Midazolam B.Braun

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Midazolam B. Braun 5 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 5 mg midazolamo, atitinkančio 5,56 mg midazolamo hidrochlorido.

Vienoje ampulėje, kurioje yra 1 ml tirpalo, yra 5 mg midazolamo, atitinkančio 5,56 mg midazolamo hidrochlorido.

Vienoje ampulėje, kurioje yra 3 ml tirpalo yra 15 mg midazolamo, atitinkančio 16,68 mg midazolamo hidrochlorido.

Vienoje ampulėje, kurioje yra 10 ml tirpalo yra 50 mg midazolamo, atitinkančio 55,60 mg midazolamo hidrochlorido.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: natris 2,2 mg/ml

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Skaidrus, bespalvis vandeninis tirpalas

(pH 2,9 – 3,7)

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Midazolam B. Braun yra trumpo poveikio miegą sukeliantis vaistinis preparatas, kuris skiriamas toliau nurodytais atvejais.

Suaugusiesiems 

• Nuraminimui (sedacijai), išliekant sąmonei, prieš diagnostines ar gydomąsias procedūras ir jų metu, kartu su vietine nejautra ar be jos.
• Anestezijai
  • Premedikacijai prieš anestezijos indukciją.
  • Anestezijos indukcijai.
  • Kaip raminamoji (sedacinė) sudedamoji dalis kombinuotosios anestezijos metu. 

• Sedacijai sukelti intensyviosios terapijos skyriuje.

Vaikams

• Nuraminimui, išliekant sąmonei, prieš diagnostines ar gydomąsias procedūras ir jų metu, kartu su vietine nejautra ar be jos.
• Anestezijai
• Premedikacijai prieš anestezijos indukciją.
• Sedacijai sukelti intensyviosios terapijos skyriuje.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

ĮPRASTINIS DOZAVIMAS

Midazolamas yra stiprus sedaciją sukeliantis preparatas, todėl jo dozę reikia titruoti ir švirkšti iš lėto. Titravimas būtinas tam, kad atsižvelgiant į klinikinį poreikį, fizinę būseną, amžių bei kartu vartojamus vaistinius preparatus, saugiai būtų sukeltas pageidaujamas raminamasis poveikis. Vyresniems nei 60 metų amžiaus, nusilpusiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams bei vaikams, dozė turi būti nustatoma ypač atsargiai bei atsižvelgiant į rizikos faktorius, susijusius su konkrečiu pacientu. Standartinės dozės pateikiamos lentelėje žemiau. Papildoma informacija pateikiama tekste po lentele. 

DOZAVIMAS NURAMINIMUI (SEDACIJAI), IŠLIEKANT SĄMONEI

Sedacijai, išliekant sąmonei, prieš diagnostines ar chirurgines procedūras midazolamas yra leidžiamas į veną. Dozė turi būti nustatoma individuliai ir titruojama, jos negalima suleisti greitai ar iš karto. Sedacija kiekvienam pacientui gali prasidėti individualiai, priklausomai nuo paciento fizinės būsenos bei dozavimo aplinkybių (pvz. injekcijos greičio ir dozės stiprumo). Prireikus vėliau pagal individualų poreikį gali būti skiriamos papildomos dozės. Suleidus preparatą poveikis prasideda maždaug po 2 minučių ir maždaug po 5 - 10 minučių jis būna didžiausias.

Suaugę

Midazolamą į veną reikia švirkšti lėtai, maždaug 1 mg per 30 sekundžių. Jaunesniems nei 60 metų pacientams pradinė dozė, t.y. 2 - 2,5 mg, skiriama 5-10 minučių prieš procedūros pradžią. Prireikus pakartotinai galima švirkšti po 1 mg. Tokiu atveju vidutinė bendra dozė yra 3,5 - 7,5 mg. Dažniausiai neprireikia didesnė nei 5 mg bendros dozės. Vyresniems nei 60 metų, nusilpusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams pradžioje turėtų būti skiriama 0,5 - 1 mg dozė. Jei reikia, pakartotinai galima skirti 0,5 - 1 mg papildomas dozes. Dažniausiai pakankama yra ne didesnė nei 3,5 mg bendra dozė.

Vaikų populiacija

Injekcija į veną: Midazolamo dozę reikia lėtai titruoti iki pasiekiamas pageidaujamas klinikinis efektas. Pradinę midazolamo dozę reikia sušvirkšti per 2 – 3 minutes ir palaukti 2 – 5 minutes, kol pasireikš visiška sedacija, ir tik po to pradėti procedūrą ar kartoti dozę. Jei būtina gilesnė sedacija, reikia toliau po truputį didinti dozę tol, kol bus pasiektas reikiamas sedacinis poveikis. Kūdikiams ir jaunesniems nei 5 metų vaikams gali būti reikalinga gerokai didesnės dozės (mg/kg) nei vyresniems vaikams ar paaugliams.

Jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai: Jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams yra ypač pavojinga kvėpavimo takų obstrukcija ir hipoventiliacija. Dėl šios priežasties jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams sedacija nerekomenduojama.

0,5 (6 mėnesių) – 5 metų vaikai: Pradinė dozė yra 0,05 - 0,1 mg/kg kūno svorio. Pageidaujamo stiprumo raminamajam poveikiui sukelti gali prireikti net 0,6 mg/kg kūno svorio bendros dozės, tačiau ji neturėtų viršyti 6 mg. Ilgesnis raminamasis poveikis ir hipoventiliacijos pavojus gali būti susiję su didesnėmis vaistinio preparato dozėmis.

6 – 12 metų vaikai: Pradinė dozė yra 0,025 - 0,05 mg/kg kūno svorio. Gali prireikti net 0,4 mg/kg kūno svorio, tačiau ji neturėtų viršyti 10 mg. Ilgesnis raminamasis poveikis ir hipoventiliacijos pavojus gali būti susiję su didesnėmis vaistinio preparato dozėmis.

12 – 16 metų vaikai: dozuoti reikia kaip suaugusiems žmonėms.

Vartojimas į tiesiąją žarną: Dažniausiai į tiesiąją žarną vartojama 0,3 - 0,5 mg/kg kūno svorio bendra midazolamo dozė. Iš ampulės injekcinis tirpalas sušvirkščiamas į tiesiąją žarną švirkštu, ant kurio galo pritvirtintas plastmasinis antgalis. Jei tirpalo tūris yra per mažas, į švikštą galima įsiurbti vandens, kad bendras tirpalo tūris būtų 10 ml. Visą reikalingą dozę reikėtų sušvirkšti iš karto ir, jei įmanoma, vaisto vartojimo į tiesiąją žarną nekartoti. Kadangi nepakanka patirties, jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams preparato vartoti į tiesiąją žarną nerekomenduojama.

Injekcija į raumenis: vartojamų dozių intervalas 0,05 - 0,15 mg/kg kūno svorio. Didžiausia bendra vaistinio preparato dozė turėtų neviršyti 10,0 mg. Šiuo būdu vaistinis preparatas turėtų būti vartojamas tik išimtiniu atveju. Kadangi injekcija į raumenis yra skausminga, medikamento geriau vartoti į tiesiąją žarną nei injekuoti į raumenis.

Vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, injekuoti didesnės nei 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo, nerekomenduojama. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml.

DOZAVIMAS ANESTEZIJOS METU

PREMEDIKACIJA

Atlikus premedikaciją, t.y. prieš pat procedūrą sušvirkštus midazolamo, pasireiškia sedacinis poveikis (atsiranda mieguistumas ar snaudulys bei sumažėja nerimas), taip pat blogiau atsimenami prieš operaciją buvę įvykiai. Midazolamas gali būti vartojamas kartu su anticholinerginiais preparatais. Jei atliekama premedikacija, 20 – 60 minučių prieš anestezijos pradžią midazolamo reikia sušvirkšti giliai į didžiuosius raumenis arba vaikams pageidautina į tiesiąją žarną (žr. toliau). Dėl skirtingo individualaus jautrumo preparatui po premdikacijos būtina tinkamai stebėti pacientą, kadangi gali atsirasti perdozavimo simptomų.

Suaugę

Kad atsirastų raminamasis poveikis ir būtų blogiau atsimenami prieš operaciją buvę įvykiai, jaunesniems nei 60 metų pacientams, kurių sveikatos būklė (pagal ASA (angl. American Society of Anesthesiologists - Amerikos Anesteziologų Draugija) vertinimo kriterijus) yra I ir II klasės, rekomenduojama į raumenis sušvirkšti 0,07 - 0,1 mg/kg kūno svorio midazolamo dozę. Jei midazolamas skiriamas vyresniems nei 60 metų, nusilpusiems ar sergantiems lėtinėmis ligomis pacientams, dozę reikia mažinti ir nustatyti, atsižvelgiant į kiekvieno ligonio būklę. Tokiu atveju rekomenduojama sušvirkšti į raumenis yra 0,025 - 0,05 mg/kg kūno svorio dozę. Įprastinė dozė yra 2 - 3 mg.

Vaikai

Vartojimas į tiesiąją žarną: Bendrą midazolamo dozę, kuri paprastai yra 0,3 - 0,5 mg/kg kūno svorio, reikėtų sušvirkšti į tiesiają žarną 15 – 30 min. prieš anestezijos pradžią. Iš ampulės injekcinis tirpalas sušvirkščiamas į tiesiąją žarną švirkštu, ant kurio galo yra pritvirtintas plastmasinis antgalis. Jei tirpalo tūris yra per mažas, į švikštą galima įsiurbti vandens, kad bendras tirpalo tūris būtų 10 ml.

Injekcija į raumenis: Kadangi injekcija į raumenis yra skausminga, šiuo būdu vaistinį preparatą reikia vartoti tik išimtiniu atveju. Midazolamo geriau vartoti į tiesiąją žarną, tačiau pastebėta, kad injekuojant į raumenis 0,08 - 0,2 mg/kg kūno svorio dozę, midazolamas yra saugus ir veiksmingas. 1 – 15 metų vaikams reikalingos santykinai didesnės dozės (jei vaistas dozuojamas kg kūno svorio) nei suaugusiems žmonėms.

Kadangi nepakanka patirties, jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams preparato vartoti nerekomenduojama.

Vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, injekuoti didesnės nei 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo, nerekomenduojama. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml.

INDUKCIJA

Suaugę

Jei anestezijos indukcijai midazolamo vartojama prieš skiriant kitus anestetikus, organizmo reakcija gali būti skirtinga, todėl pageidaujamam efektui, atitinkančiam paciento amžių ir sveikatos būklę, sukelti dozę reikia titruoti. Jei midazolamo vartojama prieš arba kartu su kitais intraveniniais ar inhaliaciniais anestezijos preparatais, pradinę kiekvieno preparato dozė reikia gerokai sumažinti. Pageidaujamas anestezijos lygis pasiekiamas laipsniškai titruojant dozę. Midazolamo dozę anestezijos indukcijai į veną reikia švirkšti iš lėto ir laipsniškai ją didinant. Kiekvieną ne daugiau kaip 5 mg padidintos dozės dalį reikia sušvirkšti per 20 – 30 sekundžių. Toliau dozę didinti galima tik po 2 minučių.

Jaunesniems nei 60 metų pacientams paprastai pakanka į veną sušvirkšti 0,15 - 0,2 mg/kg kūno svorio dozę. Jei jaunesniam nei 60 metų žmogui nedaryta premedikacija, dozė gali būti didesnė, 0,3 - 0,35 mg/kg kūno svorio į veną. Jei reikalinga visiška anestezijos indukcija, galima vartoti dozę, kuri yra 25 % didesnė už dozę, rekomenduojamą pacientui injekuoti iš pradžių. Be to indukciją galima užbaigti inhaliaciniais anestetikais. Jei organizmas vaisto poveikiui nejautrus, bendra dozė anestezijos indukcijai gali būti net 0,6 mg/kg kūno svorio, tačiau tokia didelė dozė gali ilginti atsibudimo po anestezijos periodą.

Vyresniems nei 60 metų, nusilpusiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, į veną reikia injekuoti 0,1 - 0,2 mg/kg kūno svorio dozę. Jei vyresniam nei 60 metų pacientui neatlikta premedikacija, paprastai anestezijos indukcijai reikalinga didesnė midazolamo dozė; tokiu atveju rekomenduojama pradžioje sušvirkšti 0,15 – 0,3 mg/kg kūno svorio dozę. Jei pacientui, kuris serga sunkia sistemine liga ar yra nusilpęs, premedikacija neatlikta, anestezijos indukcijai paprastai reikalinga mažesnė midazolamo dozė. Tokiu atveju paprastai pakanka į veną sušvirkšti 0,15 - 0,25 mg/kg kūno svorio dozę.

SEDACIJA KOMBINUOTOS ANESTEZIJOS METU

Suaugę

Raminamajam poveikiui sukelti kombinuotosios anestezijos metu midazolamo galima pakartotinai švirkšti į veną mažas dozes (0,03 - 0,1 mg/kg kūno svorio) arba nuolatinės infuzijos būdu lašinti į veną po 0,03 - 0,1 mg/kg kūno svorio per valandą, paprastai kartu su anelgetikais. Dozė ir intervalai tarp dozių gali būti skirtingi ir priklauso nuo individualios paciento reakcijos.

Vyresniems nei 60 metų, nusilpusiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams reikalingos mažesnės palaikomosios dozės.

SEDACIJA INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE

Pageidaujamas raminimas sukeliamas laipsniškai titruojant midazolamo dozę ir po to palaikomas nuolatinės infuzijos būdu, arba pakartotinai suleidžiama vienkartine doze, atsižvelgiant į klinikinį poreikį, paciento sveikatos būklę, amžių bei kartu vartojamus kitus vaistinius preparatus (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“).

Suaugę

Įsotinamoji dozė į veną: Iš lėto laipsniškai didinant skiriama 0,03 - 0,3 mg/kg kūno svorio. Kiekvieną 1 - 2,5 miligramais padidintos dozės dalį reikia suleisti per 20 – 30 sekundžių. Kitą padidintos dozės dalį galima leisti tik po 2 minučių. Jei yra hipovolemija, kraujagyslių spazmas ar hipotermija, įsotinamąją dozę reikia mažinti ar net praleisti. Kai midazolamas skiriamas kartu su stipriais analgetikais, pastarieji preparatai turi būti vartojami pirmiau, kadangi pasireiškus analgetikų sukeltam bet kokiam maksimaliam slopinimui galima saugiai titruoti raminamąjį midazolamo poveikį.

Palaikomoji dozė į veną: Dozės gali svyruoti nuo 0,03 iki 0,2 mg/kg kūno svorio per valandą. Jei yra hipovolemija, kraujagyslių spazmas ar hipotermija, palaikomąją dozę reikia mažinti. Būtina reguliariai sekti sedacinį poveikį. Esant ilgalaikei sedacijai, gali atsirasti toleravimas, todėl gali reikėti didesnės dozės.

Vyresni nei 6 mėnesių amžiaus vaikai

Intubuotiems ir ventiliuojamiems vaikams įsotinamoji dozė yra 0,05 - 0,2 mg/kg kūno svorio. Pageidaujamam klinikiniam poveikiui sukelti šią dozę reikia lėtai, t.y. ne trumpiau kaip per 2 – 3 minutes, injekuoti į veną. Midazolamo į veną negalima injekuoti greitai. Vėliau nuolatinė preparato dozė skiriama nepertraukiama infuzija į veną 0,06 - 0,12 mg/kg kūno svorio per valandą (1 – 2 µg/kg kūno svorio per minutę). Infuzijos greitis pagal poreikį gali būti didinamas arba mažinamas (paprastai skirtumas nuo pradinio iki paskesnio infuzijos greičio - 25 %) arba siekiant padidinti ar palaikyti norimą poveikį, gali būti papildomai injekuojama midazolamo į veną.

Pradedant infuzuoti midazolamo kraujotakos nepakankamumu sergantiems pacientams, įprasta įsotinamoji dozė turi būti titruojama lėtai didinant mažu vaisto kiekiu ir pacientas turi būti nuolat stebimas, kadangi šiuo atveju gali dažniau sutrikti kraujotaka, pvz. atsirasti hipotenzija. Be to minėtiems pacientams yra pavojingesnis midazolamo sukeliamas kvėpavimo slopinimas, todėl būtina atidžiai stebėti šių pacientų kvėpavimo dažnį ir kraujo įsotinimą deguonimi.

Naujagimiai ir jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiai

Midazolamas turi būti skiriamas nuolatinės infuzijos būdu į veną. Trumpesnio nei 32 savaičių nėštumo neišnešiotiems naujagimiams medikamentą lašinti pradedant 0,03 mg/kg kūno svorio per valandą (0,5 µg/kg kūno svorio per minutę), o ilgesnio kaip 32 savaičių nėštumo neišnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiams - 0,06 mg/kg kūno svorio per valandą (1 µg/kg kūno svorio per minutę).

Intraveninė įsotinimo dozė nerekomenduojama neišnešiotiems naujagimiams, naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, geriau pirmas keletą valandų medikamentą lašinti didesniu greičiu, kol kraujo plazmoje nusistovės reikalinga terapinė koncentracija. Infuzijos greitį reikia dažnai ir atidžiai peržiūrėti, ypač po pirmųjų 24 valandų, tam kad būtų vartojama mažiausia galima veiksminga dozė ir organizme vaisto kauptųsi kiek galima mažiau.

Būtina atidžiai stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi.

Neišnešiotiems naujagimiams, naujagimiams ir vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, nerekomenduojama injekuoti didesnės nei 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml koncentracijos.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas midazolamui, benzodiazepinams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Sedacijai sukelti pacientams, jei yra sunkus kvėpavimo nepakankamumas arba ūmus kvėpavimo slopinimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Midazolamo galima vartoti tik tokiu atveju, jei yra parengta gaivinimo įranga, atitinkanti paciento amžių ir dydį, kadangi į veną vartojamas midazolamas gali slopinti širdies raumens susitraukimus bei sukelti apnėją. Retais atvejais pastebėta sunkaus nepageidaujamo poveikio širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų sistemai atvejų, įskaitant kvėpavimo slopinimą, apnėją, kvėpavimo ir/ar širdies sustojimą. Tokių gyvybei pavojingų reiškinių gali atsirasti dažniau, kai vaistinio preparato injekuojama per greitai ar kai paskirta per didelė dozė. Jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiams yra labai pavojinga kvėpavimo takų obstrukcija bei hipoventiliacija, todėl klinikiniam poveikiui sukelti reikalingą dozę būtina titruoti labai lėtai, ir atidžiai stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. 

Dėl skirtingo individualaus jautrumo midazolamui po premedikacijos būtina tinkamai stebėti pacientą, kadangi gali atsirasti perdozavimo simptomų. 

Reikia laikytis ypatingų atsargumo priemonių, kai midazolamas yra skiriamas didelės rizikos pacientams:

- vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės;

- nusilpusiems arba sergantiems lėtinėmis ligomis pacientams, pvz.:

- pacientams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo sistemos nepakankamumas;

- pacientams, kuriems yra lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, kepenų ar širdies funkcijų sutrikimai;

- vaikams, kurių širdies ir kraujagyslių sistema nestabili.

Šiems didelės rizikos pacientams reikalinga mažesnė vaistinio preparato dozė (žr. 4.2 skyrių „Dozavimas ir vartojimo metodas“). Be to reikia nuolat stebėti ar neatsirado ankstyvųjų gyvybinės veiklos funkcijų sutrikimo požymių.

Benzodiazepinai atsargiai turi būti skiriami pacientams, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistais.

Midazolamo, kaip ir kitų CNS slopinančių ir (arba) raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų, pacientams sergantiems generalizuota miastenija reikia vartoti ypač atsargiai.

Tolerancija

Buvo pastebėtas nežymus midazolamo veiksmingumo sumažėjimas, kai jis buvo ilgai vartojamas sedacijai sukelti intensyvios terapijos skyriuje gydomiems pacientams.

Priklausomybė

Jei midazolamas intensyvios terapijos skyriuje skiriamas ilgai sedacijai sukelti, reikia atsiminti, kad šis preparatas gali sukelti fizinę priklausomybę. Priklausomybės rizika didėja jei preparato vartojama ilgiau ir (ar) didesnė dozė.

Nutraukimo sindromas

Jei intensyvios terapijos skyriuje midazolamu sukeliamas ilgas sedacinis poveikis, gali atsirasti fizinė priklausomybė, todėl staiga nutraukus gydymą gali atsirasti nutraukimo sindromo simptomų. Gali pasireikšti galvos, raumenų skausmas, nerimas, įtampa, neramumas, konfūzija, irzlumas, atoveiksmio nemiga, nuotaikos pokyčiai, haliucinacijos ir traukuliai. Kadangi staiga nutraukus gydymą, nutraukimo simptomų gali atsirasti dažniau, rekomenduojama dozę mažinti laipsniškai.

Amnezija

Midazolamas sukelia anterogradinę amneziją (dažnai šis efektas yra labai pageidaujamas prieš diagnostines ar chirurgines procedūras bei jų metu), kurios trukmė yra tiesiogiai susijusi su skiriama preparato doze. Ilgesnė amnezija gali sukelti problemų ambulatoriniams ligoniams, kai jie iškart po procedūros išleidžiami į namus. Po parenteralinės midazolamo injekcijos pacientas gali išvykti iš ligoninės ar konsultacinio skyriaus tik kartu su jį lydinčiuoju asmeniu.

Paradoksinės reakcijos

Vartojant midazolamą gali pasireikšti sekančios paradoksinės reakcijos: sujaudinimas, nevalingi judesiai, įskaitant toninius/kloninius traukulius ir raumenų tremorą, hiperaktyvumas, priešiškumas, įniršis, agresyvumas, staigus sujaudinimas ir smurto protrūkis. Minėti sutrikimai gali pasireikšti vartojant preparatą didelėmis dozėmis ir (arba) kai per greitai jo injekuojama. Šių reakcijų dažniausiai pastebėta vaikams ir pagyvenusiems pacientams.

Sulėtėjusi midazolamo eliminacija

Midazolamo eliminacija gali pakisti pacientams, vartojantiems junginius, kurie slopina arba sužadina CYP3A4 fermentų aktyvumą (žr. 4.5 skyrių).

Midazolamo eliminacija taip pat gali būti sulėtėjusi pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi ir sumažėjęs širdies išmetimo tūris bei naujagimiams (žr. 5.2 skyrių).

Neišnešioti kūdikiai ir naujagimiai

Dėl didesnės kvėpavimo sustojimo rizikos sukeliant sedaciją neišnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams, kurie gimė neišnešioti, patariama laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių. Būtina nuolat stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi.

Naujagimiams negalima vaisto švirkšti greitai.

Naujagimių organų veikla yra silpnesnė ir (arba) nesubrendusi, juos labiau pažeidžia stipresnis ir (arba) ilgesnis midazolamo poveikis kvėpavimo sistemai.

Vaikams, kurių širdies ir kraujagyslių sistema nestabili pastebėta nepageidaujamo poveikio kraujotakai reiškinių, todėl reikia vengti vaikams greitai vaisto švirkšti į veną. 

Midazolam B. Braun 1 mg/ml injekcinio tirpalo sudėtyje yra 3,5 mg natrio viename mililitre tirpalo. Skiriant didesnį tirpalo kiekį (pvz.daugiau nei 6,4 ml atitinkamai daugiau nei 1 mmol natrio), reikia atsižvelgti į šią aplinkybę, jei pacientui paskirta dieta, kai reikia kontroliuoti suvartojamą natrio kiekį.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Beveik visą midazolamą metabolizuoja citochromo P450 (CYP450) sistemos izofermentas CYP3A4, todėl CYP3A4 inhibitoriai (žr. 4.4 skyrių) ir aktyvatoriai bei kitos veikliosios medžiagos (žr. žemiau), gali sąveikauti su midazolamu.

Kadangi nemaža dalis midazolamo metabolizuojama pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu, parenteriniu būdu vartojamam vaistiniam preparatui metabolinė sąveika teoriškai turėtų daryti mažesnę įtaką ir šios sąveikos klinikinė reikšmė turėtų būti mažesnė.

Itrakonazolas, flukonazolas ir ketokonazolas

Geriant midazolamo kartu su kai kuriais azolo grupės priešgrybeliniais preparatais (itrakonazolu, flukonazolu, ketokonazolu) plazmoje reikšmingai padidėja midazolamo koncentracija bei pailgėja jo pusinės eliminacijos periodas, todėl galimas stipresnis psichosedacijos tyrimų sutrikimas. Pusinės eliminacijos periodas vietoje maždaug 3 valandų gali užtrukti net iki 8 valandų.

Jei trumpalaikė sedacija sukeliama viena greitai sušvirkščiama midazolamo doze, klinikai reikšmingos itrakonazolo įtakos midazolamo poveikio stiprumui ir trukmei nebūna, todėl dozės koregavimas nebūtinas. Vartojant didelę midazolamo dozę arba jo ilgai infuzuojant pacientams, gydomiems itrakonazolu, flukonazolu ar ketokonazolu, pvz. intensyvios terapijos skyriuje, gali pasireikšti ilgai trunkantis migdomasis poveikis, lėčiau išnykti migdomasis poveikis bei pasireikšti kvėpavimo slopinimas, todėl preparato dozę reikia koreguoti.

Verapamilis ir diltiazemas

Į veną suleisto midazolamo ir verapamilio ar diltiazemo sąveikos tyrimų in vivo neatlikta.

Tačiau, kaip yra tikėtina, vartojant midazolamo per os kartu su minėtais kalcio kanalų blokatoriais, atsiranda klinikai reikšmingų midazolamo farmakokinetikos pokyčių: beveik dvigubėja pusinės eliminacijos periodas ir maksimaliai padidėja vaistinio preparato kiekis plazmoje, todėl visą stipraus raminamojo poveikio laikotarpį būna sumažėjęs gebėjimas atlikti koordinacijos ir pažinimo funkcijos tyrimų užduotis. Skiriant midazolamą per os, rekomenduojama koreguoti dozę. Nors midazolamas, skiriamas trumpalaikiam raminamajam poveikiui sukelti, klinikai reikšmingos sąveikos tikriausiai nesukels, šio preparato injekuoti į veną kartu su verapamiliu ar diltiazemu reikia atsargiai.

Makrolidų grupės antibiotikai: Eritromicinas ir klaritromicinas

Jei midazolamo geriama kartu su eritromicinu ar klaritromicinu, įvairių tyrimų duomenimis maždaug keturis kartus padidėja midazolamo AUC ir daugiau nei dvigubai - pusinės eliminacijos periodas. Psichomotorikos tyrimų metu nustatyta didelių pokyčių, todėl patariama koreguoti vartojamo per os midazolamo dozę, kadangi pastebimai lėčiau išnyksta preparato poveikis.

Jei trumpalaikis raminamasis poveikis sukeliamas viena greitai sušvirkščiama midazolamo doze, klinikai reikšmingos eritromicino įtakos midazolamo poveikio stiprumui ir trukmei nebūna, nors nustatyta, jog šio preparato plazmos klirensas reikšmingai sumažėja. Todėl midazolamo injekuoti kartu su eritromicinu ar klaritromicinu reikia atsargiai. Klinikai svarbios midazolamo sąveikos su kitais makrolidų grupės antibiotikais nepastebėta.

Cimetidinas ir ranitidinas

Jei ligoniui, kuris per parą vartoja 800 mg ir daugiau cimetidino, į veną injekuojama midazolamo, nežymiai padidėja pastovi midazolamo koncentracija plazmoje, dėl šios priežasties lėčiau išnyksta vaisto poveikis, tuo tarpu kartu vartojamas ranitidinas tokio poveikio neturi. Cimetidinas ir ranitidinas nedaro įtakos geriamo midazolamo farmakokinetikai. Minėti duomenys rodo, kad pacientui, kuris vartoja įprastines cimetidino (t.y. 400 mg per parą) ir ranitidino dozes, į veną ledžiamo midazolamo dozės koreguoti nereikia.

Sakvinaviras

12 sveikų savanorių, kurie 3 kartus per dieną vartojo po 1200 mg sakvinaviro, po 3 ar 5 dienų į veną suleidus 0,05 mg/kg kūno svorio midazolamo dozę, jo klirensas sumažėjo 56% ir nuo 4,1 iki 9,5 valandos pailgėjo pusinės eliminacijos periodas. Sakvinaviras sustiprino tik subjektyvujį midazolamo poveikį (pagal regimojo panašumo skalės rodmenį „bendrasis vaisto poveikis“).

Vadinasi vienkartinę midazolamo dozę, kuri skiriama kartu su sakvinaviru ir suleidžiama į veną iš karto, vartoti galima. Tačiau, jeigu atliekama ilgalaikė midazolamo infuzija, dėl galimo lėtesnio preparato poveikio išnykimo, rekomenduojama mažinti bendrąją dozę (žr. 4.4 skyrių).

Kiti proteazių inhibitoriai: ritonaviras, indinaviras, nelfinaviras ir amprenaviras

Į veną sušvirkšto midazolamo ir kitų proteazės inhibitorių sąveika in vivo neištirta. Atsižvelgiant į tai, kad sakvinaviras palyginti su kitais proteazės inhibitoriais, yra silpniausias CYP3A4 inhibitorius, ilgesnės infuzijos metu midazolamo dozę reikėtų sistemingai mažinti, jeigu šio preparato skiriama kartu ne tik su sakvinaviru, bet ir kitais proteazės inhibitoriais.

CNS slopinančios medžiagos

Kiti raminamieji preparatai gali stiprinti midazolamo poveikį.

Vaistiniams preparatams, kurie slopina CNS, priklauso opiatai (jiegu jie vartojami skausmui šalinti, kosuliui slopinti ar pakaitinei terapijai), preparatai psichozėms gydyti, kiti benzodiazepinai, vartojami nerimui šalinti ar miegui sukelti, fenobarbitalis, raminamieji antidepresantai, antihistamininiai ir centrinio poveikio antihipertenziniai preparatai.

Jei midazolamo vartojama kartu su kitais raminamaisiais preparatais, būtina atsižvelgti į papildomą raminamąjį poveikį.

Be to preparato vartojant kartu su opiatais, fenobarbitaliu ar benzodiazepinais gali pasireikšti stipresnis kvėpavimo slopinimas, todėl šią funkciją reikia labai atidžiai stebėti.

Alkoholis gali ryškiai sustiprinti raminamąjį midazolamo poveikį. Vartojant midazolamo gerti alkoholio griežtai draudžiama.

Jonažolė

Ilgai kartu su midazolamu vartojant augalinius vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), dėl selektyvios CYP3A4 indukcijos kraujo plazmoje sumažėja midazolamo koncentracija. Dėl to susilpnėja midazolamo terapinio poveikis. Vartojant midazolamą į veną, šis poveikis yra ženkliai silpniau išreikštas nei midazolamą vartojimo per os.

Kita sąveika

Midazolamas, vartojamas į veną, mažina bendrajai anestezijai būtiną minimalią inhaliacinių anestetikų koncentraciją alveolėse.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra pakankamai duomenų ar saugu vartoti midazolamo nėščioms moterims. Tyrimų su gyvūnais metu teratogeninio poveikio nepastebėta, tačiau žinoma, jog kiti benzodiazepinai vaisiui sukelia toksinį poveikį. Nėra duomenų apie preparato poveikį nėštumui, vartojant jį pirmuosius du nėštumo trimestrus.

Pastebėta, jog midazolamas, vartojamas didelėmis dozėmis paskutinį nėštumo trimestrą, gimdymo metu ar anestezijai indukuoti atliekant cezario pjūvį, sukelia nepageidaujamą poveikį motinai ar vaisiui (didėja inhaliacijos rizika motinai, dažniau sutrinka vaisiaus širdies ritmas, būna silpnesnis naujagimio čiulpimo refleksas, pasireiškia hipotonija, hipotermija, kvėpavimo slopinimas).

Be to naujagimiams, kurių motinos vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu nuolat vartojo benzodiazepinų, po gimimo gali pasireikšti fizinė priklausomybė bei kartais gali pasireikšti nutraukimo sindromo simptomų.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių midazolamo nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus tik būtinus atvejus. Cezario operacijos metu jo vartoti nepatartina.

Jei prieš gimdymą bet kokios operacijos metu vartojama midazolamo, reikia atsižvelgti į galimą pavojų naujagimiui.

Midazolamas nedideliais kiekiais išsiskiria į motinos pieną. Žindyvėms patariama pavartojus midazolamo 24 valandas kūdikio nežindyti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Sedacija, amnezija, dėmesio bei raumenų veiklos sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Prieš skiriant midazolamo, pacientą reikia įspėti, kad vairuoti automobilį ar valdyti mechanizmus bus galima tik visiškai išnykus preparato poveikiui. Kada vėl bus galima užsiimti šia veikla, turi spręsti preparatą paskyręs gydytojas. Rekomenduojama, kad iš gydymo įstaigos į namus pacientą kas nors lydėtų.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis išvardytas pagal dažnį tokia tvarka:

Labai dažni (≥1/10)

Dažni (≥1/100 to (<1/10)

Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki (<1/100)

Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)

Labai reti (<1/10 000)

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Vartojant midazolamo injekcijomis labai retai pasireiškė žemiau aprašytas nepageidaujamas poveikis.

Imuninės sistemos sutrikimai

Sisteminė padidėjusio jautrumo reakcija: odos, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, bronchų spazmas, anafilaksinis šokas.

Psichikos sutrikimai

Sumišimas, euforija, haliucinacijos

Paradoksinės reakcijos: sujaudinimas, padidėjęs aktyvumas, priešiškumas, įniršis, agresija, paroksizminis sujaudinimas bei smurto protrūkis, buvo stebima ypatingai vaikų ir pagyvenusių žmonių tarpe.           

Nervų sistemos sutrikimai

Mieguistumas bei ilgesnis sedacinis poveikis, budrumo sumažėjimas, nuovargis, galvos skausmas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, sedacinis poveikis po operacijos, anterogradinė amnezija, kurios trukmė tiesiogiai susijusi su suvartota doze. Anterogradinė amnezija gali laikytis iki procedūros pabaigos, o pavieniais atvejais net ir ilgiau.

Pastebėta traukulių. Jie dažniau pasireiškė neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams.

Jei midazolamo į veną infuzuojama ilgai, net ir terapinėmis dozėmis, gali išsivystyti fizinė priklausomybė. Staiga nutraukus preparato vartojimą, gali atsirasti nutraukimo simptomų, įskaitant nutraukimo sukeltus traukulius.

Paradoksinės reakcijos – nevalingi judesiai, įskaitant toninius – kloninius traukulius ir raumenų tremorą, pasireiškė ypatingai vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Širdies sutrikimai

Sunkios širdies sistemos nepageidaujamos reakcijos: širdies sustojimas, širdies pulso pakitimai.

Kraujagyslių sutrikimai

Hipotonija, vazodiliatacinis poveikis.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Sunkios kvėpavimo sistemos nepageidaujamos reakcijos: kvėpavimo slopinimas, apnėja, kvėpavimo sustojimas, dusulys, gerklų spazmas.

Manoma, kad vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms ir pacientams, kuriems yra kvėpavimo sistemos nepakankamumas ar sutrikusi širdies veikla, gyvybiškai pavojingų reiškinių širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemoms atsiranda dažniau ypač, jei injekcija preparato injekuojama per greitai ar paskirta dozė yra per didelė (žr. 4.4 skyrių).

Virškinimo trakto sutrikimai

Pykinimas, vėmimas, žagsulys, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Odos bėrimas, dilgėlinė, niežulys.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Paraudimas ir skausmas injekcijos vietoje, tromboflebitas, trombozė.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Simptomai

Perdozavus dažniausiai pasireiškia stipresni farmakologinio poveikio simptomai: snaudulys, konfūzija, letargija ir raumenų atsipalaidavimas ar paradoksinis sujaudinimas. Gali atsirasti ir sunkesnių simptomų: arefleksija, hipotenzija, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos slopinimas, apnėja bei koma.

Gydymas

Dažniausiai pakanka tik stebėti gyvybines funkcijas. Gydant perdozavimą intensyvios terapijos skyriuje reikia ypač atidžiai stebėti kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą. Jei dėl sunkaus apsinuodijimo atsirado kvėpavimo slopinimas ir koma, reikia skirti benzodiazepinų antagonisto flumazenilio. Šio preparato reikia vartoti atsargiai, jei pacientas apsinuodijo keliais preparatais arba jei jis serga epilepsija ir yra gydomas benzodiazepinais. Flumazenilis neturėtų būti skiriamas pacientams, gydomiems tricikliais antidepresantais ar kitais preparatais, dažniau sukeliančiais epilepsijos priepuolį, arba pacientams, kuriems yra EKG pakyčių (ilgesnis QRS arba QT intervalas).

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – migdomieji ir raminamieji vaistai, benzodiazepinų grupės junginiai;

ATC kodas – N05C D08.

Midazolamas yra imidazobenzodiazepino grupės darinys. Laisva bazė yra lipofilinė medžiaga, mažai tirpi vandenyje.

Dėl antroje imidazobenzodiazepino žiedo padėtyje esančio bazinio azoto veiklioji midazolamo medžiaga prisijungia prie rūgščių, todėl atsiranda vandenyje tirpių druskų. Iš jų gaminamas stabilus ir gerai toleruojamas injekcinis tirpalas.

Farmakologinis midazolamo poveikis trumpas, kadangi jis greitai metabolizuojamas. Midazolamas sukelia stiprų raminamąjį ir migdomąjį poveikį. Jis taip pat šalina nerimą, slopina traukulius bei atpalaiduoja raumenis. Sušvirkštas į veną ar į raumenis sukelia trumpalaikę anterogradinę amneziją (pacientas negali prisiminti įvykių, buvusių didžiausio veikliosios medžiagos poveikio metu).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija, vartojant į raumenis

Sušvirkšta į raumenis visa midazolamo dozė greitai ir pilnai absorbuojama. Didžiausia koncentracija plazmoje yra pasiekiama per 30 minučių. Injekuoto į raumenis preparato absoliutus biologinis įsisavinimas yra didesnis nei 90 %.

Absorbcija, vartojant į tiesiąją žarną

Vartojamas į tiesiąją žarną midazolamas greitai absorbuojamas. Didžiausia koncentracija plazmoje yra pasiekiama maždaug per 30 minučių. Absoliutus biologinis įsisavinimas yra maždaug 50%.

Pasiskirstymas

Jei midazolamas sušvirkščiamas į veną, vaisto koncentracijos plazmoje kitimo per laiką kreivės rodo, kad yra viena ar dvi skirtingos pasiskirstymo fazės. Tariamasis pasiskirstymo tūris nusistovėjus pastoviai vaisto koncentracijai plazmoje yra 0,7 - 1,2 l/kg. 96 - 98 % midazolamo prisijungia prie plazmos baltymų, daugiausiai prie albuminų. Nedidelis vaisto kiekis lėtai prasiskverbia į smegenų skystį. Nustatyta, kad midazolamas lėtai prasiskverbia pro placentos barjerą ir patenka į vaisiaus kraujotaką. Nedidelis midazolamo kiekis išsiskiria su žindyvės pienu.

Metabolizmas

Beveik visas midazolamas pašalinamas biotransformacijos būdu. 30-60% vaisto dozės pašalinama per kepenis. Midazolamą hidroksilina citochromo izofermentas P450 3A4 ir pagrindinis metabolitas šlapime ir plazmoje yra alfa-hidroksimidazolamas. Alfa-hidroksimidazolamo koncentracijos plazmoje atitinka 12 % midazolamo koncentracijos plazmoje. Alfa-hidroksimidazolamas yra farmakologiškai aktyvus preparatas, tačiau jo poveikis, palyginti su į veną vartojamo midazolamo poveikiu yra minimalus (maždaug 10%).

Eliminacija

Sveikiems savanoriams midazolamo pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 1,5-2,5 valandos, plazmos klirensas yra 300-500 ml/min. Didžioji dalis (60-80 %) suvartotos vaisto dozės šalinama pro inkstus alfa-hidroksimidazolamo junginių su gliukurono rūgštimi forma ir tik mažiau nei 1 % suvartotos dozės – nepakitusia forma. Alfa-hidroksimidazolamo pusinės eliminacijos periodas trunka trumpiau nei 1 valandą. Į veną vartojamo midazolamo eliminacijos kinetika tokia pati, kaip ir iš karto suleistos dozės.

Specialiųjų pacientų grupių farmakokinetika 

Pagyvenę pacientai

Vyresniems nei 60 metų amžiaus pacientams pusinės eliminacijos periodas gali būti ilgesnis net 4 kartus.

Vaikai

Preparato absorbcijos iš tiesiosios žarnos greitis vaikams ir suaugusiems panašus, tačiau vaikams biologinis įsisavinimas yra mažesnis (5-18%). Į veną ar į tiesiąją žarną vartojamo midazolamo pusinės eliminacijos periodas 3-10 metų amžiaus vaikams yra trumpesnis (1-1,5val.) negu suaugusiems žmonėms. Šis skirtumas derinasi su vaikams nustatytu didesniu metaboliniu klirensu.

Naujagimiai

Naujagimiams pusinės eliminacijos periodas trunka vidutiniškai 6 - 12 valandų, tikriausiai dėl nesubrandusių kepenų bei mažesnio klirenso (žr. 4.4 skyrių).

Nutukę pacientai

Nutukusiems pacientams pusinės eliminacijos periodas trunka ilgiau nei normalaus kūno svorio pacientams (atitinkamai 5,9 valandos ir 2,3 valandos). Toks skirtumas yra dėl maždaug 50 % didesnio tariamojo pasiskirstymo tūrio, patikrinto atsižvelgiant į bendrąjį kūno svorį. Nutukusiems ir normalaus kūno svorio pacientams klirensas reikšmingai nesiskiria.

Pacientai, kuriems sutrikusi kepenų veikla

Pacientams, sergantiems kepenų ciroze, pusinės eliminacijos periodas gali trukti ilgiau ir klirensas gali būti mažesnis nei sveikiems savanoriams (žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų veikla

Pacientų, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, ir sveikų savanorių pusinės eliminacijos periodai yra panašūs.

Pacientai, kurių būklė yra kritiška

Kritiškos būklės metu midazolamo pusinės eliminacijos periodas gali būti ilgesnis net iki šešių kartų.

Pacientai, sergantys širdies nepakankamumu

Pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, pusinės eliminacijos periodas trunka ilgiau nei sveikiems asmenimis (žr. 4.4 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo tyrimų duomenimis kartotinės vaistinio preparato dozės žmogui neturi specifinio toksinio, genotoksinio, galimo kancerogeninio poveikių ir toksinio poveikio reprodukcijai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

10 % vandenilio chlorido rūgštis

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Midazolam B. Braun nesuderinamas su šarminės reakcijos parenteraliai vartoti skirtais preparatais, įskaitant šarminio pH parenteriniam maitinimui skirtus tirpalus.

Midazolamą draudžiama maišyti su tirpalais, kurių sudėtyje yra vandenilio karbonatų ar kitais šarminės reakcijos tirpalais, aminoglikozidais, amoksicilinu, aminofilinu, fosfatais ar fenotiazinais dėl cheminio nesuderinamumo ir galimo nuosėdų atsiradimo.

Šis vaistinis preparatas negali būti skiedžiamas dekstrano tirpalais.

Šio vaistinio preparato negalima skiesti tirpalais, išškyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

Literatūroje paminėtos su midazolamu nesuderinamos injekcinių vaistinių preparatų veikliosios medžiagos:

6.3 Tinkamumo laikas

Supakuoto pardavimui vaistinio preparato tinkamumo laikas

Stiklinės ampulės        3 metai

Polietileninės ampulės  2 metai

Atidaryto preparato tinkamumo laikas

Po atidarymo šį vaistinį preparatą reikia suvartoti nedelsiant.

Praskiesto vaistinio preparato tinkamumo laikas

Praskiesto tirpalo cheminis ir fizinis stabilumas kambario temperatūroje nekinta 24 valandas, 5 °C temperatūroje - 3 dienas.

Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestas tirpalas turėtų būti suvartojamas tuojau pat. Jei tirpalas nesuvartojamas iš karto, už jo saugojimo laiką ir laikymo sąlygas yra atsakingas vartotojas. Praskiestą tirpalą laikyti 2° C ‑ 8°C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 valandas, nebent preparatas buvo skiedžiamas kontroliuojamomis ir įteisintomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Atidaryto ir praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo I tipo ampulė, kurioje yra 1 ml injekcinio tirpalo. Pakuotėje yra 10 ampulių.

Bespalvio stiklo I tipo ampulė, kurioje yra 3 ml injekcinio tirpalo. Pakuotėje yra 10 ampulių. 

Bespalvio stiklo I tipo ampulė, kurioje yra 10 ml injekcinio tirpalo. Pakuotėje yra 5 arba10 ampulių. 

Permatoma mažo tankio polietileno (MTPE) ampulė, kurioje yra 10 ml injekcinio tirpalo. Pakuotėje yra 4, 10 arba 20 ampulių. 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Midazolam B. Braun ampulės yra skirtos tik vienkartiniam vartojimui. Atidaryto ir praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje. 

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atidarytų ampulių atliekas reikia tvarkyti nedelsiant laikantis vietinių reikalavimų.

Prieš vartojimą tirpalą reikia apžiūrėti. Galima vartoti tik skaidrų, bespalvį, be matomų dalelių tirpalą.

Midazolam B. Braun gali būti skiedžiamas 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalu, 5 % gliukozės tirpalu, Ringerio tirpalu arba Hartmano tirpalu iki galutinės 15 mg midazolamo 100-1000 ml infuzinio tirpalo koncentracijos.