Meloxicam-ratiopharm

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meloxicam-ratiopharm 7,5 mg tabletės

2. KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ SUDĖTIS

Meloxicam-ratiopharm 7,5 mg tabletės

Vienoje tabletėje yra 7,5 mg meloksikamo.

Pagalbinė medžiaga:

Vienoje tabletėje yra 43 mg laktozės (laktozės monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Tabletės yra šviesiai geltonos spalvos, apvalios, su vienoje pusėje centrine laužimo vagele ir lygia kita puse.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

• Trumpalaikis simptominis osteoartrozės paūmėjimo gydymas.
• Ilgalaikis simptominis reumatoidinio artrito ar ankilozinio spondilito gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartoti per burną

7,5 mg tabletės

• Osteoartrozės paūmėjimas – 7,5 mg per parą. (viena 7,5 mg tabletė). Prireikus, jei nėra pagerėjimo, paros dozę galima didinti iki 15 mg (dvi 7,5 mg tabletės).
• Reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas - 15 mg per parą (dvi 7,5 mg tabletės) (žr. „Tam tikros pacientų gupės“). Atsižvelgiant į terapinį poveikį, ją galima mažinti iki 7,5 mg per parą (viena 7,5 mg tabletė).

NEGALIMA VIRŠYTI 15 mg PAROS DOZĖS

Visą paros dozę reikia gerti iš karto, užsigeriant vandeniu arba kitokiu skysčiu, valgio metu.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, ypač sergantiems osteoartritu, būtina reguliariai iš naujo įvertinti simptominio palengvinimo poreikį ir vaisto sukeltą organizmo reakciją.

Tam tikros pacientų grupės

Senyvo amžiaus pacientai ir pacientai, kuriems yra didesnė nepageidaujamų reakcijų rizika (žr. 5.2 skyrių).

Ilgalaikiam pagyvenusių pacientų reumatoidinio artrito ir ankilozinio spondilito gydymui rekomenduojama vartoti 7,5 mg paros dozę. Pacientų, kuriems yra didesnė nepageidaujamų reakcijų rizika, gydymą reikia pradėti 7,5 mg paros doze (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų veiklos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių)

Dializuojamiems pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, negalima vartoti didesnės kaip 7,5 mg paros dozės. Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas, t. y. žmonėms, kurių kreatinino klirensas yra didesnis negu 25 ml/min., dozės mažinti nereikia (nurodymai dėl dozavimo nedializuojamiems ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, pateikti 4.3 skyriuje).

Kepenų veiklos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, dozės mažinti nereikia (nurodymai dėl dozavimo ligoniams, kuriems yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, pateikti 4.3 skyriuje).

Vaikų populiacija

Jaunesniems negu 16 metų vaikams ir paaugliams meloksikamo vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Šis vaistinis preparatas yra skirtingo stiprumo, todėl gali būti patogiau vartoti.

4.3 Kontraindikacijos

Meloksikamo vartoti draudžiama, jei yra:

• nėštumo trečiasis trimestras ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių);
• jaunesni kaip 16 metų vaikai ir paaugliai;
• padidėjęs jautrumas meloksikamui, bet kuriai pagalbinei medžiagai arba panašaus poveikio vaistams, pvz., nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU) ar acetilsalicilo rūgščiai. Pacientams, kuriems po acetilsalicilo rūgšties ar kitokių NVNU pavartojimo atsirado astmos požymių, nosies polipų, angioneurozinė edema ar dilgėlinė, meloksikamo vartoti negalima;
• kraujavimas iš virškinimo trakto ar perforacija, susijusi su ankstesniu gydymu NVNU, anamnezėje;
• aktyvi arba pasikartojanti pepsinė opa ar kraujavimas (du ar daugiau atskirų nustatyto išopėjimo ar kraujavimo epizodų);
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
• sunkus inkstų veiklos nepakankamumas (jeigu ligonis negydomas dialize);
• kraujavimas virškinimo trakte, anamnezėje nurodomas kraujavimas į smegenis arba kitoks kraujavimas;
• sunkus širdies nepakankamumas;

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Jei nėra pakankamo gydomojo poveikio, didžiausios paros dozės viršyti negalima, taip pat negalima papildomai vartoti kitų NVNU, nes dėl to gali padidėti toksinis poveikis, nesant įrodymų apie terapinio poveikio privalumus. Reikia vengti vartoti meloksikamą kartu su NVNU, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyviuosius inhibitorius.

Meloksikamas netinka gydyti pacientus, kai reikia greitai numalšinti skausmą.

Jei po kelių dienų paciento būklė nepagerėja, reikia iš naujo įvertitnti gydymo klinikinę naudą.

Prieš pradedant gydyti meloksikamu būtina išsiaiškinti, ar pacientas nesirgo stemplės, skrandžio uždegimu ir(ar) pepsine opa ir įsitikinti, kad jis visiškai pasveiko. Gydymo meloksikamu metu ligonius, kuriems buvo minėtų ligų, reikia reguliariai tikrinti, ar jos nepradeda kartotis.

Poveikis virškinimo traktui

Gydant bet kuriais NVNU, bet kuriuo laikotarpiu galimas kraujavimas iš virškinimo trakto, jo išopėjimas ar prakiurimas, kuris gali būti mirtinas. Šių komplikacijų gali atsirasti ir be įspėjamųjų simptomų, ir kartu su jais.

Kuo didesnė NVNU dozė vartojama, tuo kraujavimo iš virškinimo trakto, jo išopėjimo ar prakiurimo pavojus yra didesnis pacientams, sirgusiems opalige, ypač jei buvo tokių komplikacijų, kaip kraujavimas ar prakiurimas ir senyviems žmonėms (žr. 4.3 skyrių). Šių pacientų gydymą reikia pradėti mažiausia turima doze. Jiems bei vartojantiems nedideles aspirino dozes ar kitus vaistus, keliančius pavojų virškinimo traktui (žr. 4.5 skyrių), gali būti tikslinga kartu taikyti apsauginę terapiją mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais.

Pacientai, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs toksinis poveikis virškinimo traktui, ypatingai senyvo amžiaus, turėtų pranešti gydytojui apie bet kokius neįprastus pilvo simptomus (ypač kraujavimą iš virškinimo trakto) ypatingai gydymo pradžioje.

Atsargumo reikia laikytis pacientams kartu vartojantiems vaistus, galinčius padidinti kraujavimo ar išopėjimo pavojų, tokius kaip geriamieji kortikosteroidai, heparinas, vartojamą gydymui arba geriatrijos tikslu, antikoaguliantus (pvz., varfariną), kitus NVNU, tokius kaip acetilsalicilo rūgštis, vartojamą priešuždegiminėmis dozėmis (≥ 1 g vienkartine doze arba ≥ 3 g paros doze), selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ar trombocitų agregaciją slopinantys vaistai tokie kaip acetilsalicilo rūgštis (žr. 4.5 skyrių).

Jeigu vartojant meloksikamo pradeda kraujuoti iš virškinimo trakto ar jis išopėja, vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Pacientus, sirgusius virškinimo trakto liga (pvz., opiniu kolitu, Crohn‘o liga), NVNU reikia gydyti atsargiai, nes būklė gali pasunkėti (žr. 4.8 skyrių).

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo stazinio širdies nepakankamumo reiškiniai, reikia tinkamai konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Pacientams, kuriems nustatyta padidėjusio kraujospūdžio rizika, gydant meloksikamu, ypač pradėjus gydymą, reikia atidžiai kontroliuoti kraujospūdį.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU, įskaitant meloksikamą, vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį meloksikamo keliamą pavojų, nepakanka.

Pacientus, sergančius nekontroliuojama hipertenzija, staziniu širdies nepakankamumu, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, meloksikamu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas).

Odos reakcijos

NVNU gydomiems pacientams kartu su oksikamais, gali pasireikšti sunkios odos reakcijos, kai kurios net gyvybei pavojingos padidėjusio jautrumo (pvz.: anafilaksinės reakcijos).

Pranešama apie meloksikamu gydomiems pacientams pasireiškusias gyvybei pavojingas odos reakcijas - Stevens-Johnson‘o sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę. Pacientus reikia įspėti apie šių ligų požymius ir simptomus, ir atidžiai juos dėl odos reakcijų stebėti. Didžiausia Stevens-Johnson‘o sindromo arba toksinės epidermio nekrolizės rizika yra pirmą gydymo mėnesį. Atsiradus Stevens-Johnson‘o sindromo arba toksinės epidermio nekrolizės požymiams ir simptomams (pvz.: plintančiam odos išbėrimui su pūslėmis arba gleivinės pažeidimui) arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, meloksikamo vartojimą būtina nutraukti. Geriausias rezultatas gydant Stevens-Johnson‘o sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę pasiekiamas, jei diagnozė nustatoma anksti ir nedelsiant nutraukiamas įtariamojo vaisto vartojimas. Anksti nutraukus vaisto vartojimą, prognozė geresnė. Jei vartojant meloksikamą susiformuoja Stevens-Johnson‘o sindromas arba toksinė epidermio nekrolizė, niekada nebegalima šio paciento gydyti meloksikamu.

Kepenų ir inkstų funkcijos rodmenys

Vartojant daugumą NVNU, retkarčiais kraujo serume laikinai gali padidėti transaminazių aktyvumas, padaugėti bilirubino ar pakisti kitų kepenų veiklos tyrimų rodmenys, padidėti kreatinino bei šlapalo azoto kiekis kraujyje, pakisti kitų laboratorinių tyrimų duomenys. Minėti nukrypimai nuo normos dažniausiai būna silpni ir laikini. Jeigu bet kuris iš jų tampa reikšmingas arba neišnyksta, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti ir ligonį tinkamai ištirti.

Funkcinis inkstų nepakankamumas: NVNU, slopindami inkstų prostaglandinų vazodilatacinį poveikį ir mažindami glomerulų filtraciją, gali sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą. Šis nepageidaujamas reiškinys yra nuo dozės priklausomas.

Gydymo pradžioje arba padidinus vaisto dozę reikia atidžiai sekti diurezę ir inkstų funkciją ligonių su šiais rizikos faktoriais:

• senyvo amžiaus pacientų;
• vartojantiems, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių ar angiotenzino II receptorių antagonistų, sartanų, diuretikų (žr. 4.5 skyrių);
• hipovolemija (dėl bet kokios priežasties);
• stazinis širdies nepakankamumas;
• inkstų nepakankamumas;
• nefrozinis sindromas;
• lupus nefropatija (sisteminės raudonosios vilkligės sukelta nefropatija),
• sunki kepenų disfunkcija (serumo albuminas <25 g/l arba Child-Pugh rodiklis ≥10).

NVNU retais atvejais gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, šerdinės inkstų dalies nekrozę arba nefrozinį sindromą.

Pacientams, kuriems nustatyta baigiamoji inkstų nepakankamumo stadija arba hemodializuojamiems pacientams negalima skirti vartoti didesnės kaip 7,5 mg meloksikamo dozės. Esant lengvam arba vidutinio sunkumo inkstų pažeidimui (pvz., esant kreatinino klirensuis didesniam kaip 25 ml/min.) dozės mažinti nereikia.

Natrio, kalio ir vandens kaupimasis

Vartojant NVNU, organizme gali kauptis natrio, kalio ir vandens, sutrikti natrį iš organizmo išskiriantis diuretikų poveikis. Be to, gali sumažėti kraujospūdį mažinančių vaistų antihipertenzinis poveikis (žr. 4.5 skyrių). Dėl to jautriems žmonėms gali prasidėti arba pasunkėti edema, širdies nepakankamumas arba hipertenzija. Rizikos grupių ligoniams rekomenduojamas klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrių).

Hiperkalemija

Hiperkalemija gali atsirasti sergant cukriniu diabetu ar vartojant kitus vaistinius preparatus, kurie, kaip žinoma, didina kalio koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Tokiais atvejais reikėtų nuolat stebėti kalio koncentraciją.

Jei gydomasis poveikis nepakankamas, rekomenduojamos maksimalios paros dozės viršyti negalima. Kitokių NVNU kartu vartoti taip pat negalima, kadangi gali sustiprėti toksinis poveikis, o terapinis poveikis būtų nepakankamas. Jei po kelių dienų būklė nepagerėja, reikia iš naujo nustatyti, ar gydymas yra kliniškai naudingas.

Kiti įspėjimai ir atsargumo priemonės

Senyvi žmonės, neatsparūs arba silpni pacientai nepageidaujamas reakcijas gali toleruoti blogiau, todėl juos būtina atidžiai prižiūrėti. Kaip ir gydant kitais NVNU, ypač atsargiai reikia gydyti senyvus žmones, kadangi dėl amžiaus gali būti sutrikusi jų inkstų, kepenų arba širdies funkcija.

Senyviems žmonėms vartojant NVNU nepageidaujamų reakcijų atsiranda dažniau, ypač kraujavimas iš virškinimo trakto ir perforacija, kurie gali būti mirtini (žr. 4.2 skyrių).

Meloksikamas, kaip ir kiti NVNU, gali slėpti užkrečiamosios ligos simptomus.

Gydymas meloksikamu, kaip ir kitais vaistais, slopinančiais ciklooksigenazės/prostaglandinų sintezę, gali sutrikdyti vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims šių medikamentų vartoti nerekomenduojama. Moterims, kurios sunkiai pastoja arba kurioms atliekami nevaisingumo priežasčių tyrimai, reikėtų apsvarstyti galimybę nutraukti meloksikamo vartojimą.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Farmakodinaminė sąveika

Kiti NVNU ir acetilsalicilo rūgštis 3 g per parą ir didesnė dozė

Derinimas (žr. 4.4 skyrių) su kitais NVNU, įskaitant acetilsalicilo rūgštį, vartojamą uždegimą slopinančiomis dozėmis (≥1 g vienkartine doze arba ≥3 g paros doze) nerekomenduojamas, nes per sinergistinį poveikį gali padidėti virškinamojo trakto opų atsiradimo ir kraujavimo rizika.

Kortikosteroidai (pvz., gliukokortikoidai)

Vartojant kartu su kortikosteroidais reikia laikytis atsargumo, nes padidėja kraujavimo iš virškinimo trakto ir jo išopėjimo rizika.

Antikoaguliantai arba heparinas, vartojamas gydomosiomis dozėmis arba geriatrijai

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimo reikšmingai padidėja kraujavimo rizika. NVNU gali sustiprinti antikoaguliantų, pvz. varfarino, veikimą (žr. 4.4 skyrių). Todėl NVNU ir geriamųjų antikoaguliantų arba heparino, skiriamo gydomosiomis dozėmis ar geriatrijos tikslu, vartoti kartu nerekomenduojama (žr. 4. 4 skyrių).

Kitu tikslu vartojant heparino reikia laikytis atsargumo, nes padidėja kraujavimo rizika.

Jei minėtų vaistų kartu vartoti būtina, reikia atidžiai stebėti INR (protrombino laiką).

Tromboliziniai vaistai ir antitrombocitiniai vaistiniai preparatai

Dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir virškinimo trakto gleivinės pažeidimo yra didesnė kraujavimo rizika.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

Padidėja kraujavimo rizika.

Diuretikai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai

NVNU gali mažinti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistų poveikį. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų veikla yra sutrikusi (pvz. pagyvenusiems ar dehidruotiems ligoniams) kartu vartojami AKF inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių antagonistai ir kiti ciklooksigenazę slopinantys vaistai gali dar labiau pabloginti inkstų veiklą, įskaitant ūminį inkstų veiklos nepakankamumą, kuris paprastai yra grįžtamas. Todėl kartu minėtus vaistus reikia skirti atsargiai, ypač senyviems pacientams. Vartojant minėtus vaistus kartu, rekomenduojama tirti inkstų veiklą ir tinkamai aprūpinti paciento organizmą skysčiais gydymo pradžioje ir reguliariai vėliau gydymo eigoje (žr 4,4 skyrių).

Kiti antihipertenziniai vaistai (pvz., beta adrenoreceptorių blokatoriai)

Kaip ir minėta anksčiau, dėl kraujagysles plečiančių prostaglandinų slopinimo gali mažėti antihipertenzinis beta adrenoreceptorių blokatorių poveikis.

Kalcineurino inhibitoriai (pvz.: ciklosporinas, takrolimuzas)

NVNU, veikdami prostaglandinų apykaitą inkstuose, gali stiprinti nefrotoksinį kalcineurino inhibitorių poveikį. Jeigu šių vaistinių preparatų vartojama kartu, reikia tirti inkstų funkciją. Ligoniams, ypač pagyvenusiems, rekomenduojama atidžiai stebėti inkstų veiklą.

Gimdos spiralė             

Pastebėta, kad NVNU mažina kontraceptinių gimdos spiralių veiksmingumą. Gauti pranešimai apie NVNU mažinantį gimdos spiralės veiksmingumą, bet reikalingas tokių teiginių patvirtinimas.

Farmakokinetinė sąveika (meloksikamo poveikis kitų vaistų farmakokinetikai)

Litis

NVNU mažina kartu vartojamo ličio išsiskyrimą pro inkstus, todėl jo koncentracija kraujo plazmoje didėja ir gali tapti toksinė. NVNU kartu su ličiu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu taip gydyti būtina, pradedant gydyti meloksikamu, keičiant jo dozę bei nutraukus vartojimą, rekomenduojama atidžiai matuoti ličio kiekį kraujo plazmoje.

Metotreksatas

NVNU gali mažinti metotreksato sekreciją į inkstų kanalėlius, todėl gali didėti jo koncentracija kraujo plazmoje. Dėl to didele (daugiau negu 15 mg per savaitę) metotreksato doze gydomiems ligoniams NVNU kartu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). NVNU sąveika galima ir su maža metotreksato doze, ypač pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme. Jeigu minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, reikia sekti kraujo ląstelių kiekį ir inkstų funkciją. Atsargumas būtinas, kai NVNU ir metotreksato kartu vartojama tris paras, kadangi metotreksato koncentracija plazmoje gali padidėti ir sukelti toksinį poveikį.

Nors meloksikamas kartu vartojamo metotreksato (15 mg per savaitę) farmakokinetikai reikšmingos įtakos nedarė, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad NVNU gali stiprinti metotreksato toksinį poveikį kraujodarai (žr. 4.8 skyrių).

Farmakokinetinė sąveika (kitų vaistų įtaka meloksikamo farmakokinetikai)

Kolestiraminas

Kolestiraminas skatina meloksikamo šalinimą, kadangi nutraukia jo cirkuliaciją enterohepatiniu ratu, todėl 50% padidėja meloksikamo klirensas ir pusinės eliminacijos periodas būna trumpesnis, t. y. 13±3 val. Ši sąveika yra reikšminga klinikai.

Meloksikamo vartojant kartu su antacidiniais preparatais, cimetidinu ir digoksinu klinikai reikšmingos farmakokinetinės vaistų sąveikos nepastebėta.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Užslopinus prostaglandinų sintezę, galimas nepageidaujamas poveikis nėštumo eigai ir (arba) embriono/vaisiaus vystymuisi. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojant nėštumo pradžioje, padidėja persileidimo ir vaisiaus širdies sklaidos trūkumų bei gastroschisis rizika. Absoliuti širdies ir kraujagyslių sklaidos trūkumų rizika nuo < 1% padidėjo iki maždaug 1,5%. Manoma, jog rizika didėja priklausomai nuo dozės dydžio ir gydymo trukmės. Įrodyta, jog gyvūnams, vartojusiems prostaglandinų sintezės inhibitorių, padažnėjo persileidimas prieš implantaciją ir po jos bei embriono/vaisiaus mirštamumas. Be to, gyvūnų, prostaglandinų sintezės inhibitorių vartojusių organogenezės laikotarpiu, vaisiui dažniau atsirado įvairių, įskaitant širdies ir kraujagyslių, sklaidos trūkumų.

Bet kokie prostaglandinų sintezės inhibitoriai, vartojami paskutiniaisiais trimis nėštumo mėnesiais, vaisiui gali sukelti:

• toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užsivėrimą ar plautinę hipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, galintį progresuoti į inkstų nepakankamumą, susijusį su oligohidramionu.

Motinai ir naujagimiui bet kokie prostaglandinų sintezės inhibitoriai, vartoti nėštumo pabaigoje:

• gali pailgėti kraujavimo laikas, net nuo labai mažos dozės pasireikšti antiagregacinis poveikis;
• gimdyvei gali susilpnėti gimdos susitraukimai ir dėl to gimdymas gali vėliau prasidėti ir ilgiau trukti.

Todėl meloksikamo negalima vartoti trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu.

Žindymas

Nors specifinės patirties gydant meloksikamu nėra, žinoma, kad NVNU patenka į motinos pieną. Taigi meloksikamą draudžiama vartoti žindymo laikotarpiu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Specialių meloksikamo poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Remiantis farmakodinaminio poveikio duomenimis ir pastebėtomis nepageidaujamomis reakcijomis manoma, kad meloksikamas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba jam daro nereikšmingą įtaką. Vis dėlto, jei atsiranda regos sutrikimas arba mieguistumas, galvos svaigimas ar kitoks centrinės nervų sistemos sutrikimas, patartina nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Vartojimo saugumo santrauka

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač vartojimas didelėmis dozėmis ir ilgai) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).

Pranešama apie su gydymu NVNU susijusią edemą, hipertenziją ir širdies nepakankamumą.

Dažniausiai stebėti nepageidaujamo poveikio reiškiniai yra susiję su virškinimo traktu. Gali atsirasti pepsinių opų, virškinimo trakto perforacija arba kraujavimas iš jo, kartais pavojingas gyvybei, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Buvo gauta pranešimų dėl pykinimo, vėmimo, viduriavimo, vidurių pūtimo, vidurių užkietėjimo, dispepsijos, pilvo skausmo, kraujo išmatose, vėmimo su krauju, opinio stomatito, kolito ir Krono ligos paūmėjimo (žr. 4.4 skyrių), atsiradusių gydymosi metu. Rečiau buvo pastebėtas gastritas.

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijų dažnis nustatytas remiantis atitinkamais 27 klinikinių tyrimų metu, kai gydymas truko mažiausiai 14 dienų, pranešimais. Informacija sukaupta klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 15197 pacientai, ne ilgiau kaip vienerius metus kasdien vartojusių 7,5 mg arba 15 mg meloksikamo dozę tablečių arba kapsulių forma, metu. Nepageidaujamos reakcijos pasitvirtino iš gautų pranešimų, vaistą pateikus į rinką.

Nepageidaujamų reiškinių sąrašas

Nepageidaujamų reiškinių dažnis apibūdinamas taip:

Labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1000); labai reti (<1/10 000, įskaitant pavienius atvejus), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nedažni: anemija

Reti: kraujo ląstelių skaičiaus pokyčiai (įskaitant įvairių leukocitų skaičių): leukopenija, trombocitopenija.

Agranulocitozė pasitaikė labai retai (žr. poskyrį Informacija apibūdinanti individualias sunkias ir (arba) dažnas nepageidaujamas reakcijas).

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni: kito tipo alerginės reakcijos negu anafilaksinė ar anafilaktoidinė reakcija.

Dažnis nežinomas: anafilaksinė arba anafilaktoidinė reakcija.

Psichikos sutrikimai

Reti: nuotaikos sutrikimai, naktiniai košmarai.

Dažnis nežinomas: sumišimaas, orientacijos sutrikimas.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas.

Nedažni: galvos svaigimas, mieguistumas.

Akių sutrikimai

Reti: regėjimo sutrikimai, įskaitant matymą lyg per miglą.

Ausų ir labirintų sutrikimai

Nedažni: galvos sukimasis.

Reti: spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai

Reti: širdies tvinkčiojimas.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni: kraujospūdžio padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), staigus kraujo priplūdimas į veidą.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti: astmos priepuolių atsiradimas kai kuriems ligoniams, alergiškiems acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: dispepsija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas.

Nedažni: slaptas arba akivaizdus kraujavimas iš virškinimo trakto, stomatitas, gastritas, raugulys.

Reti: kolitas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, stemplės uždegimas.

Labai reti: virškinimo trakto perforacija.

Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: kepenų funkcijos sutrikimas (transaminazių aktyvumo arba bilirubino kiekio padidėjimas).

Labai reti: kepenų uždegimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nedažni: angioedema, niežulys, bėrimas.

Reti: sunkios odos reakcijos įskaitant Stevens - Johnson‘o sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę (žr. 4.4 skyrių), dilgėlinė.

Labai reti: buliozinis dermatitas, daugiaformė eritema

Dažnis nežinomas: padidėjusio jautrumo šviesai reakcija.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažni: natrio ir vandens susilaikymas organizme, hiperkalemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrių), inkstų funkcijos mėginių pokyčiai (padidėjęs kreatinino ir (arba) šlapalo kiekis kraujo serume).

Labai reti: ūminis funkcinis inkstų nepakankamumas, ypač pacientams, turintiems rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių).

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: edema, įskaitant kojų edemą.

Rinktinių nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Informacija, apibūdinanti sunkias individualias ir (arba) dažnas nepageidaujamas reakcijas

Labai retai pastebėta pavienių agranulocitozės atvejų pacientams, kurie meloksikamo vartojo kartu su kitais vaistais, galinčiais sukelti toksinį poveikį kaulų čiulpams (žr. 4.5 skyrių). Nepageidaujamos reakcijos, kurių priežastinis ryšys su šiuo vaistiniu preparatu dar nebuvo stebimas, bet jų priežastinis ryšys yra pripažįstamas kitiems šios klasės vaistams

Pastebėti pavieniai organinio inkstų pažeidimo atvejai, kurie baigiasi ūminiu inkstų nepakankamumu: intersticinis nefritas, ūminė inkstų kanalėlių nekrozė, nefrozinis sindromas, inkstų spenelių nekrozė.

4.9 Perdozavimas

Ūminis NVNU perdozavimas paprastai pasireiškia letargija, mieguistumu, pykinimu, vėmimu ir viršutinės pilvo dalies skausmu. Gydant palaikomosiomis priemonėmis, paprastai minėti simptomai išnyksta. Galimas kraujavimas iš virškinimo trakto. Sunkaus apsinuodijimo simptomai yra hipertenzija, ūminis inkstų veiklos nepakankamumas, kepenų veiklos sutrikimas, kvėpavimo slopinimas, koma, traukuliai, širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsas bei širdies sustojimas. Tiek gydomoji, tiek ir per didelė NVNU dozė gali sukelti anafilaktoidinę reakciją.

Išgėrus per didelę NVNU dozę, reikalingas simptominis ir palaikomasis gydymas. Klinikinių tyrimų duomenimis, meloksikamo šalinimą skatina kolestiraminas. Jo reikia gerti 3 kartus per parą po 4 gramus.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, oksikamai, ATC kodas - M01AC06.

Meloksikamas yra oksikamų grupės nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU). Jis slopina uždegimą, malšina skausmą ir mažina karščiavimą.

Tyrimų su klasikiniais uždegimo modeliais duomenimis, meloksikamas slopina uždegimą. Tikslus šio medikamento, kaip ir kitų NVNU, veikimo būdas galutinai neištirtas, tačiau žinoma, jog visiems NVNU, įskaitant meloksikamą, mažiausiai vienas veikimo būdas yra bendras: jie visi slopina uždegimo mediatorių prostaglandinų biosintezę.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Meloksikamas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Išgertų meloksikamo kapsulių absoliutus biologinis prieinamumas yra 89 proc. Vaisto tabletės, geriamoji suspensija ir kapsulės yra bioekvivalentiškos. Išgėrus vieną meloksikamo geriamosios suspensijos dozę, vidutinė didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 2 val., išgėrus kietųjų vaisto formų (t. y. kapsulių ar tablečių)- po 5 – 6 val.

Vartojant kartotines dozes, pusiausvyrinė koncentracija nusistovi po 3 – 5 parų.

Vartojant po 7,5 mg kartą per parą, mažiausios ir didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje (atitinkamai C_min ir C_max tuo metu, kai koncentracija pusiausvyrinė) svyravimas yra palyginti mažas, t. y. 0,4 – 1 µg/ml, vartojant po 15 mg kartą per parą - 0,8 - 2 µg/ml.

Išgėrus meloksikamo tabletę, kapsulę ar geriamosios suspensijos tuo metu, kai koncentracija pusiausvyrinė, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 5 – 6 val.

Vaisto vartojant nuolat ilgiau negu metus, jo koncentracija plazmoje būna panaši į pirmą kartą nusistovėjusią pusiausvyrinę šio vaisto koncentraciją plazmoje. Išgerto meloksikamo absorbcijai kartu vartojamas maistas įtakos nedaro.

Pasiskirstymas

Meloksikamas stipriai prisijungia prie plazmos baltymų, daugiausiai albumino (99%). Meloksikamas prasiskverbia į sinovijos skystį, kuriame jo koncentracija būna maždaug du kartus mažesnė negu plazmoje. Pasiskirstymo tūris yra mažas, maždaug 11 litrų, įvairių žmonių organizme jis skiriasi 30 - 40%.

Biotransformacija

Daug meloksikamo metabolizuojama kepenyse. Šlapime identifikuoti keturių rūšių metabolitai, kurie yra neaktyvūs, t. y. nesukelia jokio farmakodinaminio poveikio. Pagrindinis metabolitas, 5-karboksimeloksikamas (60% dozės), atsiranda oksiduojant iš tarpinio metabolito 5-hidroksimetilmeloksikamo. Nedidelis pastarojo metabolito kiekis (9% dozės) šalinamas iš organizmo. Tyrimų in vitro rezultatai rodo, jog minėtam metabolizmui svarbūs yra CYP2C9 izofermentai, o CYP 3A4 izofermentų reikšmė yra mažesnė. Kitų dviejų metabolitų, kuriais paverčiama atitinkamai 16% ir 4% suvartotos dozės, atsiradimas galbūt priklauso nuo paciento peroksidazės aktyvumo.

Eliminacija

Iš organizmo meloksikamas išskiriamas daugiausiai metabolitų pavidalu. Jų kiekis šlapime ir išmatose būna vienodas. Nepakitusio vaisto pavidalu su išmatomis eliminuojama mažiau nei 5% paros dozės, su šlapimu - tik pėdsakai. Vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 20 val. Bendras klirensas kraujo plazmoje yra maždaug 8 ml/min.

Tiesinė/netiesinė farmakokinetika

Išgertų ar į raumenis suleistų terapinių, t. y. 7,5 – 15 mg, meloksikamo dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Specialių grupių ligoniai

Kepenų/inkstų nepakankamumas

Pastebimo poveikio meloksikamo farmakokinetikai nedaro nei kepenų nepakankamumas, nei lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas. Jeigu yra galutinė inkstų nepakankamumo fazė, gali padidėti pasiskirstymo tūris ir dėl to atsirasti didesnis laisvo meloksikamo kiekis kraujo plazmoje. Tokiems ligoniams didesnės nei 7,5 mg paros dozės vartoti negalima (žr. 4.2 skyrių).

Senyvi žmonės

Kai plazmoje nusistovi pusiausvyrinė vaisto koncentracija, vidutinis plazmos klirensas senyviems pacientams yra šiek tiek mažesnis negu jaunesniems žmonėms.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu nustatytas toksinis meloksikamo poveikis yra toks pat, kaip kitų NVNU. Tyrimų su dviejų rūšių gyvūnais rezultatai rodo, kad ilgai vartojamos didelės meloksikamo dozės sukelia virškinimo trakto opas ir erozijas bei inkstų spenelių nekrozę.

Tyrimų metu enteriniu būdu vartojamos 1 mg/kg kūno svorio ir didesnės dozės motininėms žiurkių patelėms slopino ovuliaciją ir implantaciją, sukėlė embriotoksinį poveikį (dažnino rezorbciją).

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu žiurkėms teratogeninio poveikio nesukėlė enteriniu būdu vartotos ne didesnės kaip 4 mg/kg kūno svorio dozės, triušiams - ne didesnės kaip 80 mg/kg kūno svorio.

Toksinį poveikį sukelianti dozė (mg/kg kūno svorio) yra 10 arba 5 kartus didesnė už žmogui, sveriančiam 75 kg, rekomenduojamą atitinkamai 7,5 mg ir 15 mg gydomąją dozę. Nėštumo pabaigoje pasireiškiantis toksinis poveikis vaisiui yra būdingas ir visiems kitiems prostaglandinų sintezės inhibitoriams. Tyrimų in vivo ir in vitro metu mutageninio poveikio vaistas nesukėlė. Žiurkėms ir pelėms, kurios vartojo daug didesnę, negu rekomenduojama žmonėms, terapinę dozę, meloksikamas kancerogeninio poveikio rizikos nedidino.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kukurūzų krakmolas

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Laktozė monohidratas

Natrio citratas

Mikrokristalinė celiuliozė

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVDC/aliuminio lizdinė plokštelė

7,5 mg:

Pakuotė, kurioje yra 10, 20, 30, 50, arba 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.