Co-Amlessa

Pacientui
Gydytojui

Perindoprilis+Amlodipinas+Indapamidas, 2mg+5mg+0,625mg, tabletės

Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Perindoprilis+Amlodipinas+Indapamidas

1. Kas yra Co-Amlessa ir kam jis vartojamas

Co-Amlessa skiriama vartoti didelio kraujospūdžio ligai (hipertenzijai) gydyti. Visos trys veikliosios medžiagos padeda kontroliuoti didelio kraujospūdžio ligą (hipertenziją). Pacientai, kurie jau vartoja perindoprilio/indapamido ir amlodipino atskiromis tabletėmis, vietoj jų gali vartoti vieną Co-Amlessa tabletę, kurioje yra visų trijų veikliųjų medžiagų.

Co-Amlessa yra trijų veikliųjų medžiagų perindoprilio, indapamido ir amlodipino derinys. Perindoprilis yra AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitorius. Amlodipinas yra kalcio kanalų blokatorius, priklausantis vaistų, vadinamų dihidropiridinais, klasei. Indapamidas yra šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas.

Pacientams, kurie serga didelio kraujospūdžio liga, perindoprilis ir amlodipinas poveikį sukelia atpalaiduodami kraujagysles, kad kraujas galėtų lengviau jomis pratekėti. Indapamidas didina inkstų išskiriamą šlapimo kiekį. Kiekviena iš veikliųjų medžiagų mažina kraujospūdį ir jos kartu padeda jį kontroliuoti.

2. Kas žinotina prieš vartojant Co-Amlessa

Co-Amlessa vartoti negalima:

jeigu yra alergija perindopriliui, bet kuriam kitam AKF inhibitoriui, indapamidui, bet kuriam kitam sulfonamidui, amlodipino besilatui, bet kokiam kitam dihidroperidinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
jeigu ankstesnio AKF inhibitorių vartojimo metu buvo atsiradę tokių simptomų kaip švokštimas, veido ar liežuvio patinimas, stiprus niežulys arba sunkus odos išbėrimas (būklė, vadinama angioneurozine edema) arba jei Jums ar Jūsų giminaičiams tokių simptomų buvo atsiradę bet kokiomis aplinkybėmis;
jeigu sergate sunkia kepenų liga arba yra būklė, vadinama hepatine encefalopatija (degeneracinė galvos smegenų liga);
jeigu yra sunki inkstų liga arba esate gydomi dializėmis.
jeigu kalio kiekis kraujyje yra mažas arba didelis;
jeigu manoma, kad Jums gali būti negydytas dekompensuotas širdies nepakankamumas (galimi simptomai yra sunkus skysčių susilaikymas organizme, kvėpavimo pasunkėjimas);
jeigu ištinka kardiogeninis šokas (širdis negali aprūpinti organizmo pakankamu kraujo kiekiu), yra aortos stenozė (pagrindinės iš širdies išeinančios kraujagyslės susiaurėjimas) arba pasireiškia nestabilioji krūtinės angina (krūtinės skausmas, kuris gali pasireikšti ir ramybėje);
jeigu yra labai mažas kraujospūdis (sunki hipotenzija);
jeigu yra širdies nepakankamumas (širdis nepakankamai išpumpuoja kraujo, todėl atsiranda dusulys ar periferinių patinimų, pvz., kojų, kulkšnių ar pėdų patinimas) po ūminio širdies priepuolio;
jeigu esate daugiau nei 3 mėnesius nėščia. Taip pat yra geriau vengti Co-Amlessa vartoti ankstyvojo nėštumo metu (žr. poskyrį „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
jeigu maitinate krūtimi;
jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Co-Amlessa:

jeigu neseniai patyrėte širdies priepuolį;
jeigu yra aortos stenozė (svarbiausios iš širdies išeinančios kraujagyslės susiaurėjimas), hipertrofinė kardiomiopatija (širdies raumens liga) ar inksto arterijos stenozė (inkstą krauju aprūpinančios arterijos susiaurėjimas);
jeigu yra širdies nepakankamumas;
jeigu yra bet koks širdies ar inkstų sutrikimas;
jeigu kraujospūdis yra labai didelis (yra hipertenzinė krizė);
jeigu yra kepenų sutrikimų;
jeigu sergate kolagenoze (odos liga), pvz., sistemine raudonąja vilklige arba sklerodermija;
jeigu sergate ateroskleroze (yra arterijų sukietėjimas);
jeigu sergate hiperparatiroidizmu (per stipri prieskydinių liaukų veikla);
jeigu sergate podagra;
jeigu sergate cukriniu diabetu;
jeigu ribojate druskos kiekį maiste arba vartojate druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio;
jeigu vartojate ličio preparatų arba kalį organizme sulaikančių šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų (spironolaktono, triamtereno), kadangi jų vartoti kartu su Co-Amlessa nerekomenduojama (žr. poskyrį „Kiti vaistai ir Co-Amlessa“);
jeigu esate senyvas ir reikia didinti dozę;
jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:

angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) (vadinamąjį sartaną, pavyzdžiui, valsartaną, telmisartaną, irbesartaną), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
aliskireną.

Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio) kraujyje.

Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Co-Amlessa vartoti negalima“.

Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, turite apie tai pasakyti savo gydytojui. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Co-Amlessa vartoti nerekomenduojama. Vartojamas po trečio nėštumo mėnesio, šis vaistas gali padaryti didelės žalos Jūsų kūdikiui, žr. poskyrį „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“.

Jei vartojate Co-Amlessa tablečių, informuokite gydytoją arba kitokį sveikatos priežiūros specialistą:

prieš anesteziją ir (arba) operaciją;
jei neseniai viduriavote, vėmėte arba netekote daug skysčių;
prieš dializę ar mažo tankio lipoproteinų aferezę (cholesterolio pašalinimą iš kraujo specialiu aparatu);
prieš desensibilizuojamąjį gydymą, mažinantį alergijos bičių ar vapsvų nuodams sukeliamą poveikį;
jei bus atliekamas tyrimas, kurio metu leidžiamas kontrastą sukuriantis preparatas, kuriame yra jodo (švirkščiama medžiagos, leidžiančios pamatyti organus, pvz., inkstus arba skrandį, rentgenologinio tyrimo metu).

Sportininkai turi žinoti, kad Co-Amlessa tabletėse esanti veiklioji medžiaga (indapamidas) gali lemti teigiamą dopingo testą.

Vaikams ir paaugliams

Co-Amlessa nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams.

Kiti vaistai ir Co-Amlessa

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Co-Amlessa nerekomenduojama vartoti kartu su:

ličio preparatais (jais gydoma depresija);
kalį organizme sulaikančiais šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais (spironolaktonu, triamterenu), kalio druskomis.

Kiti vaistai gali keisti Co-Amlessa poveikį.

Jei vartojate bet kurį iš toliau išvardytų vaistų, Jūsų gydytojas privalo apie tai žinoti, kadangi gali būti reikalinga specifinė priežiūra.

Kiti vaistai didelio kraujospūdžio ligai gydyti.
Prokainamidas (vaistas nereguliariam širdies plakimui gydyti).
Alopurinolis (vaistas podagrai gydyti).
Terfenadinas ar astemizolas (antihistamininiai vaistai nuo šienligės ar alergijos).
Kortikosteroidai, kuriais gydomos įvairios būklės, įskaitant sunkią astmą ir reumatoidinį artritą.
Imuninę sistemą slopinantys vaistai, kuriais gydomos autoimuninės ligos arba kurių vartojama po organo persodinimo jo atmetimo profilaktikai (pvz., ciklosporinas).
Ritonaviras, indinaviras, nelfinaviras (vadinamieji proteazės inhibitoriai, kurių vartojama sergant ŽIV).
Vaistai nuo vėžio.
Ketokonazolas, itrakonazolas (vaistai nuo grybelių).
Rifampicinas, eritromicinas, klaritromicinas (antibiotikai).
Halofantrinas (jo vartojama tam tikros rūšies maliarijai gydyti).
Pentamidinas (juo gydomas plaučių uždegimas).
Injekuojamieji aukso preparatai (jais gydomas reumatoidinis poliartritas).
Vinkaminas (juo gydomi senyvų žmonių pažinimo funkcijos sutrikimų simptomai, įskaitant atminties netekimą).
Bepridilis, verapamilis, diltiazemas (vaistai nuo širdies ligų).
Sultopridas (juo gydomos psichozės).
Vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas, amjodaronas, sotalolis).
Digoksinas ir kiti širdį veikiantys glikozidai (jais gydomos širdies ligos).
Baklofenas (juo gydomos raumenų stinguliu pasireiškiančios ligos, pvz., išsėtinė sklerozė).
Vaistai nuo diabeto, pvz., insulinas ar metforminas.
Kalcio preparatai, įskaitant kalcio papildus.
Stimuliuojamojo poveikio vidurių laisvinamieji vaistai (pvz., senos preparatai).
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) ar didelės salicilatų (pvz., aspirino) dozės.
Injekcinis amfotericinas B (juo gydomos sunkios grybelių sukeltos ligos).
Vaistai nuo psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas ar šizofrenija (pvz., tricikliai antidepresantai, neuroleptikai).
Tetrakozaktidas (juo gydoma Krono liga).
Hypericum perforatum (paprastųjų jonažolių) preparatai.
Dantrolenas (jo infuzuojama, jei labai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimas).
Simvastatinas (cholesterolio kiekį mažinantis vaistas).
Anestetikai.

Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti vaisto dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių:

jeigu vartojate angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Co-Amlessa vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Co-Amlessa vartojimas su maistu ir gėrimais

Co-Amlessa rekomenduojama gerti prieš valgį.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumas

Turite pasakyti gydytojui, jeigu galvojate, kad esate nėščia (ar galite pastoti).

Paprastai gydytojas rekomenduos nutraukti Co-Amlessa vartojimą prieš pastojant arba iš karto, kai tik sužinosite, kad esate nėščia, ir patars vietoj Co-Amlessa vartoti kitą vaistą. Co-Amlessa nerekomenduojama vartoti nėštumo pradžioje ir negalima vartoti, kai yra daugiau kaip 3 nėštumo mėnesiai, nes po trečiojo nėštumo mėnesio vartojamas vaistas gali labai pakenkti vaisiui.

Žindymas

Pasakykite gydytojui, jeigu žindote ar ruošiatės pradėti maitinti krūtimi. Co-Amlessa nerekomenduojama vartoti žindyvėms. Jei norite maitinti krūtimi, gydytojas gali skirti kitokį gydymą, ypač jeigu Jūsų vaikas yra naujagimis arba gimė neišnešiotas.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Co-Amlessa budrumo neveikia, tačiau gali pasireikšti mažo kraujospūdžio sukeltas svaigulys ar silpnumas, o tai gali turėti įtakos Jūsų gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Kol nežinote, kaip Jus veikia Co‑Amlessa, vairuoti ir mechanizmų valdyti negalima.

3. Kaip vartoti Co-Amlessa

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Rekomenduojama dozė yra po vieną tabletę per parą. Tabletę geriausia išgerti ryte prieš valgį. Tabletę nurykite užgerdami stikline vandens.

Gydytojas nuspęs, kokia dozė Jums tinka. Co-Amlessa skiriama vartoti pacientams, kurie jau vartoja perindoprilio/indapamido ir amlodipino atskiromis tabletėmis.

Ką daryti pavartojus per didelę Co-Amlessa dozę?

Jei išgėrėte per daug tablečių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją arba į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių. Labiausiai tikėtinas perdozavimo poveikis yra mažas kraujospūdis. Jei kraujospūdis labai sumažėja (tokio poveikio simptomai yra svaigulys ir alpulys), būklė gali palengvėti, jeigu atsigulsite aukštyn pakeltomis kojomis.

Pamiršus pavartoti Co-Amlessa

Vaistą svarbu vartoti kiekvieną dieną, nes reguliarus gydymas būna veiksmingesnis. Vis dėlto, jeigu pamiršote išgerti Co-Amlessa dozę, kitą dozę išgerkite įprastu laiku.

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą tabletę.

Nustojus vartoti Co-Amlessa

Didelio kraujospūdžio ligos paprastai trunka visą likusį gyvenimą, todėl prieš nutraukdami šio vaisto vartojimą, turite pasitarti su gydytoju.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Jeigu pasireiškia bet kuris toliau išvardytas poveikis, nedelsdami nutraukite vaisto vartojimą ir apie tai nedelsdami pasakykite gydytojui.

Alerginės reakcijos simptomai, pvz., veido, lūpų, burnos, liežuvio ar gerklės patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas.
Sunkus svaigulys arba alpulys.
Neįprastai dažnas arba neritmiškas širdies plakimas.

Toliau išvardytas galimas šalutinis poveikis dažnio mažėjimo tvarka.

Dažnas (gali atsirasti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10):

galvos skausmas, svaigulio pojūtis, galvos sukimasis, badymo ir dilgčiojimo pojūtis, somnolencija (mieguistumas), regos sutrikimai (įskaitant matomo vaizdo dvigubinimąsi), mažo kraujospūdžio sukeltas alpulys, spengimas ausyse (garsų girdėjimas ausyse), mažas kraujospūdis, palpitacija (labai dažnas širdies plakimas), karščio ar šilumos pojūtis veide, dusulys, kosulys, virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ties duobute, anoreksija, vėmimas, pilvo skausmas, skonio pojūčio sutrikimas, burnos džiūvimas, virškinimo sutrikimas ar rijimo pasunkėjimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas), diegliai, edema (blauzdų ar kulkšnių patinimas), nuovargio pojūtis.

Nedažnas (gali atsirasti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 100):

alerginės reakcijos (pvz., odos išbėrimas ar niežulys), nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai, nemiga, depresija, drebulys, skausmo pojūčio išnykimas, apalpimas (trumpalaikis sąmonės netekimas), sloga (nosies užsikimšimas ar bėgimas), bronchų spazmas (krūtinės veržimas, švokštimas ir dusulys), tuštinimosi pokytis, angioneurozinė edema (simptomai yra švokštimas ir veido ar liežuvio patinimas), dilgėlinė, purpura (raudonos smeigtuko galiuko dydžio odos dėmės), smarkus prakaitavimas, plaukų slinkimas, raudonos ar spalvą pakeitusios odos dėmės, nugaros, raumenų arba sąnarių skausmas, inkstų sutrikimai, padidėjęs poreikis šlapintis (ypač naktį), impotencija, krūtų padidėjimas vyrams, krūtinės skausmas, skausmas, bloga bendra savijauta, kūno svorio padidėjimas arba sumažėjimas.

Labai retas (gali atsirasti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10 000):

didelis cukraus kiekis kraujyje, minčių susipainiojimas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (neritmiškas širdies plakimas, krūtinės angina, širdies priepuolis), eozinofilinis plaučių uždegimas (reto tipo plaučių uždegimas), dantenų patinimas, pilvo pūtimas (gastritas), periferinė neuropatija (liga, pasireiškianti pojūčių išnykimu, skausmu ir negebėjimu kontroliuoti raumenų), raumenų tonuso padidėjimas, sunkus odos sutrikimas, pvz., daugiaformė eritema. Jei Jūs sergate sistemine raudonąja vilklige (tam tikra vadinamąja kolagenoze), ji gali pasunkėti.

Gauta pranešimų apie padidėjusio jautrumo šviesai reakcijas (odos išvaizdos pokyčius) dėl saulės ar dirbtinių ultravioletinių spindulių poveikio.

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

gyvybei pavojingas nereguliarus širdies plakimas (paroksizminė polimorfinė skilvelinė tachikardija).

Gali atsirasti kraujo, inkstų, kepenų ar kasos sutrikimų ir laboratorinių parametrų (kraujo tyrimo rodmenų) pokyčių. Jūsų gydytojas gali nurodyti atlikti kraujo tyrimus, kad galėtų stebėti Jūsų būklę.

Jei sergate kepenų nepakankamumu (kepenų liga), gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (degeneracinė smegenų liga).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5. Kaip laikyti Co-Amlessa

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant dėžutės po „Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

Co-Amlessa sudėtis

Veikliosios medžiagos yra tert-butilamino perindoprilis, amlodipinas (besilato pavidalu) ir indapamidas.
Co-Amlessa 2 mg/5 mg/0,625 mg

Kiekvienoje tabletėje yra 2 mg tert-butilamino perindoprilio, 5 mg amlodipino (besilato pavidalu) ir 0,625 mg indapamido.

Pagalbinės medžiagos yra natrio-vandenilio karbonatas, mikrokristalinė celiuliozė (E460), pregelifikuotas krakmolas (tipas 1500), karboksimetilkrakmolo A natrio druska, bevandenis koloidinis silicio dioksidas, magnio stearatas (E572) ir kalcio chloridas heksahidratas.

Co-Amlessa išvaizda ir kiekis pakuotėje

2 mg/5 mg/0,625 mg tabletės: baltos ar beveik baltos, ovalios, abipus išgaubtos 9 mm ilgio tabletės, vienoje pusėje yra vagelė. Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

Dėžutėje yra 10, 14, 20, 28, 30, 56, 60, 84 arba 90 tablečių lizdinėmis plokštelėmis.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.


Tarptautinis pavadinimas	Perindoprilis+Amlodipinas+Indapamidas
Vaisto stiprumas	2mg+5mg+0,625mg
Vaisto forma	tabletės
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/13/3462
Registratorius	KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2013.12.11
Vaistas perregistruotas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Co-Amlessa 2 mg/5 mg/0,625 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Co-Amlessa 2 mg/5 mg/0,625 mg

Kiekvienoje tabletėje yra 2 mg tert-butilamino perindoprilio, 5 mg amlodipino (besilato pavidalu) ir 0,625 mg indapamido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminės hipertenzijos gydymas pacientams, kurių kraujospūdį stabilizavo atskirais vaistiniais preparatais tokiomis pat dozėmis, kokios yra derinyje, kartu vartojami perindoprilis/indapamidas ir amlodipinas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Fiksuotos dozės derinio netinka vartoti pradiniam gydymui.

Jei reikia keisti dozę, būtina atskirai parinkti kiekvienos derinio medžiagos dozę.

Didžiausia rekomenduojama Co-Amlessa paros dozė yra 8 mg/10 mg/2,5 mg.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi bei senyvi pacientai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius)

Senyvų pacientų bei pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme perindoprilato eliminacija sulėtėja. Dėl šios priežasties įprastinis tokių pacientų būklės stebėjimas turi apimti dažną kreatinino ir kalio kiekio kraujyje tyrimą.

Jei yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas (Cl_cr) mažesnis kaip 30 ml/min.), Co-Amlessa vartoti draudžiama.

Pacientams, kurių Cl_cr ≥ 60 ml/min., Co-Amlessa vartoti galima. Tokiems pacientams rekomenduojama atskirai parinkti kiekvienos veikliosios medžiagos dozę.

Amlodipino koncentracijos plazmoje pokyčiai nekoreliuoja su inkstų funkcijos sutrikimo sunkumu.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius)

Jei yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato vartoti draudžiama.

Dozavimo schema pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nustatyta nebuvo. Dėl šios priežasties Co-Amlessa tokiems pacientams būtina vartoti atsargiai.

Vaikų populiacija

Co-Amlessa saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams dar neištirti.

Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Kartą per parą iš karto geriama viena tabletė (geriausia ryte ir prieš valgį).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas perindopriliui, bet kokiam kitam AKF inhibitoriui, indapamidui ar bet kokiam kitam sulfonamidui, amlodipinui ar dihidropiridino dariniams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Buvusi angioneurozinė edema, susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais.
Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema.
Sunki hipotenzija.
Šokas (įskaitant kardiogeninį šoką).
Kliūtis kraujui iš kairiojo skilvelio ištekėti (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė).
Hemodinamikos nestabilumą sukeliantis širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto.
Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.);
Hepatinė encefalopatija.
Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.
Hipokalemija.
Paprastai šio vaistinio preparato nerekomenduojama vartoti kartu su paroksizminę polimorfinę skilvelinę tachikardiją (torsades de pointes) sukeliančiais vaistiniais preparatais, nepriskiriamais preparatams nuo širdies ritmo sutrikimo (žr. 4.5 skyrių).
Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m²), Co-Amlessa negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Kadangi trūksta gydymo patirties, Co-Amlessa tablečių negalima vartoti:

dializėmis gydomiems pacientams;
pacientams, sergantiems nekontroliuojamu dekompensuotu širdies nepakankamumu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Neutropenija, agranulocitozė

Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija bei anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Pacientus, kuriems yra kolagenozė (kraujagyslių liga), kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido, arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų pacientų gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliems pacientams buvo neveiksmingas. Tokius pacientus gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus bet kokių infekcijos požymių, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, informuotų gydytoją.

Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema

Kai kuriems pacientams, gydytiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, retais atvejais atsirado veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema. Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu. Tokiai edemai pasireiškus, perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą būtina tinkamai stebėti gydymo įstaigoje tol, kol išnyks visi simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnykdavo savaime, simptomai buvo sėkmingai šalinami vartojant antihistamininių preparatų.

Su gerklų edema susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam ligoniui būtina skubi medicinos pagalba: gali tekti po oda suleisti 0,3‑0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą.

Gauta duomenų, kad juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu nejuodaodžiams.

Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių).

AKF inhibitoriais gydomiems pacientams buvo retų žarnų angioneurozinės edemos atvejų. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems pacientams veido edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (pilvo kompiuterinės tomografijos, ultragarsinio tyrimo ar operacijos) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Jei AKF inhibitoriumi gydomam ligoniui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą.

Desensibilizuojamojo gydymo metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos

Pacientams, kurie desensibilizacijos plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų) nuodais metu vartojo AKF inhibitorių, pavieniais atvejais pasireiškė užsitęsusi gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Desensibilizuojamus alergiškus pacientus AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai, o pacientų, kuriems taikoma imunoterapija nuodais, AKF inhibitoriais gydyti nerekomenduojama. Jei pacientui būtinas gydymas AKF inhibitoriais ir desensibilizuojamasis gydymas, tokių reakcijų galima išvengti, jei AKF inhibitorių vartojimas laikinai nutraukiamas iki desensibilizacijos likus mažiausiai 24 valandoms.

MTL aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos

AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokios reakcijos atvejų nebuvo.

Hemodialize gydomi pacientai

AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos (pvz., AN69^®), buvo anafilaktoidinių reakcijų atvejų. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės preparatų hipertenzijai gydyti.

Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio druskos

Paprastai perindoprilio vartoti kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais ir kalio druskomis nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Hepatinė encefalopatija

Indapamidas: jeigu kepenų funkcija sutrikusi, tiazidiniai bei į juos panašūs diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Jeigu toks poveikis pasireiškia, diuretikų vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Jautrumas šviesai

Gauta pranešimų apie jautrumo šviesai reakcijas, atsiradusias vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei manoma, kad gydymą diuretiku būtina atnaujinti, rekomenduojama apsaugoti kūno vietas, veikiamas saulės arba dirbtinių ultravioletinių spindulių.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jei yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas (Cl_cr) mažesnis kaip 30 ml/min.), Co-Amlessa vartoti draudžiama.

Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems aiškios inkstų ligos prieš pradedant gydyti nebuvo, tačiau kurių inkstų funkciją atspindintys tyrimai rodo, kad yra funkcinis inkstų nepakankamumas, gydymą būtina nutraukti. Gydymą atnaujinti galima arba mažesne doze, arba viena iš veikliųjų medžiagų.

Įprastinis medicininis tokių pacientų būklės stebėjimas turi apimti dažną kreatinino ir kalio kiekio kraujyje tyrimą: pirmą kartą - po dviejų savaičių, vėliau (kai dozė tampa stabili) - kas 2 mėnesius.

Inkstų nepakankamumas dažniausiai atsirasdavo pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu arba inkstų nepakankamumu (įskaitant sukeltą inksto arterijos stenozės).

Jei yra abipusė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama.

Visavertis tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino kiekis suaugusių žmonių plazmoje mažesnis kaip maždaug 25 mg/l, t. y. <220 mikromolių/l). Senyviems žmonėms kreatinino kiekį plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Naudojama Cockroft formulė:

Cl_cr = (140 - amžius) x kūno svoris / 0,814 x kreatinino kiekis plazmoje

kur: amžius išreikštas metais

kūno svoris išreikštas kg

kreatinino kiekis plazmoje išreikštas mikromoliais/l

Ši formulė tinka senyviems vyrams. Moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85.

Gydymo pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (sukelta padidėjusio natrio ir vandens išsiskyrimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl gali didėti šlapalo bei kreatinino kiekis kraujyje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jei inkstų funkcijos sutrikimas jau buvo, jis gali pasunkėti.

Hipotenzija ir vandens bei elektrolitų stoka

Jei organizme jau trūksta natrio, gali pasireikšti staigi hipotenzija (ypač pacientams, kurių pradinis kraujospūdis mažas, kuriems yra inkstų arterijos stenozė, stazinis širdies nepakankamumas arba kepenų cirozė su edema ir ascitu). Tokiems pacientams angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, slopindami renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą (ypač po pirmosios dozės išgėrimo bei per pirmas dvi gydymo savaites), gali staiga sumažinti kraujospūdį ir (arba) padidinti kreatinino kiekį plazmoje bei sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą. Toks poveikis, nors ir retas, gali atsirasti staiga ir bet kuriuo metu.

Dėl šios priežasties būtina nuolat tikrinti paciento būklę, ar neatsiranda klinikinių vandens ir elektrolitų stokos požymių (jų gali pasireikšti viduriavimo ar vėmimo epizodo metu). Būtina reguliariai tirti elektrolitų kiekį tokių pacientų plazmoje.

Jei pasireiškia reikšminga hipotenzija, gali reikėti į veną infuzuoti fiziologinio tirpalo.

Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija gydymui tęsti. Po to, kai kraujo tūris ir kraujospūdis vėl tampa pakankami, gydymą vėl galima pradėti arba mažesne doze, arba tik viena iš veikliųjų medžiagų.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Renovaskulinė hipertenzija

Renovaskulinę hipertenziją reikia gydyti revaskuliarizacija. Vis dėlto pacientams, kurie laukia koreguojamosios operacijos arba kuriems jos atlikti neįmanoma, gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais gali būti naudingas.

Jei Co-Amlessa skiriama vartoti pacientams, kuriems yra arba įtariama, kad yra inkstų arterijos stenozė, gydymą reikia pradėti ligoninėje ir maža doze bei būtina stebėti inkstų funkciją ir kalio kiekį kraujyje, kadangi kai kuriems pacientams pasireiškė funkcinis inkstų nepakankamumas (gydymą nutraukus, toks poveikis išnykdavo).

Pacientai, sergantys ateroskleroze

Hipotenzija gali pasireikšti visiems pacientams, tačiau ypač atsargiai būtina gydyti išemine širdies liga arba smegenų kraujotakos nepakankamumu sergančius pacientus. Juos reikia pradėti gydyti maža doze.

Širdies nepakankamumas

Pacientus, kuriems yra širdies nepakankamumas, gydyti reikia atsargiai.

Hipertenzija ir vainikinių arterijų nepakankamumu sergančio ligonio gydymo beta adrenoblokatoriais nutraukti negalima: AKF inhibitoriaus reikia pradėti vartoti papildomai kartu su beta adrenoblokatoriumi.

Ilgalaikio placebu kontroliuoto tyrimo duomenimis, pacientų, kuriems buvo sunkus (III ar IV klasės pagal NYHA) širdies nepakankamumas, gydymas amlodipinu dažniau sukėlė plaučių edemą, palyginti su placebo poveikiu (žr. 5.1 skyrių). Pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipiną, reikia skirti vartoti atsargiai, kadangi gali didėti būsimų kardiovaskulinių reiškinių rizika ir mirtingumas.

Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija

Jeigu yra kraujo tekėjimo iš kairiojo skilvelio obstrukcija, AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai.

Cukriniu diabetu sergantys pacientai

Jei pacientas serga nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (yra tendencija spontaniniam kalio kiekio kraujyje padidėjimui), gydymą reikia pradėti prižiūrint medikui, o pradinė dozė turi būti mažesnė.

Pirmąjį gydymo AKF inhibitoriumi mėnesį reikia atidžiai matuoti diabetu sergančių pacientų, kurie jau gydomi geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo diabeto ar insulinu, glikemiją.

Kosulys

Gauta duomenų apie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams pasireiškiantį sausą kosulį. Jis būna nuolatinis ir nutraukus minėtų preparatų vartojimą išnyksta. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jei manoma, kad gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi reikalingas, reikia apsvarstyti gydymo tęsimą.

Operacija, anestezija

Anestezijos metu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams gali pasireikšti hipotenzija, ypač jei vartojama anestetikų, kurie mažina kraujospūdį.

Dėl to, jeigu įmanoma, ilgai veikiančių angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, pvz., perindoprilio, vartojimą reikia nutraukti iki operacijos likus vienai parai.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti atitinkamai prižiūrimi medikų (žr. 4.8 skyrių).

Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, tiazidiniai bei į juos panašūs diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją. Jeigu toks poveikis pasireiškia, diuretikų vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, amlodipino pusinės eliminacijos laikas pailgėja ir AUC padidėja, tačiau dozavimo rekomendacijų nėra nustatyta. Dėl šios priežasties tokių pacientų gydymą amlodipinu reikia pradėti mažiausiai doze, be to, gydymo pradžioje bei didinant dozę būtinos atsargumo priemonės. Jei yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, dozę būtina didinti atsargiai, be to, būtina atidžiai stebėti paciento būklę.

Vandens ir elektrolitų pusiausvyra

Natrio kiekis

Prieš gydymą bei reguliariai jo metu būtina tirti natrio kiekį kraujyje. Visi diuretikai gali sumažinti natrio kiekį kraujyje, tokio poveikio pasekmės gali būti sunkios. Iš pradžių tokio poveikio simptomų gali ir nebūti, todėl ypač svarbu reguliariai tirti natrio kiekį kraujyje. Senyviems bei ciroze sergantiems pacientams tyrimą būtina kartoti dažniau (žr. 4.8 bei 4.9 skyrius).

Hiperkalemija

Kai kurių AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydytų pacientų serume buvo nustatytas kalio kiekio padidėjimas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos blogėjimas, amžius (>70 metų), cukrinis diabetas, gretutinės būklės, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, eplerenono, triamtereno ar amilorido), kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, o taip pat kitų vaistinių preparatų, kurių vartojimas susijęs su kalio koncentracijos padidėjimu (pvz., heparino), vartojimas. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas (ypač pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas) gali labai padidinti kalio kiekį serume. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Jeigu nusprendžiama, kad būtina perindoprilį vartoti su kuriuo nors iš anksčiau išvardytų vaistinių preparatų, gydyti reikia atsargiai ir dažnai matuoti kalio kiekį serume (žr. 4.5 skyrių).

Hipokalemija

Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir į juos panašių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio organizme mažėjimas, sukeliantis hipokalemiją. Nuo jos (kalio kiekis <3,4 mmol/l) būtina apsaugoti didelės rizikos grupių ligonius (nepaisant to, ar jie vartoja vieną, ar kelis preparatus): senyvus ir (arba) prastai besimaitinančius žmones, pacientus, sergančius kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikinės kraujotakos sutrikimu ar širdies nepakankamumu. Tokiems pacientams hipokalemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį bei didina širdies ritmo sutrikimo riziką.

Ligoniai, kurių QT intervalas pailgėjęs (nepriklausomai nuo to, ar tai įgimtas, ar jatrogeninis sutrikimas), taip pat priklauso rizikos grupei. Hipokalemija bei bradikardija yra sunkios mirtį sukelti galinčios aritmijos, ypač paroksizminės polimorfinės skilvelinės tachikardijos, atsiradimą skatinantys veiksniai.

Visais atvejais reikia dažniau matuoti kalio kiekį plazmoje. Pirmąjį kalio kiekio kraujyje tryim1 būtina atlikti pirmą gydymo savaitę.

Diagnozavus mažą kalio kiekį kraujyje, šią būklę būtina koreguoti.

Kalcio kiekis

Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio kiekį plazmoje. Jeigu jis padidėja labai, tai gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis. Tokiu atveju prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą gydymą reikia nutraukti.

Šlapimo rūgštis

Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.

Ličio preparatai

Ličio preparatų paprastai vartoti tuo pat metu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Sportininkai

Sportininkus reikia informuoti, kad vaistiniame preparate esanti veiklioji medžiaga (indapamidas) gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą.

Rasiniai skirtumai

Perindoprilis, kaip ir kitokie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas.

Senyvi pacientai

Prieš gydymą būtina ištirti senyvų žmonių inkstų funkciją ir nustatyti kalio kiekį kraujyje.

Kad neatsirastų staigios hipotenzijos, pradinę dozę reikia laipsniškai koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją, ypač jei ligonio organizme trūksta vandens ir elektrolitų, be to, dozę reikia didinti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Vaikų ir paauglių gydymo Co-Amlessa veiksmingumas ir toleravimas nenustatyti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartoti kartu nerekomenduojama

Ličio preparatai

Kartu su AKF inhibitoriais vartojant ličio, kai kuriems pacientams laikinai padidėdavo ličio kiekis serume ir sustiprėdavo toksinis poveikis. Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai gali dar labiau didinti ličio kiekį ir stiprinti dėl sąveikos su AKF inhibitoriais sustiprėjusį toksinį ličio poveikį. Kartu su perindopriliu ir indapamidu ličio preparatų vartoti nerekomenduojama. Jeigu taip gydyti būtina, reikia dažnai tirti ličio kiekį serume (žr. 4.4 skyrių).

Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai ar druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio

Kalio kiekis serume dažniausiai išlieka normos ribose, vis dėlto kai kuriems perindopriliu gydomiems pacientams gali pasireikšti hiperkalemija. Kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, gali reikšmingai didinti kalio kiekį serume. Dėl šios priežasties perindoprilį vartoti kartu su anksčiau išvardytais vaistiniais preparatais nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu šiuos vaistinius preparatus reikia vartoti dėl diagnozuotos hipokalemijos, gydyti reikia atsargiai ir dažnai tirti kalio kiekį serume bei stebėti EKG.

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Estramustinas

Padidėja nepageidaujamo poveikio (pvz., angioneurozinės edemos) rizika.

Vartoti kartu reikia ypač atsargiai

Baklofenas

Baklofenas gali stiprinti antihipertenzinį poveikį. Gydymo metu būtina stebėti kraujospūdį bei inkstų funkciją ir, jei reikia, koreguoti antihipertenzinio preparato dozę.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU, įskaitant dideles acetilsalicilo rūgšties dozes)

Kartu su AKF inhibitoriais vartojami nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (t. y. uždegimą slopinančios acetilsalicilo rūgšties dozės, COX-2 inhibitoriai ir neselektyvaus poveikio NVNU) gali silpninti antihipertenzinį poveikį. Jei tuo pat metu vartojama AKF inhibitorių ir NVNU, gali didėti inkstų funkcijos blogėjimo (įskaitant ūminio inkstų nepakankamumo atsiradimą) rizika ir kalio kiekis serume, ypač jei ligonio inkstų funkcija jau yra sutrikusi. Minėtų vaistinių preparatų kartu būtina vartoti atsargiai, ypač jei pacientas senyvas. Ligonio organizme skysčio kiekis turi būti pakankamas, be to, kombinuoto gydymo pradžioje ir reguliariai jo metu būtina tirti inkstų funkciją.

Vaistiniai preparatai nuo diabeto (insulinas, glikemiją mažinantys sulfonamidai)

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali stiprinti insulino ir geriamųjų glikemiją mažinančių sulfonamidų sukeliamą hipoglikeminį poveikį. Hipoglikemijos epizodų atsiranda labai retai (tikriausia dėl to, kad pagerėja gliukozės toleravimas ir sumažėja insulino poreikis).

Vaistiniai preparatai, sukeliantys paroksizminę polimorfinę skilvelinę tachikardiją (torsades de pointes)

Kadangi kyla hipokalemijos rizika, indapamido būtina atsargiai vartoti su paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją (torsades de pointes)sukeliančiais preparatais: IA klasės antiaritminiais preparatais (chinidinu, hidrochinidinu, dizopiramidu), III klasės antiaritminiais preparatais (amjodaronu, dofetilidu, ibutilidu, bretiliu, sotaloliu), kai kuriais neuroleptikais (chlorpromazinu, ciamemazinu, levomepromazinu, tioridazinu, trifluoperazinu), benzamidais (amisulpridu, sulpiridu, sultopridu, tiapridu), butirofenonais (droperidoliu, haloperidoliu), kitais neuroleptikais (pimozidu), kitais preparatais, pvz., bepridiliu, cisapridu, difemaniliu, į veną leidžiamu eritromicinu, halofantrinu, mizolastinu, moksifloksacinu, pentamidinu, sparfloksacinu, į veną leidžiamu vinkaminu, metadonu, astemizolu, terfenadinu. Rekomenduojama neleisti sumažėti kalio kiekiui kraujyje, koreguoti jo sumažėjimą ir, jei reikia, stebėti QT intervalą.

Kalio kiekį mažinantys vaistiniai preparatai (į veną leidžiamas amfotericinas B, sisteminio poveikio gliukokortikoidai ir mineralokortikoidai, tetrakozaktidas, stimuliuojamojo poveikio vidurių laisvinamieji preparatai)

Didėja hipokalemijos rizika (poveikis būna adityvus). Būtina matuoti ir, jei reikia, koreguoti kalio kiekį kraujyje. Ypač atsargiai būtina gydyti širdį veikiančių glikozidų vartojančius pacientus. Rekomenduojama vartoti stimuliuojamojo poveikio nesukeliančių vidurių laisvinamųjų preparatų.

Širdį veikiantys glikozidai

Mažas kalio kiekis kraujyje stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį. Būtina stebėti kalio kiekį kraujyje ir EKG bei, jei reikia, iš naujo apsvarstyti gydymą.

Metforminas

Metformino sukeliama laktatų acidozė siejama su diuretikų, ypač veikiančių Henlės kilpoje, sukeliamu funkciniu inkstų nepakankamumu. Jeigu vyrų plazmoje kreatinino kiekis yra didesnis negu 15 mg/l (135 mikromoliai/l), moterų − 12 mg/l (110 mikromolių/l), metforminu gydyti negalima.

Kontrastą sukeliantys preparatai, kuriuose yra jodo

Jeigu yra diuretikų sukelta dehidracija, didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač jei vartojamos didelės kontrastą sukeliančių preparatų, kuriuose yra jodo, dozės. Prieš preparatų, kuriuose yra jodo, vartojimą būtina koreguoti skysčių kiekį organizme.

Kalcis (druskos)

Kadangi mažėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu, didėja hiperkalcemijos atsiradimo rizika.

Ciklosporinas

Kreatinino kiekis kraujyje gali padidėti (ciklosporino kiekis nekinta) net tuo atveju, jei druskų ir vandens organizme netrūksta.

CYP3A4 inhibitoriai

Jei amlodipino vartojama kartu su stipriais ar vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais (proteazės inhibitoriais, azolo grupės priešgrybeliniais preparatais, makrolidais, pvz., eritromicinu ar klaritromicinu, verapamiliu ar diltiazemu), jo ekspozicija gali reikšmingai padidėti. Klinikinis tokių farmakokinetikos pokyčių poveikis gali būti stipresnis senyviems pacientams. Gali reikėti stebėti klinikinę paciento būklę ir koreguoti dozę.

CYP3A4 induktoriai

Duomenų apie CYP3A4 induktorių poveikį amlodipinui nėra. CYP3A4 induktoriai (pvz., rifampicinas, paprastųjų jonažolių preparatai) gali mažinti kartu vartojamo amlodipino kiekį plazmoje. Amlodipino kartu su CYP3A4 induktoriais būtina vartoti atsargiai.

Greipfrutų sultys

Amlodipino vartoti kartu su greipfrutais ar jų sultimis nerekomenduojama, kadangi gali padidėti amlodipino biologinis prieinamumas ir todėl sustiprėti kraujospūdį mažinantis poveikis.

Dantrolenas (infuzuojamas)

Gyvūnams pasireiškė su po verapamilio ir dantroleno suleidimu į veną atsiradusia hiperkalemija susijęs žūtį sukėlęs skilvelių virpėjimas ir kardiovaskulinis kolapsas. Kadangi yra hiperkalemijos rizika, dantroleno nerekomenduojama vartoti kartu su kalcio kanalų blokatoriais, pvz., amlodipinu, pacientams, kuriems gali pasireikšti piktybinė hipertermija, bei šiam sutrikimui gydyti.

Simvastatinas

Tuo pat metu vartojant kartotines 10 mg amlodipino dozes ir 80 mg simvastatino dozę, simvastatino ekspozicija padidėjo 77 %, palyginti su būnančia monoterapijos atveju. Amlodipino vartojantiems pacientams simvastatino paros dozė negali būti didesnė kaip 20 mg.

Vartoti kartu reikia ypač atsargiai

Imipramino tipo (tricikliai) antidepresantai, neuroleptikai

Stiprėja antihipertenzinis poveikis ir didėja ortostatinės hipotenzijos rizika (poveikis adityvus).

Kortikosteroidai, tetrakozaktidas

Silpnėja antihipertenzinis poveikis (kortikosteroidai organizme sulaiko druskas ir vandenį).

Kiti antihipertenziniai preparatai

Su Co-Amlessa kartu vartojant kitų antihipertenzinių preparatų, kraujospūdis gali sumažėti papildomai.

Alopurinolis, citostatikai ar imunosupresantai, sisteminio poveikio kortikosteroidai ar prokainamidas

Jei kartu vartojama AKF inhibitorių, gali didėti leukopenijos rizika.

Anestetikai

AKF inhibitoriai gali stiprinti hipotenzinį kai kurių anestetikų poveikį.

Kartu vartoti reikia atsižvelgiant į galimą sąveiką

Diuretikai

Pradėjus gydymą AKF inhibitoriumi, gali pernelyg sumažėti diuretikais gydomų pacientų kraujospūdis, ypač jeigu organizme trūksta druskų ir (arba) skysčių. Hipotenzijos atsiradimo tikimybę galima sumažinti nutraukus diuretiko vartojimą, padidinus skysčių ar druskų suvartojimą prieš pradedant gydymą maža perindoprilio doze ir ją didinant laipsniškai.

Simpatomimetikai

Simpatomimetikai gali mažinti antihipertenzinį AKF inhibitorių poveikį.

Aukso preparatai

Injekuojamą auksą (natrio aurotiomalatą) vartojant kartu su AKF inhibitoriais (įskaitant perindoprilį), retai gali pasireikšti nitritoidinių reakcijų (galimi simptomai yra veido paraudimas, pykinimas, vėmimas ir hipotenzija).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Co-Amlessa pirmuoju nėštumo trimestru vartoti nerekomenduojama. Co-Amlessa antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais vartoti draudžiama.

Informacija, susijusi su perindopriliu

Pirmuoju nėštumo trimestru AKF inhibitorių vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais AKF inhibitorių vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologiniai duomenys apie teratogeninio poveikio riziką po AKF inhibitorių ekspozicijos pirmojo nėštumo trimestro metu yra negalutiniai. Vis dėlto nedidelio rizikos padidėjimo paneigti negalima. Išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad ir toliau būtina gydyti AKF inhibitoriumi, planuojančioms pastoti pacientėms turi būti paskirtas kitoks antihipertenzinis gydymas, kurio saugumas nėštumo metu įrodytas. Diagnozavus nėštumą, gydymą AKF inhibitoriais reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu reikia, pradėti kitokį gydymą.

Žinoma, kad AKF inhibitorių ekspozicija antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu gali daryti toksinį poveikį žmogaus vaisiui (gali pasireikšti inkstų funkcijos susilpnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimas) ir naujagimiui (gali pasireikšti inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu nuo antrojo nėštumo trimestro buvo AKF inhibitorių ekspozicija, rekomenduojama ultragarsu tikrinti inkstų funkciją ir kaukolės būklę. Reikia atidžiai stebėti, ar motinų, kurios vartojo AKF inhibitorių, naujagimiams nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Informacija, susijusi su indapamidu

Ilgalaikė tiazidinių diuretikų ekspozicija trečiuoju nėštumo trimestru gali mažinti moters plazmos tūrį bei gimdos ir placentos kraujotaką, todėl gali pasireikšti vaisiaus ir placentos išemija bei sulėtėti augimas. Be to, naujagimiams, kurių motinos prieš pat gimdymą vartojo tiazidinių diuretikų, buvo retų hipoglikemijos ir trombocitopenijos atvejų.

Informacija, susijusi su amlodipinu

Amlodipino saugumas juo gydant nėščias moteris nebuvo nustatytas.

Nedidelis kiekis duomenų apie ekspoziciją nėštumo metu nerodo, kad amlodipinas ar kiti kalcio receptorių antagonistai darytų kenksmingą poveikį vaisiaus sveikatai. Vis dėlto gali kilti gimdymo pailgėjimo rizika. Tyrimų su gyvūnais metu didelės dozės sukėlė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Žindymas

Co-Amlessa draudžiama vartoti žindymo metu. Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nutraukti ar susilaikyti nuo gydymo Co-Amlessa.

Informacija, susijusi su perindopriliu

Informacijos apie perindoprilio vartojimą žindymo laikotarpiu nėra.

Informacija, susijusi su indapamidu

Indapamido išsiskiria į motinos pieną. Indapamidas yra labai panašus į tiazidinius diuretikus, kurių vartojimas žindymo laikotarpiu yra susijęs su pieno išsiskyrimo sumažėjimu ar net išnykimu. Gali padidėti jautrumas vaistiniams preparatams, kurie yra sulfonamidų dariniai, atsirasti hipokalemija ir naujagimių gelta.

Informacija, susijusi su amlodipinu

Nežinoma, ar amlodipino išsiskiria į motinos pieną. Panašūs dihidropiridinų tipo kalcio kanalų blokatoriai išsiskiria į motinos pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Co-Amlessa poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Jei vairuojama arba valdomi mechanizmai, būtina atsižvelgti, kad kartais gali pasireikšti svaigulys arba nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Perindoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą ir todėl mažina indapamido sukeliamą kalio netekimą.

Hipokalemija (kalio kiekis kraujyje < 3,4 mmol/l) pasireiškia 2% pacientų, gydomų 2 mg perindoprilio /0,625 mg indapamido deriniu.

Hipokalemija (kalio kiekis kraujyje < 3,4 mmol/l) pasireiškia 4% pacientų, gydomų 4 mg perindoprilio /1,25 mg indapamido deriniu.

Hipokalemija (kalio kiekis kraujyje < 3,4 mmol/l) pasireiškia 6% pacientų, gydomų 8 mg perindoprilio /2,5 mg indapamido deriniu.

Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias dažniausiai pranešta gydymo amlodipinu metu, yra somnolencija, svaigulys, galvos skausmas, palpitacija, veido paraudimas, pilvo skausmas, pykinimas, kulkšnių patinimas, edema ir nuovargis.

Labai dažnas (≥ 1/10)
Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10)
Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100)
Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000)
Labai retas (< 1/10 000)
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

Širdies sutrikimai

MedDRA organų sistemų klasė	Nepageidaujamas poveikis	Dažnis
MedDRA organų sistemų klasė	Nepageidaujamas poveikis	Perindoprilis/ indapamidas	Amlodipinas
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai	Leukopenija / neutropenija (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	Labai reti
	Agranulocitozė ar pancitopenija (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	-
	Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	Labai reti
	Aplazinė anemija	Labai reti
	Hemolizinė anemija	Labai reti	-
	Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais gydomiems pacientams, kuriems buvo tam tikra būklė (persodintas inkstas, daroma hemodializė), pasireiškė anemija (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	-
Imuninės sistemos sutrikimai	Alerginė reakcija: dilgėlinė	Nedažni	Labai reti
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai	Hiperglikemija	-	Labai reti
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai	Kūno svorio padidėjimas ar sumažėjimas	-	Nedažni
Psichikos sutrikimai	Nemiga	-	Nedažni
	Nuotaikos pokyčiai	Nedažni	Nedažni
	Depresija	-	Nedažni
	Miego sutrikimai	Nedažni	-
	Sumišimas	Labai reti	Reti
Nervų sistemos sutrikimai	Somnolencija	-	Dažni
	Svaigulys	Dažni	Dažni
	Galvos skausmas	Dažni	Dažni
	Tremoras	-	Nedažni
	Hipestezija Parestezija	-	Nedažni
	Hipestezija Parestezija	Dažni	Nedažni
	Hipertonija	-	Labai reti
	Periferinė neuropatija	-	Labai reti
	Galvos sukimasis (vertigo)	Dažni	-
Akių sutrikimai	Regos sutrikimai (įskaitant diplopiją)	Dažni	Nedažni
Ausų ir labirintų sutrikimai	Spengimas ausyse	Dažni	Nedažni
Širdies sutrikimai	Palpitacija	-	Nedažni
	Palpitacija	-	Nedažni
	Sinkopė	-	Nedažni
	Krūtinės angina, tikriausiai dėl pernelyg didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	-
	Miokardo infarktas, tikriausiai dėl pernelyg didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	Labai reti
	Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą)	Labai reti	Labai reti
	Paroksizminė polimorfinė skilvelinė tachikardija (torsades de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius)	Dažnis nežinomas
Kraujagyslių sutrikimai	Veido paraudimas	-	Dažni
	Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai)	Dažni	Nedažni
	Vaskulitas		Labai reti
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai	Dusulys	Dažni	Nedažni
	Rinitas	Labai reti	Nedažni
	Kosulys	Dažni	Labai reti
	Bronchų spazmas	Nedažni	-
	Eozinofilinė pneumonija	Labai reti	-
Virškinimo trakto sutrikimai	Dantenų hiperplazija	-	Labai reti
	Pilvo skausmas, pykinimas	Dažni	Dažni
	Epigastriumo (pakrūtinio) skausmas	Dažni	-
	Vėmimas	Dažni	Nedažni
	Dispepsija	Dažni	Nedažni
	Tuštinimosi pokyčiai	-	Nedažni
	Burnos džiūvimas	Dažni	Nedažni
	Skonio sutrikimai	Dažni	-
	Skonio pojūčio pokyčiai	Dažni	-
	Viduriavimas, vidurių užkietėjimas	Dažni	Nedažni
	Pankreatitas	Labai reti	Labai reti
	Gastritas	-	Labai reti
	Anoreksija	Dažni
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai	Hepatitas, cholestazinė gelta	-	Labai reti
	Hepatitas (citolizinis arba cholestazinis) (žr. 4.4 skyrių)	Labai reti	-
	Hepatinė encefalopatija pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)	Dažnis nežinomas	-
Odos ir poodinio audinio sutrikimai	Kvinkės (Quincke) edema	-	Labai reti
	Veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių)	Nedažni	Labai reti
	Daugiaformė raudonė (eritema)	Labai reti	Labai reti
	Dilgėlinė	Nedažni	Labai reti
	Egzantema		Nedažni
	Alopecija	-	Nedažni
	Purpura	Nedažni	Nedažni
	Odos spalvos pokytis	-	Nedažni
	Smarkus prakaitavimas	Nedažni	Nedažni
	Niežulys	Dažni	Nedažni
	Išbėrimas	Dažni	Nedažni
	Eksfoliacinis dermatitas		Labai reti
	Stevens-Johnson sindromas	Labai reti	Labai reti
	Jautrumas šviesai	Dažnis nežinomas	Labai reti
	Makulopapulinis išbėrimas	Dažni	-
	Toksinė epidermio nekrolizė	Labai reti	-
	Galimas jau esančios ūminės išplitusios raudonosios vilkligės pasunkėjimas	Nedažni
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai	Kulkšnių patinimas		Dažni
	Artralgija, mialgija	-	Nedažni
	Raumenų mėšlungis	Dažni	Nedažni
	Nugaros skausmas	-	Nedažni
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai	Šlapinimosi sutrikimas, naktinis šlapinimasis, šlapinimosi padažnėjimas	-	Nedažni
Inkstų funkcijos sutrikimas	Nedažni	-
Inkstų funkcijos sutrikimas	Ūminis inkstų nepakankamumas	Labai reti	-
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai	Impotencija	Nedažni	Nedažni
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai	Ginekomastija		Nedažni
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai	Edema, periferinė edema	-	Dažni
	Nuovargis	-	Dažni
	Krūtinės skausmas	-	Nedažni
	Astenija	Dažni	Nedažni
	Skausmas	-	Nedažni
	Bendrasis negalavimas	-	Nedažni
Tyrimai	Kepenų fermentų suaktyvėjimas: ALT, AST (dažniausiai kartu su cholestaze)	-	Labai reti
	Bilirubino kiekio serume padidėjimas ir kepenų fermentų suaktyvėjimas	Reti	-
	Kalio kiekio sumažėjimas ir ypač didelis kalio kiekio kraujyje sumažėjimas kai kuriems rizikos grupės pacientams	Dažnis nežinomas
	Dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją sukeliantis natrio kiekio kraujyje sumažėjimas su hipovolemija	Dažnis nežinomas
	Šlapalo kiekio kraujyje ir kreatinino kiekio serume padidėjimas, hiperkalemija (žr. 4.4 skyrių)	Dažnis nežinomas	-
	Kūno svorio padidėjimas, kūno svorio sumažėjimas		Nedažni
	Padidėjęs kalio kiekis plazmoje	Dažnis nežinomas
	Padidėjęs kalcio kiekis plazmoje	Reti

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Perindoprilio/indapamido derinys

Simptomai

Perdozavus labiausiai tikėtina nepageidaujama reakcija yra hipotenzija (ir galbūt refleksinė tachikardija), kartais kartu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, raumenų mėšlungis, svaigulys, mieguistumas, konfūzija ir hipovolemijos sukelta oligurija (gali pasireikšti anurija). Gali sutrikti elektrolitų ir skysčių pusiausvyra (natrio ir kalio kiekis kraujyje tapti mažas).

Gydymas

Pirmiausia būtina imtis priemonių, padedančių greitai pašalinti preparatą (-us) iš virškinimo trakto: plauti skrandį ir (arba) duoti gerti aktyvintosios anglies, sunormalinti skysčių ir elektrolitų kiekį. Pacientas turi būti stebimas specializuotame centre tol, kol būklė taps normali.

Jeigu pasireiškia didelė hipotenzija, pacientą galima paguldyti ant nugaros ir galvą nuleisti žemiau. Prireikus galima į veną infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo arba kitokio kraujo tūrį didinančio skysčio.

Veiklų perindoprilio metabolitą perindoprilatą iš organizmo galima pašalinti dialize. Didelė dalis amlodipino prisijungia prie baltymų, todėl palankus dializės poveikis nėra tikėtinas.

Amlodipinas

Duomenys apie tyčinį perdozavimą žmogui yra riboti.

Simptomai

Turimi duomenys rodo, kad sunkus amlodipino perdozavimas gali sukelti pernelyg stiprią periferinę vazodilataciją ir refleksinę tachikardiją, be to, gauta duomenų apie reikšmingą ir galbūt ilgalaikę sisteminę hipotenziją, įskaitant šoką, bei ligonio mirtį.

Gydymas

Jei dėl amlodipino perdozavimo atsiranda kliniškai reikšminga hipotenzija, būtina imtis veiksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymo priemonių, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos parametrų matavimą, galūnių pakėlimą ir kraujo tūrio bei šlapimo kiekio stebėjimą.

Kraujagyslių tonusui ir kraujospūdžiui koreguoti gali būti naudinga pavartoti kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų (jei nėra kontraindikacijų). Šalinant kalcio kanalų blokados sukeltą poveikį, gali būti naudinga į veną leisti kalcio gliukonato.

Kai kuriais atvejais gali būti veiksmingas skrandžio plovimas. Sveikiems savanoriams per 2 valandas po 10 mg amlodipino išgėrimo pavartojus aktyvintosios anglies, amlodipino absorbcija sulėtėjo.

Didelė dalis amlodipino prisijungia prie baltymų, todėl palankus dializės poveikis nėra tikėtinas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – renino ir angiotenzino sistemą veikiantys preparatai, AKF inhibitoriai, kiti deriniai, ATC kodas – C09BX01.

Co-Amlessa yra angiotenziną konvertuojančio fermento tert-butilamino perindoprilio, diuretiko chlorosulfamoilo darinio indapamido ir kalcio antagonisto amlodipino derinys. Farmakologinį poveikį lemia kiekviena veiklioji medžiaga bei trijų veikliųjų medžiagų derinio sukeliamas adityvus sinergetinis poveikis.

Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis

Perindoprilis

Perindoprilis yra angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF), kuris angiotenziną I paverčia kraujagysles sutraukiančia medžiaga angiotenzinu II, inhibitorius. Be to, šis fermentas skatina aldosterono išsiskyrimą iš antinksčių žievės ir kraujagysles plečiančios medžiagos bradikinino skilimą į neveiklius heptapeptidus.

Dėl tokio poveikio:

sumažėja aldosterono sekrecija;
padidėja renino aktyvumas kraujo plazmoje, nes slopinamas neigiamas aldosterono grįžtamasis ryšys;
perindoprilio vartojant nuolat, mažėja bendras periferinis kraujagyslių pasipriešinimas (stipriausias poveikis pasireiškia raumenų ir inkstų kraujagyslėms), tačiau druskų ir vandens organizme nesikaupia, refleksinės tachikardijos neatsiranda.

Antihipertenzinis perindoprilio poveikis atsiranda ir pacientams, kurių organizme renino koncentracija maža ar normali.

Perindoprilis veikia per veiklų metabolitą perindoprilatą. Kiti metabolitai yra neaktyvūs.

Perindoprilis lengvina širdies darbą, nes:

išplėsdamas venas (tikriausiai dėl prostaglandinų metabolizmo pokyčio), mažina širdies prieškrūvį;
mažindamas bendrą periferinį pasipriešinimą, mažina širdies pokrūvį.

Toliau išvardytas tyrimų su širdies nepakankamumu sergančiais ligoniais metu nustatytas poveikis.

Mažėja kairiojo bei dešiniojo skilvelio prisipildymo spaudimas.
Mažėja bendras periferinių kraujagyslių pasipriešinimas.
Didėja minutinis širdies tūris bei gerėja širdies indeksas.
Gerėja sritinė raumenų kraujotaka.

Be to, pagerėja ir fizinio krūvio testo rezultatai.

Indapamidas

Indapamidas yra sulfonamidų darinys, kuriame yra indolo žiedas. Farmakologinis jo poveikis panašus į tiazidinių diuretikų poveikį. Indapamidas slopina natrio reabsorbciją žieviniame segmente, kuriame vyksta praskiedimas. Indapamidas didina natrio ir chlorido (kiek mažiau kalio bei magnio) išskyrimą su šlapimu, todėl didėja šlapimo išsiskyrimas ir pasireiškia antihipertenzinis poveikis.

Amlodipinas

Amlodipinas yra kalcio antagonistas, jis slopina kalcio jonų patekimą į širdies ir kraujagyslių lygiuosius raumenis. Antihipertenzinis poveikis pasireiškia dėl tiesioginio atpalaiduojančio poveikio kraujagyslių lygiesiems raumenims. Tikslus mechanizmas, kuriuo amlodipinas lengvina krūtinės anginą, iki galo neišaiškintas, bet nustatytas dvejopas poveikis.

Amlodipinas plečia periferines arterioles ir dėl to mažina bendrąjį periferinį pasipriešinimą (pokrūvį), kurį turi nugalėti širdis. Sumažėjus širdies krūviui, miokardas naudoja mažiau energijos ir deguonies.
Be to, amlodipinas tikriausiai išplečia pagrindines vainikines arterijas ir arterioles. Dėl to Prinzmetal anginos priepuolio ištiktų pacientų miokardas geriau aprūpinamas deguonimi.

Kartą per parą vartojamas amlodipinas reikšmingai mažina arterine hipertenzija sergančių pacientų kraujospūdį (ir gulint, ir stovint) 24 valandų laikotarpiu.

Kartą per parą vartojamas amlodipinas pailgina bendrąją fizinio krūvio trukmę, laikotarpį iki anginos pradžios ir laikotarpį, per kurį ST segmentas nusileidžia per 1 mm, pacientams, kuriems pasireiškia krūtinės angina. Amlodipinas retina anginos priepuolius ir glicerolio trinitrato tablečių vartojimą.

Amlodipinas nėra susijęs su nepalankiais metabolizmo ar lipidų kiekio plazmoje pokyčiais ir tinka vartoti pacientams, kurie serga astma, diabetu ar podagra.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Perindoprilis

Perindoprilis yra veiksmingas gydant įvairaus sunkumo (lengvą, vidutinio sunkumo bei sunkią) hipertenziją. Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis mažėja ir stovint, ir gulint.

Stipriausias antihipertenzinis vienkartinės dozės poveikis pasireiškia po preparato pavartojimo praėjus 4–6 valandoms, poveikis trunka 24 valandas.

Net po 24 valandų AKF slopinimas būna maždaug 80% maksimalaus poveikio.

Pacientams, kurie į gydymą reaguoja, kraujospūdis tampa normalus po mėnesio ir toks išlieka, tachifilaksijos nebūna.

Nutraukus perindoprilio vartojimą, atoveiksmio hipertenzijos nebūna.

Perindoprilis plečia kraujagysles, atkuria pagrindinių arterijų elastingumą, koreguoja histologinius ir morfologinius pasipriešinimo kraujagyslių pokyčius bei mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.

Kartu su perindopriliu vartojant tiazidinį diuretiką, poveikis kraujospūdžiui būna sinergetinis.

Jeigu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus vartojama kartu su tiazidiniu diuretiku, mažėja vien diuretiko vartojant pasireiškiančios hipokalemijos rizika.

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

Indapamidas

Jei vartojama vien indapamido, antihipertenzinis poveikis trunka 24 valandas. Kraujospūdį mažinanti dozė diurezę didina tik šiek tiek.

Antihipertenzinis indapamido poveikis yra proporcingas arterijų sienelių elastingumo pagerėjimui bei bendro ir arteriolių sukeliamo periferinio kraujagyslių pasipriešinimo sumažėjimui.

Indapamidas mažina kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją.

Didinant tiazidinių arba į juos panašių diuretikų dozę daugiau, nei rekomenduojama, antihipertenzinis poveikis nekinta, o nepageidaujamas poveikis toliau stiprėja, todėl, jeigu gydymas neveiksmingas, dozę didinti draudžiama.

Be to, vertinant trumpalaikį, vidutinės trukmės arba ilgalaikį indapamido poveikį hipertenzija sergantiems pacientams, nustatyta, kad:

nebūna poveikio riebalų (trigliceridų, MTL bei DTL cholesterolio) metabolizmui;
nebūna poveikio angliavandenių metabolizmui (net hipertenzija sergantiems diabetikams).

Amlodipinas

Buvo atliktas Širdies priepuolio profilaktikos taikant antihipertenzinį ir lipidų kiekį mažinantį gydymą tyrimas (angl. Antihypertensive and Lipid-Lowering Treatment to Prevent Heart Attack Trial – ALLHAT), siekiant palyginti pacientų, kuriems buvo diagnozuota lengva ar vidutinio sunkumo arterinė hipertenzija, gydymą naujesniais vaistiniais preparatais (pirmiausia pasirenkamą gydymą amlodipinu ar AKF inhibitoriumi) ir gydymą tiazidiniais diuretikais. Reikšmingo kardiovaskulinių vertinamųjų baigčių skirtumo taikant gydymą, kuris buvo paremtas amlodipinu, ir gydymą, kuris buvo paremtas tiazidiniais diuretikais, nebuvo.

Perindoprilis/indapamidas

Perindoprilis ir indapamidas hipertenzija sergantiems pacientams mažina ir sistolinį, ir diastolinį arterinį kraujospūdį. Poveikis nepriklauso nuo amžiaus, bet priklauso nuo dozės dydžio ir pasireiškia tiek gulint, tiek stovint. Antihipertenzinis poveikis trunka 24 valandas. Kraujospūdis sumažėja greičiau nei per mėnesį, tachifilaksijos nebūna. Gydymą nutraukus, atoveiksmio hipertenzijos nebūna. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad kartu vartojamų perindoprilio ir indapamido poveikis būna sinergetinis, palyginti su atskirai vartojamų veikliųjų medžiagų poveikiu.

Daugiacentrio atsitiktinių imčių dvigubai koduoto tyrimo su aktyvia kontroline grupe (PICXEL) metu lygintas perindoprilio ir indapamido derinio bei vien enalaprilio poveikis echokardiografiniams kairiojo skilvelio hipertrofijos (KSH) rodmenims.

PICXEL tyrimo metu hipertenzija sirgę pacientai, kuriems buvo KSH (kairiojo skilvelio masės indeksas (KSMI) didesnis kaip 120 g/m² vyrams ir didesnis kaip 100 g/m² moterims), buvo suskirstyti į atsitiktines imtis ir vienerius metus kartą per parą vartojo 2 mg perindoprilio ir 0,625 mg indapamido arba 10 mg enalaprilio. Dozė buvo koreguojama atsižvelgiant į kraujospūdžio kontrolę (didžiausia kartą per parą vartojamo perindoprilio dozė buvo 8 mg, indapamido - 2,5 mg, enalaprilio – 40 mg). Tik 34% pacientų tyrimo pabaigoje vis dar vartojo 2 mg perindoprilio ir 0,625 mg indapamido (10 mg enalaprilio dozę vartojo 20% pacientų).

Gydymo pabaigoje KSMI reikšmingai labiau sumažėjo perindoprilio ir indapamido vartojusiems pacientams (-10,1 g/m²) nei enalaprilio vartojusiems pacientams (-1,1 g/m²) visoje į atsitiktines imtis suskirstytų pacientų populiacijoje. KSMI skirtumas tarp grupių buvo -8,3 (95% PI (-11,5;-5.0), p <0,0001).

Geresnis poveikis KSMI pasireiškė vartojant didesnes perindoprilio ir indapamido dozes.

Apskaičiuotas sistolinio kraujo spaudimo skirtumo vidurkis (vertinant rodmenų skirtumą tarp atsitiktinių imčių) buvo -5,8 mmHg (95% PI (-7,9; -3,7), p <0,0001), diastolinio kraujo spaudimo skirtumo vidurkis buvo -2,3 mmHg (95% PI (-3,6,-0,9), p=0,0004) perindoprilio ir indapamido vartojusių pacientų naudai.

Vaikų populiacija

Amlodipinas

Tyrimo, kuriame dalyvavo 268 vaikai (6‑17 metų), daugiausia sergantys antrine arterine hipertenzija, ir kurio metu lygintas 2,5 mg ir 5,0 mg amlodipino dozės buvo bei placebo poveikis, duomenys rodo, kad abi dozės sistolinį kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau už placebą. Skirtumas tarp dviejų dozių buvo statistiškai nereikšmingas.

Ilgalaikis amlodipino poveikis augimui, brendimui ir bendrajam vystymuisi nebuvo tirtas. Ilgalaikis gydymo amlodipinu vaikystėje veiksmingumas mažinant kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą suaugus irgi nebuvo įrodytas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Perindoprilis

Absorbcija, biotransformacija

Išgertas perindoprilis absorbuojamas greitai. Didžiausia koncentracija plazmoje atsiranda per 1 valandą. Pusinės perindoprilio eliminacijos iš plazmos laikas yra 1 valanda.

Perindoprilis yra provaistas. 27 % išgertos perindoprilio dozės patenka į kraujotaką veikliojo metabolito perindoprilato pavidalu. Be perindoprilato susidaro dar 5 metabolitai, jie yra neaktyvūs. Didžiausia perindoprilato koncentracija plazmoje atsiranda per 3–4 valandas.

Maistas slopina perindoprilio virtimą perindoprilatu, taigi ir biologinį prieinamumą, todėl perindoprilio reikia gerti kartą per parą ryte prieš valgį.

Nustatyta tiesinė priklausomybė tarp perindoprilio dozės bei ekspozicijos plazmoje.

Pasiskirstymas

Nesujungto perindoprilato pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,2 l/kg kūno svorio. Prie plazmos baltymų (daugiausia prie angiotenziną konvertuojančio fermento) jungiasi maždaug 20 % perindoprilato, tačiau tai priklauso nuo koncentracijos.

Eliminacija

Perindoprilatas išskiriamas su šlapimu, galutinis laisvosios frakcijos pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 17 valandų, pusiausvyrinė apykaita nusistovi per 4 paras.

Perindoprilato eliminacija iš senyvų bei širdies ar inkstų nepakankamumu sergančių pacientų organizmo būna lėtesnė. Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozę rekomenduojama koreguoti atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą (kreatinino klirensą).

Perindoprilato dializės klirensas yra 70 ml/min.

Indapamidas

Absorbcija, pasiskirstymas

Indapamidas greitai ir visas absorbuojamas iš virškinimo trakto.

Didžiausia koncentracija žmogaus plazmoje atsiranda praėjus maždaug vienai valandai po vaistinio preparato išgėrimo. Prie plazmos baltymų jungiasi 79 % indapamido.

Biotransformacija, eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas yra 14–24 valandos (vidurkis - 18 valandų). Vartojant kartotines dozes, preparato nesikaupia. Iš organizmo indapamidas daugiausia išskiriamas su šlapimu (70 % dozės) bei išmatomis (22% dozės) neveiklių metabolitų pavidalu.

Amlodipinas

Absorbcija, pasiskirstymas

Išgėrus gydomąją vaistinio preparato dozę, amlodipinas lengvai absorbuojamas, didžiausia jo koncentracija atsiranda per 6‑12 valandų po dozės išgėrimo. Absoliutus biologinis prieinamumas yra 64‑80 %. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg kūno svorio. Maistas įtakos biologiniam prieinamumui neturi. Tyrimais in vitro nustatyta, kad maždaug 97,5% kraujyje esančio amlodipino būna susijungusio su plazmos baltymais.

Biotransformacija, eliminacija

Galutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 35‑50 valandų, todėl vaistinį preparatą galima vartoti kartą per parą.

Didelė dalis amlodipino metabolizuojama kepenyse į neveiklius metabolitus. Maždaug 60% suvartotos dozės šalinama su šlapimu, 10% – nepakitusio amlodipino pavidalu.

Senyvi pacientai

Laikotarpis, per kurį atsiranda didžiausia koncentracija senyvų žmonių plazmoje, buvo panašus į atitinkamą jaunesnių tiriamųjų rodmenį. Pastebėta amlodipino klirenso senyvų žmonių organizme mažėjimo, AUC didėjimo ir pusinės eliminacijos laiko ilgėjimo tendencija. Senyviems pacientams rekomenduojamas toks pat dozavimas, tačiau dozę didinti reikia atsargiai.

Sutrikusi inkstų funkcija

Jei yra inkstų nepakankamumas, indapamido farmakokinetika nekinta.

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientų, sergančių kepenų ciroze, organizme perindoprilio kinetika pakinta: pradinės medžiagos kepenų klirensas sumažėja perpus. Vis dėlto susidarančio perindoprilato kiekis nekinta, todėl dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Amlodipino, kaip ir visų kalcio antagonistų, pusinės eliminacijos laikas pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, organizme pailgėja.

Vaikų populiacija

Populiacijos farmakokinetikos tyrime dalyvavo 74 hipertenzija sirgę 1‑17 metų vaikai (34 pacientai buvo 6‑12 metų, 28 – 13‑17 metų), kurie kartą arba du kartus per parą vartojo 1,25‑20 mg amlodipino dozę. 6‑12 metų vaikų ir 13‑17 metų paauglių tipinis geriamojo preparato klirensas (CL/F) buvo atitinkamai 22,5 l/val. ir 27,4 l/val. berniukams bei 16,4 l/val. ir 21,3 l/val. mergaitėms. Ekspozicija atskirų pacientų organizme labai skyrėsi. Duomenų apie jaunesnius kaip 6 metų pacientus yra nedaug.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Perindoprilis

Lėtinio toksinio poveikio tyrimų (su žiurkėmis ir beždžionėmis) duomenimis, organas taikinys yra inkstai, pažaida būna laikina.

Mutageninio poveikio tyrimų in vitro ar in vivo metu nepastebėta.

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai (su žiurkėmis, pelėmis, triušiais ir beždžionėmis) embriotoksinio ar teratogeninio poveikio požymių neparodė. Vis dėlto nustatyta, kad angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių grupės vaistiniai preparatai sukelia nepageidaujamą poveikį vėlyvajam vaisiaus vystymuisi, tai lėmė graužikų ir triušių vaisiaus žūtį ir sklaidos defektus: inkstų pažaidą bei perinatalinio ir postnatalinio gaišimo padidėjimą.

Ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis metu kancerogeninio poveikio nepastebėta.

Indapamidas

Tyrimais su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad sugirdžius dideles indapamido dozes (40‑ 8000 kartų didesnes už gydomąją dozę), sustiprėja diurezinis poveikis. Ūminio toksinio poveikio tyrimų metu indapamido suleidus į veną arba į pilvaplėvės ertmę, dauguma apnuodijimo simptomų buvo susiję su farmakologiniu indapamido poveikiu, t. y. kvėpavimo suretėjimu ir periferinių kraujagyslių išsiplėtimu.

Nustatyta, kad indapamidas mutageninio ir kancerogeninio poveikio nesukelia.

Amlodipinas

Reprodukcijos tyrimai rodo, kad kalcio kanalų blokatoriai sukelia embriotoksinį ir (arba) teratogeninį poveikį (daugiausia distalinio skeleto sklaidos defektus) kelių rūšių gyvūnams.

Žiurkėms duodant (patinams 64 paras ir patelėms 14 parų prieš susiporavimą) iki 10 mg/kg/per parą amlodipino dozes (tokia dozė yra 8 kartus didesnė* už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, apskaičiavus mg/m² kūno paviršiaus), poveikio vislumui nebuvo. Kito tyrimo su žiurkėmis, kurio metu žiurkių patinai 30 parų buvo gydyti amlodipino besilato doze, panašia į žmogui vartojamą dozę (apskaičiavus mg/kg kūno svorio), duomenimis, buvo išmatuotos mažesnės folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono koncentracijos plazmoje ir nustatytas mažesnis spermos tankis ir subrendusių spermatozoidų bei Sertoli ląstelių kiekis.

Žiurkėms ir pelėms, dvejus metus su ėdalu vartojusioms 0,5 mg/kg, 1,25 mg/kg ar 2,5 mg/kg amlodipino paros dozes, kancerogeninio poveikio nebuvo pastebėta. Didžiausia vartota dozė (ši dozė pelėms, panašiai kaip ir žiurkėms, buvo 2 kartus* didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg gydomąją dozę žmogui, apskaičiavus mg/m² kūno paviršiaus) buvo artima didžiausiai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.

Mutageninio poveikio tyrimai su vaistiniu preparatu susijusio poveikio genų nei chromosomų lygmenyje neparodė.

* Apskaičiuota pacientui, kurio kūno masė yra 50 kg.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Kalcio chloridas heksahidratas

Pregelifikuotas krakmolas (tipas 1500)

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Natrio-vandenilio karbonatas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Magnio stearatas (E572)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

OPA/aliuminio/PVC/aliuminio lizdinė plokštelė: 10, 14, 20, 28, 30, 56, 60, 84 ir 90 tablečių dėžutėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

^{Pateikiamą naujausią informaciją apie vaistą galite pasitikrinti svetainėje www.vvkt.lt}

Spauskite ant pasirinkto raktinio žodžio ir raskite visą, su juo susijusią informaciją apie vaistus, ligas, straipsnius, forumo temas bei gydytojų atsakymus.

Atgal į sąrašą

Perindoprilis+Amlodipinas+Indapamidas, 2mg+5mg+0,625mg, tabletės

Populiariausios ligos

Rekomenduojamos gydymo įstaigos

Anekdotai

Dienos Klausimas