Meropenem Teva

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meropenem Teva 1000 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Meropenem Teva 1000 mg

Kiekviename flakone yra meropenemo trihidrato kiekis, atitinkantis 1000 mg bevandenio meropenemo. 

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Kiekviename 1000 mg flakone yra 208 mg natrio karbonato, kuris atitinka apie 4 mekv (apie 90 mg) natrio).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 

3. FARMACINĖ FORMA 

Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui.

Balti ar šviesiai gelsvi kristaliniai milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Meropenem Teva vartojamas suaugusiųjų ir vyresnių kaip 3 mėnesių vaikų toliau išvardytoms infekcinėms ligoms gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 

• Pneumonija, įskaitant bendruomenėje įgytą ir hospitalinę.
• Cistine fibroze sergančių pacientų infekcinės bronchų ir plaučių ligos.
• Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos.
• Komplikuotos pilvo ertmės infekcinės ligos.
• Gimdymo metu ar po jo pasireiškusios infekcinės ligos.
• Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
• Ūminis bakterinis meningitas.

Meropenem Teva gali būti vartojamas sergantiems febriline neutropenija pacientams gydyti tuo atveju, jei įtariama, kad karščiavimo priežastis yra bakterijų sukelta infekcinė liga. 

Reikia atsižvelgti į oficialias antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas 

Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos bendros dozavimo rekomendacijos. 

Meropenemo dozė ir vartojimo trukmė parenkami atsižvelgiant į infekcijos rūšį, sunkumą ir organizmo klinikinį atsaką į gydymą. 

Iki 2 g tris kartus per parą dozė suaugusiems ir paaugliams bei iki 40 mg/kg kūno svorio tris kartus per parą dozė vaikams gali būti ypač tinkama kai kurioms infekcinėms ligoms, pvz., hospitalinėms infekcijoms, sukeltoms Pseudomonas aeruginosa ar Acinetobacter rūšių, gydyti.

Gydant inkstų nepakankamumu sergančius pacientus, dozavimą reikia papildomai įvertinti (žr. žemiau).

Suaugusiems ir paaugliams

Vartojimo būdas

Meropenemo paprastai infuzuojama į veną per maždaug 15-30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius).

Dozes iki 1 g galima vartoti ir kitaip, t. y. sušvirkšti į veną iš karto (boliuso būdu) per maždaug 5 min. Saugumo duomenų, pagrindžiančių 2 g dozės injekciją į veną iš karto (boliuso būdu) suaugusiems pacientams, yra nedaug.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jeigu kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 51 ml/min., dozė suaugusiems ir paaugliams koreguojama kaip nurodyta žemiau. Duomenų, pagrindžiančių tokį vienkartinės 2 g dozės koregavimą, yra nedaug.

Meropenemas pašalinamas hemodializės ir hemofiltracijos būdais. Reikiama dozė turi būti vartojama baigus hemodializę.

Pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė, dozavimo rekomendacijų nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas senyviems pacientams 

Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas didesnis kaip 50 ml/min.), dozės koreguoti nereikia.

Vaikų populiacija

Jaunesni kaip 3 mėn. kūdikiai

Meropenemo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 3 mėn. kūdikiams neištirtas, optimali dozavimo tvarka jiems nenustatyta. Vis dėlto nedaugelis turimų farmakokinetikos duomenų leidžia manyti, kad tinkama dozavimo tvarka gali būti 20 mg/kg kūno svorio kas 8 val. (žr. 5.2 skyrių).

Vaikams nuo 3 mėn. iki 11 metų ir sveriantiems iki 50 kg

Rekomenduojama dozavimo tvarka pateikiama lentelėje:

Daugiau kaip 50 kg sveriantiems vaikams

Skiriama tokia pati dozė kaip suaugusiems.

Patirties gydant vaikus, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, nėra.

Vartojimo metodas

Meropenemo paprastai infuzuojama į veną per maždaug 15-30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Meropenemo dozes iki 20 mg/kg kūno svorio galima vartoti ir kitaip, t. y. sušvirkšti į veną iš karto (boliuso būdu) per maždaug 5 min. Saugumo duomenų, pagrindžiančių 40 mg/kg kūno svorio dozės injekciją į veną iš karto (boliuso būdu) vaikams, yra nedaug.

Apie vaistinio preparato atskiedimą prieš vartojimą žr. 6.6 skyrių. Prieš vartojimą tirpalą reikia supurtyti ir vizualiai įvertinti, ar jame nėra kokių nors dalelyčių. Galima vartoti tik skaidrų šviesiai gelsvą be matomų dalelyčių tirpalą.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Padidėjęs jautrumas bet kuriam kitam karbapenemų grupės antibakterinei medžiagai.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija, sunki odos reakcija) bet kuriai kitai beta laktaminei antibakterinei medžiagai (pvz., penicilinų arba cefalosporinų grupės).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Pasirenkant meropenemą konkrečiam pacientui gydyti, reikia įvertinti karbapenemų grupės antibakterinio vaistinio preparato tinkamumą atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą, atsparumo kitiems tinkamiems antibakteriniams vaistiniams preparatams paplitimą ir karbapenemams atsparių bakterijų selekcijos riziką.

Vartojant meropenemą, kaip ir visus beta laktaminius antibiotikus, gauta pranešimų apie sunkias, kartais net lėmusias mirtį, padidėjusio jautrumo reakcijas (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius).

Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija karbapenemams, penicilinams arba kitiems beta laktaminiams antibiotikams, taip pat gali būti padidėjęs jautrumas meropenemui. Prieš pradedant gydyti meropenemu, būtina atidžiai išsiaiškinti, ar beta laktaminiai antibiotikai anksčiau nebuvo sukėlę padidėjusio jautrumo reakcijos.

Pasireiškus sunkiai alerginei reakcijai, būtina nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą ir imtis reikiamų priemonių.

Aprašyta atvejų apie beveik visus antibakterinius vaistinius preparatus, įskaitant meropenemą, kai jų vartojant pasireiškė su antibiotikais susijęs kolitas ir pseudomembraninis kolitas, kuris gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Dėl to reikia atsižvelgti į šios ligos galimybę, jeigu meropenemą vartojantis arba vartojęs pacientas pradeda viduriuoti (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju būtina apsvarstyti meropenemo vartojimo nutraukimo ir specifinio gydymo nuo Clostridium difficile skyrimo tikslingumą. Negalima skirti peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų.

Gauta pranešimų apie nedažnus traukulių pasireiškimo atvejus vartojant karbapenemus, įskaitant meropenemą (žr. 4.8 skyrių).

Dėl hepatotoksinio poveikio (kepenų disfunkcijos su tulžies staze ir citolize) pavojaus reikia nuolat tirti meropenemą vartojančių pacientų kepenų funkciją (žr. 4.8 skyrių).

Vartojimas kepenų ligomis sergantiems pacientams: reikia nuolat tirti meropenemą vartojančių pacientų, kuriems yra kepenų sutrikimų, kepenų funkciją. Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių).

Gydant meropenemu, tiesioginio ar netiesioginio Kumbso mėginio duomenys gali būti teigiami.

Meropenemo nerekomenduojama vartoti kartu su valpro rūgštimi ar natrio valproatu (žr. 4.5 skyrių).

Meropenem Teva sudėtyje yra natrio.

Meropenem Teva 500 mg: šio vaistinio preparato 500 mg dozėje yra maždaug 2 mekv natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Meropenem Teva 1000 mg: šio vaistinio preparato 1000 mg dozėje yra maždaug 4 mekv natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Specialių sąveikos su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus probenecidą, tyrimų neatlikta. Probenecidas konkuruoja su meropenemu dėl aktyvios sekrecijos per inkstų kanalėlius ir tokiu būdu slopina meropenemo išskyrimą. Dėl tokios sąveikos pailgėja meropenemo pusinės eliminacijos laikas ir padidėja jo koncentracija plazmoje. Probenecido skiriant vartoti kartu su meropenemu, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

Galima meropenemo įtaka kitų vaistinių preparatų jungimuisi prie baltymų ar metabolizmui netirta. Vis dėlto prie baltymų prisijungia tiek mažai meropenemo, kad jo sąveikos su kitomis medžiagomis dėl šio mechanizmo nereikėtų tikėtis.

Gauta pranešimų apie atvejus, kai kartu vartojant karbapenemų grupės vaistinius preparatus maždaug per 2 dienas 60–100% sumažėjo valproinės rūgšties koncentracija plazmoje. Dėl greitai prasidedančio ir didelio laipsnio koncentracijos mažėjimo, valpro rūgšties derinio su karbapenemais poveikis nelaikomas kliniškai kontroliuojamu, todėl tokio derinio reikia vengti vartoti (žr. 4.4 skyrių).

Geriamieji antikoaguliantai

Kartu vartojami antibiotikai gali stiprinti koaguliaciją slopinantį varfarino poveikį. Gauta daug pranešimų apie geriamųjų antikoaguliantų, įskaitant varfariną, poveikio sustiprėjimą kartu vartojant antibakterinius vaistinius preparatus. Su tuo susijusi rizika gali skirtis priklausomai nuo paciento infekcinės ligos, amžiaus ir bendros jo būklės, todėl konkretaus antibiotiko įtaką tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) (angl., international normalised ratio, INR) padidėjimui sunku įvertinti. Vartojant antibiotikus kartu su geriamaisiais antikoaguliantais ir trumpą laikotarpį paskui rekomenduojama dažnai tirti TNS.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Meropenemo vartojimo nėščioms moterims duomenų nėra arba yra nedaug.

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo (toksinio) poveikio reprodukcijai neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Atsargumo dėlei nėštumo laikotarpiu meropenemo pageidautina nevartoti. 

Žindymo laikotarpis

Ar meropenemo išskiriama į moters pieną, nežinoma. Gyvūnų piene randama labai maža meropenemo koncentracija. Atsižvelgiant į palankaus meropenemo poveikio moteriai svarbą, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar atsisakyti šio vaisto vartojimo.

Vaisingumas

Apie meropenemo poveikį vaisingumui duomenų nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Poveikio gebėjimui vairuoti transporto priemones ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Apžvalgoje apie 4872 pacientus iš 5026 meropenemo vartojusiųjų, dažniausios su meropenemu susijusios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas (2,3%), išbėrimas (1,4%), pykinimas ir (arba) vėmimas (1,4%) ir sušvirkštimo vietos uždegimas (1,1%). Dažniausi pranešti su meropenemu susiję laboratoriniai nepageidaujami reiškiniai buvo trombocitozė (1,6%) ir padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas (1,5-4,3%). 

Nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis lentelėje nurodytas kaip „nežinomas“, nebuvo pastebėtos 2367 pacientams, įtrauktiems į iki rinkodaros suteikimo atliktus į veną ir į raumenis vartojamo meropenemo klinikinius tyrimus, tačiau apie jas gauta pranešimų vaistą pateikus į rinką.

Žemiau pateikiamoje lentelėje visos nepageidaujamo poveikio reiškiniai sugrupuoti pagal organų sistemų klases ir dažnį: labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100 ir < 1/10), nedažni (≥ 1/1000 ir ≤ 1/100), reti (≥ 1/10 000, ≤ 1/1000), labai reti (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas remiantis turimais duomenimis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė

4.9 Perdozavimas 

Santykinis perdozavimas galimas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, jeigu dozė nekoreguojama kaip nurodyta 4.2 skyriuje. Nedidelė patirtis nusistovėjus vaistinio preparato rinkodarai rodo, kad nepageidaujamos reakcijos perdozavus būna panašaus kaip nurodyta 4.8 skyriuje pobūdžio, dažniausiai lengvos ir praeina nutraukus vaistinio preparato vartojimą ar sumažinus jo dozę. Perdozavus reikia spręsti dėl simptominio gydymo tikslingumo.

Esant normaliai inkstų funkcijai vaistinis preparatas iš organizmo greitai eliminuojamas per inkstus.

Meropenemą ir jo metabolitą galima pašalinti hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio vartojimo antibakteriniai vaistai, karbapenemai, ATC kodas – J01DH02.

Veikimo mechanizmas

Meropenemas sukelia baktericidinį poveikį, nes slopina gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų ląstelės sienelės sintezę prisijungdamas prie penicilinus prijungiančių baltymų (PPB). 

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis

Panašiai kaip ir kitų beta laktaminių antibakterinių vaistų, su meropenemo veiksmingumu geriausiai koreliuoja laikas, kurio metu meropenemo koncentracija viršija minimalią slopinančią koncentraciją (MSK) (T > MSK). Ikiklinikinių tyrimų metu nustatyta, kad meropenemas buvo aktyvus, kai jo koncentracija plazmoje viršijo infekcijos sukėlėjus veikiančią MSK maždaug 40% tarp dozių vartojimo, tačiau kliniškai šis tikslinis rodiklis nenustatytas.

Atsparumo mechanizmai

Bakterijų atsparumas meropenemui gali būti dėl: 1) sumažėjusio gramneigiamų bakterijų išorinės membranos laidumo (dėl sumažėjusios porinų gamybos), 2) sumažėjusio PPB taikinių afiniteto, 3) padidėjusios išstūmimo iš ląstelės siurblio komponentų ekspresijos, 4) karbapenemus hidrolizuojančių beta laktamazių gamybos.

Gauta pranešimų apie lokalius karbapenemui atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų protrūkius Europos Sąjungoje.

Su veikimo taikiniais susijusio kryžminio atsparumo tarp meropenemo ir chinolonų, aminoglikozidų, makrolidų bei tetraciklino klasės antibiotikų nėra. Vis dėlto bakterijos gali būti atsparios daugiau negu vienai antibakterinių vaistų grupei, kai atsparumo mechanizmas susijęs su laidumo nebuvimu ir (arba) išstūmimo iš ląstelės siurbliu (-iais).

Jautrumo ribos

Europos Jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komiteto (EUCAST) nustatytos MSK tyrimų klinikinės ribos pateikiamos žemiau.

¹ Meropenemo ribinės koncentracijos Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae sergant meningitu yra 0,25/1 mg/l.

² Padermių, kurių MSK yra didesnė už S/I ribą, pasitaiko retai arba nerasta. Tokių išskirtų mikroorganizmų identifikavimo ir jautrumo antimikrobiniams vaistiniams preparatams tyrimus būtina pakartoti ir tuo atveju, kai rezultatai patvirtinami, išskirtą mikroorganizmų kultūrą siųsti referencinei laboratorijai. Tol, kol bus gauti klinikinio atsako duomenys, išskirtus mikroorganizmus, kurių MSK didesnė kaip už dabartinę atsparumo ribą (pasviręs šriftas), reikia laikyti atspariais.

³ Apie stafilokokų jautrumą meropenemui sprendžiama pagal jų jautrumą meticilinui.

⁴ Meropenemo ribinės koncentracijos Neisseria meningitidis tinka tik meningito atveju.

⁵ Su paderme nesusijusios ribinės koncentracijos nustatytos daugiausiai remiantis farmakokinetikos/farmakodinamikos duomenimis ir nepriklauso nuo konkrečių rūšių MSK pasiskirstymo. Jos tinka naudoti lentelėje ir išnašose nenurodytoms padermėms.

-- Jautrumo tyrimas nerekomenduojamas, kadangi šių padermių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti šis vaistinis preparatas netinka.

Įgyto konkrečių padermių atsparumo paplitimas gali būti skirtingas įvairiose geografinėse srityse ir skirtingu laiku, todėl pageidautina turėti vietinę informaciją apie atsparumą, ypač kai gydomos sunkios infekcinės ligos. Jeigu vietinis atsparumo paplitimas toks, kad vaisto tinkamumas bent kai kurioms infekcinėms ligoms gydyti kelia abejonių, prireikus būtina konsultuotis su šios srities ekspertu.

Žemiau pateikiamas patogeninių mikroorganizmų sąrašas pagal jautrumą sudarytas remiantis klinikine patirtimi ir gydymo rekomendacijomis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Vidutinis pusinės eliminacijos laikas sveikų asmenų plazmoje yra apie 1 val., vidutinis pasiskirstymo tūris – apie 0,25 l/kg (11-27 l), vidutinis klirensas vartojant 250 mg dozę – 287 ml/min ir sumažėja iki 205 ml/min vartojant 2000 mg dozę. Per 30 min. infuzavus 500 mg, 1000 mg ir 2000 mg dozes, vidutinė C_max būna atitinkamai apie 23, 49 ir 115 μg/ml, AUC – atitinkamai 39,3, 62,3 ir 153 μg×val./ml. Per 5 min. infuzavus 500 mg ir 1000 mg dozę, C_max būna atitinkamai 52 ir 112 μg/ml. Vartojant daug dozių kas 8 val., normalią inkstų funkciją turinčių asmenų organizme meropenemas nesikaupia. 

12 pacientų, kuriems po operacijos dėl infekcinės vidinės pilvo ligos buvo kas 8 val. leidžiama 1000 mg dozė, tyrimo duomenys buvo panašūs. C_max ir pusinės eliminacijos laikas buvo toks pat, kaip sveikų asmenų organizme, tačiau pasiskirstymo tūris buvo didesnis - 27 l.

Pasiskirstymas

Vidutiniškai maždaug 2% meropenemo buvo prisijungusio prie plazmos baltymų ir šis kiekis nuo koncentracijos nepriklausė. Po greito (5 min. ar greitesnio) vartojimo farmakokinetika būna dviejų eksponenčių, tačiau po 30 min. trukmės infuzijos tai žymiai mažiau akivaizdu. Nustatyta, kad meropenemo gerai patenka į kai kuriuos organizmo skysčius ir audinius, įskaitant plaučius, bronchų sekretą, tulžį, smegenų skystį, moterų lyties organų audinius, odą, fascijas, raumenis ir pilvaplėvės eksudatą.

Metabolizmas

Meropenemas metabolizuojamas beta laktamo žiedo hidrolizės būdu susidarant mikrobiologiškai neaktyviam metabolitui. Meropenemo jautrumas žmogaus dehidropeptidazės-I (DHP-I) sukeliamai hidrolizei in vitro yra mažesnis negu imipenemo, todėl DHP-I inhibitoriaus kartu vartoti nereikia.

Eliminacija

Daugiausia meropenemo išskiriama per inkstus nepakitusiu pavidalu; maždaug 70% (50-75%) dozės išsiskiria per 12 val. Dar 28% randami mikrobiologiškai neaktyvaus metabolito pavidalo. Išmatose randama tik apie 2% dozės. Nustatytas inkstų klirensas ir probenecido poveikis rodo, kad meropenemas inkstuose ir filtruojamas, ir sekretuojamas į kanalėlius.

Inkstų nepakankamumas

Sergant inkstų nepakankamumu, meropenemo AUC plazmoje būna didesnis, o pusinės eliminacijos periodas – ilgesnis. Pacientams, kurių inkstų funkcija vidutiniškai sutrikusi (kreatinino klirensas 33-74 ml/min.) AUC būna 2,4 karto, pacientams, kurių inkstų funkcija sunkiai sutrikusi (kreatinino klirensas 4‑23 ml/min.) – 5 kartus, hemodializuojamų (kreatinino klirensas < 2 ml/min.) – 10 kartų didesnis negu sveikų asmenų (kreatinino klirensas > 80 ml/min.). Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme mikrobiologiškai neaktyvaus atviro žiedo metabolito AUC plazmoje taip pat buvo gerokai didesnis. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai ar sunkiai, rekomenduojama koreguoti dozę (žr. 4.2 skyrių).

Meropenemą galima iš organizmo pašalinti hemodializės būdu. Hemodializės klirensas yra maždaug 4 kartus didesnis negu pacientų, kuriems nustatyta anurija.

Kepenų nepakankamumas

Tyrimų, kuriuose dalyvavo alkoholio sukelta kepenų ciroze sergantys pacientai, duomenys rodo, kad kepenų liga meropenemo farmakokinetikai po kartotinių dozių vartojimo poveikio nedaro.

Suaugę pacientai

Pacientų farmakokinetikos tyrimai reikšmingų farmakokinetikos skirtumų nuo tokią pačią inkstų funkciją turinčių sveikų asmenų neparodė. Populiacinis modelis, sudarytas remiantis 79 pilvo vidaus ertmės infekcijomis arba pneumonija sergančių pacientų duomenimis, parodė centrinio tūrio priklausomybę nuo kūno svorio bei klirenso priklausomybę nuo kreatinino klirenso ir amžiaus.

Vaikų populiacija

Infekcinėmis ligomis sergančių kūdikių ir vaikų farmakokinetikos tyrimai parodė, kad jiems pavartojus 10 mg/kg, 20 mg/kg ir 40 mg/kg dozes susidaro panašios C_max kaip suaugusiems pavartojus atitinkamai 500 mg, 1000 mg ir 2000 mg dozes. Palyginimas parodė, kad visų, išskyrus jauniausių (<6 mėn., t_1/2 buvo 1,6 val.), vaikų organizme tirtų dozių farmakokinetika yra pastovi ir pusinės eliminacijos laikas panašus į nustatytą suaugusių žmonių organizme. Vidutinis meropenemo klirensas buvo 5,8 ml/min./kg (6-12 metų vaikų), 6,2 ml/min./kg (2-5 metų vaikų), 5,3 ml/min./kg (6-23 mėn. kūdikių) bei 4,3 ml/min./kg (2-5 mėn. kūdikių). Maždaug 60% pavartotos dozės išsiskyrė su šlapimu meropenemo pavidalu ir 12% metabolito pavidalu per 12 val. Meningitu sergančių vaikų smegenų skystyje meropenemo koncentracija buvo maždaug 20% kraujo plazmoje esančios koncentracijos, tačiau atskirų pacientų organizme reikšmingai varijavo.

Tiriant meropenemo farmakokinetiką nuo infekcinių ligų gydomų naujagimių organizme, vyresnio chronologinio arba gestacinio amžiaus naujagimiams nustatytas didesnis klirensas, o bendras pusinės eliminacijos periodo vidurkis buvo 2,9 val. Populiaciniu farmakokinetikos modeliu pagrįsta Monte Karlo simuliacija parodė, kad, vartojant 20 mg/kg dozę kas 8 val., 60% laiko didesnė negu MSK P. aeruginosa koncentracija būna 95% neišnešiotų ir 91% išnešiotų naujagimių.

Senyvi asmenys

Su senyvais (65-80 metų) sveikais žmonėmis atlikti farmakokinetikos tyrimai parodė meropenemo plazmos klirenso mažėjimą, koreliuojantį su nuo amžiaus priklausomu kreatinino klirenso sumažėjimu, ir mažesnio laipsnio ne inkstų klirenso sumažėjimą. Senyviems pacientams, išskyrus sergančius vidutinio laipsnio ar sunkiu inkstų nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad inkstai gerai toleruoja meropenemą. Inkstų kanalėlių histologinių pažeidimų pelėms ir šunims rasta tik kai vienkartinė dozė buvo 2000 mg/kg ar didesnė, o beždžionėms 7 savaičių trukmės tyrimo metu – 500 mg/kg. 

Centrinė nervų sistema meropenemą dažniausiai toleruoja gerai. Su graužikais atliktų ūminio toksiškumo tyrimų metu poveikis pastebėtas tik nuo didesnių kaip 1000 mg/kg dozių.

Meropenemo LD₅₀ į veną graužikams yra didesnė kaip 2000 mg/kg.

Kartotinių dozių poveikio iki 6 mėn. trukmės tyrimų metu nustatyta tik nedidelių pokyčių, įskaitant sumažėjusius eritrocitų parametrus šunims.

Įprastinis tyrimų su bakterijomis rinkinys potencialaus mutageninio poveikio neparodė. Žiurkėms skiriant iki 750 mg/kg ir beždžionėms iki 360 mg/kg, duomenų apie toksinį poveikį reprodukcijai ar teratogeninį poveikį negauta.

Preliminarių tyrimų su beždžionėmis metu padažnėjo persileidimų nuo 500 mg/kg dozių.

Duomenų, kurie rodytų didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemui negu suaugusių, negauta. Tyrimų metu gyvūnai gerai toleravo į veną vartojamą farmacinę formą.

Vienintelio meropenemo metabolito toksiškumo pobūdis tyrimų su gyvūnais metu buvo panašus. 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis natrio karbonatas

6.2 Nesuderinamumas 

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai

Paruoštas tirpalas

Paruoštą injekcinį ar infuzinį tirpalą reikia vartoti nedelsiant. Laikas nuo miltelių tirpinimo pradžios iki intraveninės injekcijos ar infuzijos pabaigos negali būti ilgesnis kaip 1 val. 

Paruošto tirpalo negalima užšaldyti.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Meropenem Teva 1000 mg

1348 mg miltelių 30 ml I arba III tipo bespalvio stiklo flakone su butilinės gumos uždoriu ir sandariu pilku aliumininiu dangteliu.

Šis vaistinis preparatas tiekiamas pakuotėse po 1 arba 10 flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcija

Ruošiant tirpalą vienkartinei injekcijai, meropenemą reikia ištirpinti steriliame injekciniame vandenyje, kad susidarytų galutinė 50 mg/ml koncentracija.

Infuzija

Infuzijai į veną flakone esantį meropenemą galima iš karto tirpinti 9 mg/ml (0,9%) natrio chlorido infuziniame tirpale arba 50 mg/ml (5%) gliukozės infuziniame tirpale, kad susidarytų galutinė 1-20 mg/ml koncentracija. 

Visi flakonai skirti tik vienkartiniam vartojimui. 

Ruošiant ir vartojant tirpalą reikia laikytis įprastų aseptikos taisyklių.

Prieš vartojimą tirpalą reikia supurtyti ir įvertinti vizualiai ar jame nėra kokių nors dalelyčių. Galima vartoti tik skaidrų šviesiai gelsvą be matomų dalelyčių tirpalą.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.