparatą reikia dozuoti atsargiai bei gydymo metu reguliariai ir atidžiai stebėti pacientus, kuriem yra:

• epilepsija ar organinės kilmės smegenų pažeidimo sindromas. Klinikinė patirtis rodo, kad gydantis mirtazapinu, kaip ir kitokiais antidepresantais, retais atvejais pasireiškia epilepsijos priepuolių, taigi ligoniams, kuriems anksčiau buvo priepuolių, mirtazapino reikia pradėti skirti atsargiai. Jeigu prasideda epilepsijos priepuolis arba epilepsijos priepuoliai padažnėja, gydymą reikia nutraukti;
• kepenų funkcijos sutrikimas. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas pacientams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, sumažėjo maždaug 35 %, palyginti su pacientais, kurių kepenų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėja maždaug 55 %;
• inkstų funkcijos sutrikimas. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas < 40 ml/min.) ar sunkiu (kreatinino klirensas £ 10 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo atitinkamai maždaug 30 % ir 50 %, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėjo atitinkamai maždaug 55 % ir 115 %. Rodmenys pacientų, sergančių lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), palyginti su pacientų, kurių inkstų funkcija normali, rodmenimis reikšmingai nesiskyrė;
• kurie serga širdies ligomis (pvz., širdies laidumo sutrikimais, krūtinės angina, neseniai patyrė miokardo infarktą), nes jiems būtina laikytis įprastinių atsargumo priemonių ir kartu atsargiai skirti kitų vaistinių preparatų;
• mažas kraujospūdis;
• kurie serga cukriniu diabetu, kadangi antidepresantai gali keisti glikemijos kontrolę, todėl gali reikėti koreguoti insulino ir (arba) geriamųjų antidiabetinių vaistinių preparatų dozavimą. Tokius pacientus rekomenduojama atidžiai stebėti.

Kaip ir vartojant kitokių antidepresantų, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

• šizofrenija arba kitokiais psichikos sutrikimais sergantiems pacientams vartojant antidepresantų gali pasunkėti psichozės simptomai; gali suintensyvėti paranojiškas mąstymas;
• gydoma depresinė bipolinio sutrikimo fazė gali pereiti į manijos fazę. Pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė manija ar hipomanija, reikia atidžiai stebėti. Jeigu prasideda manijos fazė, mirtazapino vartojimą reikia nutraukti;
• nors priklausomybės mirtazapinas nesukelia, po vaistinio preparato patekimo į rinką gauti duomenys rodo, kad dėl staigaus ilgalaikio gydymo nutraukimo gali atsirasti nutraukimo simptomų. Dauguma nutraukimo reakcijų būna lengvos ir savaime išnykstančios. Gauta pranešimų apie įvairius nutraukimo simptomus, iš kurių dažniausiai pasireikšdavo svaigulys, ažitacija, nerimas, galvos skausmas ir pykinimas. Nors apie juos pranešta, kaip apie nutraukimo simptomus, vis dėlto reikia suvokti, kad jie gali būti susiję ir su pačia liga. Kaip patariama 4.2 skyriuje, mirtazapino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui;
• atsargumas reikalingas pacientams, kuriems būna šlapinimosi sutrikimų, tokių, kaip prostatos hipertrofija, ir pacientams, kuriems yra ūminė uždaro kampo glaukoma ar akispūdžio padidėjimas (nors tikimybė, kad mirtazapinas sukels problemų, yra maža, nes vaistinio preparato anticholinerginis poveikis labai silpnas);
• akatizija/psichomotorinis neramumas: antidepresantų vartojimas yra susijęs su akatizijos išsivystymu, apibūdinamu subjektyviai nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, kuris dažnai pasireiškia kartu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Labiausiai tikėtina, kad tai gali pasireikšti per pirmąsias gydymo savaites. Pacientams, kuriems atsiranda minėtų simptomų, dozės didinimas gali būti kenksmingas.

Hiponatremija

Labai retai gauta pranešimų apie mirtazapino vartojimo metu atsiradusios hiponatremijos, tikriausiai dėl netinkamos antidiurezinio hormono (ADH) sekrecijos, atvejus. Vaisto reikia skirti atsargiai rizikos grupės pacientams, tokiems, kaip vyresnio amžiaus žmonės ar hiponatremiją sukeliančiais vaistais gydomi ligoniai.

Serotonino sindromas

Gali pasireikšti sąveika su serotoninerginėmis veikliosiomis medžiagomis. Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) vartojant kartu su kitomis serotoninerginėmis medžiagomis, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių). Serotonino sindromo simptomai gali būti hipertermija, rigidiškumas, mioklonija, vegetacinės nervų sistemos nestabilumas su galima greita gyvybiškai svarbių organizmo būklės rodiklių kaita, psichinės būklės kaita, įskaitant konfūziją, dirglumą ir stiprią ažitaciją, progresuojančią į kliedesį ir komą. Šių veikliųjų medžiagų vartoti kartu su mirtazapinu reikia atsargiai ir atidžiai kliniškai tiriant. Pasireiškus šiems simptomams, gydymą mirtazapinu reikia nutraukti ir skirti simptominį gydymą. Sprendžiant iš duomenų, gautų po vaistinio preparato patekimo į rinką, vienu mirtazapinu gydomiems pacientams serotonino sindromas pasireiškia labai retai (žr. 4.8 skyrių).

Senyvi pacientai

Senyvi pacientai dažnai būna jautresni antidepresantams, ypač jų nepageidaujamam poveikiui. Klinikinių mirtazapino tyrimų metu pranešimų apie nepageidaujamą poveikį senyviems pacientams dažnis buvo ne didesnis, nei kitų amžiaus grupių pacientams.

Laktozė

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Pacientai, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės-galaktozės absorbcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato turi nevartoti.

MIRTASTAD 15mg sudėtyje yra saulėlydžio geltonojo dažų, kurie gali sukelti alerginę reakciją.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

• Mirtazapino vartoti kartu su MAO inhibitoriais arba per dvi savaites po gydymo MAO inhibitoriais nutraukimo negalima. Ir atvirkščiai, pradėti vartoti MAO inhibitorių galima ne anksčiau, kaip praėjus dviem savaitėms po gydymo mirtazapinu pabaigos (žr. 4.3 skyrių).

Be to, kaip ir vartojant SSRI, jeigu kartu vartojama kitų serotoninerginių medžiagų (pvz., L-triptofano, triptanų, tramadolio, linezolido, SSRI, venlafaksino, ličio, ir jonažolės ( Hypericum perforatum) preparatų), gali sąlygoti serotonino sindromo pasireiškimą (išsamiau apie serotonino sindromą žr. 4.4 skyrių). Šių vaistinių preparatų vartoti kartu su mirtazapinu reikia atsargiai ir atidžiai kliniškai tiriant.

• Mirtazapinas gali sustiprinti sedacines benzodiazepinų ir kitų sedaciją sukeliančių vaistinių preparatų savybes (ypač daugumos vaistinių preparatų nuo psichozės, histamino H1 receptorių antagonistų, opijaus preparatų). Šių vaistinių preparatų skirti vartoti kartu su mirtazapinu reikia skirti atsargiai.
• Mirtazapinas gali sustiprinti alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai (CNS). Taigi reikia nurodyti pacientams, kad vartojant mirtazapiną, alkoholio gerti negalima.
• Vieną kartą per parą vartojama 30 mg mirtazapino dozė mažai, bet statistiškai reikšmingai didina varfarinu gydomų asmenų tarptautinį normalizuotą santykį (TNS, INR). Paneigti, kad vartojant didesnę mirtazapino dozę poveikis sustiprės, negalima, taigi mirtazapiną vartojant kartu su varfarinu, rekomenduojama tirti INR.

Farmakokinetinė sąveika

• CYP3A4 sužadinantys vaistiniai preparatai karbamazepinas ir fenitoinas maždaug du kartus padidina mirtazapino klirensą, dėl to atitinkamai 45 % ir 60 % sumažėja mirtazapino koncentracija plazmoje. Jeigu gydant mirtazapinu kartu pradedama vartoti karbamazepino arba kitų metabolizmą kepenyse skatinančių vaistinių preparatų (pvz., rifampicino), gali prireikti padidinti mirtazapino dozę. Kai gydymas šiais vaistiniais preparatais baigiamas, mirtazapino dozę gali prireikti sumažinti.
• Vartojant kartu stiprų CYP3A4 inhibitorių ketokonazolą, didžiausia mirtazapino koncentracija plazmoje ir AUC padidėjo atitinkamai maždaug 40 % ir 50 %.
• Mirtazapiną vartojant kartu su cimetidinu (silpnu CYP1A2, CYP2D6 ir CYP3A4 inhibitoriumi), vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje gali padidėti daugiau nei 50%. Gali reikėti mažinti mirtazapino dozę ir atsargiai skirti kartu su stipriais CYP3A4 inhibitoriais, ŽIV proteazės inhibitoriais, azolo priešgrybeliniais vaistais, eritromicinu, cimetidinu ar nefazodonu.
• Sąveikos tyrimai reikšmingos farmakokinetinės mirtazapino sąveikos su kartu vartojamais paroksetinu, amitriptilinu, risperidonu ar ličiu neparodė.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Riboti duomenys apie mirtazapino vartojimą nėštumo metu didesnės apsigimimų tikimybės neparodė. Su gyvūnais atlikti tyrimai kliniškai reikšmingo teratogeninio poveikio neparodė, tačiau buvo stebėtas toksinis poveikis vystymuisi (žr. 5.3 skyrių).

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad SSRI vartojimas nėštumo metu, ypač nėštumo pabaigoje, gali didinti pastovios plaučių hipertenzijos naujagimiui (PPHN) riziką. Nors nėra atlikta tyrimų susijusių su PPHN ir mirtazapino gydymu, į šią riziką negalima nekreipti dėmesio dėl panašaus veikimo mechanizmo (serotonino koncentracijos padidėjimo). 

Nėščioms moterims reikia skirti atsargiai. Jeigu mirtazapino skiriama iki ar prieš pat gimdymą, rekomenduojama gimusį naujagimį stebėti dėl galimų nutraukimo simptomų.

Tyrimų su gyvūnais ir ribotais tyrimų su žmonėmis duomenimis, į pieną prasiskverbia tik labai mažas mirtazapino kiekis. Žindyti kūdikį ar nutraukti žindymą, vartoti mirtazapino ar jo vartojimą nutraukti, sprendžiama, tik įvertinus žindymo naudą kūdikiui ir gydymo mirtazapinu naudą motinai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Mirtazapinas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Mirtazapinas gali trikdyti gebėjimą susikaupti ir budrumą (ypač gydymo pradžioje). Pacientams, jaučiantiems tokį poveikį, reikia vengti pavojingos veiklos, kuriai atlikti būtinas budrumas ir didelis susikaupimas (pvz., vairuoti arba dirbti su mechanizmais).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Depresija sergantiems pacientams pasireiškia įvairių simptomų, susijusių su liga, todėl kartais sunku atskirti, kurie iš jų yra ligos, o kuriuos sukėlė gydymas mirtazapinu. 

Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, kurių klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu (žr. toliau) pasireiškė daugiau kaip 5 % mirtazapiną vartojusių pacientų, buvo somnolencija, sedacija, burnos džiūvimas, svorio padidėjimas, apetito padidėjimas, svaigulys ir nuovargis.

Siekiant nustatyti nepageidaujamas mirtazapino reakcijas, buvo įvertinti visų pacientų, dalyvavusių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamuose tyrimuose (įskaitant gydomus pagal kitas nei didžioji depresija indikacijas), duomenys. Atlikta 20 tyrimų (numatyta trukmė iki 12 savaičių), kurių metu 1501 pacientas (134 paciento metai) buvo gydytas iki 60 mg mirtazapino doze ir 850 pacientų (79 paciento metai) vartojo placebą, duomenų metaanalizė. Tyrimų pratęsimo duomenys į metaanalizę neįtraukti, kad išliktų palyginamumas su placebu.

1-oje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė gydant mirtazapinu negu placebu bei papildytos pavieniais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas dažnis remiasi klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis apie šiuos reiškinius. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurių nenustatyta klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų mirtazapino tyrimų metu, dažnis apibūdinamas kaip ,,dažnis nežinomas“.

1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos į mirtazapiną

¹ Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau vartojant mirtazapiną nei placebą.

² Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė dažniau vartojant placebą nei mirtazapiną, visgi dažniau statistiškai nereikšmingai.

³ Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau vartojant placebą nei mirtazapiną.

⁴ N.B. sumažinus dozę, somnolencija ar sedacija dažniausiai nesumažėja, bet rizikuojama, kad susilpnės antidepresinis poveikis.

⁵ Gydant visais antidepresantais, gali pasireikšti arba pasunkėti nerimas bei nemiga (tai gali būti depresijos simptomai). Gydant mirtazapinu, nustatytas nerimas bei nemiga arba nerimo ir nemigos pasunkėjimas.

⁶ Vartojant mirtazapiną arba netrukus po gydymo nutraukimo nustatyta mąstymo apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Vertinant klinikinių tyrimų metu atliktus laboratorinius tyrimus, nustatytas laikinas transaminazių ir gama gliutamiltrasferazių aktyvumo padidėjimas kraujyje (visgi pranešimai apie susijusius nepageidaujamus reiškinius vartojant mirtazapiną nebuvo statistiškai reikšmingai dažnesni nei vartojant placebą).

Vaikų populiacija

Klinikiniuose tyrimuose su vaikais dažnai buvo pastebėti šie nepageidaujami reiškiniai: kūno svorio padidėjimas, dilgėlinė ir hipertrigliceridemija (taip pat žr. 5.1 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Remiantis dabartine patirtimi, perdozavus vieno mirtazapino, simptomai paprastai būna lengvi. Nustatytas centrinės nervų sistemos slopinimas, pasireiškiantis kartu su orientacijos sutrikimu ir ilgalaike sedacija, taip pat tachikardija ir lengva hiper- arba hipotenzija. Visgi vartojant didesnes už gydomąją dozes, ypač apsinuodijus keliais vaistiniais preparatais, gali būti ir sunkesnių baigčių (įskaitant mirtinas).

Perdozavimo atveju taikomas atitinkamas simptominis ir palaikomasis gyvybinių funkcijų gydymas. Reikia apgalvoti aktyvintosios anglies vartojimą arba skrandžio plovimo galimybę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti antidepresantai, ATC kodas – N06AX11.

Mirtazapinas yra centrinio poveikio priešsinapsinių a₂ adrenoreceptorių antagonistas, kuris suaktyvina nervinio impulso plitimą noradrenerginėse ir serotoninerginėse sinapsėse. Mirtazapinas blokuoja 5-HT2 bei 5-HT3 receptorius, o tai specifiškai veikia 5-HT1 receptorius ir suaktyvina nervinio impulso plitimą serotoninerginėse sinapsėse. Manoma, kad antidepresinis mirtazapino poveikis pasireiškia dėl abiejų enantiomerų veikimo: S(+) enantiomeras blokuoja a₂ adrenoreceptorius ir 5-HT2 receptorius, o R(-) enantiomeras − 5-HT3 receptorius.

Sedacinės savybės susijusios su antagonistiniu poveikiu histamino H1 receptoriams. Gydomosios šio vaistinio preparato dozės beveik nesukelia anticholinerginio poveikio bei neveikia širdies ir kraujagyslių sistemos.

Vaikų populiacija

Dviejuose atsitiktinių imčių, dvigubai akluose ir placebu kotroliuotuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo nuo 7 iki 18 metų amžiaus vaikai, sirgę didžiosios depresijos sutrikimu (n = 259), pirmąsias 4 savaites vaistą dozuojant lanksčiai (nuo 15 mg iki 45 mg mirtazapino) ir po to dar 4 savaites skiriant pastovią dozę (15, 30 ar 45 mg mirtazapino), reikšmingų mirtazapino ir placebo skirtumų, vertinant pirminę ir antrinę vertinamąją baigtį, nebuvo įrodyta. 48,8 % mirtazapinu gydytų tiriamųjų buvo stebėtas reikšmingas (≥ 7 %) kūno svorio padidėjimas, lyginant su 5,7 % placebo pogrupyje. Be to, dažnai buvo pastebėta dilgėlinė (11,8 %, lyginant su 6,8 %) ir hipertrigliceridemija (2,9 %, lyginant su 0 %).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgėrus mirtazapino tabletę, veiklioji medžiaga mirtazapinas absorbuojama greitai ir gerai (biologinis prieinamumas yra maždaug 50%), didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda maždaug po dviejų valandų. Apie 85% mirtazapino prisijungia prie kraujo plazmos baltymų. Vidutinis pusinis eliminacijos periodas − 20-40 val., kartais jis gali būti ilgesnis (iki 65 val.), o jaunų vyrų – trumpesnis. Dėl tokio pusinio eliminacijos periodo vaistinį preparatą galima gerti vieną kartą per parą. Pusiausvyrinė koncentracija nusistovi po 3 – 4 parų, po to daugiau vaistinio preparato nesikaupia. Rekomenduojamų mirtazapino dozių farmakokinetika yra linijinė. Maisto vartojimas mirtazapino farmakokinetikai įtakos nedaro.

Mirtazapinas veiksmingai metabolizuojamas ir per kelias paras eliminuojamas su šlapimu ir išmatomis. Svarbiausi metabolizmo būdai yra metilo grupės demetilinimas ir oksidacija, vėliau − konjugacija. Tyrimų in vitro su žmogaus kepenų mikrosomomis duomenimis, citochromo P450 sistemos CYP2D6 ir CYP1A2 izofermentai veikia mirtazapino 8-hidroksimetabolito susiformavimą, o CYP3A4 – mirtazapino N-demetil ir N-oksido metabolitų susiformavimą. Demetilintas metabolitas yra veiklus, jo farmakokinetika yra tokia pat kaip ir mirtazapino.

Ligonių, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, organizme mirtazapino klirensas gali būti mažesnis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo bei kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Toksinio poveikio reprodukcijai su žiurkėmis ir triušiais tyrimų duomenimis, teratogeninio poveikio nenustatyta. Vartojant du kartus didesnes nei didžiausios, žmonėms skiriamos terapinės, sisteminio poveikio vaistinio preparato dozes, padaugėjo persileidimų po implantacijos, sumažėjo atsivestų žiurkiukų svoris ir išgyvenamumas per pirmas tris žindymo laikotarpio dienas.

Eilės genų mutacijų ir chromosomų bei DNR pažaidos tyrimų duomenimis, mirtazapinas genotoksinio poveikio nesukelia. Manoma, kad kancerogeninio poveikio tyrimų su žiurkėmis metu nustatyti skydliaukės augliai, o kancerogeninio poveikio tyrimų su pelėmis metu - kepenų ląstelių neoplazijos yra rūšiai specifinis, negenotoksinis ilgalaikio gydymo didelėmis kepenų fermentus aktyvinančių vaistinių preparatų dozėmis daromas poveikis.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Tabletės branduolys

Laktozė monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Hidroksipropilceliuliozė

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė 

30 mg plėvele dengtos tabletės

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 8000

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Juodasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Balta nepermatoma PVC-PVDC/Al lizdinė plokštelė.

Pakuotės dydis: 10, 14, 20, 28, 30, 40, 48, 50, 60, 90, 98, 100, 110, 150, 200, 250, 300, 350, 500, 1000 tablečių.

Didesnės nei 100 tablečių pakuotės yra skirtos vartoti gydymo įstaigose.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.