Australų slaugytoja Bonnie Ware, dirbanti paliatyvios slaugos ligoninėje, išleido knygą, kurioje aprašomi dažniausi žmonių, kurie atsidūrė ant mirties slenksčio, apgailestavimai. Pasak slaugytojos, išsakytos mirštančiųjų mintys gali būti puiki priemonė susimąstyti, ar pakankamai rūpinamės savimi. 

Paliatyvios slaugos slaugytoja Bonnie Ware, prižiūrinti pacientus paskutinėmis jų gyvenimo dienomis, atskleidė dažniausiai minimus gyvenimo pabaigos apgailestavimus. „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad žmonės, atsidūrę ant slenksčio į kitą pasaulį, neapgailestauja nei dėl dažnesnio sekso, nei dėl šuolio su guma. Daugeliu atveju tai būna labai žemiški dalykai, o tarp vyrų vienas dažniausiai minimų apgailestavimų yra „norėčiau, jog nebūčiau tiek daug dirbęs“, – teigia Bonnie Ware.

 
Bonnie Ware keletą metų rūpinosi pacientais paskutiniąsias 3-12 jų gyvenimo savaičių. Iš pradžių ji talpino įrašus tinklaraštyje, kuris sulaukė tokio dėmesio, jog ji nusprendė išleisti knygą pavadinimu „5 mirštančiųjų apgailestavimai“.
 
„Paklausus apie apgailestavimus ar dalykus, kuriuos žmonės darytų kitaip, pokalbio temos visada tos pačios“, – sako Ware ir pabrėžia, kad daugeliui sveikųjų vertėtų į juos atsižvelgti.
 

5 dažniausiai pasitaikantys apgailestavimai pagal Bonnie Ware:

 
„Norėčiau, jog būčiau turėjęs drąsos gyventi taip, kaip noriu aš, o ne taip, kaip iš manęs to tikėjosi kiti“
„Tai vienas dažniausių apgailestavimų iš visų. Kai žmogus supranta, kad gyvenimas beveik baigėsi, jis supranta, kiek daug svajonių liko neišpildytų. Daugelis žmonių neįgyvendina nė pusės savo siekių ir miršta suprasdami, jog daugelis tų tikslų liko neįgyvendinti dėl neteisingų ar nepriimtų sprendimų.“
 
„Norėčiau, jog nebūčiau tiek daug dirbęs“
„Tai beveik kiekvieno vyro, kurį slaugiau, apgailestavimas. Jie praleido savo atžalų vaikystę ir mažai laiko buvo su tėvais. Jie išeina tarsi visiškai praradę ryšį. Kai kuriuos gal net slegia kaltės jausmas, nes jie jaučia, jog galėjo duoti labai daug, bet susikoncentravo tik į darbą, kuris, beje, į paskutinę kelionę jų nelydi. Moterys taip pat minėjo šį apgailestavimą, tačiau daugelis jų buvo vyresnės kartos. Šiuolaikinės moterys retai būna šeimos maitintojos.“
 
„Norėčiau, jog būčiau turėjęs drąsos išreikšti savo jausmus“
„Daugelis žmonių užgniaužia jausmus, kad kiti nepalaikytų jų išsišokėliais. Taip žmonės pasidaro vidutiniokais ir niekada nebetampa tuo, kuo galėtų. Tai daugelio pykčio ir streso sukeliamų ligų pradžia. Įsivaizduokite, kad didžiąją dalį jausmų, kurie kunkuliuoja mumyse, užrakinate po devyniomis spynomis ir niekada neleidžiate sau pailsėti. Liga garantuota.“ 
 
„Norėčiau, jog būčiau dažniau bendravęs su draugais“
„Dažnai gerų draugų vertė nesuprantama iki paskutinių gyvenimo savaičių, o tada jau būna per vėlu juos vėl susirasti. Daugelis taip įsitraukia į savo pačių gyvenimus, jog nutrūksta net pačios stipriausios draugystės. Paskutinėmis dienomis dažnai apgailestaujama, kad draugams buvo skiriama nepakankamai dėmesio ir laiko.“
 
„Norėčiau, jog būčiau leidęs sau būti laimingesniam“
„Tai stebėtinai dažnas apgailestavimas. Iki pat mirties daugelis nesupranta, jog džiaugsmas – tai pasirinkimas. Pernelyg lengvai įstringama kasdieniuose reikaluose ir tas sukurtas „patogumas“ bei „saugumas“ užgožia visas žmogiškąsias emocijas. Taip baimė ką nors keisti verčia apsimetinėti patenkintais, kai giliai viduje norima visai ko kito.“

Tarp kitko:

 Keturių rytinių ir pietinių Europos šalių gyventojų skaičius mąžta, o patys jie sensta. Pasaulio bankas ragindamas šalis skubiai imtis politinių priemonių, kurios padėtų išvengti žalingo populiacijos senėjimo poveikio šalių sveikatos ir socialinei apsaugai.

Remiantis Pasaulio banko atlikto tyrimo rezultatais, Bulgarijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Lenkijoje artimiausius 50 metų stabiliai daugės 65–erių ir daugiau metų turinčių gyventojų.

„Mažėjanti ir senstanti populiacija turės įtakos viešosioms išlaidoms, įskaitant išlaidas, susijusias su ilgalaike globa“, – sakė Pasaulio banko atstovas Bulgarijoje Markusas Repnikas. „Todėl šalys privalo rasti sprendimus, kurie būtų pagrįsti dviem principais – pagalbos reikalaujančiųjų teisingu finansavimu ir fiskaliniu stabilumu“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad šalių vyriausybės neturėtų delsti spręsti „rimtų iššūkių“, kylančių sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose.

Pasak Pasaulio banko eksperto Johanneso Koettlo, išlaidų ilgalaikei globai spaudimo galima būtų išvengti, jei šalys pereitų nuo valdiškos institucinės prie bendruomeninės rūpybos pagyvenusiaisiais ir dalį dabar valstybės teikiamų paslaugų perduotų privačiam sektoriui. 

 
Parengė Inga Markeliūtė

Lietuvos sveikata