Melobax

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Melobax 7,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Melobax 7,5 mg tabletės

Kiekvienoje tabletėje yra 7,5 mg meloksikamo

Pagalbinė medžiaga: kiekvienoje tabletėje yra 43mg laktozės (laktozės monohidrato pavidalu)

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Melobax 7,5 mg tabletės

Šviesiai geltonos apvalios tabletės su laužimo vagele vienoje pusėje. Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis simptominis osteoartrozės paūmėjimo gydymas.

Melobax tabletės skirtos suaugusiesiems ir paaugliams nuo 16 metų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių). Reikia periodiškai iš naujo nustatinėti, ar pacientams, ypač sergantiems osteoartritu, reikalingas simptominis ligos lengvinimas ir kokia jų reakcija į gydymą.

Melobax 7,5 mg:

• Osteoartrozės paūmėjimas. Vartojama 7,5 mg per parą (po vieną 7,5 mg tabletę). Jeigu būtina, kai nėra pagerėjimo, dozę galima padidinti ir gerti po 15 mg per parą (po dvi 7,5 mg tabletes).

Draudžiama vartoti didesnę kaip 15 mg paros dozę.

Specialios pacientų grupės

Senyvi pacientai ir ligoniai, kuriems yra didelė nepageidaujamų reakcijų rizika (žr. 5.2 skyrių). Ligoniams, kuriems yra didelė nepageidaujamų reakcijų rizika, iš pradžių reikia vartoti 7,5 mg dozę per parą (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių)

Ligoniams, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu ir atliekama dializė, vartoti didesnę kaip 7,5 mg dozę per parą draudžiama.

Ligoniams, kurie serga lengvu ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, dozės mažinti nebūtina (t.y. ligoniams, kurių kreatinino klirensas didesnis kaip 25 ml/min). (Apie ligonius, kurie serga sunkiu inkstų nepakankamumu ir kuriems dializė neatliekama, žr. 4.3 skyriuje).

Kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių)

Ligoniams, kurie serga lengvu ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozės mažinti nebūtina (apie ligonius, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, žr. 4.3 skyriuje).

Vaikai ir paaugliai

Vaikams ir jaunesniems kaip 16 metų paaugliams meloksikamo vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Tiekiami kitokio stiprumo meloksikamo preparatai, kuriais galbūt geriau tinka gydyti vaikus.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Tabletes reikia išgerti užsigeriant vandeniu arba kitu skysčiu valgymo metu.

4.3 Kontraindikacijos

Vaistinio preparato vartoti negalima:

• trečią nėštumo trimestrą (žr. 4.6 skyrių „Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis“);
• jaunesniems kaip 16 metų vaikams ir paaugliams;
• jeigu yra padidėjęs jautrumas meloksikamui ar bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai, išvardintai 6.1 skyriuje, arba medžiagoms, kurios veikia panašiai, pavyzdžiui, NVNU, acetilsalicilo rūgštis. Meloksikamo negalima vartoti pacientams, kuriems, pavartojus acetilsalicilo rūgšties arba kitų NVNU, pasireiškė astma, atsirado nosies polipų, angioneurozinė edema arba dilgėlinė;
• buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto arba jo prakiurimas, susiję su ankstesniu NVNU vartojimu;
• aktyvi pepsinė opa, buvęs pepsinės opos atsinaujinimas ar kraujavimas (du arba daugiau atskirų įrodytų išopėjimo ar kraujavimo epizodų);
• jeigu kraujuojama iš virškinimo trakto, buvęs kraujavimas į smegenis arba pasireiškia kitas kraujavimo sutrikimas;
• kai yra sunkus širdies nepakankamumas;
• kai yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas;
• kai yra sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, kuris negydomas dialize.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Jeigu terapinis poveikis nepakankamas, negalima nei rekomenduojamos dozės viršyti, nei papildomai skirti vartoti kitokių NVNU, kadangi tai gali stiprinti toksinį poveikį, o palankus terapinis poveikis neįrodytas. Gydyti meloksikamu ir kartu kitokiais NVNU, įskaitant selektyvius ciklooksigenazės-2 inhibitorius, reikia vengti.

Meloksikamas netinka gydyti pacientus, kuriems reikia sumažinti ūmų skausmą.

Jeigu paciento būklė per kelias gydymo paras nepalengvėja, būtina iš naujo įvertinti klinikinę gydymo naudą.

Reikia išsiaiškinti bet kokį sirgtą ezofagitą, gastritą ir (arba) pepsinę opą, kad būtų galima garantuoti, visišką jų išgijimą prieš pradedant gydyti meloksikamu. Nusistovėjusia tvarka reikia kreipti dėmesį į galimą minėtų ligų atsinaujinimą gydymo meloksikamu metu arba anksčiau pasireiškusį.

Poveikis virškinimo traktui

Virškinimo trakto kraujavimas, išopėjimas ar prakiurimas, kurie gali būti mirtini, buvo stebėti bet kuriuo gydymo visais NVNU metu tiek susiję, tiek nesusiję su įspėjamaisiais simptomais arba anksčiau buvusiais sunkiais virškinimo trakto sutrikimais.

Didinant NVNU dozę, pacientams, kuriems anksčiau buvo opa, ypač komplikuota kraujavimu arba prakiurimu, o taip pat senyviems žmonėms yra didesnė kraujavimo iš virškinimo trakto, virškinimo trakto išopėjimo ar prakiurimo rizika (žr. 4.3 skyrių). Tokius pacientus reikia pradėti gydyti mažiausia veiksminga doze. Minėtiems pacientams bei asmenims, kuriems būtina kartu vartoti mažą aspirino dozę arba kitokių vaistinių preparatų, didinančių virškinimo trakto sutrikimų riziką (žr. žemiau ir 4.5 skyrių), svarstytinas NVNU derinimas su apsaugomaisiais preparatais (pvz., mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais).

Pacientai, ypač senyvi, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs toksinis poveikis virškinimo traktui, turi pranešti apie bet kokį neįprastą pilvo simptomą (ypač kraujavimą iš virškinimo trakto), ypač atsiradusį gydymo pradžioje.

Atsargiai reikia gydyti ir pacientus, vartojančius medikamentų, galinčių didinti virškinimo trakto išopėjimo ir kraujavimo riziką, pvz., heparino (naudojamo gydymui arba geriatrijoje), antikoaguliantų (pvz., varfarino), ar kitų nesteridinių vaistų nuo uždegimo įskaitant acetilsalicilo rūgšties, skiriamos prieš uždegiminėmis dozėmis (≥ 1g vienkartinai ar ≥ 3g per parą) (žr. 4.5 skyrių).

Jeigu meloksikamą vartojantiems pacientams atsiranda kraujavimas iš virškinimo trakto ar išopėjimas, preparato vartojimą būtina nutraukti.

Pacientus, sirgusius virškinimo trakto liga (opiniu kolitu, Krono liga), NVNU reikia gydyti atsargiai, kadangi jų būklė gali pasunkėti (žr. 4.8 skyrių „Nepageidaujamas poveikis“).

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Rizikos grupės pacientus rekomenduojama stebėti dėl padidėjusio kraujospudžio, ypatingai gydymo meloksikamu pradžioje.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas įskaitant meloksikamą (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį meloksikamo keliamą pavojų, nepakanka.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, meloksikamu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

Odos reakcijos

Sunkių odos reakcijų (kai kurios iš jų buvo mirtinos), įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stevens-Johnson‘o sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, susijusių su NVNU vartojimu, pastebėta labai retai (žr. 4.8 skyrių). Šių reakcijų atsiradimo rizika yra didžiausia gydymo pradžioje, daugeliu atvejų jos prasidėjo per pirmąjį gydymo mėnesį. Pastebėjus pirmųjų odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar kitų padidėjusio jautrumo požymių, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti.

Kepenų funkcijos tyrimų rodmenys ir inkstų funkcija

Vartojant meloksikamą, kaip ir daugelį kitų NVNU, laikinai gali padidėti transaminazių ir bilirubino koncentracija serume arba kitų kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, pavyzdžiui, padidėja kreatinino ir kraujo šlapalo azoto koncentracijos serume, pasireiškia kitų laboratorinių tyrimų rodmenų sutrikimų. Tokie sutrikimai dažniausiai būna nežymūs ir trumpalaikiai. Jeigu bet kuris minėtų sutrikimų yra sunkus arba nepraeina, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti ir atlikti reikiamus tyrimus.

Funkcinis inkstų nepakankamumas

NVNU slopina inkstų prostaglandinų kraujagyslių plečiamąjį poveikį ir, sumažėjus glomerulų filtracijai, gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Šis nepageidaujamas reiškinys priklauso nuo dozės. Pradėjus gydymą ar padidinus dozę, rekomenduojama atidžiai stebėti diurezę ir inkstų funkciją ligonių, kuriems yra šių rizikos veiksnių:

• senyvas amžius;
• kartu vartojama kitų vaistinių preparatų, pavyzdžiui, AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių antagonistų, sartanų, diuretikų (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“);
• hipovolemija (neatsižvelgiant į priežastis);
• stazinis širdies nepakankamumas;
• inkstų funkcijos nepakankamumas;
• nefrozinis sindromas;
• sisteminės raudonosios vilkligės sukelta nefropatija;
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (albuminų koncentracija serume < 25 g/l arba ≥ 10 balų pagal Child-Pugh skalę).

Retais atvejais NVNU gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, inkstų šerdinės dalies nekrozę arba nefrozinį sindromą.

Meloksikamo dozė pacientams, sergantiems paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu ir kuriems atliekama hemodializė neturėtų būti didesnė kaip 7,5 mg. Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (t.y. pacientams, kurių kreatinino klirensas didesnis kaip 25 ml/min), dozės mažinti nereikia.

Natrio, kalio ir vandens susilaikymas

NVNU sužadina natrio, kalio ir vandens susilaikymą, sutrikdo diuretikų natrį išskiriantį poveikį. Taip pat gali sumažėti antihipertenzinis antihipertenzinių vaistų poveikis (žr. 4.5 skyrių). To pasekoje, jautriems žmonėms gali būti skatinama arba pasunkėti edema, širdies nepakankamumas ar hipertenzija. Rizikos grupės pacientų būklę būtina stebėti (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).

Hiperkalemija

Hiperkalemijai pasireikšti gali padėti cukrinis diabetas arba kartu taikomas gydymas, didinantis kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Tokiais atvejais reikia reguliariai matuoti kalio kiekį kraujyje.

Kiti įspėjimai ir atsargumo priemonės
Senyvi, silpni arba nusilpę asmenys dažnai nepageidaujamas reakcijas toleruoja blogiau, taigi juos reikia atidžiai stebėti. Šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitais NVNU, ypač atsargiai reikia gydyti senyvus žmones, nes jų inkstų, kepenų ir širdies funkcija dažnai būna sutrikusios. Senyviems žmonėms nepageidaujamų NVNU reakcijų, ypač virškinimo trakto kraujavimo ir prakiurimo, kurie gali būti mirtini, dažnis yra didesnis (žr. 4.2 skyrių).

Meloksikamas, kaip ir kiti NVNU, gali slėpti infekcinės ligos simptomus.

Meloksikamas gali trikdyti vaisingumą, taigi moterims, kurios nori pastoti, šio vaistinio preparato rekomenduojama nevartoti. Reikia apgalvoti, ar reikia nutraukti meloksikamo vartojimą toms moterims, kurioms nepavyksta pastoti arba kurioms dėl nevaisingumo atliekami tyrimai (žr. 4.6 skyrių).

Melobax sudėtyje yra laktozės Ligoniams, kuriems diagnozuota retų galaktozės netoleravimo, Lapp laktazės stokos arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcijos sutrikimų, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems

Farmakodinaminė sąveika

Kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant ≥3 g acetilsalicilo rūgšties paros dozę

Vartoti kartu (žr. 4.4 skyrių) kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo įskaitant acetilsalicilo rūgšties, skiriamos prieš uždegiminėmis dozėmis (≥ 1g vienkartinai ar ≥ 3g per parą) nerekomeduojama.

Kortikosteroidai (pvz. gliukokortikoidai)

Reikia atkreipti dėmesį, kad vartojant kartu su kortikosteroidais didėja virškinimo trakto išopėjimo ar kraujavimo rizika.

Antikoaguliantai arba heparinas vartojamas geriatrinėmis ar gydomosiomis dozėmis

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimo žymiai padidėja kraujavimo rizika. NVNU gali susitiprinti antikoagulaintų (pvz. varfarino) poveikį (žr. 4.4 skyrių). NVNU kartu su geriamaisiais antikoaguliantais ar heparinu,geriatrinėmis ar gydomosiomis dozėmis, rekomenduojama nevartoti (žr. 4.4 skyrių).

Likusiaisheparino vartojimo atvejais būtina atkreipti dėmesį į padidėjusią kraujavimo riziką.

Jeigu gydymo minėtu deriniu išvengti negalima, būtina atidžiai sekti TNS.

Tromboliziniai ir trombocitų agregaciją slopinantys vaistiniai preparatai

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimo padidėja kraujavimo rizika.

Selektyvūs atgalinio serotonino sugrąžinimo inhibitoriai (SSRI)

Didėja kraujavimo iš virškinimo trakto rizika.

Diuretikai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai

NVNU gali silpninti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį. Kai kuriems ligoniams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (pvz., daug skysčių netekusiems ar senyviems ligoniams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi), vartojant AKF inhibitorių ar angiotenzino II receptorių antagonistų kartu su ciklooksigenazę slopinančiais vaistiniais preparatais, gali pablogėti inkstų funkcija, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumo, kuris dažniausiai būna grįžtamas, tikimybę. Dėl to vaistinių preparatų kombinacijos turi būti vartojamos atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientas turi gauti pakankami skysčių, ir turi būti numatytas inkstų funkcijos ištyrimas, pradėjus vartoti kartu šiuos vaistinius preparatus ir reguliariai gydymo jais metu (žr. 4.4 skyrių).

Kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai (pvz., beta adrenoreceptorių blokatoriai)

Kaip ir minėta anksčiau, dėl kraujagysles plečiančių prostaglandinų slopinimo gali susilpnėti beta adrenoreceptorių blokatorių antihipertenzinis poveikis.

Kalcineurino inhibitoriai (pvz. ciklosporinas, takrolimas)

NVNU, veikdami prostaglandinų apykaitą inkstuose, gali stiprinti kalcineurino inhibitorių nefrotoksinį poveikį. Jeigu šių vaistinių preparatų vartojama kartu, reikia tirti inkstų funkciją. Rekomenduojama ypač atidžiai stebėti senyvų žmonių inkstų funkciją.

Gimdos spiralės

NVNU mažina kontraceptinių gimdos spiralių veiksmingumą.

Pranešimus, kad NVNU mažina kontraceptinių gimdos spiralių veiksmingumą, būtina dar papildomai patvirtinti.

Farmakokinetinė sąveika: meloksikamo poveikis kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Litis

NVNU mažina kartu vartojamo ličio išsiskyrimą pro inkstus, taigi ličio koncentracija kraujo plazmoje padidėja ir gali tapti toksinė. NVNU rekomenduojama kartu su ličiu nevartoti (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, reikia atidžiai matuoti ličio koncentraciją kraujo plazmoje pradedant gydyti meloksikamu, keičiant jo dozę bei nutraukus meloksikamo vartojimą.

Metotreksatas

NVNU mažina metotreksato sekreciją į inkstų kanalėlius, taigi didina jo koncentraciją kraujo plazmoje. Dėl to ligoniams, kurie gydomi didele metotreksato doze (didesne kaip 15 mg per savaitę), NVNU rekomenduojama nevartoti (žr. 4.4 skyrių).

Reikia numatyti galimą NVNU ir metotreksato sąveika, net vartojant mažą metotreksato dozę, ypač jeigu sutrikusi ligonio inkstų funkcija. Jeigu minėtų preparatų kartu vartoti būtina, reikia tikrinti kraujo ląstelių kiekį ir inkstų funkciją. Jeigu NVNU kartu su metotreksatu vartojami tris paras, metotreksato koncentracija kraujyje gali padidėti ir sukelti toksinį poveikį.

Meloksikamas kartu vartojamo metotreksato (15 mg per savaitę) farmakokinetikai reikšmingos įtakos nedarė, visgi negalima pamiršti, jog NVNU gali stiprinti toksinį šio preparato poveikį kraujodarai (žr. anksčiau) (žr. 4.8 skyrių).

Farmakokinetinė sąveika: kitų vaistinių preparatų poveikis meloksikamo farmakokinetikai

Kolestiraminas

Kolestiraminas spartina meloksikamo eliminaciją, pašalindamas šį medikamentą iš enterohepatinės kraujotakos, taigi meloksikamo klirensas padidėja 50 %, o pusinės eliminacijos laikas sutrumpėja iki 13±3 val. Ši sąveika reikšminga kliniškai.

Meloksikamą vartojant kartu su antacidiniais preparatais, cimetidinu ir digoksinu, kliniškai reikšmingos farmakokinetinės vaistų sąveikos nenustatyta.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Vaisingumas

Meloksikamo, kaip ir kitų vaistų, slopinančių ciklooksigenazės/ prostaglandinų sintezę, vartojimas, gali sutrikdyti moterų vaisingumą, todėl yra nerekomenduojamas moterims, norinčioms pastoti. Moterims, kurios turi sunkumų pastoti arba kurioms atliekami nevaisingumo tyrimai, reiktu apsvarstyti meloksikamo vartojimo nutraukimą.

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali nepalankiai veikti nėštumą ir (arba) embriono bei vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad nėštumo pradžioje vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorių, padidėja savaiminio persileidimo, širdies ydų ir įgimto pilvo nesuaugimo rizika. Absoliuti širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimų rizika padidėja nuo mažesnės kaip 1 % iki maždaug 1,5 %. Manoma, kad rizika didėja didėjant dozei ir ilgėjant gydymo trukmei. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius, didėja persileidimų prieš ir po implantacijos bei embriono ir vaisiaus žūties kiekis. Be to, gyvūnams, kurie organogenezės laikotarpiu gavo prostaglandinų sintezės inhibitorių, padažnėjo įvairių apsigimimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimus. Meloksikamo negalima vartoti pirmą ir antrą nėštumo trimestrą, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jeigu planuojančią pastoti moterį arba nėščiąją pirmą ar antrą nėštumo trimestrą reikia gydyti meloksikamu, reikia vartoti mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei.

Trečią nėštumo trimestrą bet kokių prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojimas

* vaisiui gali sukelti:

• toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užakimą ir plaučių hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, kuriam sunkėjant, gali pasireikšti inkstų funkcijos nepakankamumas ir oligohidramnionas.

* motinai ir vaisiui, ėštumo pabaigoje gali sukelti:

• net vartojant mažas dozes, ilginti kraujavimo laiką bei slopinti kraujo krešėjimą;
• slopinti gimdos susitraukimus ir dėl to pavėlinti arba pailginti gimdymą.

Taigi, meloksikamo trečią nėštumo trimestrą vartoti negalima.

Žindymo laikotarpis

Specialių meloksikamo tyrimų neatlikta, bet žinoma, kad NVNU prasiskverbia į motinos pieną. Meloksikamo žindymo laikotarpiu vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimai nebuvo atlikti. Visgi, atsižvelgus meloksikamo farmakodinamines savybes ir pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, tikėtina, kad vaistinis preparatas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Jeigu atsiranda regos sutrikimų, įskaitant neryškų matymą ir galvos svaigimą, arba mieguistumas, pasireiškia galvos sukimasis arba kitų nervų sistemos sutrikimų, rekomenduojama nevairuoti ir mechanizmų nevaldyti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

1. a) Bendras apibūdinimas

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4,4 skyrių).

Stebėta su NVNU vartojimu susijusi edema, hipertenzija ir širdies nepakankamumas.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra virškinimo trakto. Galima pepsinė opa, virškinimo trakto prakiurimas arba kraujavimas, kurie kartais gali būti mirtini, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Gydymo metu stebėtas pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, pilvo skausmas, melena, vėmimas krauju, opinis stomatitas, kolito ir Krono ligos paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasireiškė gastritas.

Nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą dažnumas išvardytas toliau, remiantis į 27 klinikinių tyrimų su ne trumpesne nei 14 dienu gydymo trukme metu pasireiškusių reiškinių dažnumu. Pateikti duomenys gauti klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 15197 pacientų, vartojusių 7,5 mg arba 15 mg meloksikamo tablečių ar kapsulių paros dozę iki vienerių metų, metu.

Išvardytos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos, gydant rinkoje esančiais meloksikamo preparatais.

Nepageidaujamos reakcijos išvardytos, naudojant tokius sutrikimų dažnio apibūdinimus.

Labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

1. b) Nepageidaujamos reakcijos

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni: Anemija.

Reti: Kraujo ląstelių kiekio sutrikimai (įskaitant difereincijuotų baltųjų kraujo kūnelių): leukopenija, trombocitopenija.

Labai retais atvejais buvo pranešta apie agranulocitozę (žr. c skyrelį).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni: Alerginės reakcijos kitokios nei anafilaksinė ir anafilaktoidinė reakcijos.

Dažnis nežinomas: Anafilaksinė ir anafilaktoidinė reakcijos.

Psichikos sutrikimai

Reti: Nuotaikos pokyčiai, košmarai.

Dažnis nežinomas: Sumišimas, dezorientacija.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: Galvos skausmas.

Nedažni: Galvos svaigimas, mieguistumas

Akių sutrikimai

Reti: Regėjimo sutrikimai, įskaitant matymą lyg pro miglą, konjuktyvitas.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Nedažni: Svaigulys

Reti: Spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Reti: Palpitacija.

Širdies nepakankamumas buvo raportuotas gydant kartu su NVNU.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni: Kraujospūdžio padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), kraujo samplūdis į veidą.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: Asmenims, kurie alergiški acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU, gali atsirasti astma.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: Dispepsija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vidurių pūtimas, viduriavimas.

Nedažni: Slaptas arba makroskopinis kraujavimas iš virškinimo trakto, stomatitas, gastritas, riaugėjimas.

Reti: Kolitas, pepsinės opos, ezofagitas.

Labai reti: Virškinimo trakto prakiurimas.

Kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas ar virškinimo trakto prakiurimas kartais gali būti sunkūs ir baigtis mirtimi, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: Kepenų funkcijos sutrikimas (pvz. transaminazių arba bilirubino kiekio padidėjimas).

Labai reti: Hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažni: Angioedema, niežulys, odos išbėrimas.

Reti: Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.4 skyrių), dilgėlinė.

Labai reti: Pūslinis dermatitas, daugiaformė eritema.

Dažnis nežinomas: Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažni: Natrio ir skysčių susilaikymas organizme, hiperkalemija (žr. 4.4 „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ ir 4.5 skyrius), laboratorinių tyrimų, rodančių inkstų funkciją, duomenų pokytis (pvz., kreatinino ir/ar urėjos kiekio padidėjimas serume).

Labai reti: Ūminis inkstų nepakankamumas, ypač ligoniams, kuriems yra rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių).

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nedažni:`Edema, įskaitant apatinių galūnių edemą.

1. c) Informacija apie individualias sunkias ir (arba) dažnas nepageidaujamas reakcijas

Labai retais atvejais ligoniams, vartojusiems meloksikamą ir kitų galimai kaulų čiulpams toksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų, pasireiškė agranuliocitozė (žr. 4.5 skyrių).

1. d) Nepageidaujamos reakcijos, kurių iki šiol nesukėlė šis vaistinis preparatas, bet jos būdingos kitiems šios grupės vaistiniams preparatams

Organinis inkstų pažeidimas, dėl kurio greičiausiai pasireiškia ūminis inkstų nepakankamumas: labai reti intersticinio nefrito atvejai, ūminė inkstų kanalėlių nekrozė, nefrozinis sindromas, inksto spenelių nekrozė (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo meloksikamu simptomai: labai didelis mieguistumas, apsnūdimas, pykinimas, vėmimas, epigastriumo srities skausmas. Dažniausiai simptomai praeina, taikant palaikomąsias priemones. Gali pradėti kraujuoti iš virškinimo trakto. Sunkus apsinuodijimas gali sukelti hipertenziją, ūminį inkstų nepakankamumą, kepenų funkcijos sutrikimą, kvėpavimo slopinimą, komą, traukulius, širdies ir kraujagyslių kolapsą, širdies sustojimą. Geriant gydomąją NVNU dozę, nustatyta anafilaktoidinių reakcijų. Jų gali pasireikšti ir perdozavus vaistinio preparato.

Apsinuodijusiam NVNU pacientui taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Klinikinių tyrimų duomenimis, meloksikamo eliminacija pagreitėjo, geriant po 4 g kolestiramino tris kartus per parą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai; oksikamai

ATC kodas – M01AC06.

Meloksikamas yra oksikamų grupės nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU), mažinantis uždegimą ir karščiavimą bei malšinantis skausmą.

Meloksikamas slopino bet kokį dirbtiniu būdu sukeltą uždegimą. Tikslus meloksikamo, kaip ir kitų NVNU, veikimo mechanizmas iki šiol nenustatytas. Visgi visi NVNU (taip pat ir meloksikamas) sukelia bent vieną poveikį: slopina uždegimo mediatorių prostaglandinų sintezę.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas meloksikamas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto, išgertų meloksikamo kapsulių absoliutus biologinis prieinamumas - 90%. Tabletės, geriamoji suspensija ir kapsulės yra bioekvivalentiškos.

Išgėrus vieną meloksikamo geriamosios suspensijos dozę, vidutinė didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 2 val., išgėrus kietųjų vaistinio preparato formų (tablečių ir kapsulių) − po 5-6 val.

Vartojant kartotines dozes, pusiausvyrinė apykaita nusistovi per 3‑5 paras. Vartojant po 7,5 mg vieną kartą per parą, vidutinės mažiausios ir vidutinės didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje svyravimas yra palyginti mažas ‑ 0,4‑1 μg/ml (atitinkamai C _min ir C _max tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė), o vartojant po 15mg vieną kartą per parą − 0,8‑2 μg/ml. Išgėrus meloksikamo tabletę, kapsulę ar geriamosios suspensijos tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, vidutinė didžiausia vaistinio preparato koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 5‑6 val. Kartu vartojamas maistas ar neorganiniai antacidai išgerto meloksikamo absorbcijos nekeičia.

Pasiskirstymas

Labai daug kraujyje esančio meloksikamo prisijungia prie plazmos baltymų, daugiausiai albuminų (99 %). Meloksikamas prasiskverbia į sąnarių skystį, kuriame koncentracija būna per pusę mažesnė nei kraujo plazmoje. Pasiskirstymo tūris yra mažas, maždaug 11 l. Po i.m. arba i.v. vartojimo intervidinis pokytis svyruoja 7 – 20 %. Pasiskirstymo tūris pavartojus kartotines meloksikamo dozes (nuo 7,5 mg iki 15 mg) yra apie 16 l, kitimo koeficientas svyruoja 11 - 32%.

Metabolizmas

Daug meloksikamo metabolizuojama kepenyse. Šlapime nustatyti keturi skirtingi meloksikamo metabolitai, visi jie farmakodinamiškai neveiklūs. Svarbiausias metabolitas 5’-karboksimeloksikamas (60 % dozės) susidaro oksiduojant tarpinį metabolitą 5’-hidroksimetilmeloksikamą (jo pavidalu iš organizmo išsiskiria 9 % dozės). Tyrimų in vitro duomenimis, minėtam metabolizmui svarbūs CYP 2C9 izofermentai ir šiek tiek CYP 3A4 izofermentai. Kiti du metabolitai susidaro greičiausiai veikiant paciento fermentui peroksidazei. Jų pavidalu išsiskiria atitinkamai 16 % ir 4 % dozės.

Eliminacija

Daugiausiai meloksikamo iš organizmo išsiskiria metabolitų pavidalu. Jų kiekis šlapime ir išmatose būna vienodas. Nepakitusio vaistinio preparato pavidalu su išmatomis eliminuojama mažiau nei 5 % paros dozės, su šlapimu − tik pėdsakai.

Vidutinis pusinės eliminacijos laikas po vartojimo per burną, i.m. arba i.v. – svyruoja nuo 13 iki 25 valandų. Bendrasis klirensas kraujo plazmoje, po vienkartinės dozės pavartojimo per burną, injekcija į veną arba raktališkai, yra maždaug 7 - 12 ml/min.

Linijinė ar nelinijinė farmakokinetika

Išgertų ar į raumenis sušvirkštų gydomųjų 7,5 mg ir 15 mg meloksikamo dozių farmakokinetika yra linijinė.

Specialių grupių pacientai

Kepenų ar inkstų nepakankamumas

Ligonių, kurie serga kepenų nepakankamumu, lengvu ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumu, organizme meloksikamo farmakokinetika pastebimai nepakinta. Pacientams su vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, bendras vaisto klirensas buvo daug didesnis. Pacientams su paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu, matomas sumažėjęs baltymų prisijungimas. Jeigu yra galutinė inkstų nepakankamumo stadija, gali padidėti pasiskirstymo tūris ir dėl to padidėti laisvo meloksikamo koncentracija kraujo plazmoje. Tokiems ligoniams draudžiama vartoti didesnę kaip 7,5 mg paros dozę (žr. 4.2 skyrių).

Senyvi žmonės

Pagyvenę vyrai dalykai eksponuojami panašias vidutines farmakokinetiniai parametrai, palyginti su jaunų vyrų, kuriems. Senyvi pacientai moterys parodė aukštesnius AUC reikšmes ir ilgesnes skilimo pusperiodžio, palyginti su jaunesnių abiejų lyčių.

Senyvų asmenų kraujo plazmoje vidutinis vaistinio preparato klirensas tuo metu, kai jo apykaita pusiausvyrinė, yra šiek tiek mažesnis negu jaunų žmonių.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenimis, kartotinių didelių meloksikamo dozių toksinis poveikis dviejų rūšių gyvūnams buvo toks pat, kaip kitokių NVNU: virškinimo trakto opos ir erozija, inkstų spenelių nekrozė.

Poveikio reprodukcijai tyrimų duomenimis, žiurkių patelei sugirdytos toksinės 1 mg/kg kūno svorio ir didesnės dozės slopino ovuliaciją ir implantaciją bei sukėlė embriotoksinį poveikį (padažnėjo rezorbcijų). Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai su žiurkėmis (vartotos 4 mg/kg dozės) ir triušiais (vartotos 80 mg/kg dozės), teratogeninio poveikio neparodė.

Tokį poveikį darė 5‑10 kartų didesnės dozės už gydomąją (7,5‑15 mg), apskaičiuotos 75 kg sveriančio žmogaus kilogramui kūno svorio. Nėštumo pabaigoje pasireiškiantis toksinis poveikis vaisiui būdingas ir visiems kitiems prostaglandinų sintezės inhibitoriams. Tyrimų in vitro ar in vivo duomenimis, mutageninio poveikio nepasireiškė. Žiurkėms ir pelėms dozės, daug kartų didesnės už gydomąją žmogui, kancerogeninio poveikio rizikos nedidino.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Celiuliozė, mikrokristalinė

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Laktozė, monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Natrio citratas

Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 60, 100, 140, 280, 300, 500 arba 1000 tablečių PVC/PVdC ir kietos aliuminio folijos lizdines plokštelės kartono dėžutėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.