Lormed

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Lormed 7,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Lormed 7,5 mg tabletės

Vienoje tabletėje yra 7,5 mg meloksikamo.

Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 40,85 mg laktozės (laktozės monohidrato pavidalu). 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė 

Lormed 7,5 mg tabletės

Tabletės yra šviesiai geltonos, apvalios su laužimo vagele vienoje pusėje.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis simptominis paūmėjusios osteoartrozės gydymas.

Ilgalaikis simptominis reumatoidinio artrito ar ankilozinio spondilito gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Visa paros dozė turi būti suvartota iš karto kaip viena dozė, užgeriant vandeniu ar kitu skysčiu valgio metu.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).Tokius pacientus, ypatingai sergančius osteoartritu, reikia periodiškai tikrinti.

Lormed 7,5 mg tabletės

Osteoartrozės paūmėjimai:

Vartojama 7,5 mg per parą. (viena 7,5 mg tabletė). Jei būtina, nesant pagerėjimo, dozę galima padidinti iki 15 mg per parą (dvi 7,5 mg tabletės).

Reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas:

Vartojama 15 mg per parą (dvi 7,5 mg tabletės) (taip pat žr. Tam tikrų pacientų grupės). Atsižvelgiant į terapinį poveikį , dozė gali būti sumažinta iki 7,5 mg per dieną (viena 7,5 mg tabletė).

Lormed 15 mg tabletės 

Osteoartrozės paūmėjimai:

Vartojama 7,5 mg per parą (pusė 15 mg tabletės). Jei būtina, nesant pagerėjimo, dozę galima padidinti iki 15 mg per dieną (viena 15 mg tabletė).

Reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas:

Vartojama 15 mg per parą (viena 15 mg tabletė) (taip pat žr. Tam tikrų pacientų grupės).

Atsižvelgiant į į terapinį poveikį, dozė gali būti sumažinta iki 7,5 mg per par (pusė 15 mg tabletės).

Neviršyti 15 mg per parą dozės.

Pacientams, ypač sergantiems osteoartritu, būtina reguliariai iš naujo įvertinti simptominio palengvinimo poreikį ir vaisto sukeltą organizmo reakciją.

Tam tikrų pacientų grupės:

Senyvo amžiaus pacientai ir pacientai, kuriems yra didesnė nepageidaujamų reakcijų rizika (žr. skyrių 5.2): Rekomenduojama paros dozė ilgalaikiam reumatoidinio artrito ir ankilozinio spondilito gydymui senyvo amžiaus pacientams yra 7.5 mg per parą. Ligoniai, priklausantys padidintos nepageidaujamų reiškinių rizikos pacientų grupei, turėtų pradėti gydymą nuo 7.5 mg per parą (žr. skyrių 4.4).

Inkstų funkcijos sutrikimas (žr. skyrių 5.2):

Dializuojami ligoniai, sergantys sunkiu inkstų nepakankamumu, neturi viršyti 7,5 mg paros dozės.

Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumu (t.y. ligoniams, kurių kreatinino klirensas didesnis nei 25/ml/min), dozės mažinti nereikia. (Nedializuojamiems ligoniams sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu žr. skyrių 4.3).

Kepenų funkcijos sutrikimas:

Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutiniu kepenų funkcijos nepakankamumu, dozės mažinti nereikia. (Pacientams sergantiems sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu žr. skyrių 4.3).

Vaikai ir paaugliai (iki 15 metų):

Lormed 7,5 mg ir 15 mg tablečių negalima vartoti jaunesniems nei 16 metų vaikams.

Šis vaistinis preparatas gaminamas ir kitų stiprumų, kuriuos gali būti patogiau vartoti.

4.3 Kontraindikacijos 

Vaisto negalima vartoti:

- trečiuoju nėštumo trimestru (žr. skyrių 4.6);

- jaunesniems kaip 16 metų vaikams;

- jei yra padidėjęs jautrumas meloksikamui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai arba panašaus poveikio vaistams,pvz., nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, acetilsalicilo rūgščiai (t.y. aspirinui). Meloksikamo tablečių negalima vartoti ligoniams, kuriems, po acetilsalicilo rūgšties (t.y. aspirino) ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo, išsivystė astmos požymiai, nosies polipai, angioneurozinė edema ar dilgėlinė;

- jeigu pacientui kraujavo iš virškinamojo trakto ar turėjo virškinamojo trakto perforacijų, susijusių su nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimu;

- esant aktyviai arba pasikartojančiai virškinamojo trakto opai/hemoragijai (du ir daugiau įrodytos opos ar kraujavimo atvejai);

- esant sunkiam kepenų veiklos nepakankamumui;

- esant sunkiam inkstų nepakankamumui, kuomet neatliekama dializė;

- esant kraujavimui iš virškinamojo trakto, turėtam cerebrovaskuliniam kraujavimui ar kitokiems sutrikimams, kuriems būdingas kraujavimas;

- esant sunkiam širdies nepakankamumui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Jei nėra pakankamo gydomojo poveikio, didžiausios paros dozės viršyti negalima, taip pat negalima papildomai vartoti kitų NVNU, nes dėl to gali padidėti toksinis poveikis, nesant įrodymų apie terapinio poveikio privalumus. Reikia vengti vartoti meloksikamą kartu su NVNU, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyviuosius inhibitorius.

Meloksikamas netinka gydyti pacientus, kai reikia greitai numalšinti skausmą.

Jei po kelių dienų paciento būklė nepagerėja, reikia iš naujo įvertinti gydymo klinikinę naudą.

Privaloma patikrinti ar ligonis nesirgo ezofagitu, gastritu ir(arba) skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, tam, kad būtų užtikrintas visiškas jų išgydymas, prieš pradedant gydyti meloksikamu. Reikėtų reguliariai atkreipti dėmesį į ligonių, sirgusių šio tipo ligomis ir gydomų meloksikamu galimą staigų ligos recidyvą.

Poveikis virškinimo traktui

Gydant bet kuriais NVNU, bet kuriuo laikotarpiu galimas kraujavimas iš virškinimo trakto, jo išopėjimas ar prakiurimas, kuris gali būti mirtinas. Šių komplikacijų gali atsirasti ir be įspėjamųjų simptomų, ir kartu su jais.

Kuo didesnė NVNU dozė vartojama, tuo kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo pavojus yra didesnis pacientams, sirgusiems opalige, ypač jei buvo tokių komplikacijų, kaip kraujavimas ar prakiurimas ir senyviems žmonėms (žr. 4.3 skyrių). Šių pacientų gydymą reikia pradėti mažiausia turima doze. Jiems bei vartojantiems nedideles aspirino dozes ar kitus vaistus, keliančius pavojų virškinimo traktui (žr. 4.5 skyrių), gali būti tikslinga kartu taikyti apsauginę terapiją mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais.

Pacientai, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs toksinis poveikis virškinimo traktui, ypatingai senyvo amžiaus, turėtų pranešti gydytojui apie bet kokius neįprastus pilvo simptomus (ypač kraujavimą iš virškinimo trakto) ypatingai gydymo pradžioje.

Atsargumo reikia laikytis pacientams kartu vartojantiems vaistų, galinčių padidinti kraujavimo ar išopėjimo pavojų, tokių kaip geriamieji kortikosteroidai, heparinas, vartojamą gydymui arba geriatrijos tikslu, antikoaguliantus (pvz., varfariną), kitus NVNU, tokius kaip acetilsalicilo rūgštis, vartojamą priešuždegiminėmis dozėmis (≥ 1 g vienkartine doze arba ≥ 3 g paros doze), selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ar trombocitų agregaciją slopinantys vaistai tokie kaip acetilsalicilo rūgštis (žr. 4.5 skyrių).

Ligoniai turintys virškinamojo trakto sutrikimų ar anksčiau sirgę virškinamojo trakto liga (t.y. opiniu kolitu, Krono liga), turėtų būti atidžiai stebimi dėl galimo kraujavimo iš virškinamojo trakto (žiūrėti 4.8 skyrių).

Jeigu vartojant meloksikamo pradeda kraujuoti iš virškinimo trakto ar jis išopėja, vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo stazinio širdies nepakankamumo reiškiniai, reikia tinkamai konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Pacientams, kuriems nustatyta padidėjusio kraujospūdžio rizika, gydant meloksikamu, ypač pradėjus gydymą, reikia atidžiai kontroliuoti kraujospūdį. 

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU, įskaitant meloksikamą, vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį meloksikamo keliamą pavojų, nepakanka.

Pacientus, sergančius nekontroliuojama hipertenzija, staziniu širdies nepakankamumu, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, meloksikamu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas).

Odos reakcijos

Pranešama apie meloksikamu gydomiems pacientams pasireiškusias gyvybei pavojingas odos reakcijas - Stevens-Johnson‘o sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę.

Pacientus reikia įspėti apie šių ligų požymius ir simptomus, ir atidžiai juos dėl odos reakcijų stebėti.

Didžiausia Stevens-Johnson‘o sindromo arba toksinės epidermio nekrolizės rizika yra pirmą gydymo mėnesį.

Atsiradus Stevens-Johnson‘o sindromo arba toksinės epidermio nekrolizės požymiams ir simptomams (pvz.: plintančiam odos išbėrimui su pūslėmis arba gleivinės pažeidimui) arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, meloksikamo vartojimą būtina nutraukti.

Geriausias rezultatas gydant Stevens-Johnson‘o sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę pasiekiamas, jei diagnozė nustatoma anksti ir nedelsiant nutraukiamas įtariamojo vaisto vartojimas. Anksti nutraukus vaisto vartojimą, prognozė geresnė. Jei vartojant meloksikamą susiformuoja Stevens-Johnson‘o sindromas arba toksinė epidermio nekrolizė, niekada nebegalima šio paciento gydyti meloksikamu.

Kepenų ir inkstų funkcijos rodmenys

Kaip ir kitais nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo atvejais, gali laikinai padidėti transaminazių kiekis serume, padidėti serumo bilirubino kiekis arba pasikeisti kiti kepenų funkcijos parametrai. Taip pat gali padidėti kreatinino kiekis serume ir šlapalo kiekis kraujyje, retkarčiais yra pasitaikę kitų laboratorinių rodiklių nukrypimų. Daugeliu atvejų tai buvo laikini ir nežymūs nukrypimai. Jeigu tokie nukrypimai taptų žymūs ar pastovūs, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti ir atlikti atitinkamus tyrimus.

Funkcinis inkstų nepakankamumas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo slopindami prostaglandinų, palaikančių inkstų perfuziją, funkciją, gali sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą, slopindami filtraciją glomeruluose. Šis nepageidaujamas poveikis priklauso nuo vartojamos vaisto dozės. Todėl gydymo pradžioje ar padidinus dozę, reikia atidžiai tirti diurezę ir inkstų funkciją tiems pacientus, kurie turi šiuos rizikos veiksnius:

- visiems senyvo amžiaus asmenims,

- AKF inhibitorius, angiotenzino-II antagonistus, sartanus ar diuretikus vartojantiems žmonėms (žr. skyrių 4.5),

- hipovolemija (bet kokios kilmės);

- stazinis širdies nepakankamumas;

- inkstų nepakankamumas;

- nefrozinis sindromas;

- lupus nefropatija;

- sunki kepenų disfunkcija (serumo albuminų kiekis <25 g/l ar Child-Pugh balas ≥10).

NVNU retais atvejais gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, šerdinės inkstų dalies nekrozę arba nefrozinį sindromą.

Natrio, kalio ir vandens kaupimasis

Vartojant NVNU, organizme gali kauptis natrio, kalio ir vandens, sutrikti natrį iš organizmo išskiriantis diuretikų poveikis. Be to, gali sumažėti kraujospūdį mažinančių vaistų antihipertenzinis poveikis (žr. 4.5 skyrių). Dėl to jautriems žmonėms gali prasidėti arba pasunkėti edema, širdies nepakankamumas arba hipertenzija. Rizikos grupių ligoniams rekomenduojamas klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrių).

Hiperkalemija.

Hiperkalemiją gali sukelti cukrinis diabetas ar kiti kartu vartojami vaistai, kurie, kaip žinoma, didina kalio koncentraciją kraujyje (žr. skyrių 4.5). Tokiais atvejais reikia reguliariai tirti kalio kiekį.

Kiti įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nepageidaujamas poveikis dažniau vargina senyvo amžiaus, sunkios būklės ar nusilpusius asmenis, kuriems reikalinga atidi priežiūra. Kaip ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo atveju, ypatingo dėmesio reikia senyvo amžiaus ligoniams, kuriems dažnai pasitaiko inkstų, kepenų ir širdies veiklos sutrikimai. Senyviems žmonėms vartojant NVNU nepageidaujamų reakcijų atsiranda dažniau, ypač kraujavimas iš virškinimo trakto ir perforacija, kurie gali būti mirtini (žr. 4.2 skyrių).

Kaip ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, meloksikamas gali slėpti infekcinės ligos simptomus.

Meloksikamo, kaip ir bet kurio kito vaisto, slopinančio ciklooksigenazės/prostaglandinų sintezę, vartojimas, gali sutrikdyti vaisingumą. Nerekomenduojama šiuos vaistus vartoti bandančioms pastoti moterims. Moterys, kurioms sunku pastoti ar kurioms yra atliekami vaisingumo tyrimai, reikia apsvarstyti galimybę nutraukti meloksikamo vartojimą..

Šio vaisto sudėtyje yra laktozės.

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas sutrikimas- galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Farmakodinaminė sąveika

Kiti NVNU ir acetilsalicilo rūgštis 3 g per parą ir didesnė dozė

Derinimas (žr. 4.4 skyrių) su kitais NVNU, įskaitant acetilsalicilo rūgštį, vartojamą uždegimą slopinančiomis dozėmis (≥1 g vienkartine doze arba ≥3 g paros doze) nerekomenduojamas, nes per sinergistinį poveikį gali padidėti virškinamojo trakto opų atsiradimo ir kraujavimo rizika.

Kortikosteroidai (pvz., gliukokortikoidai)

Vartojant kartu su kortikosteroidais reikia laikytis atsargumo, nes padidėja kraujavimo iš virškinimo trakto ir jo išopėjimo rizika.

Antikoaguliantai arba heparinas, vartojamas gydomosiomis dozėmis arba geriatrijai

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimo reikšmingai padidėja kraujavimo rizika. NVNU gali sustiprinti antikoaguliantų, pvz. varfarino, veikimą (žr. 4.4 skyrių). Todėl NVNU ir geriamųjų antikoaguliantų arba heparino, skiriamo gydomosiomis dozėmis ar geriatrijos tikslu, vartoti kartu nerekomenduojama (žr. 4. 4 skyrių). 

Kitu tikslu vartojant heparino reikia laikytis atsargumo, nes padidėja kraujavimo rizika.

Jei minėtų vaistų kartu vartoti būtina, reikia atidžiai stebėti INR (protrombino laiką).

Tromboliziniai vaistai ir antitrombocitiniai vaistiniai preparatai

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir virškinimo trakto gleivinės pažeidimo yra didesnė kraujavimo rizika.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

Padidėja kraujavimo rizika.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

Padidėja kraujavimo rizika.

Diuretikai, angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sumažinti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistų poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija potencialiai sumažėjusi(dehidruotiems ar pagyvenusiems pacientams), skiriant AKF inhibitorių ar angiotenzino II receptorių antagonistų ir ciklooksigenazės inhibitorių, galimas tolimesnis inkstų funkcijos pablogėjimas, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą (kuris paprastai būna grįžtamas). Todėl kartu vartoti šiuos vaistus reikia atsargiai,ypatingai senyvo amžiaus žmonėms. Jeigu ligoniui bus skiriama vartoti šių vaistų kartu, prieš pradedant gydymą būtina sureguliuoti skysčių kiekį organizme, ištirti inkstų funkciją ir ją tirti periodiškai gydymo metu (žr. skyrių 4.4).

Kiti antihipertenziniai vaistai (pvz. beta adrenoblokatoriai)

Gali sumažėti beta adrenoblokatorių antihipertenzinis poveikis (dėl prostaglandinų slopinimo).

Kalcineurino inhibitoriai (pvz.: ciklosporinas, takrolimuzas)

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, veikdami prostaglandinų apykaitą inkstuose, gali padidinti kalcineurino inhibitorių nefrotoksinį poveikį inkstams. Jeigu šių vaistų vartojama kartu, būtina tirti inkstų funkciją (ypač senyvo amžiaus žmonėms).

Intrauterininės kontraceptinės priemonės

Intrauterininių kontraceptinių priemonių efektyvumo sumažėjimas dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo jau anksčiau buvo pastebėtas, tačiau reikalingas detalesnis patvirtinimas.

Farmakokinetinė sąveika (meloksikamo poveikis kitų vaistų farmakokinetikai).

Litis

Dėl sumažėjusio ličio šalinimo inkstuose, didėja ličio kiekis kraujyje, kuris gali pasiekti toksinį lygį. Vartoti šiuos vaistus kartu nerekomenduojama (žr. skyrių 4.4). Jeigu šią vaistų kombinaciją vartoti būtina, reikia atidžiai matuoti ličio koncentraciją plazmoje pradedant gydymą meloksikamu, koreguojant jo dozę ir nutraukiant meloksikamo vartojimą.

Metotreksatas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sumažinti metotreksato sekreciją per inkstų kanalėlius, taip padidindami metotreksato koncentraciją plazmoje. Dėl šios priežasties didelėmis metotreksato dozėmis (daugiau nei 15 mg per savaitę) gydomiems ligoniams nerekomenduojama kartu vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (žr. skyrių 4.4).

Gydant ligonius net ir mažomis metotreksato dozėmis, ypač esant sutrikusiai ligonių inkstų veiklai, reikėtų atsižvelgti į nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir metotreksato preparatų sąveikos riziką. Jeigu toks gydymas būtinas, reikia stebėti inkstų funkciją ir atlikti kraujo ląstelių kiekio tyrimus. Atsargiai reikia skirti NVNU ir metotreksato, vartojant juos kartu trijų dienų laikotarpiu, nes tokiu atveju metotreksato koncentracija plazmoje išauga ir didėja jo toksiškumas.

Nors metotreksato (15 mg/per savaitę) farmakokinetikai žymios įtakos meloksikamas neturėjo, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad NVNU gali stiprinti metotreksato toksinį poveikį kraujodarai (žr. skyrių 4.8).

Farmakokinetinė sąveika (kitų vaistų poveikis meloksikamo farmakokinetikai).

Kolestiraminas

Kolestiraminas pagreitina meloksikamo eliminaciją, trikdydamas jo enterohepatinę cirkuliaciją. Meloksikamo klirensas padidėja 50%, jo skilimo pusperiodis sumažėja iki 13±3 valandų. Ši sąveika žymios klinikinės reikšmės neturi. 

Meloksikamo vartojant kartu su antacidiniais preparatais, cimetidinu ir digoksinu klinikai reikšmingos farmakokinetinės vaistų sąveikos nenustatyta.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Prostaglandinų inhibitoriai gali neigiamai veikti nėštumą ir(ar) embiono/vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys parodė, kad vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius ankstyvuoju nėštumo metu, didėja persileidimo rizika, netaisyklingo vaisiaus širdies išsivystymo ir gastroschizės rizika. Absoliuti širdies apsigimimų rizika padidėjo nuo 1% iki 1,5%. Manoma, kad rizika didėja priklausomai nuo dozės dydžio ir vartojimo trukmės. Skiriant prostaglandinų sintezės inhibitorių gyvūnams, padidėjo preimplantacinis, postimplantacinis ir embriofetalinis mirtingumas. Taip pat padidėjo įvairių apsigimimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimus, atvejų skiriant prostaglandinų sintezės inhibitorių gyvūnams organų formavimosi laikotarpiu. Pirmojo ir antrojo nėštumo trimestro metu meloksikamo negalima vartoti, nebent tikrai tai būtų būtina. Jeigu meloksikamo vartoja bandančios pastoti moterys, ar nėščiosios pirmojo ir antrojo nėštumo trimestro metu, turi būti skiriama mažiausia efektyvi vaisto dozė, trumpiausią gydymo laiką

Per paskutinius tris nėštumo mėnesius visi prostaglandinų sintezės inhibitoriai gali:

- turėti toksinį poveikį vaisiaus širdžiai ir plaučiams (dėl priešlaikinio vaisiaus arterinio latako (ductus arteriosus) užsidarymo ir plaučių hipertenzijos);

- sukelti vaisiaus inkstų disfunkciją, kuri gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo su oligo-hidroamnionu;

- nėštumo pabaigoje slopinti motinos ir vaisiaus krešėjimą ir pailginti kraujavimo laiką (net ir vartojant juos mažomis dozėmis);

- slopinti gimdos susitraukimus, dėl ko gali vėluoti gimdymas ir ilgėti gimdymo trukmė.

Todėl, meloksikamo draudžiama vartoti paskutinius tris nėštumo mėnesius.

Žindymas

Nors specifinės patirties vartojant meloksikamo nėra, žinoma, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo patenka į motinos pieną. Žindančioms moterims vaisto vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Nėra atlikta specifinių tyrimų dėl poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Remiantis farmakodinaminėm savybėm, bei pastebėtais nepageidaujamais reiškiniais, meloksikamas greičiausiai neturi jokio neigiamo arba turi labai nežymų poveikį šiems sugebėjimams. Jeigu pasireiškia regėjimo sutrikimai ar mieguistumas, galvos svaigimas ar kiti centrinės nervų sistemos sutrikimai, patartina nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

a) Bendras apibūdinimas 

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač vartojimas didelėmis dozėmis ir ilgai) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). 

Pranešama apie su gydymu NVNU susijusią edemą, hipertenziją ir širdies nepakankamumą.

Dažniausiai stebėti nepageidaujamo poveikio reiškiniai yra susiję su virškinimo traktu. Gali atsirasti pepsinių opų, virškinimo trakto perforacija arba kraujavimas iš jo, kartais pavojingas gyvybei, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Buvo gauta pranešimų dėl pykinimo, vėmimo, viduriavimo, vidurių pūtimo, vidurių užkietėjimo, dispepsijos, pilvo skausmo, kraujo išmatose, vėmimo su krauju, opinio stomatito, kolito ir Krono ligos paūmėjimo (žr. 4.4 skyrių), atsiradusių gydymosi metu. Rečiau buvo pastebėtas gastritas.

Toliau išvardytos nepageidaujamų reakcijų dažnis nustatytas remiantis 27 klinikinių tyrimų metu, gydant pacientus ne mažiau kaip 14 dienų, pastebėtais nepageidaujamais reiškiniais. Informacija paremta 3750 pacientų, kurie iki vienerių metų, kasdien buvo gydomi 7,5 arba 15 mg meloksikamo dozėmis tablečių arba kapsulių forma, klinikinių tyrimų duomenimis.

Nepageidaujami reiškiniai, kurie buvo pastebėti pateikus vaistinį preparatą į rinką, taip pat pateikiami.

Nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal dažnį, kuris apibūdinamas taip:

labai dažni: (≥ 1/10); dažni (≥ 1/100, < 1/10); nedažni (≥ 1/1000, < 1/100); reti (≥ 1/10000, < 1/1000); labai reti (< 1/10000), nežinomi (negali būti nustatyti pagal turimus duomenis)

b) Nepageidaujamų reiškinių lentelė

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni: anemija.

Reti: kraujo ląstelių pakitimai (įskaitant baltųjų kraujo ląstelių kiekio pakitimus): leukocitopenija; tombocitopenia

Labai reti: yra duomenų apie agranulocitozės atvejus (žr. c dalį).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni: alerginės reakcijos kitos negu : anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos

Dažnis nežinomas: : anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos.

Psichikos sutrikimai

Reti: nuotaikos sutrikimai, nemiga ir naktiniai košmarai.

Dažnis nežinomas: sumišimas, disorentacija

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas.

Nedažni: mieguistumas, svaigulys, nemiga

Akių sutrikimai

Reti: regėjimo sutrikimai, įskaitant matymą lyg pro miglą, konjunktyvitas

Ausų sutrikimai

Nedažni: galvos sukimasis

Reti: spengimas ausyse

Širdies sutrikimai

Reti: palpitacija

Buvo aprašyti širdies nepakankamumo, susijusio su NVNU vartojimu, atvejai

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni: hipertenzija (žr. skyrių 4.4), veido paraudimas.

Kvėpavimo, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: kai kuriems asmenims, alergiškiems acetilsalicilo rūgščiai (t.y. aspirinui) ar kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, gali atsirasti astma.

Virškinamojo trakto sutrikimai

Labai dažni: dispepsija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, meteorizmas, viduriavimas.

Nedažni: okultinis ar makroskopinis kraujavimas į virškinamąjį traktą, stomatitas, gastritas, eruktacja

Reti: virškinamojo trakto opos, ezofagitas, kolitas.

Labai reti: virškinamojo trakto prakiurimas

Peptinės opos, virškinamojo trakto prakiurimas ar kraujavimas iš virškinimo trakto kartais gali būti sunkūs (ypač pagyvenusiems žmonėms) (žr. skyrių 4.4).

Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: kepenų funkcijos sutrikimai (padidėjęs transaminazių ar bilirubino kiekis)

Labai reti: hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažni: niežėjimas, angioedema, bėrimas.

Reti: dilgėlinė, sunkios odos alrginės reakcijos: Stivenso-Džonsono sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė

Labai reti: pūslinis dermatitas, multiforminė eritema

Dažnis nežinomas: padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažni: natrio ir vandens susilaikymas, hiperkalemija (žr. skyrių 4.4 ir 4.5), inkstų funkcijos testų rodmenų pakitimai (kretinino kiekio ir/ar serumo šlapalokiekio padidėjimas)

Labai reti: ūmus funkcinis inkstų nepakankamumas iš dalie pacientams, turintiems rizikos veiksnių (žr. skyrių 4.4)

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: edema, įskaitant apatinių galūnių edemą.

c) Informacija apibūdinanti sunkias individualias ir (ar) dažnas nepageidaujamas reakcijas

Pasitaikė labai retų agranulocitozės atvejų ligoniams, gydomiems meloksikamu ir kitais potencialiai mielotoksiniais vaistais (žr. skyrių 4.5).

d) Nepageidaujami reiškiniai, kurių, vartojant meloksikamą, nebuvo pastebėta, tačiau kurie pasireiškė vartojant kitus tos pačios grupės vaistus

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4,4 skyrių).

Pastebėti labai reti organinio inkstų pažeidimo atvejai, kurie baigiasi ūminiu inkstų nepakankamumu: intersticinis nefritas, ūminė inkstų kanalėlių nekrozė, nefrozinis sindromas, inkstų spenelių nekrozė (žr. skyrių 4.4).  

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo simptomai paprastai pasireiškia letargija, mieguistumu, pykinimu, vėmimu ir skausmais epigastriume, kurie paprastai praeina gydant palaikomosiomis priemonėmis. Galimas kraujavimas į virškinamąjį traktą. Sunkus apsinuodijimas gali sukelti hipertenziją, ūmų inkstų nepakankamumą, kepenų funkcijos sutrikimą, slopinti kvėpavimą, sukelti komą, traukulius, širdies ir kraujagyslių kolapsą ir širdies sustojimą. Tiek gydomoji, tiek per didelė nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dozė gali sukelti anafilaktoidinę reakciją.

Perdozavus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, ligoniams reikia taikyti simptominį ir palaikomąjį gydymą. Klinikinio tyrimo metu buvo pademonstruotas pagreitintas preparato pasišalinimas, skiriant gerti 4 g kolestiramino tris kartus per parą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, oksikamai, ATC kodas ‑ M01AC06

Meloksikamas yra oksikamų grupės nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU), turintis priešuždegiminių, skausmą malšnančių ir karščiavimą mažinančių savybių.

Priešuždegiminis meloksikamo poveikis buvo įrodytas naudojant klasikinius uždegimo modelius. Kaip ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, preparato tikslus veikimo mechanizmas nėra žinomas. Tačiau, yra bent vienas veikimo būdas, būdingas visiems NVNU (įskaitant meloksikamą): prostaglandinų, kurie yra žinomi kaip uždegimo mediatoriai, biosintezės slopinimas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Meloksikamas yra gerai absorbuojamas virškinimo trakte (biologinis praeinamumas išgėrus preparato (kapsulę)   yra 89%). Tabletės, geriamoji suspensija ir kapsulės yra bioekvivalentiškos.

Suvartojus vieną meloksikamo dozę, maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama per dvi valandas (išgėrus suspensiją) ir per 5-6 valandas (išgėrus kapsulę ar tabletę).

Vartojant kartotines dozes, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi po 3 – 5 parų. Vartojant po 7,5 mg vieną kartą per parą, mažiausios ir didžiausios vaisto koncentracijos plazmoje svyravimas yra 0,4‑1 mg/ml, vartojant po 15 mg - 0,8‑2 mg/ml ribose (C_min ir C_max nekinta). Pastovi maksimali meloksikamo koncentracija plazmoje pasiekiama per penkias šešias valandas suvartojus tabletę, kapsulę ar geriamąją suspensiją. Vaisto vartojant nuolat ilgiau negu metus, jo koncentracija plazmoje būna panaši į pirmą kartą nusistovėjusią pusiausvyrinę šio vaisto koncentraciją plazmoje. Meloksikamo vartojimas valgio metu neturi įtakos jo įsisavinimui.

Pasiskirstymas

Meloksikamas labai stipriai susijungia su plazmos baltymais, daugiausia su albuminu (99%). Meloksikamas prasiskverbia į sinovijos skystį, kuriame jo koncentracija siekia pusę koncentracijos, pasiekiamos plazmoje. Pasiskirstymo tūris yra žemas, vidutiniškai 11 L. Skirtumas tarp atskirų individų siekia apie 30‑40%.

Biotransformacija

Beveik visas meloksikamas biotransformuojamas kepenyse. Šlapime buvo rasti keturi skirtingi meloksikamo metabolitai, visi jie farmakodinamiškai neaktyvūs. Pagrindinis metabolitas 5‘‑karboksimeloksikamas (60% dozės) susidaro oksiduojant tarpinį metabolitą 5’‑hidroksimetilmeloksikamą, kuris yra šalinamas mažesniu kiekiu (9% dozės). Tyrimai in vitro leidžia manyti, kad CYP 2C9 vaidina svarbų vaidmenį šiame metaboliniame procese, nedaug prisidedant CYP 3A4 izofermentui. Oksidaciniame procese, kuriame dalyvauja peroksidazė, greičiausia, susidaro kiti du metabolitai (16% ir 4% pavartotos dozės).

Šalinimas

Meloksikamas daugiausia išsiskiria metabolitų pavidalu ir jie vienodais kiekiais aptinkami tiek šlapime, tiek išmatose. Mažiau nei 5% meloksikamo paros dozės su išmatomis pašalinama nepakitusio, tačiau šlapime galima aptikti tik nepakitusio meloksikamo pėdsakus. Vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra apie 20 valandų. Bendras plazmos klirensas sudaro apytiksliai 8 ml/min.

Linijiškumas/nelinijiškumas

Meloksikamas demonstruoja linijinę farmakokinetiką terapinių dozių diapazone nuo 7,5 mg ir 15 mg pavartojus per os ar injekavus preparato į raumenis.

Ypatingos pacientų grupės

Kepenų/inkstų nepakankamumas:

Nei lengvas nei vidutinis kepenų ar inkstų nepakankamumas neturi žymaus poveikio meloksikamo farmakokinetikai. Terminalinio inkstų nepakankamumo atveju, padidėjęs meloksikamo pasiskirstymo tūris gali įtakoti didesnę laisvo meloksikamo koncentraciją, todėl sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams negalima viršyti 7,5 mg paros dozės (žr. skyrių 4.2).

Senyvo amžiaus žmonės:

Kai plazmoje nusistovi pusiausvyrinė vaisto koncentracija, vidutinis plazmos klirensas senyviems pacientams yra šiek tiek mažesnis negu jaunesniems žmonėms.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis meloksikamo veikimas buvo nustatytas ikiklinikinių tyrimų metu, ir jis yra toks pat, kaip ir visų NVNU. Vartojant dideles vaisto dozes, gali atsirasti virškinamojo trakto opos ir erozijos, inkstų spenelių nekrozė.

Reprodukcijos tyrimai atlikti su žiurkėmis, parodė, kad skiriant gerti NVNU, sumažėja ovuliacijų skaičius, slopinama implantacija ir pasireškia toksinis poveikis embrionui (rezorbcijų padidėjimas), vartojant 1 mg/kg kūno svorio ir didesnes dozes motininėms žiurkių patelėms.

Toksinį poveikį sukelianti dozė (mg/kg kūno svorio) yra 10 arba 5 kartus didesnė už žmogui, sveriančiam 75 kg, rekomenduojamą atitinkamai 7,5 mg ir 15 mg gydomąją dozę. Nėštumo pabaigoje pasireiškiantis toksinis poveikis vaisiui yra būdingas ir visiems kitiems prostaglandinų sintezės inhibitoriams. Tyrimų in vivo ir in vitro metu mutageninio poveikio vaistas nesukėlė. Žiurkėms ir pelėms, kurios vartojo daug didesnę, negu rekomenduojama žmonėms, terapinę dozę, meloksikamas kancerogeninio poveikio rizikos nedidino.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė

Pregelifikuotas krakmolas

Laktozė monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Natrio citratas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVdC ir kietos aluminio folijos lizdinės plokštelės. Kartoninėje dėžutėje yra 7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 60, 100, 140, 280, 300, 500, arba 1000 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs atliekų tvarkymo reikalavimai

Specialių reikalavimų nėra.